Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje atstovei Indrei Jurjonienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje, ieškinį atsakovams R. K. ir T. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje esant Z. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) ieškinys atsakovams R. K. ir T. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos nustatymo, globėjo skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, kuriuo prašoma: 1) atskirti vaiką M. K., gimusią 2010 m. rugpjūčio 13 d., nuo motinos R. K.; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią T. K. jo nepilnametės dukros M. K. atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo įstatymų nustatytas asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste; 3) nustatyti vaikui M. K. nuolatinę globą, jos globėja paskiriant Z. T.; 4) nustatyti vaiko M. K. gyvenamąją vietą jos globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovės R. K. materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. K. nuo ieškinio padavimo dienos po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, paskiriant Z. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1243-443/2015 M. K. iš tėvo T. K. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Z. T.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai R. K. ir T. K. turi nepilnametę dukrą M. K., kurios atžvilgiu neįgyvendinta tėvų valdžios. R. K. ir T. K. nutraukė santuoką 2015 m. lapkričio 2 d., nepilnametės M. K. gyvenamąją vietą nustatant su motina. R. K. šeima nuo 2016 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl kitų priežasčių (motinos ligos ir socialinių įgūdžių stokos). Dėl R. K. ligos ir gydymosi ligoninėje dukrai M. K. nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. sausio 13 d. ir nuo 2017 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. spalio 4 d. buvo nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskirta senelė Z. T.

2018 m. liepos 17 d. R. K. šeimai buvo pradėtas atvejo vadybos procesas, paskirtas atvejo vadybininkas, sudarytas pagalbos planas. 2019 m. balandžio mėnesį socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, informavo Skyriaus specialistus, kad R. K. vėl išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ji su vaiko tėvu T. K. ir savo motina Z. T. susitarė, kad tuo laiku, kai R. K. gydysis ligoninėje, jos dukrą M. prižiūrės senelė Z. T., o tėvas T. K. domėsis, kaip dukrai sekasi, teiks išlaikymą, atstovaus ją institucijose.

2019 m. gegužės 24 d. Z. T. paaiškino, kad jos dukra R. K. jau daugiau kaip prieš savaitę grįžo iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, iš kurios pati išsiprašė nebaigusi gydymo, tačiau pas dukrą negrįžo. R. K., motinos teigimu, gyveno pas giminaitę ir ten girtavo, neblaivi skambinėjo dukrai ir jai. Ji mergaitei pasakojo, kad surado jai „naują tėtį“, važiuos su juo gyventi į Klaipėdą arba į Ispaniją, vešis kartu ir dukrą M. 2019 m. gegužės 23 d. R. K. grįžo į butą (duomenys neskelbtini), Z. T., bijodama, kad R. K. neįvykdytų savo pažado išsivežti dukrą nežinia kur, išvežė ją pasisvečiuoti pas savo seserį, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Z. T. teigimu, šiuo metu R. K. vaikšto kažkur po (duomenys neskelbtini). Kalbinama M. K. pasakojo, kad gyvena šiame bute, turi čia atskirą kambarį, jai patinka mokytis (duomenys neskelbtini). Su mama paskutiniu metu bendravo tik telefonu, mama pasakojo, kad nori ją išsivežti gyventi kažkur kitur, kad turi kitą draugą, kuris bus jos „naujas tėtis“. M. teigė nenorinti niekur važiuoti su nepažįstamu žmogumi. Ji pasakojo, kad bendrauja su savo tėveliu, norėtų pas jį vykti į svečius, susipažinti su sesutėmis. Tėtė yra žadėjęs ją pasiimti pasisvečiuoti į savo namus, bet pažado neįvykdė, nes susirgo viena iš jo dukrų. 2019 m. gegužės 24 d. susisiekus su T. K., jis teigė, kad šiuo metu negali pasiimti dukros į savo namus, nes visą savaitgalį suplanavęs daug ūkio darbų. Jis neprieštaravo, kad M. laikinai rūpintųsi jos senelė Z. T. 2019 m. gegužės 28 d. abu tėvai pateikė rašytinius paaiškinimus nepilnametės dukros M. K. atžvilgiu: R. K. paaiškino, kad šiuo metu negali pasirūpinti savo dukra, nes neturi nuolatinio darbo ir gyvenamosios vietos, pažadėjo artimiausiu metu susirasti darbą ir gyvenamąją vietą, rūpintis savo sveikata. T. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, kad šiuo metu negali pasiimti auginti savo dukros M. pas save, nes neturi tam galimybės, nurodė, kad stengsis dažniau bendrauti su dukra, teiks jai išlaikymą. Taip pat išreiškė norą, kad senelei Z. T. būtų paskirta laikinoji globa, kadangi senelė labai gerai rūpinasi jo dukra ir jis yra už tai jai dėkingas.

