Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą vakarą jis kartu su broliu V. R. buvo pas A. P. brolį L. P., kur vartojo alkoholinius gėrimus. A. P. išgėrime nedalyvavo, nes jam buvo uždrausta artintis prie L. P. namų. Kuriuo tai laiku, jis išėjo į lauką atlikti gamtinius reikalus ir jį pasitiko A. P., kuris bandė jam suduoti. Jis išsigando, nes nuo jo jis praeityje buvo patyręs sunkias pasekmes. Jis paskambino telefonu ir pasikvietė brolį V. Konfliktą pradėjo jis su A., o vėliau prisijungė brolis. Jis sudavė smūgius A. iš pradžių ranka į veido sritį, kol nugriuvo ant žemės, po to dar kokius tris kartus įspyrė į pilvo sritį. Kas buvo toliau jis nepamena. Brolis irgi trankė rankomis A., kiek kartų sudavė jis nepamena. Nukentėjusysis gynėsi, norėjo stotis, bet jie A. paliko gulėti šalikelėje prie kelio ir nuėjo tolyn. Brolis jo telefonu iškvietė A. greitąją medicinos pagalbą. Negali paaiškinti, kodėl jie išvietę medicinos pagalbą, medikų nelaukė. Nežino kodėl taip pasielgė, gal dėl to, kad buvo girtas ir dar dėl to, kad A. puolė prieš jį, o jis gynėsi. Po šio įvykio brolis liko namuose, o jis išėjo į savo sodybą. Prisimena, kad toje vietoje buvo sustojęs kažkoks automobilis, su jame buvusiais asmenimis jis nebendravo. Su pareikštu ieškiniu sutinka. Jis norėtų atlyginti nukentėjusiajai žalą ir dėl to ką padarė labai gailisi. Jis nežino, ar A. P. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. Kai jie nuėjo, A. P. nekalbėjo, ramiai gulėjo, nejudėjo. Ar buvo sąmoningas ar nesąmoningas jis nežino. Patikslino, kad jis du kartus sudavė ranka į veido sritį ir tris kartus įspyrė į pilvą. Jis nežino kas A. sulaužė tiek šonkaulių.

Kaltinamasis V. R. parodė, kad kaltu prisipažįsta ir parodė, kad jis įvykio dieną buvo trumpai užėjęs pas L. P., ten šiek tiek pasivaišino ir išėjo į namus. Pas L. P. buvo jo brolis G. Paskui būdamas namuose vartojo alkoholį, buvo stipriai girtas, kai paskambino jo brolis G. ir pasakė, kad susiginčijo su A. P.. Jis atėjęs rado A. P. gulintį ant žemės, bet jis atsistojo, dar lyg bandė kažką sakyti, brolis ranka sudavė jam į veidą ir vėl A. nukrito. Tuomet jis koja sudavė į šlaunį, ir kumščiu vieną sykį į veidą ir du kartus į šoną. Nukentėjusysis tuo metu gulėjo. Iš brolio jam žinoma, kad sudavė penkis kartus A. ir jis sudavė taip pat penkis kartus. Jis pasakė, kad reikia kviesti greitąją, taip ir padarė. Dėl ko kvietė medikus, nežino. Visos muštynės užtruko trumpai, gal apie 2-3 minutes. Jis A. mušė dėl to, kad dar seniau A. buvo sužalojęs G. Pamena, kad tą vakarą buvo sustojęs kažkoks baltas automobilis, iš automobilio nebuvo išlipę žmonės, su jais nebendravo. Su civiliniu ieškiniu sutinka, jį atlygins, tik šiuo metu neturi finansinės galimybės. Teigia, jog įvykio metu jis buvo labai girtas, mano jog būdamas blaivus jis niekada taip nebūtų pasielgęs, labai gailisi.

Nukentėjusioji E. P. nurodė, kad ji yra mirusiojo A. P. motina. Jau vienuolika metų ji guli ant patalo, nes yra invalidė, negali vaikščioti, mažai girdi. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad 2021-02-13 dieną sūnaus A. ji nematė. Apie jo žuvimo aplinkybes nieko pasakyti negali, kadangi 2021-02-13 dieną užmigo apie 21 valandą ir tik sekančią dieną sužinojo apie A. mirtį, jai tai pranešė sūnus L. apie 13 valandą. Prašo tik ją pripažinti nukentėjusiąja, kadangi ji padengė laidotuvių išlaidas. Išleido apie 1000 eurų. Jai yra išaiškinta dėl civilinio ieškinio pateikimo, bet civilinį ieškinį pateiks teisme, kadangi dar nežino kiek kainuos paminklo pastatymas ir kapo sutvarkymo darbai. V. R. ir G. R. jai yra žinomi kaip (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai. Jie iki šiol nėra su ja bendravę, nėra padengę laidotuvių išlaidų, nėra nei atsiprašę dėl sūnaus A. mirties. A. vedęs nebuvo, vaikų neturėjo ( b.l. 56- 57, b.t.1). Teisme patvirtino parodymus ir prašė tenkinti jos pareikštą ieškinį tiek dėl patirtų išlaidų laidojant sūnų, tiek dėl neturtinės žalos.

