- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-650-516/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00086-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, Ignalinos rajono savivaldybei
- Ieškovas
- Palūšės kaimo bendruomenės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palūšės kaimo bendruomenės ieškinį atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybei ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. D., A. G., uždaroji akcinė bendrovė „Palūšės turas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Palūšės kaimo bendruomenė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Ignalinos rajono savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) ir Ignalinos rajono savivaldybės administracijai (toliau – ir Administracija), prašydama panaikinti Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymą „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Administracija nusprendė skelbti konkursą dėl laimėjusių konkursą asmenų teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – Konkursas). Ginčijamu Įsakymu buvo patvirtintos Konkurso sąlygos. Įvertinusi Konkurso sąlygų turinį, ieškovė 2022 m. birželio 20 d. Ignalinos rajono savivaldybės merui pateikė raštą, kuriuo prašė nepriimti skubotų sprendimų, o apie ketinimus projektuoti ar statyti statinius, kurie iš esmės pakeis Lūšių ežero pakrantės vaizdą ir viso kaimo įvaizdį, iš anksto supažindinti bendruomenę, bet į tai nebuvo atsižvelgta.
3. Pagal Palūšės kaimo bendruomenės įstatų 7.1 punktą ieškovė turi tiesioginį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl ginčijamo Įsakymo, kurį laiko neteisėtu, panaikinimo, nes savivaldybė neinformavo gyventojų ne mažiau kaip dviem būdais apie numatomą skelbti Konkursą ir su jais nesikonsultavo, įgyvendino savivaldos teisę ne savivaldybės bendruomenės interesais, veikė vienos nedidelės grupės asmenų, kurie užsiima ir naudojasi vandens pramogomis, interesais, apie Konkursą su visuomene nekomunikavo, neatsakinėjo į klausimus, nesikonsultavo, todėl nesudarė tinkamų sąlygų Palūšės kaimo bendruomenei ir jos seniūnui dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus, susijusius su naujų statinių (stoginių) statymu viešoje Palūšės kaimo bendruomenės zonoje ir pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) reikalavimus. Ginčijamu Įsakymu patvirtindama Konkurso sąlygas, atsakovė nesilaikė kraštovaizdžio tvarkymo ir rekreacinės infrastruktūros formavimo principų, kadangi Konkurso sąlygose nurodyti 3 statiniai yra visiškai netinkami planuojamoje vietoje. Iš Konkurso sąlygų niekaip negalima konstatuoti, kad yra planuojamos statyti tik laikinos stoginės. Atsakovė neįrodė, kad šie 3 statiniai nepadarys žalos Palūšės bendruomenei bei kraštovaizdžiui (aplinkai).
4. Atsakovės savaip interpretuoja statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punkte nurodytą stoginės sąvoką. Planuojami statyti trys statiniai pagal Konkurso sąlygas bus išdėstyti taip, kad užims nemažą dalį, apie 180 kv. m. žemės sklypo. Jie bus statomi šalia pagrindinio turistų ir poilsiautojų kelio, jų aukštis sieks beveik 5 metrus, todėl reprezentacine išvaizda nepasižyminčiais statiniais bus ribojamas kraštovaizdžio matomumas. Pagal planą statiniai numatomi statyti tose vietose, kur pagal Rekreacinės žuvininkystės infrastruktūros ir aplinkos sukūrimo ir plėtros Palūšės rekreacinėje zonoje (duomenys neskelbtini) statinių ir įrangos išdėstymo planą šalia ežero yra pėsčiųjų takas, todėl jie trukdys pėsčiųjų eismui. Be to, stoginės Nr. 1 ir Nr. 3 jau pastatytos. Atsakovės neveikia Palūšės bendruomenės interesais, nesiekia Ignalinos rajono savivaldybės administracijos nuostatų 11.1 punkte numatyto tikslo padėti tarybai skatinti įgyvendinti savivaldos teisę savivaldybės bendruomenės interesais.
5. Pagal Konkurso sąlygų 1 priedą sutarčiai, sudarytai tarp Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ir asmens, laimėjusio konkursą, galioja Ignalinos savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VT-614 „Dėl Konkurso dėl teisės prekiauti ar teikti laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose organizavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti nuostatai, kuriuose nurodyta, kad laikinais statiniais yra laikomi prekybai ar paslaugų teikimui skirti mobilūs (kilnojami) statiniai, kuriuos leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą (kioskas, paviljonas, lauko kavinė). Konkurso sąlygų 3 priedo reikalavimai neatitinka teisės aktų reikalavimų, keliamų laikiniems statiniams, nes numatyta, kad stoginės turi turėti pamatus, sraigtinius polius, betoninius kelio bortus ir kt.
