- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-49-921/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00188-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Edvardas Paliokas, Tomas Romeika, Jurgita Sujetienė
- Atsakovas
- Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- K. D., A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-57-1145/2025 pagal ieškovų K. D. ir A. G. ieškinį atsakovei Ignalinos rajono savivaldybei, atstovaujamai Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. K. D. ir A. G. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovė) 49 956,06 Eur žalos atlyginimą (stoginių pastatymo ir išardymo išlaidas, atitinkamai ieškovui K. D. – 25 028,85 Eur, A. G. – 24 927,21 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir įsakymas) buvo patvirtintos konkurso dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir konkursas) sąlygos. (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą dėl anksčiau minėto įsakymo panaikinimo. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-256-828/2023, minėtas įsakymas buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-650-516/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vykstant teismo procesui, Ignalinos rajono savivaldybės administracija konkurso nesustabdė. Konkursą laimėjo ieškovai. Su ieškovais buvo pasirašytos teisės prekiauti ar teikti paslaugas laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose sutartys. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VT-338 2022 m. birželio 16 d. įsakymą pripažino netekusiu galios. Ignalinos rajono savivaldybės administracija sutartis su ieškovais nutraukė vienašališkai. Pagal eksperto T. M. laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 231213-2 K. D. patirtos išlaidos yra 25 028,85 Eur (17 667,21 Eur dėl stoginės pastatymo (įrengimo) ir 7 361,64 Eur dėl stoginės išardymo, aplinkos atstatymo), o A. G. – 24 927,21 Eur (17 565,57 Eur dėl stoginės pastatymo (įrengimo) ir 7 361,64 Eur dėl stoginės išardymo, aplinkos atstatymo). Ieškovai pateikė atsakovei pretenziją dėl stoginių pastatymo ir išardymo išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Be to, žalos dydis yra grindžiamas ne realiai ieškovų patirtomis išlaidomis, susijusiomis su stoginių baidarėms pastatymu ir nugriovimu (išardymu), o formaliais dokumentais, galinčiais tik padėti orientuotis, kiek teoriškai galėtų kainuoti stoginių pastatymas ir išardymas. Pažymėjo, kad ieškovai savo veiksmais prisidėjo prie jų nurodomos žalos atsiradimo, kadangi stoginių baidarėms statymo darbus atliko, žinodami apie teisminį ginčą tarp (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės, kuriai patys priklauso ir kurios poziciją palaikė teisminio ginčo metu, todėl yra pagrindas atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui K. D. iš atsakovės 19 330,88 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 330,88 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 644,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė ieškovui A. G. iš atsakovės 19 066,59 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 066,59 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 644,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės 24,38 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).“ sąlygų patvirtinimo buvo patvirtintos konkurso dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąlygos. Konkurso tikslas buvo nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris pagal konkurso rezultatus įgyja teisę statyti laikiną statinį <…> nurodytoje vietoje ir sudaryti su savivaldybės administracija sutartį (konkurso sąlygų 3 punktas). (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą dėl minėto 2022 m. birželio 16 d. įsakymo panaikinimo. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-256-828/2023, įsakymas buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-650-516/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vykstant teismo procesui Ignalinos rajono savivaldybės administracija konkurso nesustabdė. Įvykus konkursui, su ieškovais buvo pasirašytos sutartys. Vykdydami pasirašytų sutarčių sąlygas, ieškovai 2022 m. pastatė laikinus statinius (stogines). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VT-338 2022 m. birželio 16 d. įsakymą pripažino netekusiu galios. Atsakovė sutartis su ieškovais 2023 m. gruodžio 29 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovai 2024 m. sausio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl stoginių pastatymo ir išardymo išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.
7. Spręsdamas dėl deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, teismas pažymėjo, kad anksčiau minėtais teismų sprendimais, pasisakant dėl įsakymo teisėtumo, be kita ko, buvo pripažinta, kad šis įsakymas buvo priimtas pažeidžiant: Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkto nuostatas, nes nesilaikyta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo; 36 straipsnio nuostatas, nes nesudarytos sąlygos vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus; 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes pažeista pareiga konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai patvirtina jos veiksmų neteisėtumą ir jie laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme.
