Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. P. gynėjos advokatės J. P. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš E. P. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 43,02 Eur išlaidoms, susijusioms su nukentėjusiajam V. S. suteiktu gydymu, atlyginti.

Nukentėjusiojo V. S. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Iš E. P. nukentėjusiajam V. S. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš E. P. 313,34 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu E. P., atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteista už tai, kad 2022-10-20, apie 9.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo pirmo aukšto koridoriuje, kilusio tarpusavio žodinio konflikto metu metaliniu žarstekliu sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į kairę ranką kaimynui V. S., taip padarydama nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairio riešo ir plaštakos srityse, ir tokiais savo veiksmais nežymiai jį sužalojo.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios E. P. gynėjos advokatės J. Piekienės apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K-165-648/2015 ir kt.).

7. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta E. P. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. kad ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu tyčia ne mažiau kaip 3 kartus metaliniu žarstekliu sudavė V. S. į kairę ranką, tokiais veiksmais padarydama jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, dėl to skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis) taisykles, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios E. P. gynėjos apeliacinio skundo argumentus ir patikrinusi bylą, konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, išvados dėl E. P. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra.

9. Pagal teismų praktiką, esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Patikrinusi nagrinėjamą bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o apeliantės keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Plungės apylinės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

10. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistosios E. P. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais ir atmetė nuteistosios parodymus. Pažymėtina, kad tiek iš nukentėjusiojo V. S. apklausų metu duotų parodymų, tiek ir iš kitos rašytinės bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis viso ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nuo 2022-10-20, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nuosekliai teigė, kad 2022-10-20 prieš jį smurtavo E. P., jo paaiškinimai dėl paties fakto ir įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs, išsamūs, detalės sutapo su kitais bylos įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jokių procesinių pažeidimų ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesivadovauti ar abejoti V. S. parodymais, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta.

11. Nukentėjusiojo V. S. 2022-10-20 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 8-13) ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, netrukus po V. S. pranešimo į įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės R. T. parodymais (t. 1, b. l. 93-94, t. 2, b. l. 53) ir kitais rašytiniais bylos įrodymais – specialisto išvada Nr. G 1346/2022 (03), kuria V. S. nustatyti sužalojimai atitinka jo nurodytas įvykio aplinkybes (t. 1, b. l. 53); policijos pareigūnės R. T. 2022-10-20 tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis ir policijos pateiktuose vaizdo įrašuose, užfiksuotuose „Body“ kamera, užfiksuotais duomenimis, kuriuose užfiksuotas netrukus po konflikto įvykio dalyvių elgesys policijos pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes ir jų paaiškinimai (t. 1, b. l. 18–19, 149-151); 2022-10-20 VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninės asmens apžiūros lape užfiksuotais duomenimis apie tai, kad V. S., netrukus po įvykio, nustatytas kairiojo riešo ir plaštakos sumušimas, poodinės kraujosruvos (t. 1, b. l. 38) – nustatyta, kad E. P. smurtavo prieš nukentėjusįjį, ir paneigta nuteistosios iškelta versija, jog nukentėjusiajam sudavusi su metaliniu žarstekliu nebuvo. Tai, kad po įvykio nusikaltimo įrankis (metalinis žarsteklis) nerastas, nepaimtas ir neapžiūrėtas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepaneigia E. P. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

12. Įvertinus nuteistosios ir nukentėjusiojo parodymus, konflikto priežastį ir eigą bei nuteistosios atliktus veiksmus, teisėjų kolegijai nekyla abejonės, jog E. P. metaliniu žarstekliu suduodama V. S. į kairę ranką, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, taigi jie buvo atlikti E. P. veikiant tiesiogine tyčia. Taigi, pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė tinkamą jais pagrįstą išvadą, kad nuteistosios E. P. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Daryti kitokias išvadas E. P. kaltės klausimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

13. Klaipėdos apygardos teisme 2024-01-17 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“ Nr. APD-2024-00594, jame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 81,25 Eur – iš nuteistosios E. P.. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad nuteistoji E. P. yra pensininkė ir, bylos duomenimis, rūpinasi neįgalia dukra, be to, ji privalės atlyginti nukentėjusiajam ir teritorinei ligonių kasai priteistą turtinę ir neturtinę žalą, iš jos nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios E. P. gynėjos advokatės J. Piekienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl išlaidų atlyginimo išieškojimo iš E. P. netenkinti.