6. Atsakovės pažeidė informavimo pareigą, nes 2022 m. liepos 21 d. rašto apie visuomenės informavimą apie planus dėl Konkurso ieškovė nėra gavusi. Tiek 2021 m. spalio 14 d., tiek 2021 m. lapkričio 15 d. mero pasitarimai buvo tik su Palūšės verslininkais dėl jų vykdomų veiklų, bet ne su Palūšės kaimo bendruomene ar kitais gyventojais (ne verslininkais). Atsakovės nepateikė įrodymų apie tai, kokie klausimai buvo svarstomi susitikimuose, kad į juos buvo kviestas ir dalyvavo ieškovės vadovas A. G.. Ieškovė neneigia, kad K. D. ir A. G. yra bendruomenės nariai, tačiau šių dviejų verslininkų raštai atsakovei, kaip ir susitikimai tik su vietos verslininkais, niekaip negali patvirtinti atsakovių teiginių, jog jos laikėsi visos vietos gyventojų bendruomenės informavimo, kaip tai numato VSĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
7. Ginčijamas Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant esminius Ignalinos rajono savivaldybės administracijos nuostatus, VSĮ 4 straipsnio 8 punkto, 32 straipsnio 7 punkto, 36 straipsnio, 37 straipsnio 1, 2 dalių, 38 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl turi būti panaikintinas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino 2022 m. birželio 16 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sąlygų patvirtinimo“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Lūšių ežero pakrantėje, verslininkai kurį laiką teikė paslaugas, susijusias su vandens turizmu (nuomojo vandens inventorių, rengė vandens žygius ir kt.), tačiau neturėjo įstatymų nustatyta tvarka jiems suteiktos teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu. 2022 m. balandžio 27 d. Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimu žemės sklypas buvo įtrauktas į viešųjų vietų prekiauti ir teikti paslaugas Ignalinos rajono savivaldybės teritoriją sąrašą, o 2022 m. birželio 16 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“, kuriuo patvirtino Konkurso sąlygas ir paskelbė Konkursą. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. Ignalinos rajono savivaldybės merui pateikė raštą, kuriame nurodė, kad ji palaiko sprendimą plėtoti su vandens turizmu susijusias pramogas, tačiau nesupranta sprendimo žemės sklypo teritorijoje statyti neišvaizdžius statinius, todėl prašo sustabdyti Konkursą ir supažindinti su juo visuomenę. Atsakovė 2022 m. liepos 14 d. raštu atsakė, kad visuomenė buvo informuota apie planus organizuoti paslaugų teikimo veiklą žemės sklype bei kad Konkursas buvo suderintas su atsakingomis institucijomis.
10. Teismas nustatė, kad Administracija 2022 m. liepos 7 d. informavo Konkurse dalyvavusius asmenis apie konkursinių pasiūlymų eilę prekybos vietoms Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir išrinko laimėtojus: vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugoms stoginėje Nr. 1 – K. D.; Nr. 2 – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Palūšės turą“, Nr. 3 – UAB „Fokalitos baidarės“. Administracija 2022 m. rugsėjo 22 d. pasirašė sutartį su Konkurso laimėtoju K. D. teikti paslaugas stoginėje Nr. 1, o 2022 m. rugsėjo 30 d. pasirašė sutartį su Konkurso laimėtojos UAB ,,Fokalitos baidarės“ atstovu A. G. teikti paslaugas stoginėje Nr. 3.
11. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad ginčijamas Įsakymas priimtas pažeidžiant VSĮ 4 straipsnio 8 punktą (nesilaikyta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo), 32 straipsnio 7 punktą (neužtikrinta seniūno ar jo įgalioto asmens teisės dalyvauti savivaldybės institucijų posėdžiuose, kai svarstomi su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų viešaisiais reikalais susiję klausimai), 36 straipsnį (nesudarytos sąlygos vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus), 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą (neįvykdyta pareiga konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai). Priimant Įsakymą atsakovės neveikė kaimo bendruomenės interesais ir nesilaikė Administracijos nuostatų 11.1 papunktyje numatyto tikslo padėti tarybai skatinti ir plėtoti vietos savivaldą bei įgyvendinti savivaldos teisę savivaldybės bendruomenės interesais.
