Teisora
Registruotis

Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2022-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-333-743/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-06-28
Bylos Nr.
1-333-743/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Nukentėjusysis
E. P.
Civilinis ieškovas
N. P.
Kaltinamasis
K. P.
Advokatai
Ernestas Ulevičius, Vaidas Jurčikonis, Vytautas Adžgauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-333-743/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39041-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.1.14.1.1; 2.1.14.1.2; 2.1.14.3.3.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 28 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,Sekretoriaujant Samantai Stankevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickaitei,

nukentėjusiojo E. P. atstovui pagal įstatymą ir civiliniam ieškovui N. P., įgaliotam atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui,

kaltinamajam K. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Ernestui Ulevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. 2021 m. lapkričio 8 d. 14.55 val., viešoje vietoje, Lazdijų m. Dzūkų g. 4, tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad suėmęs ranka už sprando mažamečiui E. P., trenkė jo galvą į pastato skardinę koloną, ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes E. P. sukėlė fizinį skausmą ir taip smurtaudamas padarė mažamečiui nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos sumušimo, poodinių kraujosruvų kaktos srityje, abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimo kaktos srityje ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 8 d. apie 14–15 val. kartu su draugu V. V., P. Ž. V. V. šviesiai mėlynos spalvos automobiliu ,,VW Golf“, buvo prie parduotuvės ,,Norfa“, P. Ž. nuėjo į parduotuvę. Besėdėdamas automobilyje išgirdo triukšmą, kažkokį daužymą, atsisukęs pamatė, kaip du vaikai spardė, su paspirtukais daužė į Lazdijų sporto centro sieną. Jis Lazdijų sporto centre visą vaikystę praleido, dirbo iki 2014 m., todėl tai jam nepatiko. Jis išlipo iš automobilio, paklausė vaikų ką jie ten daro, tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. Jis nuėjo prie pat jų, ten buvo du berniukai, abu apie 12 metų amžiaus. Vienas buvo tamsesnių plaukų, stambesnis, o kitas šviesesnis. Tas šviesesnių plaukų buvo ramesnis, atsiprašė, o tas tamsesniais plaukais, toliau daužė tą sieną. Tuomet jis suėmė dešine ranka už jo kaklo iš už nugaros pusės ir sakydamas – ,,ką čia darai“, pastūmė jį į sieną. Turbūt, stumtelėjimas buvo stiprus, kadangi berniukas trenkėsi lyg tai dešine galvos puse į sporto centro koloną, kuri dengta skarda. Pasakė berniukams, kad jie išsiskirstytų ir daugiau taip nebūtų. Berniukas nuėjo, o jis grįžo į automobilį, netrukus grįžo P. Ž. ir jie išvažiavo. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad taip elgtis nederėjo, atlygino dalį neturtinės žalos, turtinę žalą, atsiprašė, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį partnerės I. K. žinion (t. 3, b. l. 153–154).

Šalies argumentai

N. P. protokolu–pareiškimu kreipėsi dėl to, kad 2021 m. lapkričio 8 d. apie 14–15 val. prie Lazdijų sporto centro pastato, esančio Lazdijų m. Dzūkų g. 4, buvo sužalotas nepilnametis sūnus E. P. (t. 1, b. l. 1–10).

Nepilnametis nukentėjęs E. P. patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 8 d. apie 15 val. jis su draugu P. V. prie sporto centro važinėjosi su paspirtukais. Kai darė triukus, išsikreivino jo vairas, todėl jis trenkė paspirtuko vairą į sporto centro sieną. Iš atvažiavusio mėlynos spalvos ,,Golf“ automobilio prie jų priėjo vyras vardu K. ir nieko nesakęs abiem rankom paėmė jį už kaklo trenkė jį į sieną. Jis atsitrenkė kakta beveik į sienos kampą. Tas vyras po to kai trenkė, jam sakė, kad daugiau taip nedarytų. Kai trenkė išsigando, iš pradžių skausmo nejautė, tik po poros dienų pradėjo skaudėti tą vietą galvoje ir atsirado gumbas, tuo metu kai trenkėsi neskaudėjo. Jo draugas paskambino savo tėčiui ir papasakojo kaip viskas buvo. Po to įvykio pradėjo skaudėti galvą ir drebėti rankos. Įvykio metu nebuvo kitų žmonių, P. V. buvo už kelių metrų. Be gumbo, buvo dvi mėlynės, kraujas nebėgo (t. 2, b. l. 81; kompaktinė plokštelė t. 3, vokas Nr. 5).