8. Teismas pažymėjo, kad konstatavus atsakovė veiksmų neteisėtumą, kaltė nėra atsakomybės sąlyga, o tuo pačiu nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, CK 6.259 straipsnį, kaip to prašoma byloje.
9. Teismas nustatė, kad ieškovai prašomą priteisti turtinę žalą grindžia nuostoliais, kurie patirti statant ir griaunant laikinus statinius (stogines). Teismas padarė išvadą, kad nesant pagrindo –įsakymo ir jo pagrindu su ieškovais sudarytų sutarčių, ieškovai 2022 metų pabaigoje nebūtų statę laikinų statinių (stoginių), o nesant Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2023 m. rugsėjo 12 d., dėl įsakymo panaikinimo ir jo pagrindu vienašališkai nutrauktų su ieškovais sudarytų sutarčių – laikini statiniai (stoginės) 2024 metų pradžioje nebūtų nugriauti. Nustatęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) tiek statant, tiek griaunant laikinus statinius (stogines) buvo patirtos, o tai lėmė atsakovės neteisėti veiksmai, todėl sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovų patirtą žalą.
10. Teismas, spręsdamas dėl prašomo priteisti žalos dydžio, nustatė, kad ieškovų reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas su ieškiniu pateikta eksperto T. M. laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų 2023 m. gruodžio 27 d. skaičiavimo ataskaita Nr. 231213-2. Ieškovai prašomos priteisti žalos dydžio jokiais tiesioginiais įrodymais (pvz. finansiniais dokumentais, patvirtinančiais turėtas išlaidas statinių pastatymui ir išardymui) nepagrindė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktą patirtos žalos apskaičiavimą. Teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta, kad: laikino statinio (stoginės) Nr. 1 (ieškovo K. D.) statybos darbų vertė, skaičiuojant pagal 2022 m. spalio mėn. kainas, yra 17 825,99 Eur, o nugriovimo ir aplinkos atkūrimo darbų vertė, skaičiuojant pagal 2023 m. spalio mėn. kainas, yra 7 105,23 Eur, iš viso 24 931,22 Eur, darbus atliekant rangos būdu, o darbus atliekant ūkio būdu 18 838,88 Eur – atitinkamai 13 713,18 Eur ir 5 125,70 Eur; laikino statinio (stoginės) Nr. 2 (ieškovo A. G.) statybos darbų vertė, skaičiuojant pagal 2022 m. spalio mėn. kainas, yra 13 713,18 Eur, o nugriovimo ir aplinkos atkūrimo darbų vertė, skaičiuojant pagal 2023 m. spalio mėn. kainas, yra 6 988,65 Eur, iš viso 20 701,83 Eur darbus atliekant rangos būdu, o darbus atliekant ūkio būdu 18 574,59 Eur – atitinkamai 13 500,83 Eur ir 5 073,76 Eur. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino išvadą, nurodė, kad teismo ekspertizės aktas buvo sudaromas pagal civilinėje byloje pateiktus dokumentus (nuotraukas). Teismas ekspertizės metu atliktą žalos paskaičiavimą laikė pakankamai objektyviu, siekiant pagrįsti žalos apimtis. Nesant ieškovų teiginius, jog statybos ir griovimo darbai buvo atlikti rangos būdu pagrindžiančių duomenų (rangos sutarties ar pan.), teismas sprendė, kad pakankamas, teisingas ir protingas žalos atlyginimas būtų vertinant, kad statybos ir griovimo darbai buvo atlikti ūkio būdu.
11. Nustatęs paminėtas aplinkybes teismas sprendė, kad byloje nustatytos visos būtinos viešosios deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl ieškovai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.
12. Teismas nustatė, kad ieškovai prašė kaip bylinėjimosi išlaidas priteisti jiems 500 Eur už eksperto paslaugas rengiant prie ieškinio pateiktą laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų ataskaitą ir 484 Eur už advokato paslaugas ikiteisminėje stadijoje. Šias turėtas išlaidas ieškovai grindžia byloje pateiktomis sąskaitomis ir mokėjimo nurodymais. Teismas pažymėjo, kad išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo civilinei atsakomybei ir žalai įvertinti bei nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka, negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis. Teismas pripažino, jog ikiteisminėje stadijoje ieškovų patirtos išlaidos (iš viso 984 Eur) priskirtinos išlaidoms, susijusioms su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, numatytomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 dalyse.
13. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas ieškovų reikalavimą dėl žalos atlyginimo tenkino iš dalies – ieškovui K. D. iš atsakovės priteisė 19 330,88 Eur (18 838,88 Eur + 492 Eur) žalos atlyginimą, o ieškovui A. G. iš atsakovės priteisė 19 066,59 Eur (18 574,59 Eur + 492 Eur) žalos atlyginimą.
14. Atsakovei praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovams iš atsakovės teismas priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas nustatė, kad ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 976 Eur žyminio mokesčio, taip pat byloje patyrė 4 114 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 1 000 Eur už ekspertizės atlikimą. Atsakovė patyrė 5 743,14 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 250 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje – 31,72 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovų ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas 76,86 proc. Todėl ieškovams proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteisė 4 681 Eur (6 090 Eur × 76,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovų priteisė 1 392 Eur (5 993,14 Eur × 23,14 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovams iš atsakovės teismas priteisė 3 289 Eur (4 681 Eur - 1 392 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, valstybei iš atsakovės teismas priteisė 24,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
16.1. Teismo sprendime daromos išvados pagrįstos selektyviu bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų vertinimu, o ne įrodymų visumos analize pagal įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nustatė, kad ieškovai prašomos priteisti žalos dydžio jokiais tiesioginiais įrodymais nepagrindė, nors teismas juos buvo įpareigojęs tokius įrodymus pateikti. Nepaisant to, šios ieškovų nesąžiningumo apraiškos niekaip neįvertino, nors atsakovė akcentavo šią aplinkybę kaip pagrindą ieškinio atmetimui dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų neįrodymo. Be to, teismas nepaisė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, nes nurodė atsakovę privalėjus paneigti ieškovų įrodinėjamą nuostolių dydį, nors tai padaryti buvo neįmanoma ieškovams nepateikus nė vieno tiesioginio įrodymo apie turėtas išlaidas (nebuvo ką analizuoti ir (ar) kritikuoti, buvo galima tik daryti prielaidas). Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo tai įvertinti, o to neįvertinęs pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.
16.2. Teismas nepagrįstai laikė pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais žalos dydį (stoginių pastatymo ir išardymo išlaidas) su ieškiniu pateiktą eksperto T. M. laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų 2023 m. gruodžio 27 d. skaičiavimo ataskaitą Nr. 231213-2 ir byloje atlikus teismo ekspertizę į bylą eksperto S. Š. 2025 m. kovo 19 d. pateiktą ekspertizės aktą. Šiuose dokumentuose pateiktas tik teorinis stoginių pastatymo ir išardymo kaštų skaičiavimas pagal byloje esančius konkurso dokumentus ir stoginių nuotraukas. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų patikimai spręsti apie ieškovų išlaidas stoginių statymui ir išardymui.
16.3. Teismas neįvykdė pareigos tinkamai pasisakyti dėl atsakovės atsikirtimų, susijusių su priežastinio ryšio nebuvimu. Teismas nepagrįstai laikė, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalingų padarinių, kadangi nesant įsakymo ieškovai 2022 metų pabaigoje nebūtų statę laikinų statinių (stoginių) ir vėliau jų griovę. Atsakovė pažymi, kad ieškovai, nuspręsdami dalyvauti konkurse, laisva valia prisiėmė konkurso sąlygas, pagal kurias stoginės yra laikini statiniai ir pasibaigus sutarčių galiojimui jie neišvengiamai būtų stogines griovę ir patyrę su tuo susijusias išlaidas, nepriklausomai nuo atsakovės neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad stoginių griovimo išlaidos yra ne atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė, o ieškovų apsisprendimo priimti konkurso sąlygas ir jame dalyvauti pasekmė. Dėl to nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų tariamų išlaidų stoginių išardymui. Kartu sprendimo dalis, kuria ieškovams priteistos stoginių griovimo išlaidos prieštarauja CK 6.247 straipsniui ir turėtų būti panaikinta.