12. Tokios išvados teismas priėjo atsižvelgdamas į šioje byloje priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą byloje nagrinėjamais klausimais, nes jos veikla susijusi su Lūšių ežero pakrantės Palūšės kaime kraštovaizdžio apsauga, todėl atsakovės turėjo pareigą informuoti ir konsultuotis su ieškove, priimant sprendimus dėl Lūšių ežero pakrantės Palūšės kaime aplinkosaugos, kraštovaizdžio. Byloje neįrodyta, kad apie Įsakymo priėmimą, juo siūlomas statinių vietas, architektūrinius sprendinius ieškovė sužinojo anksčiau nei Įsakymo išleidimo dieną. Nors atsakovė nurodė, kad 2021 m. spalio 14 d. Ignalinos savivaldybės rajono meras susitiko su Palūšės verslininkais, tačiau duomenų, kad susitikimuose dalyvavo tinkamai įgaliotas ieškovės atstovas, seniūnijos seniūnas, byloje nėra. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog tretieji asmenys K. D., A. G., dalyvaudami susitikimuose, veikė ne kaip savarankiški verslininkai, o buvo tinkamai įgalioti atstovauti ieškovei ir jai atstovavo. Pažymėjo, kad į susitikimuose dalyvavusių trečiųjų asmenų K. D. ir A. G. nuomonę dėl statinių (jų teiktus statinių eskizus) konsultuojantis iš esmės nebuvo atsižvelgta.
13. Teismas konstatavo, kad neinformavus, neįvykdžius konsultacijų su subjektu, su kuriuo nagrinėjamu atveju buvo būtina tai daryti – ieškove, pripažįstama, kad Įsakymas priimtas, pažeidžiant VSĮ 4 straipsnio 8 punktą, 32 straipsnio 7 punktą, 36 straipsnį, 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, priimant Įsakymą nesilaikyta Administracijos nuostatų 11.1 papunktyje numatyto tikslo.
14. Teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad Įsakymu nustatyti statinių architektūriniai sprendiniai, statinių pastatymo vietos darko kraštovaizdį, vizualiai jį teršia, neatitinka vietos bendruomenės bei atvykstančių turistų interesų. Nurodė, kad byloje esanti Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių išvada patvirtina, jog Įsakymu nustatyti reikalavimai statinių architektūrai nepagrįstai minimalūs, stokoja statinio individualios išraiškos, skaidrumo ir sąryšio su vietos tradicija bei etnografija. Išvadoje nurodoma, kad šioje unikalioje vietovėje tokios skurdžios architektūros statiniai taps vizualine tarša unikalioms Lūšių ežero panoramoms, ir iš esmės pakeis ne tik Lūšių pakrantės vaizdą, bet ir viso kaimo erdvinę išraišką.
15. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktos nuotraukos patvirtina, jog vienas iš planuojamų statyti statinių yra ant pėsčiųjų tako, o jau pastatytas – visai šalia jo. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad statinių vietos Įsakymu parinktos netinkamai, gali neatitikti visuomenės poreikių.
16. Nurodė, kad STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nenustatyta laikino statinio sąvokos, o Įsakymu suplanuoti statyti statiniai įvardijami laikinais. Be to ir suprojektuoti jie su pamatais (sraigtiniais poliais). STR nurodoma, kad stoginė (statinys, planuotas statyti Įsakymu) – tai žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Tačiau realiai statiniai pastatyti su ne pagal reikalavimus išdėstytomis sienomis, tuo pačiu ir dengiančiomis kraštovaizdį į ežerą.
17. Nors atsakovės nurodo, kad Įsakymu patvirtinti sprendiniai suderinti su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia jų realizavimo neatitikimo STR reikalavimams, o tuo labiau statinio individualios išraiškos, skaidrumo, atvirumo, sąryšio su vietos tradicija bei etnografija, t. y. estetiniams reikalavimams, kurie, statiniams esant nurodytoje išskirtinėje vietoje, yra ypač aktualūs vietos bendruomenei.
18. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas ieškinį patenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Atsakovė tinkamai įgyvendino teisės normų nuostatas, reglamentuojančias pareigą konsultuotis ir informuoti visuomenę apie Konkursą. Tą patvirtina atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė konsultavosi su visuomene prieš Įsakymo priėmimą. Buvo užtikrintas tiek savivaldybės gyventojų, tiek bendruomenės dalyvavimo (interesų derinimo) tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principas, užtikrintas veiklos skaidrumo principas. Atsakovės pareiga sudaryti galimybę, tačiau ji neturi pareigos pasirūpinti, kad ieškovė ir (ar) kiti subjektai aktyviai dalyvautų su Įsakymu susijusiose svarstymo procedūrose. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovės teisė išreikšti nuomonę, diskutuoti, teikti pasiūlymus dėl Įsakymo priėmimo būtų buvusi apribota, pažeista ar pan. Atsakovė suplanavo mero susitikimus (pasitarimus) su vietos gyventojais, verslininkais dėl klausimų, susijusių su Lūšių ežero pakrante ir Konkursu svarstymu. 2021 m. spalio 14 d. vyko susitikimas su Palūšės verslininkais, o 2021 m. lapkričio 15 d. vyko pasitarimas su Palūšės gyventojais. Apie susitikimus viešai buvo skelbiama oficialiame Administracijos interneto tinklapyje. Ieškovės nariais esantys tretieji asmenys A. G. ir K. D. susitikime dalyvavo.
19.2. Konkursas nepažeidžia bendruomenės ir atskirų vietos gyventojų interesų derinimo principų, nes nėra orientuotas į vienos konkrečios grupės interesų patenkinimą. Konkursas yra orientuotas į visų gyventojų, ieškovės ir visos visuomenės interesus ir būtent priimtas tam, kad teiktų naudą visuomenei. Tai, kad ieškovė nesutinka su Įsakymu deklaratyviais pagrindais, savaime nedaro Įsakymo turinio negaliojančiu, neobjektyviu ar neteisėtu.
19.3. Teismas priėjo klaidingą išvadą, kad Konkurso laikini statiniai neva neatitinka laikiniems statiniams įstatymiškai keliamų reikalavimų. Pagal teisinį reglamentavimą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį), laikinuoju statiniu laikomas statinys, kurio naudojimas yra apibrėžtas terminu. Šiuo atveju Konkursas nustato sąlygą, jog laikinų statinių (stoginių) maksimali naudojimo trukmė – penkeri metai su pratęsimo ketveriems metams galimybe. Iš keturių laikino statinio sienų – dvi iš jų bus atviros. Ieškovės į bylą pateiktos jau pastatytų laikinų statinių nuotraukos leidžia įsitikinti šių statinių dviejų sienų atvirumu. Taigi, priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, Konkurso laikini statiniai atitinka įstatymo apibrėžtą laikino statinio ir stoginės sąvoką.
19.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinų statinių architektūrinių sprendinių, besąlygiškai rėmėsi ieškovės į bylą pateikta Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininko M. P., nario-eksperto E. L., nario profesoriaus J. B. išvada. Išvadą surašė J. B., kuris turi priešišką interesą atsakovei. Tokio asmens surašytas dokumentas (išvada) yra šališkas, subjektyvus, surašytas turint išankstinį nusistatymą, dėl to negalėjo būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas. Be to, šis dokumentas yra be motyvų, todėl neįmanoma patikrinti jame išdėstytų teiginių pagrįstumo. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi neobjektyviu Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos raštu ir visiškai ignoravo atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus bei argumentus ir iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio, 177 straipsnio, 180 straipsnio, 185 straipsnio normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese.
20. Ieškovė Palūšės kaimo bendruomenė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama skundą atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad tinkamai įgyvendino teisės normų nuostatas, reglamentuojančias atsakovės pareigą konsultuotis ir informuoti visuomenę apie Konkursą ir kad tai neva patvirtina jos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Tiek 2021 m. spalio 14 d., tiek 2021 m. lapkričio 15 d. vykę mero pasitarimai buvo tik su Palūšės verslininkais, bet ne su ieškove Palūšės kaimo bendruomene ar kitais gyventojais. Tą patvirtina ir mero darbotvarkė. Pasitarimuose (2021 m. spalio 14 d. ir 2021 m. lapkričio 15 d.) su meru ieškovės vadovas A. G. nedalyvavo ir nebuvo į juos kviestas. Ieškovė Palūšės kaimo bendruomenė yra vietos gyventojų grupė, o ne verslininkai, todėl atsakovė pažeidė VSĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi aiškiai konstatavo, kad atsakovei (apeliantei) buvo būtina konsultuotis su ieškove.