Liudytojas N. P. patvirtino, kad 2021 m. lapkričio 8 d. apie 15 val. 15 min. namo grįžo jo nepilnametis sūnus E. P., pasakė, kad apie 14 val. 55 min. jam būnant su draugu P. V. prie Lazdijų sporto centro pastato, esančio Lazdijų m. Dzūkų g. 4, nuo parduotuvės ,,Norfa“ aikštelės atbėgo nepažįstamas vyriškis, kuris suėmęs ranka už sprando trenkė galvą į pastato skardinę sieną, dėl ko jam padarė sužalojimą kaktos srityje. Jam sūnus sakė, kad tas vyriškis buvo apie 30 m. amžiaus, tamsių plaukų, su tamsia barzdele ir surišta plaukų kasyte. Jam sūnus sakė, kad tas vyriškis buvo atvykęs šviesiai melsvos spalvos automobiliu ,,VW Golf“. Jis sūnų pristatė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė galvos sumušimą kaktos srityje. Sūnui E. P. ant kaktos buvo nubrozdinimai, liko po to, kai jo galvą trenkė į sieną. Buvo likę tokie du nubrozdinimai, praėjus trims dienoms po įvykio, jo sūnaus veidas sutino, aplink akis pamėlynavo. Jis yra ikiteisminio tyrimo metu pareiškę civilinį ieškinį dėl 142,61 Eur turtinės žalos, kurią jis patyrė, nes sūnų vežė į Kauną, pas psichologę, trims vizitams, kurio vieno kaina 60 Eur, ir išlaidos kurui. Jo sūnus po to įvykio bijo išeiti į kiemą, bent jau tą pirmą savaitę po įvykio, tai jis vengdavo eiti į kiemą, bijojo, ko anksčiau nebūdavo. Sūnus buvo labai išsigandęs, naktimis prastai miegodavo. Jis yra jautrus vaikas, šis įvykis dar labiau jį sukrėtė, todėl neturtinei žalai reiškė 1 200 Eur civilinį ieškinį. Anksčiau jis nevengdavo žmonių ar vaikų vyresnių už jį, o dabar jis prisibijo, vengia svetimų žmonių (t. 2, b. l. 84–92, 109–114).

Liudytojas V. V. patvirtino, kad jo mamos L. V. vardu yra registruotas automobilis ,,VW Golf“ mėlynos spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi jis. 2021 m. lapkričio 8 d., po pietų, su šiuo automobiliu važinėjo, susitiko su K. P., vėliau paėmė kitą pažįstamą P. Ž. ir atvažiavo prie parduotuvės ,,Norfa“, netoli sporto centro. P. Ž. nuėjo į parduotuvę, girdėjo skardų garsą kaip kažkas kažką daužytų skardą. Kas ką daužė nematė, tik girdėjo, o K. P. išlipo iš automobilio ir nuėjo pro automobilio priekį link kitos Dzūkų g. pusės. Jis nematė, kur nuėjo K. P. ir ką darė, tačiau girdėjo kaip K. P. rėkia, pažiūrėjo į kitą gatvės pusę, joje matė du vaikus, K. P. rėkė, vaikai taip pat kažką šaukė, suprato, kad jie ginčijasi tarpusavyje. K. P. po kurio laiko sugrįžo, netrukus parėjo ir P. Ž. ir jie išvažiavo (t. 2, b. l. 126–129).

Liudytojas P. Ž. patvirtino, kad buvo susitikęs su draugais K. P. ir V. V. 2021 m. lapkričio 8 d., V. V. vairuojamu automobiliu ,,VW Golf“ nuvažiavo į Lazdijų m. Dzūkų g. esančią ,,Norfos“ parduotuvę. Jis nuėjo į prekybos centrą apsipirkti, grįžo maždaug po 10 min., jam sugrįžus visi išvažiavo. Važiuojant K. P. pasakė, kad kol jis buvo parduotuvėje, vaikai daužė neveikiančio Lazdijų sporto centro pastato sienas ir duris, todėl jis juos sudrausmino, tačiau jis nesakė, kaip sudrausmino (t. 2, b. l. 138–140).

