Utenos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Linai Lukošiūnaitei, Jolantai Zabolevičienei, Valei Zabulevičienei

atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, atstovams Neringai Jefimovienei ir advokatui Vytautui Dargiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. D. ir A. G. ieškinį atsakovei Ignalinos rajono savivaldybei, atstovaujamai Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymu dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ sąlygų patvirtinimo (toliau ir – Įsakymas) buvo patvirtintos konkurso dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Konkursas) sąlygos. Konkurso tikslas buvo nustatyti fizinį ar juridinį asmenį, kuris pagal konkurso rezultatus įgyja teisę statyti laikiną statinį <…> nurodytoje vietoje ir sudaryti su savivaldybės administracija sutartį (Konkurso sąlygų 3 punktas). Asociacija Palūšės kaimo bendruomenė 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į Ignalinos rajono savivaldybės merą, prašydama nepriimti skubotų sprendimų ir apie ketinimus projektuoti ar statyti statinius supažindinti bendruomenę, bet į tai nebuvo atsižvelgta ir asociacija Palūšės kaimo bendruomenė 2022 m. liepos 4 d. kreipėsi į teismą dėl minėto Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymo panaikinimo. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-256-828/2023, minėtas Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymas buvo panaikintas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-650-516/2023, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas nepakeistas. Vykstant teismo procesui, Ignalinos rajono savivaldybės administracija Konkurso nesustabdė. Įvykus Konkursui, su ieškovu K. D. 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo pasirašyta teisės prekiauti ar teikti paslaugas laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose sutartis Nr. R4-698, o su ieškovu A. G. 2022 m. rugsėjo 30 d. buvo pasirašyta teisės prekiauti ar teikti paslaugas laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose sutartis Nr. R4-719. Vykdydami pasirašytų sutarčių sąlygas, ieškovai 2022 m. pabaigoje (pagal sutartinius įsipareigojimus laikino statinio statyba pradedama ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos (7.11 punktas), o veikla pradedama vykdyti ne vėliau kaip po 4 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos (7.12 punktas)) pradėjo vykdyti sutartinius įsipareigojimus (pastatė laikinus statinius (stogines)). Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimą, kuris įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. VT-338 2022 m. birželio 16 d. įsakymą dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ Sąlygų patvirtinimo pripažino netekusiu galios. Ignalinos rajono savivaldybės administracija pateikė ieškovams susitarimus dėl sutarčių nutraukimo abipusiu susitarimu nuo tokių susitarimų pasirašymo dienos, bet ieškovai susitarimų nepasirašė. Ignalinos rajono savivaldybės administracija sutartis su ieškovais 2023 m. gruodžio 29 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovai 2024 m. sausio 3 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl stoginių pastatymo ir išardymo išlaidų atlyginimo, bet atsakovė atsisakė atlyginti žalą, motyvuodama tuo, kad laikinų statinių (stoginių) statybų išlaidos nėra tinkamai pagrįstos, nepateiktos panaudotų medžiagų atitikties deklaracijos, be to, nėra patirtos išardymo išlaidos. Laikinų statinių (stoginių) nugriovimo terminas ieškovų prašymu Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. sausio 30 d. raštu buvo pratęstas iki 2024 m. gegužės 31 d. Iki šio termino pabaigos laikini statiniai (stoginės) buvo nugriauti ieškovų lėšomis.

Ieškovų reikalavimas atlyginti žalą grindžiamas su ieškiniu pateikta eksperto T. M. laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų 2023 m. gruodžio 27 d. skaičiavimo ataskaita Nr. 231213-2 ir byloje atlikus teismo ekspertizę į bylą eksperto S. Š. 2025 m. kovo 19 d. pateiktu ekspertizės aktu.

Byloje kilo ginčas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

Pareiga atlyginti žalą, atsiranda tik nustačius visas būtinas šiai atsakomybei kilti sąlygas – neteisėtus veiksmus ir kaltę, žalą, jų priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl neteisėtų veiksmų

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Anksčiau minėtais teismų sprendimais, pasisakant dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymo teisėtumo, be kita ko, buvo pripažinta, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymas dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ sąlygų patvirtinimo buvo priimtas pažeidžiant: Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punkto nuostatas, nes nesilaikyta bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principo; 36 straipsnio nuostatas, nes nesudarytos sąlygos vietos gyventojams dalyvauti tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus; 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes pažeista pareiga konsultuotis su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo 39 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties 37 punktas). Tokie atsakovės veiksmai patvirtina jos veiksmų neteisėtumą ir jie laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jame nustatyti faktai dėl atsakovės veiksmų neteisėtumo turi prejudicinę galią šioje byloje, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys nebegali ginčyti kitose bylose. Taigi šiuo atveju konstatavus neteisėtumą, kaltė nėra atsakomybės sąlyga, o tuo pačiu nėra pagrindo spręsti ir dėl atsakovės atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, 6.259 straipsnį, kaip to prašoma byloje.

