- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- 1A-167-491/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58189-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Civilinis atsakovas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Z. G.
- Civilinis ieškovas
- J. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Pranckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinės atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 20 d. sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal civilinio ieškovo J. T. ieškinį civiliniams atsakovams Z. G. ir akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Z. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji, 2018 m. gruodžio 8 d., apie 15 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 136.3 punktų reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir jų turto saugumui, lenkdama nenustatytos markės automobilį, neįsitikino, jog lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, neatsižvelgė į važiavimo, kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl ko jos vairuojamas automobilis prarado stabilumą, negalėjo grįžti į savo eismo juostą ir taip sudarė kliūtį priešpriešine eismo juosta važiavusiam automobiliui „DAF FT 95XF.430“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone SDP27“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Subaru Forester“ keleivis J. T., kuriam dėl daugybinių kraujosruvų kūne, kairės pusės kaktikaulio ir kairio momenkaulio lūžimų su kraujo išsiliejimu po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais, sumušimo židinių galvos smegenyse, kairės akiduobės apatinės sienelės, kairio žandinio ančio sienelės, V juosmens slankstelio, kryžkaulio, gaktikaulių šakų lūžių su vertikaliu dubens nestabilumu, kairiųjų V-VIII ir dešiniųjų II-III, V-VIII šonkaulių, krūtinkaulio, dešinio raktikaulio, kairiųjų alkūnkaulio ir stipinkaulio, dešinio šeivikaulio kūno lūžių, kas komplikavosi ilgalaike koma ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
2. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė, be kita ko, priteisti 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodė, kad nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kurios didžiąją dalį kompensuoja draudikas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau yra išlaidų, kurių draudikas nesutinka kompensuoti, t. y. 385,20 Eur kelionės autobusu ir 765,61 Eur vaistinių preparatų, kurie buvo reikalingi civilinio ieškovo sveikatinimui jo gydymo ligoninėje metu, įsigijimo išlaidų. Nors šiuos vaistinius preparatus draudikas priskiria maisto papildų kategorijai, tačiau, civilinio ieškovo nuomone, tai yra organizmo sveikimo gerinimui būtini preparatai (imuninei sistemai, smegenų veiklai, žarnyno veiklos atstatymui, kaulų atstatymui būtini mikroelementai po daugybinių kaulų lūžių).
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje civilinio ieškovo atstovė civilinį ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad po Utenos apylinkės teismo nuosprendžio pakeitimo žalos dydis nepadidėjo, nes vėlesnes išlaidas medikamentams, medicinos priemonėms ir gydimui reabilitacijoje draudikas kompensavo. Draudikas atsisakė kompensuoti 385,20 Eur autobuso bilietų, kuriuos turėjo pirkti nukentėjusiojo J. T. motina važinėjimui iš (duomenys neskelbtini) į intensyvios slaugos bei palaikomojo gydymo ir slaugos ligonines, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijimo išlaidas. Į bylą yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad visu tuo laiku, kada buvo patirtos šios išlaidos, A. T. buvo vienintelis žmogus, kuris tuo metu galėjo būti intensyvios slaugos ir palaikomojo gydymo bei slaugos ligoninių palatoje prie sūnaus, turėjo bendrauti su gydytojais, nes sūnus buvo visai nejudantis, negalėjo net pasirašyti dokumentuose. J. T. reikėjo ir maitinti, ir padėti slaugėms pakeisti higienos priemones, ir nuolatos tiesiog būti, nes J. T. buvo tam tikrą laiką komoje. Po komos jo sveikatos būklė buvo ypatingai sudėtinga. Dėl nurodytų priežasčių A. T. važinėti į ligoninę per visą tą laiką, kol sūnus buvo tiek intensyvios slaugos ligoninėje, tiek palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, tai yra nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn., buvo būtina. Būtent tuo metu A. T. važiuodavo į (duomenys neskelbtini) po kelis kartus per savaitę, imdavo nemokamas atostogas, kartais nakvodavo pas kitą sūnų, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kad maksimaliai būtų prie sužaloto sūnaus. Draudikas taip pat nesutiko kompensuoti 765,61 Eur išlaidų, patirtų dėl J. T. sveikatinimui reikalingų preparatų įsigijimo. Šios išlaidos yra susijusios su sužalojimais, patirtais dėl eismo įvykio, gydymu, ir yra pagristos dokumentais.
4. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės Z. G. su civiliniu ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, jog atsakovės Z. G. pozicija kyla iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ), pagal kurį Z. G. šioje byloje negali būti civiliniu atsakovu, kadangi autoįvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudikas šioje byloje yra AB „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
5. Civilinis atsakovas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime su civiliniu ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog 2019 m. birželio 13 d., pateikus nuostolius patvirtinančius dokumentus, išmokėjo 577,43 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro 356,77 Eur už gydymo priemones ir vaistus, skirtus eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymui, ir 220,66 Eur už kelionės automobiliu (kuro) išlaidas, pagrįstas mokėjimo kvitais. Atsisakė kompensuoti viso 989,70 Eur sumą, kurią sudaro 212,70 Eur kelionės autobusu (bilietų) išlaidos. Draudikas patirtas kelionės automobiliu (kuro) išlaidas apskaičiavo atsižvelgdamas į ieškovo pateiktus dokumentus (kasos kvitus ir medicinines pažymas), įrodančius, kad kelionės į gydymo įstaigą buvo būtinos ir reikalingos. Išlaidos, patirtos keliaujant autobusu, neatlyginamos, kadangi nėra pagrįstos medicininiais dokumentais, įrodančiais šių kelionių būtinumą ir reikalingumą ieškovui. 2019 m. lapkričio 25 d. draudikas gavo papildomus išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Įvertinęs pateiktus dokumentus, 2019 m. gruodžio 4 d. papildomai išmokėjo 1 160,44 Eur draudimo išmoką turtinei žalai atlyginti. Šia suma draudikas atlygino išlaidas: 251,64 Eur už buitines prekes ir gydymo priemones, 839,60 Eur už kineziterapijos procedūras bei apgyvendinimą ir maitinimą viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) reabilitacinėje ligoninėje, 69,40 Eur už kitas paslaugas (uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“). Atmetė reikalavimus 101,96 Eur sumai, kuri susideda iš išlaidų už tokias priemones, kaip maisto papildai, medikamentai, skirti palengvinti atsikosėjimą, užpildas parafino vonelei. Nustatė, kad šios priemonės skirtos ne eismo įvykio padarinių šalinimui, medikamentai ir papildai nebuvo paskirti gydančio gydytojo, todėl nėra pagrindo tokias išlaidas atlyginti. Išlaidos už buitines prekes nagrinėjamu atveju taip pat nėra niekaip susijusios su eismo įvykio padarinių šalinimu.
6. Dėl patikslinto ieškinio su papildomais, žalą pagrindžiančiais dokumentais nurodė, jog visos išlaidos už keliones autobusu sudaro 362,40 Eur. Kartu su papildomai pateiktais mokėjimo kvitais nebuvo pateikti jokie dokumentai, rodantys, kad papildomos kelionės į gydymo įstaigą (po 2019 m. birželio 13 d. atsisakymo atlyginti kelionių autobusu išlaidas) buvo būtinos, reikalingos, t. y. jos nepagrįstos jokiais medicininiais dokumentais, gydytojo siuntimais ar išrašais, atitinkamai draudikas neturi pagrindo jų atlyginti. 765,61 Eur dydžio išlaidos už maisto papildus nevertinamos, kadangi nelaikomos būtinomis ir pagrįstomis. Maisto papildai yra skirti bendram organizmo, sveikatos stiprinimui, o ne eismo įvykio padarinių šalinimui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė papildomai paaiškino, kad ginčas liko iš esmės tik dėl kelionių autobusu (bilietų) ir maisto papildų įsigijimo išlaidų. Draudiko įsitikinimu, asmens lankymas nėra būtinosios išlaidos. Duomenų, kad nukentėjusiajam buvo paskirtas slaugytojas ir nustatyta slauga, šioje byloje nėra. Nėra jokių duomenų, kad gydymo įstaigose nebuvo pasirūpinta