Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. K. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo, trečiuoju asmeniniu byloje esant Z. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ieškovas) ieškinys atsakovui T. K. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma tęsti atsakovo laikiną tėvo valdžios apribojimą jo vaiko – M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui T. K. teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti tinkamai, tačiau nustatytu terminu atsiliepimas nebuvo pateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. S2-455-876/2019, buvo išduotas teismo leidimas paimti nepilnametę M. K. iš jos įstatyminių atstovų. Tuo pagrindu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A-494 M. K. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta senelė Z. T. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. 2-1102-876/2020, M. K. atskirta nuo motinos R. K., priteistas iš motinos materialinis išlaikymas po 130 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu teismo sprendimu laikinai apribota tėvo valdžia atsakovui T. K. jo dukros M. K. atžvilgiu ir sustabdytos asmeninės bei turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Nustatyta M. K. nuolatinė globa, jos globėja paskirta senelė Z. T., gyvenamoji vieta nustatyta globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, globėja paskirta išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Apribojus tėvų valdžią atsakovui, jis iki šios dienos neišreiškė noro susigrąžinti dukrą į šeimą. Rūpintoja Z. T., kartu su M. K., gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuris yra su visais patogumais, vaikui užtikrintos viso augimo ir poilsio sąlygos, sveikatos priežiūros paslaugos vaikui teikiamos laiku, atliekami sveikatos profilaktiniai patikrinimai. Aplinka, kurioje gyvena vaikas – saugi, tarp rūpintojos ir vaiko pastebimi stiprūs tarpusavio ryšiai, rūpintoja motyvuota bendrauti ir bendradarbiauti su globos centro koordinatore, vaiko mokymo įstaiga. Atsakovas į Globos centrą nėra kreipęsis, apie vaiko gerovę nesidomėjo ir kitais galimais būdais (telefonu, el. paštu). Vaiko teigimu, ji su tėvu kartais pabendrauja per telefoną, norėtų su juo bendrauti daugiau, bet tėvas neatvyksta, su juo buvo susitikus tik kartą. Pasak rūpintojos, mergaitės tėvas teikia materialinį išlaikymą, su vaiku pabendrauja telefonu, jai dėl vaiko globos sunkumų nekyla. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) – mokosi gerai, yra draugiška, drausminga, turi visas reikiamas priemones, dalyvauja išvykose, rūbai visada tvarkingi, nepraleidžia pamokų, vaiko mokymusi labai domisi močiutė, ji klausia, kaip mergaitei sekasi, atsako į el. dienyno laiškus, bendrauja telefonu, visada leidžia mergaitę vykti į klasės išvykas, rūpinasi, kad mergaitė atsiskaitytų namų darbas. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad vaikas yra tikrinimas profilaktiškai, vaiko nepriežiūros ar apleistu požymių nepastebėta. Iš globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų, vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų matyti, kad mergaitė jaučiasi saugi, mylima ir reikalinga gyvendama rūpintojos šeimoje, mergaitei yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vykdant vaiko globos (rūpybos) priežiūrą (2020 m. – 2021 m.) mergaitė ne kartą yra nurodžiusi, kad norėtų su tėvu dažniau bendrauti, tačiau jis jai neskambina, vaiko bendravimas su tėvu vyksta dažniausiai pačio vaiko iniciatyva. Vaiko rūpintoja nurodė, kad skatina anūkę paskambinti tėvui. Paskutinės vaiko globos (rūpybos) peržiūros metu, kuri vyko 2021 m. gruodžio 17 d. nustatyta, kad atsakovas nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, tačiau pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo nesikreipė, nes yra gerai taip, kaip yra. Kol kas dukros susigrąžinti negalvoja, su dukra bendrauja ryšio ir vaizdo priemonių pagalba, buvo ją aplankyti paskutinį kartą 2021 m. lapkričio mėnesį, su mergaitės globėja ir vaiko motina nebendrauja. Taip pat tėvas nurodė, kad šiuo metu neturi sąlygų pats auginti dukrą, nes įsirenginėja namus, taip pat augina kitus savo du mažamečius vaikus, dėl to sutiko, kad būtų tęsiamas laikinas tėvo valdžios apribojimas.

Dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būti parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį ginčą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp atsakovo ir jo nepilnamečio vaiko yra emocinis ryšys, atsakovas bendrauja su vaiku, teikia materialinį išlaikymą ir ateityje tiek atsakovas, tiek jo nepilnametis vaikas nori išsaugoti ryšį, tačiau šiuo metu atsakovas neturi galimybės pasiimti pas save auginti vaiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad rūpintoja Z. T., kartu su M. K., gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuris yra su visais patogumais, vaikui užtikrintos augimo ir poilsio sąlygos, sveikatos priežiūros paslaugos vaikui teikiamos laiku, aplinka, kurioje gyvena vaikas – saugi, tarp rūpintojos ir vaiko pastebimi stiprūs tarpusavio ryšiai. Atsakovas į Globos centrą nesikreipė, apie vaiko gerovę nesidomėjo ir kitais galimais būdais (telefonu, el. paštu), tačiau 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad dėl tėvų valdžios ribojimo panaikinimo nesikreipė, nes yra gerai taip, kaip yra, kol kas dukros susigrąžinti negalvoja, su dukra bendrauja ryšio ir vaizdo priemonių pagalba, buvo ją aplankyti. Taip pat nurodė, kad šiuo metu neturi sąlygų pats auginti dukrą, nes įsirenginėja namus, taip pat augina kitus savo du mažamečius vaikus, dėl to sutinka, kad būtų tęsiamas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Trečiasis asmuo Z. T. (globėja) teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp vaiko ir atsakovo yra ryšys, jie bendrauja, atsakovas teikia išlaikymą, tačiau šiuo metu tėvas neturi galimybės pasiimti vaiko auginti, dėl to neprieštarauja dėl laikino tėvo valdžios apribojimo tęsimo. Teismo vertinimu, visos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp atsakovo ir vaiko ryšys nėra nutrūkęs, dažniausiai jie bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis, ateityje atsakovas nori išsaugoti ryšį su dukra, o dukra taip pat nori bendrauti su atsakovu, tačiau šiuo metu atsakovas neturi galimybės pasiimti pas save auginti dukrą. Atsakovui stengiantis keistis, toliau palaikant ryšį su dukra, per atitinkamą laiką, tikėtina, pokyčiai bus pasiekti ir galės būti sprendžiamas klausimas dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Tiek atsakovo, tiek ir iš esmės specialistų nuomonės sutampa, jog numatytiems pokyčiams pasiekti, reikalinga papildomo laiko, specialistų pagalba, dėl ko ieškovas ir kreipėsi į teismą prašydamas pratęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą.

CK 3.183 straipsnio 5 dalis numato, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Taigi, iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad šeši mėnesiai yra maksimalus terminas per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi kreiptis į teismą arba dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo. Teismas įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais sprendžia, jog analizuojamu atveju nenustatytinas konkretus terminas, kuriam pratęsiamas atsakovo laikinas tėvo valdžios apribojimas. Tuo atveju, jei ieškovas fiksuos teigiamus pokyčius šeimoje, jis turės teisę į teismą kreiptis per maksimaliai ištęsta CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatytą terminą, o tuo atveju, jei vis tik situacija kardinaliai kistų (blogėtų), ieškovas į teismą minėtais klausimais galėtų kreiptis ir anksčiau.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad šioje byloje šalys įrodė, jog tarp atsakovo ir jo dukros M. K. emocinis ryšys nėra nutrūkęs, jie nuolat bendrauja nuotolinėmis ryšio priemonėmis ir nori bendrauti toliau - teigiami pokyčiai vyksta, tik iš esmės reikia daugiau laiko pagrindiniams tikslams pasiekti, todėl įvertinus ir nepilnamečio vaiko – M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), teises ir teisėtus interesus, darytina išvada, jog dabartinėje situacijoje tikslinga tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą (CK 3. 180 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad už kitus reikalavimus bylose mokamas 100,00 Eur žyminis mokestis. Pateikiant procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 75,00 Eur. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (8.2Mr) TP-22-T-573-1947 atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263–270 straipsniais, 406 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Tęsti laikiną tėvo valdžios apribojimą T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo vaiko M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.