16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad CK 6.253 straipsnis netaikytinas, kadangi, atsižvelgiant į ginčo santykių pobūdį, kaltė nėra atsakomybės sąlyga. Todėl liko neįvertintos aplinkybės, sudarančios pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Atsakovės nuomone, ieškovų veiksmai reikšmingai prisidėjo prie tariamos žalos atsiradimo, kadangi jie savo rizika atliko stoginių statybos darbus, puikiai žinodami apie teisminį ginčą tarp (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės ir atsakovės bei su tuo susijusias galimas pasekmes. Jeigu būtų nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, toks ieškovų elgesys sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti, iš atsakovės priteisti ieškovams patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 573 Eur (po 786,50 Eur kiekvienam) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, kadangi ieškovai įrodė žalos dydį, o tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Priešingai nei teigia atsakovė, teismų sprendimais yra neginčijamai konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė, kurie pasireiškė priimant panaikintą įsakymą, kurio pagrindu buvo leista (nuspręsta) statyti stogines. Jeigu nebūtų priimtas įsakymas ir jeigu jo pagrindu nebūtų patvirtintos konkurso sąlygos, ieškovai nebūtų statę ginčo stoginių (kurias vėliau teko jiems nugriauti).
17.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vadovaujantis konkurso sąlygų 7.7 punktu, ieškovai patys už savo lėšas turėjo nusigriauti stogines, todėl nepagrįstai prašo šias išlaidas priteisti iš atsakovės. Ieškovai pažymi, kad panaikinus įsakymą, konkurso sąlygos yra jau nebegaliojančios. Pati atsakovė 2023 m. spalio 3 d. įsakymu pripažino netekusiomis galios šias konkurso sąlygas. Be to, ieškovai sutiko su konkurso sąlygų 7.7 punktu, kadangi stoginių nugriovimas būtų atliekamas po to, kai ieškovai būtų pasinaudoję tomis stoginėmis ir būtų gavę pelno iš jų. Stoginių nugriovimas iškart jas pastačius ir negavus iš jų jokio pelno, yra akivaizdus ieškovų nuostolis. Todėl nėra pagrindo remtis konkurso sąlygų 7.7 punktu, įpareigojant ieškovus nugriauti stogines už savo lėšas.
17.3. Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas pateikė argumentus, kurie pagrindžia priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovams kilusios žalos buvimą. Atsakovė pati pripažino, jog jos veiksmai buvo neteisėti, nes priėmė nepagrįstą įsakymą, kuriuo nepagrįstai patvirtino konkurso sąlygas, kurių pagrindu ieškovai pastatė stogines. Šias aplinkybes įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
17.4. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovai su ieškiniu pateikė įrodymus apie žalos dydį (stoginių pastatymo ir išardymo išlaidas), t. y. ieškovai pateikė eksperto T. M. laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų 2023 m. gruodžio 27 d. skaičiavimo ataskaitą Nr. 231213-2. Be to, byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti stoginių pastatymo iš išardymo išlaidas (žalos dydį), kuria parengė teismo ekspertas S. Š., pateikęs 2025 m. kovo 19 d. ekspertizės aktą. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti, jog byloje esantys įrodymai apie žalos dydį yra nepagrįsti.
17.5. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai turėjo pateikti tiesioginius įrodymus apie patirtą žalą. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog į bylą negali pateikti atsakovės reikalaujamų įrodymų, t. y. čekių, apskaitos dokumentų dėl stoginės statybų ir nugriovimo, kadangi nėra išsaugoję čekių (kasos kvitų). Ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl skirtingai nei juridiniams asmenims, jiems nekyla prievolė rinkti ir kaupti (saugoti) čekių, vesti apskaitos dokumentų. Atsakovė nei konkurso sąlygose, nei sutartyse nekėlė įpareigojimo ieškovams rinkti ir kaupti (saugoti) čekius, vesti apskaitos dokumentus dėl stoginių statybų ir nugriovimo. Be to, ieškovai reikalauja ne būsimų, o faktiškai patirtų išlaidų. Bet kuriuo atveju žalos padarymo faktas yra įrodytas, be to, yra įrodytas ir nuostolių (žalos dydis), todėl nėra pagrindo atmesti ieškovų ieškinio.