20.2. Ieškovė neneigia fakto, kad K. D. ir A. G. yra bendruomenės nariai, tačiau tai tik keli asmenys iš visos bendruomenės. Todėl vien tai, kad šie asmenys yra verslininkai ir tuo pačiu bendruomenės nariai, neatleidžia atsakovės nuo pareigos pagal VSĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai.
20.3. Atsakovė savaip interpretuoja STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6 punkte nurodytą stoginės sąvoką. Šiame reglamente nėra įtvirtinta, kad stoginė gali būti su pamatais, sraigtiniais poliais, betoniniais kelio bortais ir pan. Pagal reglamentą stoginę sudaro tik stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Tuo tarpu Konkurso sąlygų 3 priede nurodyti reikalavimai laikino statinio (stoginės) architektūriniams ir konstrukciniams sprendimams apima ir tokius reikalavimus, kaip pamatai, sraigtiniai poliai, betoniniai kelio bortai ir t. t., kurie akivaizdžiai parodo, kad Konkursas ir minimi reikalavimai yra skirti ne laikinoms stoginėms statyti. Atsakovės planuojami statyti 3 statiniai nėra laikinos stoginės. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad turi statybos leidimą tokiems 3 statiniams (stoginėms) statyti.
20.4. Atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, kad numatomi statyti 3 statiniai nepadarys jokios žalos bendruomenei ir kraštovaizdžiui. Atsakovė tik nurodė savo subjektyvius pamąstymus apie tai, kad žalos kraštovaizdžiui nebus padaryta. Nors pareiga pateikti įrodymus, kad nebus padaryta žala kraštovaizdžiui, tenka atsakovei (Konkurso rengėjai). Atsakovė remiasi Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2022 m. kovo 8 d. raštu (atsakovės atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priedas Nr. 7) ir teigia, kad šios institucijos sutiko su tuo, jog gali būti statomi šie 3 statiniai, tačiau Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija tik nurodė, kad nėra draudžiama statyti laikinius statinius. Ji konkrečiai nenurodė, kad šiuo atveju gali būti pastatyti būtent minėti 3 statiniai. Atsakovė savaip interpretuoja šį atsakymą. Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 21 d. rašte taip pat pasisakė tik dėl atsakovės planuojamos vykdyti veiklos, o ne dėl pačių planuojamų statyti 3 statinių. Stoginės stovės būtent toje vietoje, kurioje yra įrengti pėsčiųjų takai, suoliukai bei apšvietimo stulpai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Byloje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Lūšių ežero pakrantėje verslininkai kurį laiką teikė paslaugas, susijusias su vandens turizmu: nuomojo vandens inventorių, rengė vandens žygius ir kt., tačiau neturėjo įstatymų nustatyta tvarka jiems suteiktos teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu.
Žemesnės instancijos teismas
23. Administracija, 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu atsakydama į trečiojo asmens K. D. 2020 m. liepos 7 d. prašymą informuoti apie galimybę teisėtais pagrindais naudotis žemės sklypu, nurodė, kad, atsiradus poreikiui minėtoje teritorijoje vykdyti komercinę ir rekreacinę veiklą, imsis iniciatyvos formuoti rekreacinės teritorijos valstybinės žemės sklypą, taip pat nurodė, kad informacija apie galimybes nuomoti suformuotus valstybinės žemės sklypus bus viešai skelbiama.
24. Nustatyta, kad 2021 m. liepos 5 d. buvo suformuotas žemės sklypas, 2021 m. lapkričio 23 d. sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis, o 2021 m. liepos 27 d. iki tol žemės sklype paslaugas tiekusiems asmenims UAB „Tiki Inn“, A. G., K. D. pateikti raštai „Dėl valstybinės žemės užgrobimo“, kuriuose nurodyta, kad jie valstybinėje žemėje sandėliuoja vandens inventorių, apsunkina gyventojų naudojimąsi žemės sklypo teritorija ir priėjimą prie vandens. 2021 m. rugpjūčio 13 d. minėti asmenys pateikė atsakymą „Dėl žemės sklypo naudojimo“.