Liudytojas L. P. parodė, kad jis su A. buvo broliai. Praėjusių metų vasario 13 d. jis su kaimynu Z. Ž. vartojo alkoholį, nemažai išgėrė. Kaip jam sakė Z., vėliau pas jį į namus atėjo broliai V. ir G. R.. Iš esmės jie gėrė trise, kaimynas Z. tai išeidavo, tai ateidavo. Jis šalia gyvena. Brolio A. pas jį nebuvo. Kitą dieną jam paskambino iš policijos, pasakė, kad A. rado kažkur kaime. Jis pamanė, kad mašina nutrenkė. Viskas vyko vasario 14 d. per Valentino dieną. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, apie pietus. Žino, kad brolis mirė dėl sumušimų, tą sužinojo iš tyrėjų. Jis su broliu nelabai sutardavo, kai pergerdavo brolis būdavo piktybinis. Paskutinį kartą brolį matė ketvirtadienį, jis pasiėmė kažkokius dokumentus ir išėjo. Tą vakarą jis daugiau negrįžo. Sužalotas nebuvo. A. laidojo mama, ji viską finansavo. Nukentėjusiuoju būti nepageidauja.

Liudytojas S. L. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Jo darbo metu buvo gautas pranešimas iš budinčios dalies, kad ant važiuojamosios kelio dalies guli vyriškis, kažkiek reaguoja, nežino kas nutiko. Atvykę į nurodytą vietą rado gulintį asmenį ant važiuojamosios kelio dalies, bandė jį kalbinti, tačiau vyriškis kalbėjo kažką nesuprantamai. Klausė, ar sumuštas esi, į tai vyriškis atsakė galvos palinksėjimu. Paklausus ar nukritai, jis vėl palinksėjo galva. Kol jis bandė bendrauti su vyriškiu, jo kolega ėjo prie netoliese esančio namo išsiaiškinti dėl šio asmens, bet nieko nerado. Atvažiavo medikai, nukentėjusįjį išsivežė. Jam buvo žinoma, kad kitą dieną tas asmuo ligoninėje mirė. Jis mano, jog tas žmogus kentė didelius skausmus, buvo susirietęs, gal dėl to ir negalėjo susikalbėti, o gal ir dėl to, kad buvo išgėręs alkoholio.

Liudytojas J. M. parodė, kad jis yra kaltinamųjų kaimynas. Pas jį įvykio rytą, šeštadienį buvo atėjęs A. P., kuris paprašė jį nuvežti iki parduotuvės. Jis pasiūlė jam ateiti apie pietus. Atėjo, sėdo į automobilį, nuvežė į parduotuvę, ką tai nusipirko, tada parvežė ir paleido jį netoli jo namų. Tuo metu A. niekuo nesiskundė, ant jo veido jokių sumušimo žymių nesimatė.

Liudytojas Z. Ž. nurodė, kad A. P. buvo jo kaimynas. Kaltinamieji taip pat pažįstami. Jis kartu su A. P. broliu L. tą dieną gėrė degtinę. Paskui atėjo kaltinamieji ir visi kartu gėrė alkoholį. Kai jam jau buvo gana, jis išėjo. Eidamas namo užėjo pas kitą kaimyną J. K., kuris šiuo metu yra susilaužęs koją. J. K. buvo girtas su „angelais“ kalbėjo, o A. P. gulėjo ant pečiaus. Jis jo nežadino, nes girtas miegojo. Nesimatė jog būtų sužalotas, nedejavo, tik miegojo. Jam žinoma, kad A. būdamas girtas yra piktybinis, peiliu buvo apipjaustęs brolį L., dėl to buvo kviesta policija. Kitą dieną išgirdo kalbas, kad A. užmušė.

Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamieji yra jo sūnūs. Įvykio dieną jis buvo išvažiavęs pas kitą sūnų, o sekančią dieną grįžus, V. pasakė, kad susimušė su A. P., dėl ko nesakė. Tuo metu jis smulkiai neklausinėjo, o paskui vakarop atvyko policija ir sulaikė. Kitas sūnus G. gyvena atskirai, su juo nekalbėjo. Jam žinoma, kad A. P. maždaug prieš pusmetį peiliu buvo supjaustęs G. ausį, matyt tie santykiai tarp jų ir išliko negeri.

Liudytoja D. P. parodė, kad įvykio naktį ji kartu su J. L. važiavo link savo gyvenamosios sodybos, ji vairavo automobilį, o J. sėdėjo šalia, keleivio sėdynėje. Dešinėje kelio pusėje ant važiuojamosios kelio dalies pamatė gulintį žmogų. Sustojo, išlipo pasižiūrėti kas jam nutiko. Pamatė, kad iš namo ateina du jaunuoliai. Buvo sunku matyti jų veidus, nes buvo tamsu. Jie jų išsigando, įsėdo į mašiną ir iš karto paskambino į policiją. Gulintis asmuo buvo sužeistas, jie policijai aiškino, kad jam reikia pagalbos. J. buvo priėjęs prie to žmogaus, apžiūrėjo, bet kai pamatė nuo namo ateinančius du vyrus, grįžo į automobilį, užsirakino, truputį atsidarė langą. Jie pradėjo su jais kalbėtis, kvietėsi į namą pasižiūrėti kas įvyko, ką tas vyras padarė. Pokalbis nebuvo ilgas, kelių sekundžių, lygtais pasakė, kad buvo muštynės ar incidentas, o tai jai sukėlė įtarimą, be to matė tą nukentėjusįjį vyrą. Tie du asmenys buvo neadekvatūs, jie buvo neblaivūs. Tas namas, nuo tos vietos kur gulėjo žmogus, buvo gal apie 100-300 metrų. Ikiteisminio tyrimo metu, buvo nurodžiusi, kad tie atėję žmonės, jiems pasakė, kad atsargiai, nes tas, gulintis asmuo, yra peiliuotas. Po apklausos jai buvo parodytos nuotraukos asmenų ir ji juos atpažino.