Dėl žalos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą.

Ieškovai prašomą priteisti turtinę žalą grindžia nuostoliais, kurie patirti statant ir griaunant laikinus statinius (stogines). Akivaizdu, jog nesant pagrindo – Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymo dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ sąlygų patvirtinimo ir jo pagrindu sudarytų teisės prekiauti ar teikti paslaugas laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose sutarčių, ieškovai 2022 metų pabaigoje nebūtų statę laikinų statinių (stoginių), o nesant Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. sprendimo, įsiteisėjusio 2023 m. rugsėjo 12 d., dėl Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymo dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ sąlygų patvirtinimo panaikinimo ir jo pagrindu vienašališkai nutrauktų teisės prekiauti ar teikti paslaugas laikinuose statiniuose Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos viešose vietose sutarčių – laikini statiniai (stoginės) 2024 metų pradžioje nebūtų nugriauti. Taigi, akivaizdu, jog išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) tiek statant, tiek griaunant laikinus statinius (stogines) buvo patirtos, o tai lėmė atsakovės veiksmai, pripažinti neteisėtais anksčiau minėtu, prejudicinę galią šioje byloje turinčiu teismo sprendimu, todėl atsakovė yra atsakinga už ieškovų patirtą žalą.

Ieškovai šiuo atveju turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį; atsakovė, nesutikdama su ieškovų įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius pagrindą mažinti ieškovų įrodinėjamą žalos dydį (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Nors atsakovė nesutinka su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu nepateikė visiškai jokių įrodymų, paneigiančių netinkamą žalos apskaičiavimą.

Ieškovų užsakymu iki šios bylos iškėlimo teisme laikinų statinių (stoginių) pastatymo ir nugriovimo žalos dydį įvertino profesionalus, atestuotas ir kvalifikuotas statybos srities specialistas ir nustatė kaštus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Remiantis minėtu vertinimu, t. y. laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų 2023 m. gruodžio 27 d. skaičiavimo ataskaita Nr. 231213-2, buvo pateikti ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovės ieškovui K. D. – 25 028,85 Eur (17 667,21 Eur už pastatymą ir 7 361,64 Eur už išardymą ir gerbūvio atstatymą), A. G. – 24 927,21 Eur (17 565,57 Eur už pastatymą ir 7 361,64 Eur už išardymą ir gerbūvio atstatymą) žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai prašomos priteisti žalos dydžio jokiais kitais įrodymais, pavyzdžiui finansiniais dokumentais, patvirtinančiais turėtas išlaidas statinių pastatymui ir išardymui, nepagrindė netgi teismo reikalavimu, ir šią aplinkybę byloje akcentavo atsakovė, kaip pagrindą ieškinio atmetimui.

Teismas pažymi, kad nėra imperatyvaus nurodymo, kaip vertinti/nustatyti konkretų žalos dydį. Visiškas nuostolių kompensavimo principas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala, kiek tai objektyviai įmanoma, būtų nustatyta ne standartizuotu, bet individualiu būdu.

Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Šioje byloje, siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, stoginių baidarėms pastatymo ir išardymo išlaidoms apskaičiuoti buvo paskirta statybos ekspertizė. Teismo ekspertizės metu nustatyta, kad: laikino statinio/stoginės Nr. 1 (teismo pastaba – ieškovo K. D.) statybos darbų vertė, skaičiuojant pagal 2022 m. spalio mėn. kainas, yra 17 825,99 Eur, o nugriovimo ir gerbūvio atstatymo darbų vertė, skaičiuojant pagal 2023 m. spalio mėn. kainas, yra 7 105,23, iš viso 24 931,22 Eur darbus atliekant rangos būdu, o darbus atliekant ūkio būdu 18 838,88 Eur – atitinkamai 13 713,18 Eur ir 5 125,70 Eur; laikino statinio/stoginės Nr. 2 (teismo pastaba – ieškovo A. G.) statybos darbų vertė, skaičiuojant pagal 2022 m. spalio mėn. kainas, yra 13 713,18 Eur, o nugriovimo ir gerbūvio atstatymo darbų vertė, skaičiuojant pagal 2023 m. spalio mėn. kainas, yra 6 988,65 Eur, iš viso 20 701,83 Eur darbus atliekant rangos būdu, o darbus atliekant ūkio būdu 18 574,59 Eur – atitinkamai 13 500,83 Eur ir 5 073,76 Eur. Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino išvadą, nurodė, kad teismo ekspertizės aktas buvo sudaromas pagal civilinėje byloje pateiktus dokumentus/nuotraukas.