27. Administracijos direktorius 2022 m. birželio 16 d. priėmė Įsakymą, kuriuo patvirtino Konkurso sąlygas ir paskelbė Konkursą. Konkurso sąlygose numatyta, kad: Konkurso tikslas – nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris pagal Konkurso rezultatus įgyja teisę statyti laikiną statinį paslaugų teikimui išdėstymo plane (2 priedas) nurodytoje vietoje ir sudaryti su Administracija sutartį (1 priedas) (3 punktas); Konkursas yra atviras, jame gali dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys (4 punktas); paklausimai dėl Konkurso sąlygų paaiškinimo gali būti teikiami likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki vokų atplėšimo procedūros, t. y. iki 2022 m. birželio 27 d. 10 val., kad atsakymai į paklausimus skelbiami Savivaldybės interneto tinklalapio skyriuje „Skelbimai“ likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki vokų atplėšimo procedūros, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d. 10 val. (13 punktas). Konkurso sąlygų 2 priede numatytas planas, kuriame pavaizduotas stoginių išdėstymas. Konkurso sąlygų 7 punkte įtvirtinta, kad reikalavimai laikino statinio architektūriniams ir konstrukciniams sprendimams nurodyti 3 priede bei numatytos fasadų schemos.
29. Administracija 2022 m. liepos 7 d. informavo Konkurse dalyvavusius asmenis, kad nustatė konkurso pasiūlymų eilę prekybos vietoms Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir išrinko laimėtojus: vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugoms stoginėje Nr. 1 – K. D.; Nr. 2 – UAB „Palūšės turą“, Nr. 3 – UAB „Fokalitos baidarės“. 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovės komisijos protokolu nustatyti Konkurso laimėtojai ir jis baigėsi. Administracija 2022 m. rugsėjo 30 d. pasirašė sutartį su Konkurso laimėtoju A. G. teikti paslaugas stoginėje Nr. 3, o 2022 m. rugsėjo 22 d. pasirašė sutartį su Konkurso laimėtoju K. D. teikti paslaugas stoginėje Nr. 1. K. D. 2022 m. spalio 10 d.pateikė prašymą atsakovei leisti statyti kitokio tipo statinį.
31. Apeliantė Administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. Įsakymą, teigia, kad ji tinkamai įgyvendino teisės normų nuostatas, reglamentuojančias pareigą konsultuotis ir informuoti visuomenę apie Konkursą, taip pat nesutinka su teismo išvada, kad Konkurso sąlygose nurodyti laikini statiniai neatitinka laikiniems statiniams įstatymiškai keliamų reikalavimų, teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės į bylą pateikta Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininko M. P., nario-eksperto E. L., nario profesoriaus J. B. išvada, nes dokumentas yra šališkas.
Dėl Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 16 d. Įsakymo teisėtumo
33. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip konstatuota įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti ieškovės ieškinį, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė Palūšės kaimo bendruomenė turi teisinį suinteresuotumą byloje nagrinėjamais klausimais, jos veikla yra susijusi su Lūšių ežero pakrantės Palūšės kaime kraštovaizdžio apsauga. Dėl to atsakovės iki Administracijos direktoriaus Įsakymo priėmimo turėjo pareigą informuoti ir konsultuotis su ieškove, priimant sprendimus bei tvirtinant Konkurso sąlygas dėl Lūšių ežero pakrantės Palūšės kaime aplinkosaugos ir kraštovaizdžio, t. y. dėl žemės sklype Lūšių ežero pakrantėje planuojamos veiklos bei numatomų statyti statinių, kaip tai nustato paminėtos VSĮ nuostatos. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės ir kilo dėl to, ar atsakovės, prieš priimant ginčijamą Administracijos direktoriaus Įsakymą, laikėsi šios pareigos.