Liudytojas A. V. patvirtino, kad jis yra P. V. tėtis, sūnui yra 10 metų. Jo sūnus draugauja su E. P., jie susitinka, žaidžia kartu, leidžia laisvalaikį. 2021 m. lapkričio 8 d. jis buvo namuose, žmona sūnų nuvežė pas E. P. į namus, nes jie susitarė susitikti ir pažaisti kartu. Jo sūnus kartu vežėsi paspirtuką. Apie 14 val. 30 min. jam paskambino sūnus P., buvo labai išsigandęs, pasakė, kad kažkoks vyras atėjęs griebė E. P. už galvos ir trenkė jo galvą į sieną, sakė, kad viskas įvyko prie Lazdijų sporto centro. Jis nuvažiavo pas E. P. į namus ir kartu su sūnumi, E. P. ir jo tėčiu nuvažiavo į įvykio vietą. Abu vaikai buvo išsigandę, E. P. kakta buvo sumušta, buvo didelis gumbas. Nuvykus prie sporto centro, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Kol jie laukė policijos pareigūnų, pakalbino vaikus, kad jie papasakotų, kas įvyko. Vaikai nurodė, kad jie abu buvo su paspirtuku, žaidė prie Lazdijų sporto centro. Pamatė, kad kažkoks vyriškis nuo parduotuvės ,,Norfa“ aikštelės į juos žiūri, bet jie nekreipė dėmesio, sakė nežinantys į ką jis žiūrėjo, nemanė, kad į juos. Jiems bežaidžiant pamatė, kad tas vyriškis atėjo, nieko nesakęs sugriebė E. P. galvą ir trenkė ją į pastato sieną. Tada, kaip supranta, tas vyriškis bandė sugriebti jo sūnui už striukės, bet sūnus pasitraukė kelis žingsnius ir jo nesučiupo (t. 2, b. l. 132–135).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Lazdijų m. Dzūkų g. 4, prie Lazdijų sporto centro pastato, kuris yra priešais parduotuvę ,,Norfa“; sporto centro pastato kairėje ir dešinėje pusėse yra metalinės apskardintos kolonos (t. 1, b. l. 27–32).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolai patvirtina, kad apžiūrėjus prekybos centro ,,Norfa“, esančio Lazdijų m. Dzūkų g. 3, lauko vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės: 1) vaizdo įraše CH13-2021-11-08-15-02-02, matyti, kad filmuojama dalis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės esančios į rytus nuo prekybos centro pastato bei dalis Sporto centro pastato, esančio Lazdijų m. Dzūkų g. 4, vaizdas neryškus; 19.06 vaizdo įrašo minutę matyti mėlynos spalvos, galimai ,,VW Golf“ markės automobilis, prie kurio dešinės pusės matyti du asmenys; 19.13 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip prie sporto centro pastato prieina siluetas, o asmenys prie ,,VW Golf“ markės automobilio juda; aukštesnio ūgio siluetas 19.45 min. ateina link automobilio ,,VW Golf“, praeina pro automobilio priekį link priekinių keleivio durelių ir įlipa į automobilį; tuo metu prie Sporto centro pastato matyti du nedidelio ūgio siluetai, kurie juda; 2) vaizdo įraše ,,CH 3-2021-11-08-15-38-57 matyti, kad filmuojama dalis prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės su įvažiavimu nuo Dzūkų g. pusės, matyti prekybos centro pastato įėjimas, kairėje pusėje matyti stovintys paštomatai. Aikštelėje matyti stovintys automobiliai, į aikštelę atvažiuojančių ir išvažiuojančių automobilių valstybinių numerių dėl vaizdo kokybės nematyti; 1.03 vaizdo įrašo minutę matyti iš Dzūkų gatvės į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuojantis mėlynos spalvos automobilis ,,VW Golf“; automobilis pravažiuoja aikštele pro kamerą ir jo daugiau nesimato (t. 1, b. l. 33–53; t. 3 kompaktinė plokštelė voke Nr. 1).