17.6. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Ieškovų nuomone, teismas pagrįstai netaikė minėto straipsnio nuostatų, kadangi būtent atsakovė yra atsakinga už ieškovams atsiradusią žalą. Ieškovai pažymi, kad būtent atsakovė vertė ieškovus statyti stogines nesulaukus galutinių teismų sprendimų bei teikė atskirąjį skundą, kad būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir, kad būtų toliau realizuojamas konkursas ir statomis stoginės, kas ir sukėlė ieškovams žalą. Juolab, kad patys ieškovai siekė, jog konkurso sąlygų vykdymas būtų sustabdytas ir nereikėtų statyti stoginių iki kol paaiškės teisminio ginčo baigtis (kol įsiteisės galutinis teismo sprendimas).
17.7. Nors ieškovai ir neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovų buvo priteistos 1 392 Eur bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai, tačiau tokios išlaidos yra nepagrįstos ir neturėjo būti priteistos, kadangi jos susidarė atsakovei samdantis advokatą, kai atsakovę civilinėje byloje galėjo atstovauti Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus teisininkai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą (stoginių pastatymo, įrengimo, išardymo ir aplinkos atkūrimo išlaidas): ieškovas K. D. prašė priteisti iš atsakovės 25 028,85 Eur žalos atlyginimą, o ieškovas A. G. – 24 927,21 Eur žalos atlyginimą.
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui K. D. priteisė iš atsakovės 19 330,88 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovui A. G. 19 066,59 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
20. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą. Atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
21. Nagrinėjamu atveju kilo viešosios civilinės atsakomybės taikymo klausimas, nes ieškovai žalos atsiradimą grindė savivaldybės neteisėtais veiksmais.
22. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnio. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), dėl kurio kyla tiesioginių teisinių padarinių asmenų teisėms, laisvėms, interesams (CK 6.271 straipsnio 2–4 dalys). Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2012).
23. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovai įrodė visas tris atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį.
24. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų prašomų priteisti stoginių griovimo ir aplinkos atkūrimo išlaidų. Atsakovės teigimu, pagal konkurso sąlygas ieškovai stogines turėjo išardyti savo lėšomis pasibaigus sutarčių galiojimui. Atsakovės nuomone, stoginių griovimo ir aplinkos atkūrimo išlaidos yra ne atsakovės neteisėtų veiksmų (įsakymo priėmimo ir jo pagrindo organizuoto konkurso), o pačių ieškovų apsisprendimo priimti konkurso sąlygas ir jame dalyvauti pasekmė.
25. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės atliko neteisėtus veiksmus – priėmė Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymą „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).“, kuris vėliau teismų sprendimais buvo panaikintas. Šios aplinkybės atsakovė apeliaciniame skunde neginčija.
27. Nustatyta, kad minėtu įsakymu buvo patvirtintos konkurso sąlygos, kurio tikslas – nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris pagal konkurso rezultatus įgyja teisę statyti laikiną statinį <…> nurodytoje vietoje ir sudaryti su savivaldybės administracija sutartį (konkurso sąlygų 3 punktas). Nors vyko teismo procesas dėl įsakymo panaikinimo, Ignalinos rajono savivaldybės administracija konkurso nesustabdė ir su ieškovais pasirašė sutartis. Vykdydami šias sutarties, ieškovai 2022 m. pabaigoje pastatė stogines. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-256-828/2023, minėtas įsakymas buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-650-516/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Po teismo procesų, 2023 m. gruodžio 29 d., atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis, o ieškovai 2024 m. savo lėšomis nugriovė statinius.