Liudytojas J. L. nurodė, kad įvykio vėlų vakarą jis su D. P. važiavo automobiliu pro kaimą ir ant pagrindinio kelio, pasimatė kažkoks daiktas, privažiavus pamatė, kad ten žmogus. Sustojo, jis išlipo apžiūrėti žmogaus. Pamatė, kad tai yra senyvo amžiaus vyras, stipriai sumuštas, matėsi kraujas. Vyras jam pasakė neaiškius žodžius, galimai jis buvo labai girtas. Toje eigoje, iš gretimo namo pradėjo link jo eiti du jaunuoliai. Dėl savo saugumo įlipo į mašiną, užsirakino, truputį pravėrė langą ir skambino policijai. Priėję jaunuoliai buvo neblaivūs. Jie nepasisveikino, tik prašė jo, kad eitų į namus pasižiūrėti kas ten buvo. Tada jis suprato apie ką jie kalba, atsimena, kad sakė, jog tas žmogus yra „peiliuotas“, rodydami į tą žmogų, kuris gulėjo ant asfalto. Jis nenorėjo toliau su jais aiškintis, nes jam atrodė pavojinga ir jie išvažiavo. Kitą dieną atvyko policija ir jis davė parodymus, apibūdino kaip atrodė tie du asmenys, bei juos atpažino iš nuotraukų. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo nurodęs, kad tas žmogus pasakė, kad jaunimas. Gali būti, kad jis į jį pasižiūrėjęs pasakė – „jaunimas“. Tai buvo vieninteliai jo ištarti žodžiai.

Liudytoja L. J. parodė, kad ji apie du metus gyvena su G. R., veda bendrą ūkį. Įvykio naktį G. parėjo namo ir kitame kambaryje gėrė. Namuose yra du kambariai, pagrindinis yra miegamasis, virtuvė ir kitas kambarys. Jis visą naktį buvo už virtuvės esančiame kambaryje ir gėrė. Jis nieko nepasakojo su kuo buvo, ką darė, nepasakojo apie jokį konfliktą. Policijos pareigūnai atvažiavo kitą dieną ir G. išsivežė. Policininkas pasakė, kad jis sumušė kažkokį žmogų. Pasakė, kad išsiveža už sumušimą. G. grįžęs iš policijos sakė, kad su broliu kažką sumušė. Ji žino, kad sumušė A., kuris yra L. giminaitis.

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad jam būnant malkinėje atėjo A. P. su krepšiu. A. pasakė, kad pagal seną pažintį jis turi išgerti, nes buvo (duomenys neskelbtini) ir parsivežė. Jis sutiko ir abu nuėjo į kambarį. Tik įspėjo A., kad pas jį neliks nakvoti. Taip pasakė žinodamas, kad likęs jis prisišlapina. Atsinešė 1 litrą alaus skardinėje ir degtinės. A. padėjo užkandos, jis taip pat kažkiek užkandos padėjo. A. nepilną stiklinę alaus išgėrė ir prisnūdo, o jis vienas degtinę gėrė. Buvo dar šviesu, kai jis atėjo, o kada išėjo – nepamena. Atėjęs pas jį jis nesakė, kad jam blogai kažkas būtų, sveikata nesiskundė. Jam žinoma, kad A. buvo dar nuėjęs pas Z. Ž..

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi iš pagarsintų liudytojos I. R.parodymų matyti, kad 2021-02-14, nežino kelinta buvo valanda, bet apie 01- 02 valanda nakties, pas ją į kambarį atėjo G. ir V. Išgirdo kaip pasakė " ai mama miega, labanakt". Ji nieko neatsakė, toliau miegojo. Jie išėjo iš jos namų, nes nei vienas iš vaikų su ja negyvena. Apie tai, kad G. su V. kažką sumušė sužinojo tiktai sekmadienį, nes sekmadienį atėjo pas ją V. ir pasakė, kad mirė A. P., nes buvo sumuštas. Daugiau nieko nepasakojo. Ji nieko ir neklausinėjo. Iki apklausos dienos nei vienas iš vaikų jai nieko nėra pasakojęs apie A. P. mirties priežastį, jei ji ko nors paklausia atsako, kad nesigilintų. Su A. P. nei vienas iš vaikų nebendravo, bet kai G. susitikdavo su A. P. atsitiktinai, tarp jų kildavo žodinis konfliktas, kadangi prieš 2 metus A. P. buvo sužalojęs G. R.. Dėl šio sužalojimo G. kelis kartus yra pasakęs, kad A. P. nedovanos ( b. l. 161- 162, 1 t.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra važiuojamosios dalies kelkraštis, esantis prie gyvenamojo namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris yra dešinėje kelio pusėje. (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota. Asfaltuotos gatvės dalies plotis ties namu Nr. 39 yra 6, 3 m. Dešinėje važiuojamosios asfaltuotos dalies pusėje yra apie 1, 3 m pločio neasfaltuotas kelkraštis. Apžiūros metu gatvės važiuojamoji dalis bei kelkraštis yra padengti sniegu. Kelkraštis yra išvaikščiotas bei išvažinėtas transporto priemonių. Dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, kelkraštyje, apie 80 cm atstumu nuo asfaltuotos dalies krašto ir 5 m atstumu nuo gyvenamojo namo Nr. 39, sniege apie 80x 60 cm plote, yra ne mažiau kaip trys, netaisyklingų formų ir skirtingų dydžių rausvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nuo minėtų dėmių, apie 3 metrų atstumu, dešinėje kelkraščio pusėje, yra sniege išvaikščiotas apie 60 cm pločio takas vedantis į namo Nr. 39 kiemą. Tako dešinėje, apie 4, 6 m atstumu nuo asfaltuotos gatvės dalies krašto ir apie 30 cm atstumu nuo išmintos tako dalies krašto, sniege yra cigaretės nuorūka ( b.l. 22, 23- 28, 1 t.).

Lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad A. P. lavonas buvo apžiūrimas lavoninės patalpoje. Ant lavono kūno yra matomi sužalojimai: ant kairės ir dešinės rankų žastų yra matomos kraujosruvos. Ant lavono veido abiejuose šonuose ir priekyje matomos žaizdos ir kraujosruvos (b.l. 30, 32- 34, 1 t.).

2021-02-23 d. buvo apžiūrėtos patalpos, tai yra gyvenamoji sodyba (duomenys neskelbtini), ir medinis ūkinis pastatas. Nuo šieno ritinių, palipus kopėčiomis aukštyn, už šieno ritinio, ant žemės esančio šieno matomas padėtas rausvos spalvos margas bei melsvos spalvos margi pledai, taip pat matomi padėti trys alaus buteliai. Apžiūrėjus patalpą, daugiau tyrimui reikšmingų objektų nerasta ( b.l. 35, 37- 41, 1 t.).

2021-02-15- 2021-04-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis krūtinės ląstos kairiame šone, kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje V, VI tarpe tarp kairiųjų vidurinės užpakalinės pažastinės linijų IV, V, VI, VIII, IX, X, XI, XII, tarpe tarp dešiniųjų priekinės ir užpakalinės pažastinės linijų VI, VII, VIII, IX ( dvigubas), X, XI, XII šonkaulių lūžimais su masyviomis tamsiai raudonomis kraujosruvomis apie lūžgalius esančiuosiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, kraujo išsiliejimui į apie kairįjį inkstą esančią puriąją ląstelieną. A. P. mirtis įvyko prieš 20- 26 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2021-02-15 08:50 val., t. y galimai 2021-02-14, 11:15 val. Tai patvirtina lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu bei med. dokumentų duomenys. A. P. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1, 99 ‰ ( promilės) etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį.

A. P. lavone konstatuoti nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, kraujosruvos abiejose rankose bei kairiojo klubo srityje, kraujosruva krūtinės ląstos kairiame šone, kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje V, VI, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinės linijų IV, V, VI, VIII, IX, X, XI, XII, tarpe tarp dešiniųjų priekinės ir užpakalinės pažastinės linijų VI, VII, VIII, IX ( dvigubas), X, XI, XII šonkaulių lūžimai su masyviomis tamsiai raudonomis kraujosruvomis apie lūžgalius esančiuosiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, kraujo išsiliejimas į apie kairį inkstą esančią puriąją lastelieną buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais galimai vienos paros laikotarpyje iki jo mirties ir gyviems asmenims vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. P. po patirtų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti ar pan.) tol, kol išsivystė su gyvybe nesuderinama komplikacija, trauminis šokas. A. P. sužalojimų padarymo metu galėjo būti bet kurioje padėtyje, žalojantiems faktoriams jo kūną veikiant iš priekio bei šonų.

A. P. lavone konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiolika trauminių poveikių. Pasisakyti kiek konkrečiau apie A. P. lavone konstatuotų sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, nes jų srityse nėra užsifiksavę kokių nors konkrečių žalojančių įrankių savybių.

A. P. lavone konstatuoti sužalojimai buvo padaryti su pakankamai didele jėga, nes jos pasėkoje buvo sužaloti ne tik kūno paviršiuje esantys audiniai, bet lūžo šonkauliai bei išsiliejo kraujas kūno viduje ( b.l. 127- 131, 2 t.).

2021-02-15- 2021-02-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. R. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (b.l. 119, 2 t.).

2021-02-15- 2021-02-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. R. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (b.l. 123, 2 t.).