Apžiūrėjus UAB ,,Omniva LT“ paštomato vaizdo įrašus, nustatytos šios, bylai reikšmingos aplinkybės: 1) pirmajame vaizdo įraše (dešinė pusė) matyti dalis Lazdijų sporto centro pastato, matyti aikštelėje išvažiuojantys ir atvažiuojantys automobiliai, šaligatviu einantys žmonės, taip pat į paštomatą siuntinius dedantys asmenys; 14.56 val. asmuo su juodos–raudonos spalvos striuke išlipa iš automobilio priekio dešinėje pusėje, uždaro automobilio dureles ir pro automobilio priekį eina į kairę pusę link Dzūkų gatvės pusės; 14.24 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip iš kairės pusės, nuo Dzūkų gatvės, link automobilio ateina vyras su juodos–raudonos spalvos striuke, praeina pro automobilio priekį link dešinės automobilio pusės ir įsėda į automobilį per priekines dešinės pusės dureles; praėjus 15.17 vaizdo įrašo minutei, link automobilio ateina vyras su juodos spalvos striuke bei kepure, įsėda į automobilio galą per kairėje pusėje esančias dureles ir automobilis išvažiuoja; 2) antrajame vaizdo įraše (kairė pusė) 8.01 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip link prekybos centro pastato ateina vyras su pilkos spalvos kelnėmis, juodos spalvos striuke ir juodos spalvos kepure; 15.03 vaizdo įrašo minutę matyti, kaip šis vyriškis grįžta; 3) trečiajame vaizdo įraše (priekinė pusė) matyti, kad prie sporto centro pastato stovi du asmenys, galimai vaikai, vienas jų tamsios spalvos striuke, kitas rudos spalvos striuke, jie juda, vienas jų važinėja su paspirtuku; 7.19 vaizdo įrašo minutę į aikštelę įvažiuoja automobilis ,,VW Golf“ mėlynos spalvos, lietais ratlankiais, tamsintais galiniais langai, baltomis galinėmis lempomis; užsukus į aikštelę, per tarpą tarp automobilių matyti, kad šio automobilio valstybiniai numeriai galimai – (duomenys neskelbtini); prie Lazdijų sporto centro pastato matyti vienas su paspirtuku važiuojantis vaikas, jis laikas nuo laiko išvažiuoja iš kameros filmuojančios vaizdą; 13.26 vaizdo įrašo minutę prie Lazdijų sporto centro pastato, matyti asmuo su raudonos–juodos spalvos striuke; vaikų tuo metu nesimato (t. 1, b. l. 57–91; t. 3, kompaktinė plokštelė voke Nr. 2).

Duomenys apie registruotą kelių transporto priemonę patvirtina, kad automobilis ,,VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas L. V. vardu; gyventojų išrašas patvirtina, kad ji turi sūnų V. V. (t. 1, b. l. 94–99).

Vaizdo įrašas ,,LP Express“ paštomato, esančio Lazdijų m. Dzūkų g. 3, patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: vaizdo įraše matyti filmuojama dalis automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatvis; 2021 m. lapkričio 8 d., 5.56 vaizdo įrašo minutę atvažiuoja mėlynos spalvos automobilis ,,VW Golf“ su lietais ratlankiais, sidabrinės spalvos, galiniais tamsintais langais, baltomis galinėmis lempomis (laikas – 14.47 val.), užsuka į automobilių stovėjimo aikštelę ir pravažiuoja pro filmuojančia kamerą; priekyje keleivio pusėje sėdintis asmuo vilki viršutinį drabužį, kuriame yra raudonos spalvos; automobilis pravažiuoja aikštele, link dešinės pusės, žiūrint pagal filmuojančios kameros vaizdą ir toliau nesimato; už kelių sekundžių, dešinėje pusėje matomos atidaromos durelės, automobilio nesimato, prie atidarytų durelių du asmenys vienas jų su juoda striuke ir juoda kepure ateina link filmuojančios kameros, kitas nueina ir nesimato vaizdo įraše; 10.50 vaizdo įrašo minutę matyti asmens, vilkinčio raudonos spalvos drabužiu, dalis, kuris nueina prie kitoje gatvės pusėje esančio Lazdijų sporto centro pastato; 12.35 vaizdo įrašo minutę asmuo grįžta atgal (14.55 val.) (t. 1, b. l. 105–118).