35. Apeliantė, teigdama, kad ji tinkamai įgyvendino teisės normų nuostatas, reglamentuojančias pareigą konsultuotis ir informuoti visuomenę apie Konkursą, nurodė, kad Savivaldybė buvo suplanavusi mero susitikimus (pasitarimus) su vietos gyventojais, verslininkais dėl klausimų, susijusių su Lūšių ežero pakrante bei planuojamu Konkursu, t. y. 2021 m. spalio 14 d. vyko susitikimas su Palūšės verslininkais, o 2021 m. lapkričio 15 d. vyko pasitarimas su Palūšės gyventojais, apie šiuos susitikimus viešai paskelbiant oficialiame Administracijos interneto tinklalapyje. Tačiau pažymėtina, kad šiems teiginiams apie organizuotus susitikimus su vietos gyventojais pagrįsti apeliantė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Iš pačios Administracijos pirmosios instancijos teismui pateiktos Savivaldybės mero darbotvarkės matyti, kad apeliantės nurodomą dieną, t. y. 2021 m. spalio 14 d. 15-16 val. vyko susitikimas su Palūšės verslininkais, o 2021 m. lapkričio 15 d. 15-16 val. – pasitarimas su Palūšės verslininkais dėl vykdomų veiklų. Priešingai nei teigia apeliantė, jokių duomenų, kad oficialiame interneto tinklalapyje buvo skelbta apie susitikimą su vietos gyventojais – Palūšės kaimo bendruomene – byloje nėra. Taigi, aptarti bylos duomenys patvirtina, kad tiek 2021 m. spalio 14 d., tiek 2021 m. lapkričio 15 d. vykę mero pasitarimai buvo tik su tam tikra suinteresuotų asmenų grupe – Palūšės verslininkais, bet ne su ieškove Palūšės kaimo bendruomene ar kitais gyventojais. Duomenų, kad šiuose susitikimuose dalyvavo tinkamai įgaliotas ieškovės atstovas, byloje taip pat nėra.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik susitikimai su verslininkais dar nereiškia, jog yra įvykdyta VSĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta pareiga informuoti vietos gyventojų grupes. Nors apeliantės teigimu, ieškovės Palūšės kaimo bendruomenės nariais esantys tretieji asmenys A. G. ir K. D. dalyvavo susitikime (ginčo byloje dėl to nėra), tačiau pažymėtina, kad tai tik keli asmenys iš visos bendruomenės. Be to, vien tai, kad susitikimuose dalyvavo paminėti du asmenys, kurie, kaip patvirtina bylos duomenys, yra ne tik bendruomenės nariai, bet ir verslininkai (K. D. ir UAB „Fokalitos baidarės“ atstovas (vadovas) A. G.), neatleidžia atsakovių nuo VSĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos tinkamai informuoti ir konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai. Byloje nėra jokių duomenų, kad tretieji asmenys K. D. ir A. G., dalyvaudami susitikimuose, veikė ne kaip savarankiški verslininkai, suinteresuoti tęsti (vykdyti) veiklą Lūšių ežero pakrantėje, o buvo tinkamai įgalioti atstovauti ieškovei ir kad jie iš tiesų atstovavo būtent ieškovės, o ne privatiems verslininkų, teritorijoje vykdančių veiklą ir siekiančių ją tęsti, interesams. Neabejotina, kad savivaldybės paskelbtas Konkursas yra orientuotas į visos Palūšės kaimo bendruomenės interesus, todėl sutiktina su ieškove, kad konsultacijos turi būti atliekamos ne su atskirais asmenimis, verslininkais, o su visa vietos, t. y. Palūšės kaimo gyventojų bendruomene, kad visa vietos gyventojų bendruomenė, kaip subjektas, galėtų pateikti savo bendrą nuomonę sprendžiamu klausimu dėl Lūšių ežero pakrantėje planuojamos veiklos ir statinių.
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Administracijos direktoriaus Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant: VSĮ 4 straipsnio 8 punkto nuostatas, nes nesilaikyta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo; 36 straipsnio nuostatas, nes nesudarytos sąlygos vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus; 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes pažeista pareiga konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, kaip ji nurodė ir Savivaldybės merui 2022 m. birželio 20 d. adresuotame rašte, iš esmės palaiko sprendimą plėtoti su vandens turizmu susijusias pramogas, tačiau nesutinka su sprendimu žemės sklypo teritorijoje statyti neišvaizdžius statinius, todėl prašė visų pirma supažindinti su tokiu sprendimu visuomenę, kad ji galėtų išreikšti bendrą nuomonę. Tuo tarpu apeliantė nurodo, kad Įsakymu patvirtintose Konkurso sąlygose numatyti statyti trys laikini statiniai (stoginės) nepadarys jokios žalos Palūšės bendruomenei bei kraštovaizdžiui (aplinkai) ir tą, jos teigimu, patvirtina Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2022 m. kovo 8 d. raštas bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 21 d. raštas.