Ekspertas V. V. parodė, kad savo duotas išvadas tvirtina. Papildomai nurodė, kad A. P. mirties priežastimi galėjo būti padaryti 5-6-7 poveikiai, iki 10 smūgių. Lūžiai nebuvo išsidėstę vienoje linijoje. Šiuo atveju, atlikus tyrimą, šonkaulių lūžiai turėjo būti padaryti atskirais poveikiais. Tokie sužalojimai gali atsirasti užšokant, trypiant. Galėjo būti, kad vienoje linijoje išsidėstę, spaudžiant krūtinės ląstą ir dėl ko lūžiai gali susidaryti vienoje linijoje. Trypiant ar užlipant, ar keliu užminant. Šiuo atveju galima teigti, kad konkrečių šonkaulių lūžimai, jeigu jie išsidėstę vienoje linijoje, galėjo būti padaryti užlipus ar spaudžiant krūtinės ląstą, deformuojantis. Yra šonkaulių, kurie lūžę po vieną arba po du šalia. Tada jau turėtų būti poveikis. Kai šonkauliai yra lūžę vienoje linijoje, galima daryti išvadą, kad galėjo būti suspausta arba užlipant, spaudimo metu. O kai tas pats šonkaulis lūžta kitoje vietoje, tai jau turėtų būti atskiri trauminiai poveikiai. Rasti sužalojimai nėra būdingi transporto priemonių padaromiems sužalojimams. Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų, kai yra lūžę šonkauliai, paprastai kvėpuoti negali. Yra inervacija ir skausmas turėjo būti didelis, net ir esant girtam. Jo kraujyje buvo rasta apie dvi promiles alkoholio, o alkoholis veikia kaip anestetikas. Jis atliko ir kaltinamųjų apžiūras, jokių sužalojimų nebuvo konstatuota. Jeigu smūgiai suduoti ranka, gali ir nelikti sudavimų žymių, nes buvo žiema ir jie buvo apsirengę. Ant krumplių nieko nebuvo, nes rūbai buvo kaip apsauga, dėl to sužalojimų galėjo ir nebūti. Sužalojimus galima buvo padaryti, bet kokiu kietu buku daiktu. Išvados 11 punkte nurodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 15 trauminių poveikių pasekoje. Jis nurodė, kad buvo suduota iki 10 trauminių poveikių. Galima sakyti, kad jie visi įtakojo mirtį, tačiau kai kurie mažiau įtakojo, tokie kaip kraujosruvos ant klubo ar kaktos, žasto ar rankos. Pagrindiniai sužalojimai turėję įtakos mirčiai buvo šonkaulių lūžimai. Yra parašyta, kad ne mažiau 15 trauminių poveikių, tačiau nebūtinai kiekvienas šonkaulis lūžo nuo poveikio. Lūžimai yra vienoje įsidėstę linijoje, tačiau gali būti padaryti ir nuo vieno trauminio poveikio pasekoje ir ne tik. Buvo sulaužyta 15 šonkaulių. Jis tvirtina išvados 7 punktą, kur nurodyta, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti. Nors tai mažai tikėtina, bet teoriškai galima tai „daleisti“. Jis buvo išgėręs, buvo rasta dvi promilės alkoholio, tai veikia kaip anestetikas ir asmuo galėjo kritinėti.

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos informacijos ir telefoninio pokalbio – pagalbos kvietimo stenogramos matyti, kad skambutis užfiksuotas 2021m. vasario 14 d. 1:50 val., kaip nustatyta liudytojas J. L. kviečia pagalbą žmogui rastam ant pagrindinio kelio, kuris kaip įtaria liudytojas yra sumuštas. Tuo pačiu metu fone girdisi liudytojos D. P. balsas. J. L. pasakė, kad ateina kažkokie žmonės, kurie priėję pasisveikina. Liudytojas paklausia ar jie žino kas čia per žmogus ir atėjusysis pasako: „taip“ ir pataria būti atsargiam su juo, nes neva gulintysis yra „peiliuotas“. Liudytojai iškvietę tiek policiją, tiek medikus, išsigandę pasišalina iš įvykio vietos( b.t.1, b.l. 189-190).

Iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus pateiktos informacijos ir stenogramos matyti, kad skambutis užfiksuotas 2021m. vasario 14 d. 2:07 val., kaip nustatyta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) (kuris priklauso G. R.) buvo gautas pranešimas, kad reikalinga greitoji pagalba į (duomenys neskelbtini). Į klausimą kas atsitiko, nurodė, kad „žmogus kraujuojantis, sudaužytas va guli ant gatvės. Į klausimąjį sumušė kas, atsakė: „taip, nu tikrai ne vėjas nupūtė“. Į klausimą kas jį sumušė, atsakė, kad nežino ( b.t.1 b.l.194).

2021-02-14 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo veikos perkvalifikavimo nurodoma, kad 2021-02-14 apie 12:13 val. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad VšĮ "(duomenys neskelbtini)" chirurgijos skyriuje dėl patirtų sužalojimų mirė A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo į priėmimo skyrių buvo pristatytas 2021-02-14 apie 02.58 val. iš adreso (duomenys neskelbtini), kur A. P. sužalotas gulėjo ant kelio važiuojamosios dalies. Chirurgijos skyriuje A. P. buvo nustatyti daugybiniai šonkaulių lūžimai, galvos ir veido sumušimai ir krūtinės ląstos trauma. Kadangi apžiūrėjus A. P. kūną matėsi smurto žymės - veido bei galvos sumušimai, bei kraujosruvos ant abiejų rankų žastų, bei paaiškėjo kitos svarbios aplinkybės, nusikalstama veika pakeista iš kodo (duomenys neskelbtini) (mirties priežasčiai nustatyti) į LR BK 129 str. 1 d. (nužudymą) ( b.t.1 b.l. 5).

2021-09-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuota jog buvo apžiūrėti 2021-02-14 reikalaujamų daiktų dokumentų protokolu iš V. R. pareikalauti ir paimti rūbai, kojinės, ant kurių pėdsakų, galinčių padėti tyrimui nepastebėta; raudonas bliuzonas ant kurio dešinės rankovės rodyklėmis pažymėtose vietose buvo rasti sutepimai, kurie kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorija, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ant bliuzono rasti žmogaus kraujo pėdsakai, atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. R. DNR profiliu (b.t.2, b.l. 146- 147, 148- 154).