Nešiojamų pareigūnų kamerų vaizdo ir garso įrašuose fiksuotos šios nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės: vaizdo įraše, pavadinimu 2021_1008_152424_009, matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, esančią prie Lazdijų sporto centro, išlipa iš tarnybinio automobilio ir prieina prie šalia įėjimo į Lazdijų sporto centrą stovinčių 2 vyrų ir 2 vaikų (pirmas iš kairės su juoda barzda ir juodais plaukais yra A. V., vyriškis su mėlyna striuke ir šviesesniais plaukais N. P., šalia jo stovi berniukas tamsiais plaukais E. P., o šalia jo berniukas šviesiais plaukais P. V.); A. V. nurodo, kad sumušė vaikus, išgąsdino; N. P. pasako, kad kažkoks veikėjas trenkė galva į sieną ir parodo E. P. kaktą; E. P. parodo mušimo veiksmą – paėmė ranka už sprando iš už nugaros ir trenkė į sieną; pareigūnai išsiaiškina, kad asmuo atėjo iš mėlynos spalvos ,,VW Golf“ automobilio ir nueina patikrinti vaizdo kamerų įrašų (t. 1, b. l. 119–122; t. 3, kompaktinė plokštelė voke Nr. 4).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad N. P. pateiktose nuotraukose matyti E. P. sužalojimai, nubrozdinimai bei įvykio vietoje, ant kolonos esantis įlenkimas (t. 1, b. l. 123–131; t. 3, kompaktinė plokštelė voke Nr. 6).

Specialisto išvada E. P. nustatytas galvos sumušimas, poodinės kraujosruvos kaktos srityje, abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimas kaktos srityje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas(t. 1, b. l. 137, 152).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014, 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-507/2015, 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino. Jo duodamus parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, būdo ir apimties patvirtina nukentėjusiojo E. P. parodymai, kur jis patvirtino, kad kaltinamasis, suėmęs jį už sprando, stūmė, dėl ko šis veidu trenkėsi į apskardintą koloną. Kaltinamojo atliktus veiksmus patvirtina pareigūno nešiojamos vaizdo kameros įrašas, kuriame užfiksuoti P. V. parodymai, taip pat liudytojo A. V. parodymai, kuriam sūnus P. V. paaiškino įvykio aplinkybes. V. V., P. Ž. parodymai, parduotuvės ,,Norfa“, paštomatų ,,Express“ ir ,,Omniva“ vaizdo įrašai patvirtina, kad kaltinamojo smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas viešoje vietoje, matant mažamečiui P. V. Šiuos parodymus ir vaizdo įrašus sugretinus su specialisto išvada, matyti, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl galvos sumušimos, poodinės kraujosruvos kaktos srityje, abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimas kaktos srityje, kurį sukėlė kaltinamojo panaudotas fizinis smurtas. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina ir tai, kad dėl šio sužalojimo jis juto fizinį skausmą.

Aplinkybė, jog asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties, tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, šį įvykį stebint aplinkiniams asmenims (mažamečiui nukentėjusiojo draugui), suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Visų aptartų įrodymų analizė įrodo, kad K. P. tyčia, viešoje vietoje, dėl mažareikšmės priežasties stūmė nukentėjusįjį, kuris galva atsitrenkė į apskardintą koloną, tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Įvertinus tai, K. P. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į mažamečio kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-474-489/2016, 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-489/2017, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-489/2019). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Iš nukentėjusiojo parodymų, specialisto išvados matyti, kad nukentėjęs ne tik jautė fizinį skausmą, bet jam buvo ir nežymiai sutrikdyta sveikata dėl galvos sumušimo, poodinės kraujosruvos kaktos srityje, abiejų akių viršutiniuose vokuose, odos nubrozdinimo kaktos srityje. Tai leidžia pripažinti įrodytu, kad kaltinamasis tyčia stumdamas nukentėjusįjį, dėl ko šis atsitrenkė į apskardintą koloną, veikė netiesiogine tyčia ir savo veiksmais sukėlė BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius – fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Aukščiau pateikti argumentai nustatytų bylos aplinkybių kontekste leidžia spręsti, kad kaltinamojo K. P. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui asmeniui ir viešosios tvarkos sutrikdymo požymiai, todėl jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir BK 284 straipsnį kaip dviejų nusikalstamų veikų ideali sutaptis, nes viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis neapima fizinio smurto vartojimo ir fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam asmeniui sudėties požymių, kadangi įstatymų leidėjas už kėsinimąsi į mažamečio asmens sveikatą numato griežtesnę atsakomybę (nenumato galimybės skirti tokių bausmių kaip viešieji darbai, laisvės apribojimas) taip parodydamas didesnę šio nusikaltimo sudėties objekto svarbą.