39. Visų pirma pažymėtina tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, nei jos nurodomas Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos 2022 m. kovo 8 d. raštas, nei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 21 d. raštas, kurie pateikti dar iki ginčijamu Įsakymu patvirtintų Konkurso sąlygų, niekaip nepatvirtina teiginių, jog ketinami statyti laikini statiniai nedarkys kraštovaizdžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių raštų turinį, nustatė, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija tik pateikė nuomonę, jog žemės sklype galėtų būti statomi laikini statiniai, kurie būtų skirti turistų aptarnavimo paslaugoms teikti, laikantis Saugomų teritorijų ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų nuostatų bei šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nurodė, kad planuojama veikla neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Taigi, nė viename apeliantės nurodomame rašte iš esmės nebuvo vertinama ir pasisakoma dėl konkrečių planuojamų statyti statinių architektūrinių sprendinių poveikio kraštovaizdžiui ir jų atitikties teisės aktų reikalavimams. Tuo tarpu byloje esanti Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių išvada patvirtina, kad Įsakymu nustatyti reikalavimai statinių architektūrai yra nepagrįstai minimalūs, stokoja statinio individualios išraiškos, skaidrumo ir sąryšio su vietos tradicija bei etnografija. Čia turėtų būti projektuojami atviri statiniai, minimaliai dengiantys labai gražius vaizdus į didžiulį Lūšių ežero plotą, atvirus tiek nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, tiek nuo pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio. Nurodoma, kad šioje unikalioje vietovėje tokios skurdžios architektūros statiniai taps vizualine tarša unikalioms Lūšių ežero panoramoms ir iš esmės pakeis ne tik Lūšių pakrantės vaizdą, bet ir viso kaimo erdvinę išraišką. Vietos statiniams parinktos netinkamai, neįvertinus unikalių vietovės savybių.
40. Nors, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi paminėta išvada, nes vienas iš išvadą teikusių narių J. B. turi priešišką interesą atsakovei, todėl dokumentas yra šališkas, tačiau, išskyrus deklaratyvius apeliantės teiginius, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismams nepateikta jokių įrodymų apie tariamą priešiškumą, šališkumą ar kad narių-ekspertų išvados būtų neteisingos. Apeliantė nepateikė priešingų įrodymų – kad planuojami statyti statiniai dera su Lūšių ežero bei jo pakrantės kraštovaizdžiu, nedisonuoja su Palūšės kaimo architektūra ir pan. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesivadovauti byloje esančia Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių pateikta išvada.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad ginčijamu Administracijos direktoriaus Įsakymu nustatyti reikalavimai statinių architektūrai yra minimalūs ir skurdūs, darkantys Lūšių ežero pakrantės kraštovaizdį, taip pat nustačiusi, kad atsakovės iki ginčijamo Įsakymo priėmimo pažeidė VSĮ 4 straipsnio 8 punkto, 36 straipsnio, 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, įtvirtinančias pareigą informuoti ir konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino skundžiamą Administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. Įsakymą.
42. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu panaikinti ginčijamą Administracijos direktoriaus įsakymą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog Konkurso sąlygose nurodytos stoginės neatitinka laikiniems statiniams įstatymo keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas Administracijos direktoriaus Įsakymo, o ne pačių Konkurso sąlygų ir jose nustatytų reikalavimų statiniams teisėtumas ir pagrįstumas, todėl klausimas, ar Konkurso sąlygose įtvirtinti reikalavimai stoginėms atitiko įstatymų keliamus reikalavimus laikiniems statiniams, šiuo atveju nespręstinas ir dėl šio apeliantės skundo argumento plačiau nepasisakytina.
43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės ieškinį ir panaikinęs Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. Įsakymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
45. Atmetus Administracijos apeliacinį skundą, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
46. Ieškovė Palūšės kaimo bendruomenė, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti patirtas 605 Eur advokato pagalbos išlaidas. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė 2023 m. liepos 19 d. sąskaitą faktūrą ir 2023 m. liepos 27 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymą.
47. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
48. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2023 m. liepos mėn. (išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2023 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 959,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 547,87 Eur (1,3 x 1 959,90 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 605 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės Administracijos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Palūšės kaimo bendruomenei (juridinio asmens kodas 302326389) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288768350).