2021-09-30 daiktų ir kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėti 2021-02-14 dienos reikalaujamų daiktų dokumentų protokolu paimti G. R. rūbai ir avalynė, ant kurių pėdsakų galinčių padėti tyrimui nepastebėta. Ant kelnių pilkos spalvos su juodais užrašais priekinėje dalyje, ant kairės klešnės rastos dėmės panašios į kraują (b.t.2., b.l. 156- 157).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant G. R. sportinių kelnių ( 4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu su 99, 99 % tikimybe (b.t. 2, b.l. 137- 139, 140- 145).

Iš įvykio vietos paimti raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai ir cigaretės nuorūka ( b. t. 1, b. l. 22) ištirti ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuoplovose su rausvos spalvos skysčiu rastas žmogaus kraujas (1, 2 mėg.) ir žmogaus kraujo pėdsakai ( 3 mėg.). Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. P. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, cigaretės nuorūkoje (4 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. R. DNR profiliu ( b.t. 2, b.l. 170- 171, 172- 175).

2021-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodoma, kad liudytojui J. L.pateiktos 4 fotonuotraukos, fotonuotraukoje Nr. 2 yra G. R.. J. L. iš jam pateiktų asmenų foto nuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 ir parodė, kad būtent šis asmuo buvo priėjęs prie jo, kai 2021-02-14 d. važiuodami rado gulintį vyriškį ant važiuojamosios kelio dalies. Šis jaunuolis buvo su kitu draugu. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų bruožų, akių formos, šukuosenos. Taip pat buvo pateiktos 4 fotonuotraukos, fotonuotraukoje Nr. 4 yra V. R.. Liudytojas iš jam pateiktų asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 4 ir parodė, kad šis asmuo 2021-02-14 d. naktį buvo priėjęs prie jo ir perspėjo, kad gulintis ant kelio gali turėti peilį. Šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, nosies, lūpų ir šukuosenos (b.t.1. b.l. 79-81, 84- 86).

2021-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose nurodoma, kad liudytojai D. P. buvo pateiktos 4 fotonuotraukos, iš kurių fotonuotraukoje Nr. 2 yra G. R.. Liudytoja iš jai pateiktų keturių asmenų fotonuotraukų atpažino asmenį fotonuotraukoje Nr. 2 ir parodė, kad būtent šis asmuo buvo priėjęs prie automobilio kartu su kitu asmeniu, kai J. L. skambino 112 ir pranešė apie ant važiuojamosios kelio dalies gulintį asmenį. Atpažįsta asmenį iš bendrų veido bruožų, šukuosenos, akių formos, nosies formos (b.t.1., b.l. 95-97).

2021-05-05 V. R. slapto sekimo protokole užfiksuotas pokalbis tarp įtariamojo V. R., gim. (duomenys neskelbtini) m. ( toliau- V. R.) ir areštinės kameroje esančio nenustatyto asmens (toliau- A.). Pokalbis įvyko 2021-02-15 Kauno apskr. VPK areštinėje. Pokalbis Nr. 1, kuris yra DVD laikmenoje Nr. (duomenys neskelbtini), faile (duomenys neskelbtini), aktualu nuo 03:05:01 val. iki 03:05:45 val. V. R. - Tai ilgam uždarė? A. - Nežinau dar. V. R. - Mane tai iki rytojaus... Tai apykoją paskui dės. A. - , aštuoniolikti, nežinau... V. R. - Man tai prirašė kaip beveik už nužudymą. Ten vieną tokį sudaužėm ir nuvežė į ligoninę ir ant kitos dienos mirė (b.l. 2, b.l. 35).

2021-05-05 G. R. slapto sekimo protokole užfiksuotas pokalbis tarp įtariamojo G. R. ( toliau- G. R.) ir areštinės kameroje esančio nenustatyto asmens ( toliau- N. A.). Pokalbis įvyko 2021-02-16 Kauno apskr. VPK areštinėje. Pokalbis Nr. 1, kuris yra DVD laikmenoje Nr. (duomenys neskelbtini), faile (duomenys neskelbtini), aktualu nuo 09:57:16 val. iki 09:57:37 val. G. R.- Man irgi tas pats buvo, mes tai užmušėm vieną. N. A.- Ką? G. R.- Ten tokį lopą. (necenzūrinis žodis) šoko..., savigyna.... Bet tai ten pripažinę kaip tokį debilą. Nes jis ten (necenzūrinis žodis) kiek žmonių pripjovęs. Pokalbis Nr. 2, kuris yra DVD laikmenoje Nr. (duomenys neskelbtini), faile (duomenys neskelbtini), aktualu nuo 10:08:34 val. iki 10:10:18 val. N. A.- O tai kaip jūs tą... kaip taip gavosi aš nesuprantu? G. R.- Ne, rankom. N. A.- O tai ką tiek jau matojot, kad dabaigėt negyvai (keiksmažodis)? G. R.- Ne, palikom gyvą, dar greitukę iššaukiau aš jam. N. A.- Ai dar greitukę iššaukei? G. R- Jo, paskui jis (duomenys neskelbtini) kitą dieną mirė. N. A.- A, tai paskui ligoninėj užsivertė (keiksmažodis)? G. R.- Jo bet (necenzūrinis žodis) žino nuo ko... nes jis buvo prilakęs. N. A.- A, matai (keiksmažodis). G. R.- Dar mažu išeis, kad ten nuo kokio šnapso dar mažu mirė. N. A.- Matai, kad čia dabar (keiksmažodžiai). Nesvarbu, kad ne iš karto, o ten ligoninėj gali..., (keiksmažodis) žino, gali prirašyt visko (keiksmažodis). G. R.- Ne, ne, kaip naktį išvežė... tik mirė jisai. N. A.- Svarbu ne vietoj dabaigėt, būtų hujoviau..., čia yra pohuj. G. R.- <> N. A.- Sakau ne iš karto užmušėt čia (keiksmažodis). G. R.- Nu, dar būčiau sakęs, kad būtum palikę ant kelio, dar greitukę sakau iškviečiau (keiksmažodis). Ten (necenzūrinis žodis) kažkas matė (necenzūrinis žodis) ir įožino. N. A.- Nu tai taip, kažkas tai aišku kažkas tai pranešė (keiksmažodis). G.R.- Nu jo..., ten suprasi. Bet (keiksmažodis) naktį, trečią nakties..., ir dar kaime. N.A.- Kažkas tai matė reiškia. G. R. - Jo, jo nu tai liūdininkų yra... . N. A.- Nu tai va daleiskim jeigu liūdininkų yra, čia viskas aišku kas pranešė, jeigu liūdininkų yra. G. R.- Nu. (b.t.2, b.l. 39- 40).

V. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodė įvykio vietą, nurodė, kad brolis ėjo pirmas, jis iš paskos, pastebėjo pareinantį A. P., kuris kažką riktelėjo, jam brolis G. atsakė riktelėjimu. Paskui jis nusisuko, bet žino, kad G. A. kirto, ir tada G. jam kirto atgal, nuo ko A. P. nukrito ant žemės. Tuomet parodė, kad jis spyrė koja į peties sritį, į kojas, bei kumščiu sudavė į kairį šoną ( b.t. 3, b.l.122-123).

G. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad įvykio vietą, paaiškino, kad abu su broliu išėjo iš L. P. namų ir susitiko su A. P. ant kelio, kuris jį išvadino „Gaidžiu“ bei užsimojo ranka, bet nepataikė. Tuomet jis du kartus kumščiu A. sudavė į veidą, šis nugriuvo ant žemės, dar kartą sudavė į galvos sritį, paskui 2-3 kartus spyrė į šonkaulius iš priekio ( b.t.3, b.l.5-6).

BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinto kvalifikuojamojo požymio – nužudymo kankinant ar kitaip itin žiauriai – turinys baudžiamajame įstatyme nėra atskleistas, kaip ir kitų požymių aiškinimas jis pateikiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Pažymėtina, kad kvalifikuojamasis požymis nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai yra ne medicininė, o juridinė sąvoka, todėl daugybės žaizdų padarymas nukentėjusiajam pats savaime nėra pagrindas pripažinti nužudymą itin žiauriu. Pripažįstant nužudymą padarytu kankinant ar kitaip itin žiauriai reikia įrodyti, kad kaltininkas suvokė savo veikos pobūdį, norėjo ar sąmoningai leido atsirasti veikos rezultatui, kurį sukelia ypatingas žiaurumas. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių nukentėjusiajam į peties, šonkaulių ir šlaunies sritį. Ekspertas V. V. teisme paaiškino, kad nuo 5 iki 10 smūgių turėjo tiesioginę įtaką nukentėjusiojo mirčiai, būtent suduodant smūgius į krūtinės sritį, dėl kurių lūžo šonkauliai. Jis nurodė, kad smūgių jėga turėjo būti didelė, nes lūžo šonkauliai, kai kurie atviru lūžimu, išsiliejo kraujas. Nukentėjusysis po patirto smurto dar keletą valandų nuo 2 val. iki 11 val. buvo gyvas, todėl turėjo jausti didelį skausmą. Kaltinamieji buvo kaltinami ilgalaikiu nukentėjusiojo mušimu, tačiau tokių objektyvių duomenų, kad A. P. buvo mušamas ilgą laiką byloje nėra. Priešingai, kaltinamieji nurodė, kad smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu jie galėjo vartoti apie 3-5 minutes, viskas įvyko greitai. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų paneigiančių kaltinamųjų teiginius, kad sužalojimus jie padarė suduodami rankomis ir spirdami kojomis, įrankių nenaudojo, ant krūtinės nebuvo užšokę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokiu veiksmu, užšokimu ant nukentėjusiojo krūtinės, kaltinamieji ir nebuvo kaltinami. Šioje byloje taip pat yra duomenys, kad patys kaltinamieji skambino į bendrąjį pagalbos centrą prašydami medikų pagalbos, o tai irgi neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltininkai pasižymėjo ypatingu žiaurumu, tyčiojosi ar siekė nukentėjusiojo kančių. Tai, kad sužalotas A. P. buvo paliktas įvykio vietoje, taip pat nerodo kaltinamųjų ypatingo žiaurumo, nes pagal teismų praktiką dažniausiai aukos paliekamos ten, kur prieš jas ir buvo vartotas smurtas. Taigi šių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadas, kad juridiškai kaltinamųjų veiksmai, vartotas smurtas smūgius suduodant kojomis ir rankomis (įrankiai naudojami nebuvo), stipriausi smūgiai suduoti į krūtinės sritį (ne į galvos sritį), smurtas vartotas gan trumpą laiką, ir nors nustatyta, kad 15-kos šonkaulių lūžiai sukėlė stiprų skausmą nukentėjusiajam, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis nedelsiant buvo nugabentas į gydymo įstaigą, jam buvo suteikta profesionali medikų priežiūra, todėl visa tai rodo, jog paprasto nužudymo ribos peržengtos nebuvo, todėl kaltinamųjų veiksmai perkvalifikuotini į BK 129 straipsnio 1 dalį. Veiką perkvalifikavus iš kvalifikuoto nužudymo į paprastą nužudymą atitinkamai tikslintinas kaltinimas, iš jo pašalinant kvalifikuojančius požymius. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nužudymas iš esmės yra žiaurus nusikaltimas, bet ne kiekvienas pripažintinas itin žiauriu, ir kad kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes, apie veikos ypatingą žiaurumą sprendžia teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamieji kerštaudami nukentėjusiajam siekė prieš jį smurtauti ir smurtavo, abu sudavė stiprius smūgius nukentėjusiajam, nuo kurių lūžo šonkauliai, tačiau duomenų, kad jie būtų suvokę ir siekę nužudyti nukentėjusįjį itin žiauriai byloje nepakanka, o pagal teismų suformuotą praktiką teismas negali nuosprendžio grįsti spėjimais ar abejonėmis, kurių pašalinti šioje byloje nėra jokios galimybės. Kaltinamieji kėlė versiją, kad juos A. P. puolė pirmas, o jie gynėsi nuo pavojingo puolimo. Teisėjų kolegija netiki šia kaltinamųjų versija dėl to, kad juos abu apžiūrėjus teismo medicinos ekspertui, jokių jų kūno sužalojimų nebuvo rasta. Taigi gynyba, tik nuo įsivaizduojamo kėsinimosi, o ne realiai egzistuojančio, negalima.