II. Dėl civilinių ieškinių

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 20,01 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 4–5), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 2, b. l. 6). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad E. P. suteikta ortopedo traumatologo konsultacija ir tam išleista 20,01 Eur (t. 2, b. l. 6).

2022 m. balandžio 8 d. raštu Vilniaus teritorinė ligonių kasa nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako, kadangi K. P. atlygino padarytą turtinę žalą, nurodo, kad ieškinio atsisakymo pasekmės žinomos (t. 3, b. l. 98).

Atsižvelgus į tai, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

Civilinis ieškovas N. P. pareiškė 142,61 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 52,61 Eur išlaidos kurui, vežant nukentėjusį į Kauno m. pas psichologą bei trys konsultacijos po 30 Eur, iš viso 90 Eur (t. 2, b. l. 18–21). Šias išlaidas patvirtina sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad psichologo paslaugos, kurios sudaro iš viso 90 Eur už 2021 m. lapkričio mėn., teiktos Kauno m. (t. 2, b. l. 22). Įvertinus atstumą nuo Lazdijų miesto iki Kauno m., civilinio ieškovo turimo automobilio ,,VW Passat“ vidutines kuro sąnaudas, išlaidos degalams yra pagrįstos (t. 2, b. l. 23). Atsižvelgus į tai, civilinio ieškovo reikalavimas dėl 142,61 Eur priteisimo yra pagrįstas. Teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas pateikė įrodymus apie papildomai turėtas išlaidas psichologo pagalbai – 3 kartai po 30 Eur, iš viso 90 Eur (t. 3, b. l. 139), taip pat degalams vykstant į Kauno m., t. y. dar 142,61 Eur.

Kaltinamojo pateiktas 2022 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 285,22 Eur (142,61 Eur x 2) turtinę žalą kaltinamasis civiliniam ieškovui atlygino.

Atsižvelgus į tai, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjęs E. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 18–21).

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė fizinį skausmą, išgyvenimus, baimę, nesaugumo jausmą. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė nepatogumais, išgyvenimais ir fiziniu skausmu, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38-942/2017).

Nagrinėjamu atveju kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – asmens sveikatą, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, mažametis E. P. įvykio metu, tiek ir po įvykio patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, fizinis smurtas buvo panaudotas jo draugo akivaizdoje, smurto padariniai kurį laiką buvo matomi, nes padaryti veide. Iš nukentėjusiojo atstovo argumentų matyti, kad sūnus tapo uždaresnis, mažiau bendraujantis, dėl patirto traumuojamojo poveikio jam prireikė šešių psichologo konsultacijų. Tačiau turi būti atsižvelgta ir į tai, kad sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, spontaniškai, jis nesukėlė itin didelių ilgalaikių išgyvenimų ir ilgalaikių neigiamų pasekmių, nukentėjęs neįrodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų sutriko jo atmintis. Pažymėtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje baudžiamosiose bylose neturtinė žala dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144/2010, 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011, 2013 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2013, 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-522/2013, 2014 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35/2014, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2014, 2015 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-425-697/2015, 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-976/2015, 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-788/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018). Viena didžiausių sumų – 1 000 Eur priteista už nepilnamečio ilgalaikius ir daugkartinius išgyvenimus patiriant fizinį smurtą.

Atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad 1 200 Eur neturtinė žala nustatytų aplinkybių kontekste yra didelė, ji neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl siekiant pusiausvyros tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų, nukentėjusiojo prašoma neturtinė žala mažintina iki 700 Eur. K. P. 2022 m. birželio 9 d. mokėjimo nurodymu 500 Eur neturtinės žalos atlygino (t. 3, b. l. 128), todėl iš jo priteistina 200 Eur E. P.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis neteistas (t. 3, b. l. 9–10), 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje nutrauktas remiantis BK 38 straipsnio pagrindu, t. y. susitaikius su nukentėjusiuoju. Per pastaruosius penkerius metus jis du kartus baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su greičio viršijimu (t. 3, b. l. 12–13). K. P. yra saistomas ilgalaikiais darbiniais santykiais, dirba dvejose bendrovėse, pirmojoje – nuo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) yra dirbęs ir viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 15–16).