Skyriaus specialistai priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, nepilnametė M. K. buvo laikinai perduota senelės Z. T. priežiūrai. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-4555-876/2019 išduotas teismo leidimas paimti nepilnametę M. K. iš jos įstatyminių atstovų. Tuo pagrindu Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nustatyta laikinoji globa, jog globėja paskiriant senelę Z. T.

R. K. gydėsi (duomenys neskelbtini), jai reikalingas tolimesnis gydymas. R. K. gydėsi (duomenys neskelbtini) 2017–2019 metų laikotarpyje 3 kartus, paskutinį kartą nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 4 d., nustatyta diagnozė: F23.3., taikyta psichofarmakoterapija, pravesta psichosocialinė reabilitacija, suteikta socialinio darbuotojo paslauga, taikyta psichoedukacija, rekomenduota tęsti ambulatorinį gydymą pas rajono psichiatrą. Skyriaus nuomone, dėl motinos ligos kyla daug konfliktinių situacijų, mergaitė atsiduria netinkamose vietose, dėl šių priežasčių mergaitei kyla aiški ir pagrįsta grėsmė jos saugumui, sveikatai, be kita ko, nėra užtikrinamos būtinos sąlygos vaiko priežiūrai, pilnaverčiam vystymuisi, kyla realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Nuo 2019 m. birželio 4 d. iki 2019 m. birželio 11 d. su R. K. dirbo Skyriaus mobilioji komanda, buvo pastebėta, kad motinos yra permainingi jausmai, tokie kaip: įžūlumas, jautrumas, savitvarda, įžvelgtas moters netinkamas gyvenimo būdo vedimas, atsakomybės, ribų bei pareigų nebuvimas. 2020 m. sausio 2 d. gauta (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro informacija, kad R. K. yra jų žinioje nuo 2018 m. kovo 19 d., diagnozė: TLK-AM F25.2). Asmens psichikos būklė yra nepastovi, būna ligos paūmėjimai. Pas psichiatrą lankosi nereguliariai, gydosi nenuosekliai, vaistus vartoja savo nuožiūra.

Atsižvelgiant į atsakovų padėtį, elgesį bei nustatytus faktus šiuo atveju tėvų valdžios apribojimas atitinka vaiko interesus, Skyriaus nuomone, R. K., esat objektyvioms aplinkybėms, t. y. ligos, taikytinas valdžios apribojimas – vaiko atkyrimas nuo motinos. T. K. atžvilgiu, nesant objektyvių aplinkybių dėl galimybės tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios nepilnametės dukros atžvilgiu, taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimo institutas, kadangi nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. T. K. nepriėmė socialinių paslaugų siūlymo, atsisakė auginti dukrą, tai patvirtindamas ir išreikšdamas savo nuomonę ne vieną kartą raštu.

Vertinant būtinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį (2020 m. sausio 8 d. Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, T. K. nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. lapkričio 11 d. dirbo E. P. individualioje žemės ūkio veikloje. 2020 m. sausio 8 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, T. K. nuo 2019 m. lapkričio 10 d. nutrauktos darbo paieškos be teisės registruotis 6 mėnesius, R. K. nuo 2019 m. liepos 3 d. vykdo individualią veiklą), priteistinas išlaikymas vaikui po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Nepilnametei M. K. nustatytina nuolatinė globa nuolatine vaiko globėja skiriant Z. T. Globėja Z. T. atitinka globėjams keliamus reikalavimus, 2020 m. sausio 9 d. pateikė prašymą tapti nuolatine M. K. globėja. Z. T. tinkamai atlieka globėjos pareigas, rūpinasi mergaitės sveikata, priežiūra, ugdymu, užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, stebimi šilti ir glaudūs anūkės ir senelės tarpusavio santykiai. Nepilnametė M. K., gyvendama globėjos Z. T. šeimoje, turi savo atskirą kambarį, reikalingus baldus, daug asmeninių daiktų. Butas yra su patogumais, namuose jauku, tvarkinga, šiuose namuose mergaitė gyvena nuo gimimo, todėl jaučiasi gerai, saugiai, gyvendama su senele mergaitė jaučiasi mylima, reikalinga. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) daugiafunkciame centre (duomenys neskelbtini) klasėje. Mergaitė pasiilgsta mamos, kalbasi su ja telefonu, savaitgaliais ją aplanko mama, norėtų su ja gyventi. Su tėčiu pabendrauja tik retkarčiais, norėtų su juo bendrauti, bet tėtis neatvyksta, su tėčiu per 2019 metus buvo susitikusi vieną kartą.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Indrė Jurjonienė ieškinį palaikė, pagarsino ieškinyje išdėstytas bylos aplinkybes, motyvus dėl atsakovų tėvų valdžios neįgyvendinimo nepilnametės M. K. atžvilgiu. Papildomai paaiškino, kad tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio tėvų bendravimo su vaiku ir rūpinimosi juo, jo gerove. Atsakovės sveikatos būklė neleidžia jai tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra. Atsakovas dėl savo kaltės, nesant objektyvių priežasčių, kliūčių vengia vykdyti savo kaip tėvo pareigas, Skyriaus duomenimis tėvas nelankęs dukros jau pusantrų metų. Vienintelis rūpinimasis vaiku, pareigos vykdymas yra išlaikymo teikimas dukrai. Neabejotinai vaikui daro žala nepakankamai bendraujant ir rūpinantis vaiku, duodant vaikui tik pažadus (dėl ko mergaitė šiai dienai pyksta ant tėvo). Tėvas visokeriopos pagalbos dar 2016 m. susigrąžinti dukrą atsisakė, šiai dienai mergaitė laikinoj globoj yra jau nuo 2019 m. birželio mėn. mergaitė žino, kad jos tėvas yra atsakovas T. K. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovas, augindamas savo kitus du mažamečius vaikus, netinkamai atlieka tėvo pareigas, kad nesudarytų jiem tinkamų gyvenimo sąlygų (2020 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 33 sek. – 18 min. 24 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog atsakovė R. K. su atsakovu T. K. turi nepilnametę dukrą M. K. (b. l. 9), atsakovų santuoka nutraukta 2015 m. lapkričio 2 d.

Atsakovė R. K. turi vieną vaiką – M. K. (b. l. 50), atsakovas T. K. turi tris vaikus – M. K., M. K. ir E. K. (b. l. 9, 49, 104, 118).

Pagal 2018 m. R. K. šeimai sudarytą pagalbos planą vyko trys atvejo vadybos posėdžiai (2018 m. rugsėjo 21 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 17 d., 2019 m. rugsėjo 26 d.), paskutiniame posėdyje priimtas sprendimas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (R. K. ligos) nustatyti M. K. nuolatinę globą, jos globėja paskiriant mergaitės močiutę Z. T., nustatant mergaitės gyvenamąją vietą kartu su globėja globėjos gyvenamojoje vietoje (b. l. 10–17, 18–27).

Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2- 4555-876/2019 išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę M. K. iš jos įstatyminių atstovų (b. l. 36–39); Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. nuo 2019 m. birželio 5 d. nustatyta laikinoji globa, jog globėja paskiriant senelę Z. T., vaiko laikinosios globos vieta nustatyta kartu su globėja (b. l. 40–41);

2019 m. birželio 20 d. ir 2019 m. gruodžio 18 d. gobojamo vaiko aplankymo aktuose pateiktose išvadose nurodyta, jog globa yra tinkama, globėja užtikrina mergaitės poreikius; Nurodyti vaiko ryšiai su tėvais ir kitais giminaičiais: su mama bendrauja telefonu, ji ją lanko močiutės namuose savaitgaliais, norėtų vėl su mama gyventi; su tėčiu susiskambina retkarčiais, buvo 2019 m. kartą susitikę, sutaria gerai, bet norėtų daugiau su juo bendrauti (b. l. 28–31, 32–35);

Iš 2019 m. lapkričio 6 d. Socialinių paslaugų centro informacijos Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad R. K. šeimoje krizė gilėja, motina nededa pastangų ir nekeičia elgesio bei toliau vengia atlikti savo pareigas. Moteris nėra linkusi bendradarbiauti su socialine darbuotoja, nesuvokia pagalbos reikalingumo ir nėra motyvuota spręsti kylančias problemas. R. K. neįgyvendino nei vieno įpareigojimo numatyto pagalbos plane, neatlieka motinos pareigų, stokoja tėvystės, socialinių ir finansinio raštingumo įgūdžių, neturi savo pastovios gyvenamosios vietos, pastovių pajamų. 2019 m. rugsėjo 26 d. atvejo vadybos posėdžio metu dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių (R. K. ligos) priimtas sprendimas nustatyti vaikui nuolatinę globą, jos globėja paskiriant vaiko močiutę Z. T. (b. l. 60–61);

Iš 2020 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikos pateiktos informacijos matyti, kad atsakovė R. K. (duomenys neskelbtini) padalinio Psichikos sveikatos centro žinioje yra nuo 2018 m. kovo 19 d., diagnozė: šizofektinis sutrikimas, mišrus tipas. Psichikos būklė nepastovi, būna ligos paūmėjimai. Pas psichiatrą lankosi nereguliariai, gydosi nenuosekliai, vaistus vartoja savo nuožiūra (b. l. 57);

Iš 2020 m. sausio 3 d. atsakovo T. K. paaiškinimo raštu matyti, jog atsakovas sutiko, jog tuo metu buvo kiek nusišalinęs nuo dukros auklėjimo, bendravimo su ja, nuolatinio rūpinimosi ja, tačiau nepertraukiamai teikia dukrai išlaikymą, priteistą skyrybų metu. Dėl to, kad turi dar du mažamečius vaikus ir neturi tinkamų gyvenimo sąlygų, jis negali priimti pas save gyventi dukros M. Nenori prarasti ryšio su dukra (b. l. 46);

Į bylą pateiktos mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, jog atsakovas teikia dukrai materialinį išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį, šią sumą pervesdamas į Z. T. banko sąskaitą (b. l. 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112, 113, 114, 115, 116, 117).

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos nuostatos, dėl tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnis numato tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareigą auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos tėvų teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, atsižvelgdami į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams.

CK 3.179 straipsnio „Vaikų ir tėvų atskyrimas“ 3 dalyje numatyta, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku. Pagal CK 3.181 straipsnio 1 dalį, vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas. Teismas informuoja, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos principu ir esant atvejui, kai motina negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir su tuo susijusios sveikatos būklės), dėl socialinių įgūdžių stokos negali tinkamai pasirūpinti vaiku, taip pat esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktams bei atsakovės kaltei dėl to, atsakovei neparodžius elementaraus noro rūpintis savo vaiku arba prisidėti prie jo auklėjimo, kitokių duomenų byloje, kad padėtis gali pasikeisti į gerą – taip pat nesant, tai yra teismui konstatuojant, jog kai tėvai nevykdo savo konstitucinės pareigos apsaugoti prioritetinius savo vaiko interesus bei motinai negyvenant kartu su vaiku, nepilnametė M. K. atskirtina nuo motinos R. K.

Dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas, priimdamas sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo vertinimu yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos auklėti savo vaiką, juo tinkamai nesirūpino, nesudarė tinkamų sąlygų nepilnamečio vaiko auklėjimui, priežiūrai, ugdymui, t. y. pažeidė nepilnamečio vaiko teises ir interesus, todėl teismo nuomone, šių atsakovo nustatytų neteisėtų veiksmų pakanka siekiant apriboti jo kaip tėvo valdžią. Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad atsakovas supranta savo, kaip tėvo pareigas ir gali jas vykdyti, tačiau to tinkamai nedarė.

Šios išvardytos ir byloje nustatytos aplinkybės negali pateisinti atsakovo pareigos rūpintis savo vaiku nevykdymo. Atsakovas siekia įgyti profesiją, nuolat dirba ūkininko ūkyje, augina kitus du savo mažamečius vaikus, apie atsakovo dabartinę šeimą dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų duomenų nėra, atsakovas kaip pats nurodė nenorįs nutraukti tėvo ir dukros santykio, tačiau jį riboja dabartinė gyvenimo partnerė, visada teikė ir teikia materialinį išlaikymą dukrai, jo pastangos dabar yra galimai nukreiptos į materialinio gyvenimo pagrindo sukūrimą, būsto įsigijimą, kuriame galėtų gyventi ir dukra M.

Teismas konstatuoja, kad atsakovas sutinka, kad šiuo metu tinkamai neįgyvendina tėvo valdžios nepilnametės dukros atžvilgiu, tačiau išreiškia norą išlaikyti tėvo ir dukros santykius, ryšį, kurie nebuvo ir nėra visiškai nutrūkę. Matant atsakovo norą su vaiku bendrauti, sutikimą laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovų atžvilgiu, sprendžia laikinai apriboti atsakovo tėvo valdžią jo nepilnametės dukros atžvilgiu.

Kasacinis teismas išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus. Apribojus tėvo valdžią laikinai tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 43 dalis).

Dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nagrinėjamu atveju atskyrus M. K. nuo motinos bei laikinai apribojus tėvo valdžią M. K. skirtina nuolatinė globa (CK 3.179 straipsnis, 3.256 straipsnis).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog M. K. 2019 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. birželio 5 d. nustatyta laikinoji globa, o be tėvų globos likusios M. K. globėja paskirta senelė Z. T., vaiko laikinosios globos vieta nustatyta kartu su globėja.

Laikina globėja išreiškė norą ir sutinka nuolatinai globoti anūkę M. K. (CK 3.249 straipsnio 1 dalis), globėja gali suteikti vaikui gyvenamąją vietą, tinkamas sąlygas vystymuisi ir augimui (b. l. 59, 66, 129). Pažymėtina, jog gobojamo vaiko aplankymo aktuose pateiktose išvadose nurodyta, jog Z. T. tinkamai atlieka globėjos pareigas, tenkina anūkės M. K. poreikius, globėjos namų aplinka yra saugi, Z. T. sutinka globoti mergaitę nuolatinėje globoje (rūpyboje). Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, jog Z. T. sveikatos būklė leidžia jai būti anūkės globėja (b. l. 45). Z. T. nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 44), neteista (b. l. 42). Prašymų iš kitų asmenų, norinčių rūpintis atsakovų nepilnamete dukra M. K., ieškovas nėra gavęs.

Teismo nuomone, sprendimas steigti M. K. nuolatinę globą, globėja paskiriant Z. T., taip pat nustatant vaiko gyvenamąją vietą paskirtos globėjos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, užtikrintų nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas, puoselėtų jų dvasines ir fizines savybes, rengtų savarankiškai gyventi bei įgyvendintų kitus vaikų globai keliamus tikslus. Kitų asmenų, pareiškusių norą globoti M. K., nėra, todėl darytina išvada, kad ieškovo pateiktas reikalavimas atitinka vaiko interesus, todėl yra tenkintinas visiškai.

Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią. Teikiamas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1243-443/2015 M. K. iš tėvo T. K. yra priteistas materialinis išlaikymas dukrai po 130 Eur iki vaiko pilnametystės.

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai M. K. nuo ieškinio padavimo dienos po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, jog atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau epizodais dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 71–73), registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b. l. 80, 81), daugiau išlaikomų asmenų neturi.

Sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad atsakovė yra darbingo, jauno amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovės darbingumas yra apribotas, teismui nepateikta jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovė neišgali teikti vaikui reikalingo išlaikymo dėl objektyvių priežasčių, todėl laikytina, jog atsakovė turi visas galimybes dirbti ir teikti savo vaikui išlaikymą. Šias aplinkybes, tuo pačiu atsižvelgiant į vaiko amžių (10 metų) ir jo poreikius, teismas vertina vaiko interesų naudai ir sprendžia, kad iš atsakovės R. K. vaikui M. K. priteistinas materialinis išlaikymas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki išlaikytinio pilnametystės mokamas periodinėmis išmokomis po 130 Eur. Tai atitiktų atsakovės turtinę padėtį bei minimalius jos nepilnamečio vaiko poreikius (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, 3.200 straipsnis).

Nustatytina, kad šiuo teismo sprendimu iš atsakovės priteistas išlaikymo lėšas nepilnametei M. K. bei Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1243-443/2015 dukrai M. K. iš tėvo T. K. priteistas lėšas uzufrukto teise tvarkys globėja Z. T. (CK 3.190 straipsnis). Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir kitos patirtos išlaidos).

Atsakovė R. K. 2020 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1027-3480 ir atsakovas T. K. 2020 m. kovo 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-1028-3481 yra 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi civilinėje byloje Nr. 2-1102-876/2020 (b. l. 98–99, 88–89).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–265, 270, 406, 407 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo motinos R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir sustabdyti atsakovo asmenines bei turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų.

Nustatyti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jos globėja paskiriant Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatant Z. T. nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 28 d. po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Paskirti vaiko globėją Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Paskirti vaiko globėją Z. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1243-443/2015 priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.