Kaltinamųjų G. R. ir V. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jie pripažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei tai, kad kaltinamieji savo noru atlygino nusikaltimu padarytą 129,93 Eur. žalą Kauno teritorinei ligonių kasai ( BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors prokuroras priešingai nei kaltinamajame akte nurodyta, teisme prašė nepripažinti kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jie kaltais dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, tačiau teismas su tokia prokuroro pozicija nesutinka. Kaltinamieji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino smurtavę prieš A. P., to jie neneigė ir bylą nagrinėjant teisme. Tai, kad kai kurios neesminės aplinkybės nesutapo jų parodymuose, nėra pagrindo teigti, jog jie neprisipažino padarę nusikalstamą veiką ar kad nesigaili dėl to, ką padarė. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jie nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ( BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Jis padarė vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą, ši veika sukėlė labai sunkias, skaudžias ir negrįžtamas pasekmes, veika padaryta veikiant tyčia, pasekmių atžvilgiu netiesiogine tyčia. G. R. asmenybė: jis jauno amžiaus, turintis gyvenamąją vietą, nevedęs, nedirba ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje neteistas, tačiau būdamas nepilnamečiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo skirtas įspėjimas, dėl veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį (b.t. 3, b.l.79-80). Jis per praėjusius dvejus metus 14 kartų baustas administracine tvarka, už įvairius administracinius nusižengimus, daugeliu atvejų padarytus esant neblaiviam, baustumai neišnykę (b.t.3, b.l.83-96). Psichiatro ir priklausomybių ligų registre neįrašytas (b.t.3, b.l.102). Kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė teisiamojo posėdžio metu. Atsižvelgia į tai, kad nužudytas žmogus dėl menkaverčių priežasčių, veikdamas bendrai su broliu sudavė keliolika smūgių, kurių pasekoje nukentėjusysis patyrė šonkaulių lūžius, sukėlė dideles fizines kančias nukentėjusiajam, nes pastarasis mirė tik po keleto valandų. Parenkant bausmės dydį kaltinamajam, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. V. R. vaidmuo nužudant A. P. buvo aktyvus, jis buvo smurtinių veiksmų vykdytojas, bendrais veiksmais su broliu, netiesiogine tyčia, sukėlė negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į BK 61 straipsnio 2 d. nuostatas, kaltinamojo asmenybę, jis teisiamas pirmąjį kartą, nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtina bausmė kiek mažesnė nei sankcijoje numatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį kaltinamiesiems prašydama priteisti patirtas gydymo išlaidas, gydant A. P. ligoninėje, kurios sudarė 129,93 Eur (b.t.3 b.l.15-19). 2021-11-12 raštu Kauno teritorinė ligonių kasa informavo, kad atsisako nuo pareikšto ieškinio, nes žala atlyginta ( t.3, b.l. 25). Kadangi žala civiliniam ieškovui atlyginta, ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtinas (LR CPK 140 straipsnio 1 dalis ir 249 straipsnio 2 dalis).

Ieškinio pareiškime ir teisme nukentėjusioji E. P. nurodė, kad ji laidojo sūnų A. P.. Laidojimas jai kainavo 576 eurus, nes tiek sumokėjo už laidojimo reikmenis ir duobės kasimą. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Taip pat nurodė, kad žinia apie sūnaus mirtį jai sukėlė nervinį šoką, išsivystė depresija, iki šiol jaučia didelius sveikatos pokyčius. Ji prarado ryšį su sūnumi, kurį atkurti nebeįmanoma. Sūnus A. gyveno su ja kartu, kadangi ji yra neįgali, tai abu sūnūs jai padėdavo. A. jai padėdavo apsitarnauti, pasodindavo į vežimėlį.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota samprata, žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.291 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl šeimos nario mirties.