K. P. kaltinamas padaręs du tyčinius, nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurie sudaro idealiąją sutaptį, t. y. nusikaltimai padaryti tais pačiais veiksmais. Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atiduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo gyvenimo partnerei I. K. (t. 3, b. l. 125–126).

Asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą ar įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1–2 dalys). BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą. ???

2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas K. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas remiantis BK 38 straipsnio pagrindu, be to, byloje nustatyta, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas. Atsižvelgus į tai spręstina, ar K. P. gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įgyvendindamas savo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra išreiškęs poziciją, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2005, 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-543/2006, 2021 m. spalio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021).

Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 atkreipė dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.

Aukščio aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų bylos aplinkybių kontekste pripažintina, kad K. P. laikytinas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto kontekste.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos gailisi. Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, be to, gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-84/2010, 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-82/2010, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015, 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019).???

Šiame kontekste pažymėtina, kad K. P. nuo pat pirmųjų apklausų prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos padarymo motyvus, o taip pat išreiškė apgailestavimą dėl savo elgesio. K. P. dėjo pastangas atkurti socialinę taiką su nukentėjusiuoju, atlygino didžiąją dalį neturtinės žalos, taip pat nukentėjusiojo gydymo išlaidas bei visą turtinę žalą. Tai leidžia teismui pripažinti, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).???

Kaip minėta aukščiau, K. P. atlygino visą 285,22 Eur turtinę žalą, taip pat 500 Eur neturtinės žalos iš 1 200 Eur nukentėjusiojo pareikšto ieškinio. Atsižvelgus į tai, kad teismas sprendė, kad nukentėjusiajam padarytas turtinės žalos dydis yra 700 Eur, likusi neatlyginta dalis yra 200 Eur, t. y. atlyginta ir didžioji dalis neturtinės žalos, taigi, nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta aplinkybė.

Sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus.???

Aptariant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą, aplinkybė, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu K. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nutrauktas, vertintina ir šios sąlygos kontekste. Iš kaltinamojo partnerės, teistumo pažymos matyti, kad tai smurtas artimoje aplinkoje dėl su ankstesne partnere kilusio konflikto. Byloje nustatyta, kad santykiai su ankstesne partnere nutraukti, K. P. apie pusantrų metų gyvena su I. K., smurtas artimoje aplinkoje nefiksuotas. Nors nagrinėjamoje byloje fiksuotas fizinis smurtas, tačiau jis labiau susijęs su viešąja tvarka, kaltinamojo noru užkardyti pastato, kuriame jis kurį laiką dirbo, gadinimą, todėl nėra pagrindo spręsti, kad tai tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje veikos padarytos spontaniškai, veikiant netiesiogine tyčia. Per pastaruosius penkerius metus K. P. du kartus baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, susijusio su greičio viršijimu, tad nėra linkęs sistemingai pažeidinėti viešąją tvarką. Tai patvirtina, kad padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinės, nepatvirtina jo susiformavusio polinkio nusikalsti ar kitaip ignoruoti įstatymus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti likusią neturtinę žalą, jeigu teismas spręstų, kad 500 Eur nepakankami atlyginti nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai. K. P. dirba, gauna nuolatines pajamas, kurios 2022 m. gegužės mėnesį, neatskaičius mokesčių, siekė 1 385,69 Eur (t. 3, b. l. 147–152), taigi, galima ir išvada, kad likusią žalą kaltinamasis visiškai atlygins. Pripažintina, kad K. P. trūksta įgūdžių suvaldyti savo emocijas, kurios pasireiškia netinkamai, tačiau vertinant šį tikslą bausmės paskirties ir kaltinamojo asmenybės kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis), spręstina, kad kaltinamojo atsakomybės padalijimas ir tarp laidavusio už jį asmens, kuriuo kaltinamasis pasitiki ir vertina, yra didesnė auklėjamojo poveikio priemonė kaltinamajam nei bausmė. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindo pripažinti esant ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą.