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad minėtas įsakymas buvo esminis aktas, sudaręs prielaidas laikinų statinių (stoginių) statyboms, o vėliau – jų nugriovimui. Dėl to būtent atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovų patirta žala.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi konkurso sąlygų 7.7 punktu, kuris numato, kad pasibaigus sutarties galiojimo laikui ar nutraukus sutartį, per 30 kalendorinių dienų savo lėšomis nukelia laikiną statinį, sutvarko aplinką ir pagal aktą perduoda Ignalinos seniūnijos atstovams. Kadangi įsakymas dėl konkurso sąlygų patvirtinimo teismo tvarka buvo panaikintas (o vėliau ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VT-338 pripažintas netekusiu galios), pačios konkurso sąlygos yra negaliojančios. Dėl to atsakovė ir neturi pagrindo vadovautis negaliojančiomis konkurso sąlygomis, be kita ko, jų 7.7 punktu.
30. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovų patirta žala.
31. Atsakovė teigia, kad ieškovai neįrodė žalos dydžio. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi esančia eksperto T. M. ataskaita ir eksperto S. Š. ekspertizės aktu. Minėtuose dokumentuose pateiktas tik teorinis stoginių pastatymo ir išardymo išlaidų skaičiavimas. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovai nepateikė tiesioginių įrodymų (rangos sutarčių, sąskaitų, mokėjimų dokumentų), pagrindžiančių realiai patirtas išlaidas, todėl atsakovė jų negalėjo kritikuoti. Be to, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
32. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo įrodyti žalos padarymo faktą ir patirtos žalos dydį. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovo įrodinėjamą žalos dydį). Analogiška praktika formuojama ir kasaciniame teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).
33. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018, 28 punktas). Tokiu atveju konkretų žalos dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus, vadovaudamasis visiško nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), grąžindamas nukentėjusįjį į iki pažeidimo buvusią padėtį.
34. Taigi, apibendrinant kasacinio teismo praktiką, nurodytą anksčiau, darytina išvada, kad ieškovai šiuo atveju turėjo įrodyti žalos faktą ir jos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį). Dėl to atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą.
35. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad ieškovai įrodė žalos faktą – ieškovai patyrė išlaidas tiek statydami, tiek griaudami stogines bei tvarkydami aplinką. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, kad žalos dydį ieškovai galėjo įrodinėti tik tiesioginiais įrodymais.
36. CPK 179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais (CPK 186 straipsnis), liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
37. Taigi, pagal CPK 177 straipsnį, šalys savo reikalavimus ar atsikirtimus gali įrodinėti įvairiais duomenimis, įskaitant ir ekspertų išvadas.
38. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 52 pastraipa). Asmeniui negali būti užkrauta neproporcinga įrodinėjimo našta, ypač jei tam tikrų įrodymų jis objektyviai negali pateikti. Priešingas aiškinimas suponuotų asmens teisės į teisingą teismą paneigimą.
39. Ieškovai pripažino neišsaugoję čekių ir kvitų, tačiau tai nepanaikina jų teisės į žalos atlyginimą, jei išlaidų būtinumas pagrindžiamas kitomis priemonėmis.
40. Žalos dydžiui nustatyti pirmosios instancijos teismas 2025 m. vasario 28 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, ja pavedė atlikti teismo ekspertui S. Š.. Eksperto išvadoje pateikti du ieškovų patirtų išlaidų statant ir nugriaunant stogines skaičiavimo variantai: 1) rangos būdu: ieškovo K. D. žala 24 931,22 Eur, o ieškovo A. G. – 24 507,04 Eur; 2) ūkio būdu: ieškovo K. D. žala – 18 838,88 Eur, o ieškovo A. G. žala – 18 574,59 Eur.
41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai nepateikė rangos sutarčių, pagrįstai vadovavosi ūkio būdu atliktų darbų skaičiavimais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra teisingas ir protingas žalos atlyginimo dydis, atitinkantis faktines bylos aplinkybes.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų ar alternatyvių skaičiavimų, kurie paneigtų ekspertizės akto išvadas. Atsakovės teiginiai dėl PVM mokėjimo, medžiagų neutilizavimo yra deklaratyvūs. Kadangi atsakovė nepasinaudojo teise prašyti pakartotinės ekspertizės ir nepateikė jokių priešingų įrodymų, nėra teisinio pagrindo mažinti priteistą sumą.
43. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, spręsdamas klausimą dėl ieškovų patirtos žalos dydžio.
44. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju netaikytinas CK 6.253 straipsnis, kadangi, atsižvelgiant į ginčo santykių pobūdį, kaltė nėra atsakomybės sąlyga. Atsakovės vertinimu, šis materialinės teisės pažeidimas nulėmė nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą, kadangi liko neįvertintos aplinkybės, sudarančios pagrindą atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės.
45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-522/2009). Taigi, vien tai, kad yra konstatuotos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, savaime dar nesuponuoja šios atsakomybės taikymo atsakovams.
46. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad esant atsakomybei be kaltės (griežtoji civilinė atsakomybė) nereiškia, jog asmeniui negali būti taikomas CK 6.253 straipsnis, reglamentuojantis atleidimą nuo civilinės atsakomybės. Priešingas aiškinimas nebūtų nei protingas, nei teisingas, nei sąžiningas (CK 1.5 straipsnis).
47. Pirmosios instancijos teismas pripažino visas atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas įrodytomis. Taigi, kaip nurodyta anksčiau minėtoje kasacinio teismo praktikoje, esant civilinės atsakomybės sąlygoms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo. Dėl to sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju (esant atsakovės atsakomybei be kaltės) netaikytinas CK 6.253 straipsnis, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Tačiau minėtas pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ir (ar) pakeisti ginčijamą sprendimą, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatyta atleidimo nuo atsakomybės pagrindų.
48. Pagal CK 6.253 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos, 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes turi asmuo, kuris jomis remiasi (CPK 178 straipsnis).
49. Atsakovė teigia, kad ieškovai savo veiksmais reikšmingai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kadangi jie dalyvavo konkurse, laimėję jį pastatė stogines, nors žinojo apie teisminį ginčą tarp atsakovės ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės. Atsakovės nuomone, ieškovai prisiėmė itin rizikingą sprendimą, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tokius ieškovų veiksmus, kuriuos jie atliko itin nerūpestingai. Toks ieškovų elgesys, atsakovės nuomone, sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovės atleidimo nuo atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį.
50. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
51. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai; 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25–27 punktai).
52. Teisėjų kolegija, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nustatė, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybei ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymą dėl konkurso sąlygų patvirtinimo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė įsakymo dėl konkurso sąlygų patvirtinimo vykdymą. Atsakovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022 panaikino Panevėžio apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išsprendė klausimą iš esmės – netenkino ieškovės (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
53. Be to, byloje nustatyta, kad patys ieškovai siekė, jog konkurso sąlygų vykdymas būtų sustabdytas, kad nereikėtų statyti stoginių iki tol, kol paaiškės teisminio ginčo baigtis. I. K. D. 2022 m. lapkričio 14 d. raštu kreipėsi į Ignalinos rajono savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad privalo pradėti statybos darbus lapkričio 22 d., tačiau, nenorėdami patirti nuostolių dėl neaiškios procesų baigties, prašė atidėti sutarties vykdymą. Duomenų, kad atsakovė būtų sureagavusi į šį prašymą, nėra.
54. Sutiktina su ieškovų argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad atsakovė pati ėmėsi priemonių, kad konkursas pagal jos patvirtintas sąlygas būtų vykdomas (būtų panaikintos laikinosios apsaugos priemonės) ir stoginės būtų statomos bei nereagavo į prašymą dėl statybos darbų atidėjimo. Todėl atsakovės teiginiai, kad ieškovai, pradėdami statybas žinodami apie vykstančius ginčus, prisiėmė riziką, kas sudarytų pagrindą atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, yra nepagrįsti.
55. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nenustatytas teisinis pagrindas netaikyti ar atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl ieškovų patirtų nuostolių.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovų ieškinio reikalavimus iš dalies, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, atskleidė bylos esmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors daliai atsakovės argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija ir pritarė, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti (ar pakeisti) pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
57. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, sprendžiamas ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).
58. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės po 786,50 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288768350, 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288768350, 786,50 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.