Vertinant teismo ekspertizės metu gautus duomenis kartu su prie ieškinio pateiktu rašytiniu įrodymu dėl žalos paskaičiavimo (laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų 2023 m. gruodžio 27 d. skaičiavimo ataskaita Nr. 231213-2), atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, teismo nuomone, žalos apskaičiavimas, atliktas teismui paskyrus ekspertizę, yra pakankamai objektyvus, siekiant pagrįsti žalos apimtis.

Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį, sutarties sudarymo faktas gali būti konstatuojamas, tik kai nustatomi veiksmai, įrodantys šalių susitarimą. Šiuo atveju, nesant ieškovų teiginius, jog statybos ir griovimo darbai buvo atlikti rangos būdu pagrindžiančių duomenų (rangos sutarties ar pan.), teismas sprendžia, kad pakankamas, teisingas ir protingas žalos atlyginimas būtų vertinant, kad statybos ir griovimo darbai buvo atlikti ūkio būdu.

Dėl priežastinio ryšio

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais kaip neteisėtas panaikintas Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. birželio 16 d. įsakymas dėl konkurso „Dėl teisės prekiauti ar teikti vandens pramogų inventoriaus nuomos paslaugas laikinuose statiniuose (stoginėse) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“ sąlygų patvirtinimo laikytinas esminiu aktu, sudariusiu prielaidas laikinų statinių (stoginių) statyboms, o vėliau ir nugriovimui, taigi būtent atsakovės neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovams padaryta turtine žala.

Taigi, byloje nustatytos visos būtinos viešosios deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl ieškovai turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

Ieškovai prašo kaip bylinėjimosi išlaidas priteisti jiems 500 Eur už eksperto paslaugas rengiant prie ieškinio pateiktą laikinų statinių pastatymo ir demontavimo kaštų ataskaitą ir 484 Eur už advokato paslaugas ikiteisminėje stadijoje. Šias turėtas išlaidas ieškovai grindžia byloje pateiktomis sąskaitomis ir mokėjimo nurodymais.

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai numato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Todėl išlaidos, turėtos iki bylos iškėlimo civilinei atsakomybei ir žalai įvertinti bei nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka, negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms, nes jos yra sudėtinė nuostolių dalis.

Teismas pripažįsta, jog ikiteisminėje stadijoje ieškovų patirtos išlaidos (iš viso 984 Eur) priskirtinos išlaidoms, susijusioms su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, numatytomis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 dalyse.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, ieškovui K. D. iš atsakovės priteistinas 19 330,88 Eur (18 838,88 Eur + 492 Eur) žalos atlyginimas, o ieškovui A. G. iš atsakovės priteistinas 19 066,59 Eur (18 574,59 Eur + 492 Eur) žalos atlyginimas.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovams iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovai, pateikdami ieškinį, sumokėjo 976 Eur žyminio mokesčio, taip pat byloje patyrė 4 114 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 1 000 Eur už ekspertizės atlikimą (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Atsakovė patyrė 5 743,14 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba, ir 250 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).

Šalių bylinėjimosi išlaidos už advokatų pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių ir atitinka nurodytus kriterijus, šios išlaidos yra protingos ir pagrįstos.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 31,72 Eur.

Ieškovų ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenkintas 76,86 proc. Ieškovams proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 4 681 Eur (6 090 Eur×76,86 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovų priteistina 1 392 Eur (5 993,14 Eur×23,14 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, ieškovų naudai iš atsakovės priteistina 3 289 Eur (4 681 Eur-1 392 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį valstybei iš atsakovės priteistini 24,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Iš ieškovų proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį valstybei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (7,34 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288768350, 19 330,88 Eur (devyniolika tūkstančių tris šimtus trisdešimt eurų 88 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 330,88 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 644,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288768350, 19 066,59 Eur (devyniolika tūkstančių šešiasdešimt šešis eurus 59 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 066,59 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 644,50 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Ignalinos rajono savivaldybės, atstovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 288768350, 24,38 Eur (dvidešimt keturis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.