Išklausyta posėdyje I. K. nurodė, kad K. P. yra jos gyvenimo partneris, su kuriuo jie kartu gyvena apie pusantrų metų, artimai bendrauja, dalijasi rūpesčiais ir išgyvenimais. I. K. patvirtino, kad partneris jai papasakojo apie padarytas veikas, išgyveno dėl to, buvo prislėgtas dėl nepamatuoto poelgio. Jai išsakius, kad toks jo elgesys negalimas, jis sutiko su jos vertinimu, pažadėjo keistis. Ji šeimoje su partneriu augina savo du nepilnamečius vaikus iš kitos santuokos, savo šeimos kontekste ji parodė kaltinamajam jo elgesio ydingumą, K. P. gerbia jos nuomonę, atsižvelgia į ją, todėl mano, kad ji gali daryti jam teigiamą įtaką, palaikyti jį ir sudaryti sąlygas jam keistis. Prašo nustatyti jai laidavimą.

I. K. neteista (t. 3, b. l.124), tris kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, augina du nepilnamečius vaikus, dirba.

Įvertinus visas šias laiduotoją, jos požiūrį į nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, jos ir kaltinamojo glaudžius tarpusavio santykius, teigiamas laiduotojos asmenines ir socialines savybes, jos duotus paaiškinimus apie partnerio neteisėto elgesio pasmerkimą, jos siekį įtakoti jo elgesį, o turint artimus, nuoširdžius tarpusavio su partneriu ryšius, turint ir galimybę įtakoti jo elgesį, spręstina, kad ji gali kaltinamajam padaryti teigiamą auklėjamąjį poveikį, kad jis laikytųsi įstatymų, pasimokytų iš padarytų klaidų ir nedarytų nusikalstamų veikų, todėl ji yra verta teismo pasitikėjimo ir visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus.

Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma tam, kad K. P. būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Esant visoms šioms sąlygoms galimas BK 40 straipsnio nuostatų taikymas kaltinamajam ir tai atitinka kriterijus, suformuotus kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant BK 40 straipsnio nuostatų taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, 2013 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013, 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Įvertinus aplinkybę, kad K. P. anksčiau yra pažeidęs įstatymų reikalavimas, nustatytinas ilgesnis nei minimalus laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis).

IV. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, kardomosios priemonės, advokato darbo apmokėjimo ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. P. turtui pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui – piniginėms lėšoms – 1 342,61 Eur (AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 45–53), paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo, tačiau jo apimtis mažintina.

Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalingas (BPK 11 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendimas laikinai apriboti nuosavybės teisę nenurodant jos masto ar nurodant didesnį nei yra civilinis ieškinys, prieštarauja proporcingumo principui. Kadangi dalis civilinių ieškinių atlyginta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas 200 Eur, o likusiai daliai laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam atstovavo advokato padėjėjas Vytautas Adžgauskas ir advokatas Vaidas Jurčikonis (t. 2, b. l. 54; t. 3, b. l. 113). Patirtos išlaidos – 750 Eur (t. 3, b. l. 136–138). Išlaidos pagrįstos sąskaita faktūra, kvitu, mokėjimo nurodymu, o įvertinus tai, kad atstovai teikė ieškinį, susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 163–165), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo ir garso įrašais, paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. P., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų šešių mėnesių terminui BK 40 straipsnio pagrindu, perduodant jį I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš K. P. 200 Eur (du šimtus eurų) E. P. neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Procesą dėl N. P. 285,22 Eur turtinės žalos ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 20,01 Eur gydymo išlaidų civilinių ieškinių nutraukti.

Priteisti iš K. P. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) N. P. advokatui ir advokato padėjėjui turėtoms išlaidoms atlyginti.

2021 m. gruodžio 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą K. P. turtui pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui – piniginėms lėšoms – 1 342,61 Eur (AB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 200 Eur (dviejų šimtų eurų) palikti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio visiško įvykdymo, likusioje dalyje – 1 142,61 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų 61 cento), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 7 vnt. kompaktinių plokštelių su vaizdo ir garso įrašais, saugoti byloje.

Išaiškinti K. P., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė