- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-17506-909/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11268-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- T. D.
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Ivan Duchovski
- Advokatai
- Arūnas Merkys
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.4.5.1Restruktūrizavimo proceso esmė ir paskirtis
- 3.4.5.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. D. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys byloje – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Ivan Duchovski.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja T. D. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti pareiškėjai terminą (duomenys neskelbtini) mirusios Č. J. palikimui priimti arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. D. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios Č. J. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašo apklausti byloje liudytoju I. Š., gyv. (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina Č. J., kurios nuolatinė ir paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu ji gyveno kartu su pareiškėja. Tam tikros dalys asmeninės nuosavybės teise motinai priklausė 5 žemės sklypuose, o būtent:
2.1. 2100/29700 dalys 2,9700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2. 1/5 dalis 2,2100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
2.3. 1/3 dalis 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
2.4. 1/3 dalis 0,3471 ha žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini);
2.5. 1/3 dalis 0,1248 ha žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
3. Pareiškėja nurodo, kad šis turtas ir yra paveldėjimo objektas, kito nekilnojamojo turto motinos vardu nebuvo registruota. Pareiškėjos tėvas P. J. mirė (duomenys neskelbtini). Dalis nurodytų žemių priklauso P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra pareiškėjos tėvo sūnus iš pirmos santuokos. Pareiškėja yra vienintelė motinos ir P. J. dukra. Kai po Č. J. mirties dėl palikimo priėmimo pareiškėja kreipėsi į notaro biurą dėl mamos palikimo, kuris jai buvo paliktas testamentu, sužinojo, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą palikimui per notarą priimti. Taigi, palikimo priėmimas pas notarą nebuvo įformintas ir paveldėjimo teisės liudijimas į Č. J. palikimo dalį pareiškėjai nebuvo išduotas.
4. Pareiškėja nurodo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl to, kad nežinojo apie trijų mėnesių terminą ir net galvojo, kad paties testamento užtenka ir nieko daryti nereikia, be to, po motinos mirties labai gedėjo, tai ir dėl to apie palikimo priėmimą faktiškai net negalvojo. Su motina buvo labai artimos ir jos mirtis pareiškėją labai sukrėtė, nes buvo netikėta. Pasak pareiškėjos, šios nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis
5. Pareiškėja pažymėjo, kad 0,3471 ha žemės sklypas esantis, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai ribojasi su pareiškėjos namų valda. Juos skiria tik keliukas. Kadangi sklypas šalia namų valdos, pareiškėja, palaikydama tvarką, šį žemės sklypą keletą kartų per metus nušienauja. 1/3 dalis šio žemės sklypo priklauso ir pareiškėjai. Konkrečios sklypo dalys natūra nėra atidalintos, todėl šienaujamas visas sklypas. Taigi, pareiškėjos teigimu, motinos palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir jį naudoti. Be to, faktiškai priėmė visus po motinos mirties likusius jos namų ūkio daiktus – baldus, indus, įrankius ir kt. Motinai mokėti mokesčių už žemę nereikėjo. Pastarosios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad po Č. J. mirties, būdama įpėdinė tiek pagal testamentą tiek pagal įstatymą, priėmė savo mamos palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
6. Pareiškėja nurodo, kad suinteresuotu asmeniu įtrauktas I. D. yra motinos sūnus iš jos pirmos santuokos ir pareiškėjos netikras brolis. Kitų galimų pirmos eilės įpėdinių nėra. Dabartiniu metu kito kelio, kaip tik teismine tvarka atnaujinat terminą palikimui priimti arba nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė mirusios motinos palikimą, t. y. jai priklausiusią žemės sklypų dalį faktiškai pradėdama šį turtą valdyti, nėra. Juridinio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į motinos palikimo dalį. Nuo tokio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas.
7. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių faktinį Č. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ar pripažinti, kad pareiškėja priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotasis asmuo I. D. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nežinojo, kad įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti, galvojo, kad galioja šešių mėnesių terminas, t. y. toks koks būdavo anksčiau. Pareiškėja yra įgijusi profesinį išsilavinimą, teisinių žinių neturi. Po motinos mirties labai gedėjo ir negalvojo apie žemę, apie palikimo priėmimą. Po šešių mėnesių pradėjo ieškoti dokumentų ir rado testamentą. Motina gyveno su ja, buvo bendri daiktai, po mirties visus daiktus valdė pareiškėja. Po motinos mirties šienavo žemės sklypą, kuris yra prie pareiškėjos namų valdos.
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, nurodė testamentą pareiškėja rado jau po termino priimti palikimą pasibaigimo, apie trijų mėnesių terminą nežinojo, tai sudaro pagrindą pripažinti, kad terminas priimti palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių. Akcentavo, kad pareiškėjos motinos žemės sklype žolė buvo šienaujama 2023 m. pavasarį, o tai jau irgi po motinos mirties praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Tai suponuoja, kad šiuo atveju labiau palaikomas prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą.
11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. D. nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad jis yra netikras pareiškėjos brolis, sūnus iš pirmosios Č. J. santuokos. Žemė, kuri liko po motinos mirties, anksčiau buvo paveldėta motinos iš pareiškėjos tėvo, taigi jis neturi jokių interesų, į ją nepretenduoja, testamentu turtas paliktas pareiškėjai. Su pareiškėja jį sieja draugiški santykiai, priešingų interesų nėra.
12. Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas I. Š., kuris nurodė, kad yra pareiškėjos kaimynas, patvirtino, kad pareiškėjos motina gyveno su pareiškėja. Patvirtino, kad yra matęs, kaip pareiškėja šienavo žemės sklypą, kuris priklausė pareiškėjos motinai, šienavimas vyko 2023 m. pavasarį. Kitų asmenų, kurie rūpintųsi žemės sklypu, nėra matęs.
Atsiliepimas
13. Į teismo posėdį suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas neatvyko, atsiliepime yra pateiktas pašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėja Č. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirties dieną buvo našlė, turėjo dukrą T. D. ir sūnų I. D..
15. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas patvirtina, kad tam tikros dalys asmeninės nuosavybės teise Č. J. priklausė 5 žemės sklypuose: 2100/29700 dalys 2,9700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/5 dalis 2,2100 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,2500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,3471 ha žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalis 0,1248 ha žemės sklypo esančio, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
16. Byloje pateiktas 2002 m. sausio 25 d. testamentas, kuriuo Č. J. jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus po mirties palieka dukrai T. D.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikimas pagal Č. J. testamentus priimtas nebuvo, paveldėjimo byla neužvesta.
17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Terminas palikimui priimti po palikėjos mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, taip pat yra pareiškusi alternatyvų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
18. Pagal CK 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
19. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjams.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).
21. Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėja nurodė, kad trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo praleido, nes iš esmės buvo įsitikinusi, kad terminas palikimui priimti yra ne trys, o šeši mėnesiai, nes toks terminas galiojo anksčiau, tą žino iš tuomet, kai mirė tėvas. Po motinos mirties pareiškėja buvo sukrėsta, nes mirtis buvo netikėta, pareiškėja gedėjo, jai nerūpėjo paveldėjimo reikalai ir dokumentų tvarkymas. Testamentą pareiškėja rado po šešių mėnesių, iškart kreipėsi į atitinkamas institucijas, 2024 m. kovo 26 d. jai buvo paskirta nemokama teisinė pagalba, taigi ji veikė aktyviai, nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad galėtų priimti motinos jai testamentu paliktą palikimą. Pareiškėja yra testamentinė bei pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė. Palikėjos sūnus iš pirmosios santuokos suinteresuotas asmuo I. D. į palikimą nepretenduoja, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, taip pat prieštaravimų iš esmės byloje nėra pareiškusi.
22. Įvertinant tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškėjai T. D. atnaujintinas terminas palikimui po palikėjos Č. J. mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).
23. Pažymėtina, kad pareiškėja buvo pareiškusi du alternatyvius reikalavimus. Alternatyvių reikalavimų nurodymas reiškia, kad asmuo, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad yra pagrindas tenkinti pirmąjį pareiškėjos pareiškimo reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl antrasis alternatyvus reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo nevertinamas ir dėl jo papildomai nepasisakoma. Konstatuotina, kad tenkinus pirmąjį pareiškimo reikalavimą, pareiškėjos saugomi interesai ir subjektinės teisės yra apgintos.
24. Pašto išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas, kadangi 2024 m. kovo 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu pareiškėja yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 578 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos Č. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjai, kad ji dėl palikimo priėmimo turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.