ligonio slauga, kad jis nebuvo pamaitintas, kad nebuvo suleisti vaistai, nepasirūpinta gulinčio asmens higiena. Į bylą yra pateikta gydytojo eksperto išvada, kurioje nurodyta, kokios kelionės išlaidos yra kompensuojamos. Jie kompensavo visus nuvykimus ir atvykimus, nukentėjusiojo nuvežimą ir atvežimą iš ir į ligonines. Pats gamintojas įvardina, kad įsigyti preparatai yra maisto papildas – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, o ne medikamentas. Pažymėjo, kad už maisto papildus nemokėjo nei J. T., nei A. T., juos pirko kiti asmenys. Jokie papildomi įrodymai apie tai, kas vyko autobusu, nebuvo gauti, todėl prašė teismo tai atitinkamai ir vertinti, t. y. tai, kad ieškovas šios žalos dydžio neįrodė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. liepos 20 d. sprendimu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. T. civilinį ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš AB „(duomenys neskelbtini)“ J. T. naudai 1 126,91 Eur turtinei žalai atlyginti ir 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
9. Teismas sutiko su civilinio atsakovo teiginiu, kad slauga J. T. nebuvo nustatyta, nes tokių duomenų medicininiuose dokumentuose nėra, tačiau teismui nekilo abejonių dėl to, jog J. T. po eismo įvykio buvo labai sunkios būklės : ilgą laiką buvo komoje, negalėjo vaikščioti, savimi pasirūpinti ir jam neabejotinai buvo būtina kito, artimo asmens pagalba. Todėl įvertinęs nukentėjusiojo patirtą sveikatos sutrikdymo mastą, priežiūros būtinybę, teismas sprendė, kad jo lankymai buvo būtini ir pagrįsti. Teismas iš patirtoms išlaidoms įrodyti pateiktų autobusų bilietų nustatė, jog bilietams išleista 362,30 Eur. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į visiško žalos atlyginimo principą, teismas laikė, jog prašoma priteisti suma nėra pernelyg didelė, ji pagrįsta pateiktais autobusų bilietais, šioje konkrečioje situacijoje šios išlaidos buvo būtinos, neišvengiamos, todėl civilinio ieškovo naudai iš civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 362,30 Eur šių išlaidų atlyginimo.
10. Teismas taip pat sutiko su civilinio atsakovo teiginiu, kad medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, jog J. T. gydantys gydytojai būtų įpareigoję pirkti pateiktuose pirkimo kvituose nurodytus maisto papildus, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad šie maisto papildai skirti imuninės sistemos ir smegenų veiklos skatinimui. Teismas iš bylos medžiagos ir medicininių dokumentų nustatė, kad J. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, be daugybinių kaulų lūžimų, jam buvo konstatuotas kraujo išsiliejimas po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalais, židininė smegenų kontuzija, jis ilgą laiką buvo komoje. Teismo vertino, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog visos šios priemonės buvo pirktos J. T. gydymo metu, todėl netikėti šių įrodymų pagrįstumu nėra pagrindo. Nors už maisto papildus mokėjo ne pats nukentėjusysis, teismui nekilo abejonių, kad maisto papildai buvo skirti būtent nukentėjusiajam, siekiant greitesnio pastarojo pasveikimo, nes, įvertinus nukentėjusiojo būklę, būtų neprotinga tikėtis, kad jis pats galėtų atlikti finansines operacijas. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis protingumo principu, teismas pripažino, jog patirtos išlaidos, skirtos maisto papildams įsigyti, buvo būtinos ir pagrįstos, todėl priteisė civiliniam ieškovui J. T. iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ 764,61 Eur šių išlaidų atlyginimo, kadangi iš pateiktų įrodymų nustatė, jog maisto papildams išleista būtent tokia suma.
11. Teismas taip pat nustatė, kad prašomų atlyginti 363 Eur advokato pagalbos išlaidų šioje byloje dydis neviršija maksimalaus nustatyto rekomenduotino dydžio, yra proporcingas ir atitinka tokiais atvejais priteisiamų sumų dydį. Atsižvelgęs į tai, įvertinęs jog civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra iš esmės patenkintas, teismas sprendė, kad šios civilinio ieškovo turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas turi būti priteistos iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti, civilinį ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti civilinio atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
13. Nurodo, kad teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo argumentus ir į draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, jog aptariamai žalai priteisti reikalingas tiek sąsajumas su eismo įvykio padariniais, tiek būtinybė naudoti šias gydymo priemones, tiek gydančio gydytojo paskyrimas. Pažymi, jog nagrinėjant ieškinio pagrįstumo klausimą civiline tvarka, civilinio ieškovo motina A. T. patvirtino, kad ji pirko bilietus ir autobusu vyko lankyti sūnaus. Ginčo, kad draudikas neatlygino kokių nors išlaidų, patirtų paties ieškovo, vykstant į gydymo įstaigas, byloje nebuvo. Draudiko įsitikinimu, suaugusio asmens lankymas ligoninėje negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis TPVCAPDĮ prasme, kadangi suaugusiam asmeniui gulint ligoninėje, jam suteikiama visa reikiama pagalba ir priežiūra, skiriamas gydymas, atliekamos procedūros, tyrimai, ligoninėse yra slaugytojos, kurios negalintį apsitarnauti asmenį pamaitina ir pasirūpina jo higiena. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų buvęs netinkamai gydomas, nepamaitintas, jam nesuduoti vaistai. Priešingai, medicininių dokumentų įrašuose gausu informacijos tiek apie vaistų davimo grafiką, nuolat matuojamą ir fiksuojamą asmens temperatūrą, prižiūrimas ir gydomas pragulas ir pan. Draudikas už asmens priežiūrą ir slaugą patirtą žalą kompensuos per teritorines ligonių kasas valstybei, o išlaidų priteisimas civiliniam ieškovui už papildomą priežiūrą būtų perteklinis ir nieko nepagrįstas. Duomenų, kad asmeniui esant slaugos skyriuje, jam būtų būtina dar ir papildoma slauga, kurią turėtų teikti šeimos nariai, byloje nėra. Visos procedūros ir apžiūros civiliniam ieškovui buvo atliekamos ir be parašų. Dokumentuose yra įrašų, kad pacientas pasirašyti negali dėl savo būklės, tačiau procedūros yra atliekamos. Nėra duomenų, kad civiliniam ieškovui nebuvo atlikta kokia nors procedūra, tyrimas ar apžiūra, nes nėra asmens, kuris galėtų pasirašyti. Mano, kad šiuo atveju teismas apsiribojo faktu, kad ieškovo būklė po eismo įvykio buvo sunki ir konstatavo papildomos priežiūros būtinybę, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais byloje esančiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
14. Akcentuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo nurodytus argumentus dėl to, ar šie preparatai nukentėjusiajam buvo būtini gydantis autoįvykio metu patirtus sužalojimus, ar juos paskyrė jį būtent dėl šių sužalojimų gydantys gydytojai, ir pan. Iš ieškovo medicininių dokumentų aiškiai matyti, kad jokių ieškovą gydančių gydytojų paskyrimų ar rekomendacijų kokiems nors maisto papildams įsigyti nebuvo. Draudiko įsitikinimu, turėtų būti atlyginamos tik išlaidos, patirtos dėl medicinos mokslo pripažintų gydymo būdų, kuriuos įvertina ir paskiria gydantis gydytojas. Maisto papildas nėra vaistas ir nėra pripažinta, kad maisto papildas yra skirtas sveikatos atstatymui. Teismas, neturėdamas nei specialisto išvados byloje, nei specialiųjų žinių, nepagrįstai vertino, jog maisto papildai pagrįstai priteistini, nes padeda atstatyti sveikatą.
15. Atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidas už autobuso bilietų ir maisto papildų įsigijimą patyrė ne pats ieškovas, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos ieškovo naudai. Įrodymų, kad su asmenimis, patyrusiais išlaidas, buvo atsiskaityta ir kad jie perleidžia savo reikalavimo teisę, ieškovas nepateikė. Pažymi, kad jau ieškinio pateikimo dieną ieškovas buvo atstovaujamas tiek savo įgaliotos atstovės motinos A. T., tiek advokatės, todėl laikytina, kad ieškovo atstovė turėjo visas galimybes tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tiek dėl išlaidų kelionėms, tiek dėl maisto papildų, o A. T. teikti savarankišką reikalavimą dėl jos patirtos žalos.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą civilinio ieškovo J. T. atstovė prašo civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti, priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas 363 Eur bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentu, jog teismas netinkamai vertino ir nepagrįstai priteisė ieškovui patirtas jo motinos A. T. išlaidas dėl jos važiavimo į ligoninę pas sūnų. Ji yra ne tik artimiausias šeimos narys, kuris gali ir turi teisę gauti informaciją iš gydytojų, kurie telefonu nesako informacijos dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo reikalavimų, bet ir ieškovo įgaliotas asmuo. Mano, jog nereikia net įrodinėti, jog medicinos personalo ištekliai prižiūrėti kiekvieną ligonį nėra pakankami, todėl, kai būna tokie sunkūs ligoniai, kaip ieškovas, tai šalia buvusi artimo asmens pagalba buvo reikalinga ieškovui, kuris pats savarankiškai negalėjo valgyti ir atsigerti, ar iškviesti aptarnaujantį medicinos personalą, jau nekalbant apie kitus higienos poreikius. Praktiškai nuolat grėsė pavojus, jog jis nevalingai gali ištraukti kvėpavimo zondą, ieškovui buvo reikalingas didelis stebėjimas, neabejotinai, artimo asmens buvimas prisidėjo prie jo sveikatos gerėjimo. Tai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
18. Pažymi, jog ta aplinkybė, kad draudikas, užsiimantis draudimo veikla turi sumokėti ir ligonių kasoms už gydymą ligoninėje, neeliminuoja draudiko pareigos atlyginti nuostolius, kurie pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką turi būti arba priverstini, arba būtini, arba protingi.
19. Su apeliantės argumentu, jog kadangi maisto papildus pirko ne pats ieškovas, o kiti asmenys, tai ieškovo prašymas kompensuoti šias išlaidas nėra pagrįstas, taip pat nesutinka. Nurodo, kad pirmą kartą vaistus ieškovui nupirko brolis, nes motina ir įgaliota atstovė A. T. tuo konkrečiu metu neturėjo lėšų. Kitą kartą ieškovui vaistus pirko K. J. ir ieškovo motina bei įgaliota atstovė A. T., kas matyti iš pateiktų atsiskaitymo už vaistus dokumentų. Draudikas (apeliantė) ieškovui jokių draudimo išmokų nemokėjo iki 2019 m. birželio 13 d., nepaisant to, kad tokie ieškovo atstovės A. T. prašymai buvo draudikui pateikti daug anksčiau, todėl už preparatus sumokėjo ieškovo brolis ir ieškovo motina bei įgaliota atstovė (2019 m. sausio, vasario bei kovo mėn.). Kad imuninės sistemos ir smegenų veiklos skatinimas nėra susijęs su ieškovo, patyrusio smegenų komą ir daugybinius kūno lūžius ir vidaus organų trūkimus bei kitokius sužalojimus, atstatymu, būklės gerinimu gydymo metu, atsakovas neįrodinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš pareigos) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
21. Apeliacijos dalykas šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pripažinus civiliniam ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
22. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Z. G. pripažino kalta pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Nukentėjusiojo J. T. civilinį ieškinį tenkino iš dalies – priteisė nukentėjusiojo J. T. naudai 22 900 Eur neturtinės žalos, 1 149,81 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 1 000 Eur proceso (advokato atstovavimo) išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo pakeitė ir dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovui pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka ieškinio pagrįstumas iš naujo nenagrinėjamas, o turi būti nustatomas tik civilinio ieškinio dydis, atsakovo civilinės atsakomybės rūšis bei sprendžiami kiti su civilinės atsakomybės dydžiu susiję klausimai.
23. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, eismo įvykis, kurio metu dėl kaltinamosios Z. G. vairuojamo automobilio manevro buvo sunkiai sutrikdyta civilinio ieškovo J. T. sveikata, įvyko 2018 m. gruodžio 8 d. Civilinis ieškovas J. T. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 122-125), kuris vėliau buvo tikslinamas (t. 2, b. l. 110-115). Civiliniu ieškiniu, be kita ko, buvo prašoma civilinio ieškovo naudai iš kaltinamosios ir civilinės atsakovės Z. G. priteisti 1 149,81 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 385,20 Eur kelionių autobusu išlaidų bei 765,61 Eur maisto papildų įsigijimo išlaidų, atlyginimą, kadangi šias išlaidas Z. G. draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsisakė kompensuoti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad patirtos išlaidos, skirtos tiek autobuso bilietams, lankant J. T. ligoninėje, įsigyti, tiek maisto papildams įsigyti buvo būtinos ir neišvengiamos, pagrįstos pirkimo dokumentais, todėl civiliniam ieškovui iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 1 126,91 Eur šių išlaidų atlyginimą (kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas nustatė, kad autobusų bilietams buvo išleista 362,30 Eur, o ne 385,20 Eur).
24. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis, skundžiamo sprendimo turiniu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas aplinkybes, susijusias su civiliniam ieškovui priteistinos žalos dydžiu, tinkamai apskaičiavo civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, todėl visų jų nekartoja ir pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
25. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktu teisiniu vertinimu, apeliantė AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą, be kita ko, argumentuoja tuo, jog kelionių autobusu (bilietų) išlaidų, patirtų dėl civilinio ieškovo motinos vykimo į ligonines, kuriose po eismo įvykio buvo gydomas civilinis ieškovas, kaip papildomų priežiūros išlaidų, priteisimas yra perteklinis ir niekuo nepagrįstas. Apeliantės nuomone, suaugusio asmens lankymas ligoninėje negali būti laikomos būtinosiomis išlaidomis TPVCAPDĮ prasme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams.
26. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).
27. Lietuvoje veikianti privalomojo sveikatos draudimo sistema garantuoja privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudžiamajam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą, taip pat vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų bei medicinos priemonių (prietaisų), būtinų apdraustųjų sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, nuomos išlaidų kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 5 dalis). Kadangi ne visos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, todėl nukentėjęs asmuo sveikatos sužalojimo atveju įgyja teisę pareikšti reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui dėl iš šio sveikatos draudimo fondo neapmokėtų nukentėjusio asmens turėtų būtinų su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų atlyginimo.
28. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Pagal galiojančio CK 6.283 straipsnį, numatantį žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, fiziniam asmeniui, suluošintam ar kuriam kitaip sužalota jo sveikata, taip pat atlyginamos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, iš jų – ir sužaloto asmens priežiūros išlaidos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad lingvistinė nurodytų įstatymų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio išlaidos nukentėjusiam asmeniui yra atlyginamos kaip tiesioginės, t. y. turėtos papildomai išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-598/2005 ir kt.). Asmens slaugymo, jo priežiūros išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu priežiūra, slauga asmeniui buvo būtina ir mokama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-38/2007). Nukentėjusįjį nemokamai slaugiusių ir prižiūrėjusių artimų asmenų turėtos išlaidos taip pat turi būti atlyginamos, jeigu jos yra įrodytos, buvo būtinos, yra priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir kurias nukentėjęs asmuo patyrė siekdamas grąžinti sveikatą.
29. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymas Nr. IX-378 (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.), kurio 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. To paties įstatymo 15 straipsnio 4 punkte numatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).
30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) (toliau – ir Taisyklės) nuostatose įtvirtinta, kad nukentėjusiajam asmeniui atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, neviršydamas TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (Taisyklių 7 punktas).
31. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad iš šių draudiko pareigos atlyginti žalą reglamentuojančių teisės aktų analizės matyti, jog nukentėjusiojo prarastos sveikatos grąžinimo išlaidos, kurios nebuvo tiesiogiai skirtos sužalotą asmenį gydančio gydytojo, yra priskiriamos kitoms su sveikatos grąžinimu susijusioms išlaidoms. Draudikas, spręsdamas dėl tokių išlaidų atlyginimo, turi vertinti jų būtinumą, protingumą ir neišvengiamumą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga nustatyti žalos dydį, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama jog pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies prasmę, vienas iš žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Kai jos susijusios su dideliu asmens sveikatos pakenkimu, sunkiais jam padarytais sužalojimais, tai yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-87/2007).
32. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog poreikis civilinio ieškovo motinai nuolat vykti į ligoninę ir slaugyti civilinį ieškovą, kuo daugiau būti prie jo, buvo sąlygotas civilinio ieškovo labai sunkios sveikatos būklės dėl 2018 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio metu patirto itin sunkaus sveikatos sutrikdymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinis ieškovas ilgą laiką (nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. sausio 7 d.) buvo komoje, negalėjo vaikščioti, savimi pasirūpinti ir jam neabejotinai buvo būtina kito, artimo asmens pagalba, nors slauga civiliniam ieškovui ir nebuvo nustatyta. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad minėto eismo įvykio metu patirti sužalojimai civiliniam ieškovui sukėlė ne tik ilgalaikį skausmą, nepatogumus, bet turėjo neigiamą poveikį ir jo psichikos sveikatos būklei. Iš byloje esančių medicininių duomenų apie gydymo eigą matyti, kad 2019 m. vasario 12 d. civilinį ieškovą gydančių gydytojų buvo užfiksuota, jog pacientas naktimis nerimauja, bruzdena lovoje, yra epizodinis akių kontaktas; 2019 m. kovo 7 d. įrašuose fiksuojama, kad pacientas ištaria pavienius žodžius, o 2019 m. kovo 12 d. sako, kad nenori gyventi, būna piktas; 2019 m. kovo 13 d. pacientui diagnozuojama depresija; 2019 m. balandžio 10 d. fiksuojama, kad pacientas sujaudintas, rodo į motinos nuotrauką, bijo, kad ji neateis; tos pačios dienos kitame įrašę vėl nurodoma, kad pacientas pasidarė neramus, sujaudintas, jaučia baimę, kad motinos nėra, paaiškinus, kad motina atvyks penktadienį, pacientas vėl klausia, kada ji atvyks; 2019 m. balandžio 11 d. fiksuojama, kad pacientą užplūsta susijaudinimo epizodai, rodo į motinos nuotrauką, nori, kad ji atvyktų; 2019 m. balandžio 11 d. pacientą apžiūrėjęs psichiatras rekomenduoja stebėti jo būseną. Iš ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus 2019 m. gegužės 27 d. civilinis ieškovas išrašomas su diagnoze – kiti organiniai simptominiai psichikos sutrikimai (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, gydymo eigoje esant tokiai civilinio ieškovo psichikos sveikatos būsenai, jį gydę gydytojai neabejotinai rekomendavo artimiesiems kuo dažniau jį lankyti, praleisti kuo daugiau laiko kartu, nors medicininiuose dokumentuose apie tai liudijančių įrašų ir nėra. Artimo asmens, šiuo atveju – motinos, dažnas buvimas ligoninėje neabejotinai prisidėjo prie civilinio ieškovo sveikatos gerėjimo. Esant tokiems duomenims galima tvirtinti, kad nukentėjusįjį nemokamai slaugiusių ir prižiūrėjusių artimų asmenų turėtos išlaidos taip pat turi būti atlyginamos, nes jos buvo realiai reikalingos ir būtinos, jos buvo tiesiogiai susijusios su greitesniu jo netektos sveikatos atstatymu. Ta aplinkybė, kad draudikas, užsiimantis draudimo veikla, turi sumokėti ir teritorinėms ligonių kasoms už nukentėjusiojo gydymą bei slaugą ligoninėse, neeliminuoja draudiko pareigos atlyginti nukentėjusįjį nemokamai slaugiusių ir prižiūrėjusių artimų asmenų turėtų išlaidų, jeigu jos buvo būtinos. Todėl, kolegija, atsižvelgdama į civilinio ieškovo tiek fizinės, tiek psichikos sveikatos būklę, sukeltą dėl eismo įvykio patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat į tai, kad išlaidos, patirtos dėl civilinio ieškovo lankymo ligoninėje, vykstant autobusu, priežastiniu ryšiu susijusios su sveikatos sužalojimu ir patirtos siekiant civiliniam ieškovui grąžinti sveikatą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje konkrečioje situacijoje pripažino šias išlaidas būtinomis ir iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 362,30 Eur šių išlaidų atlyginimo.
34. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aukštesnės instancijos teismo nurodytus argumentus ir neanalizavo, ar maisto papildai nukentėjusiajam buvo būtini gydantis eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, ar juos paskyrė jį būtent dėl šių sužalojimų gydantys gydytojai ir pan. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliantės argumentus.
35. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai aptarė teismo posėdyje betarpiškai ištirtus įrodymus dėl maisto papildų įsigijimo išlaidų ir pateikė jų teisinį vertinimą nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nors medicininiuose dokumentuose ir nėra duomenų, jog civilinį ieškovą gydantys gydytojai būtų įpareigoję pirkti pirkimo dokumentuose nurodytus maisto papildus, tačiau sprendė, kad šie maisto papildai, skirti imuninės sistemos ir smegenų veiklos skatinimui, buvo pirkti civilinio ieškovo, be daugybinių kaulų lūžimų, patyrusio kraujo išsiliejimą po kietuoju ir voratinkliniu galvos smegenų dangalu, židininę smegenų kontuziją, ilgą laiką buvusio komoje, gydymo metu, jo interesais ir buvo skirti jam. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su tokiu byloje esančių įrodymų teisiniu vertinimu. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys rodo, kad civilinio ieškovo turėtos išlaidos buvo vertintos ne kaip išlaidos sužalojimams gydyti (vaistų įsigijimo, procedūrų išlaidos), o kaip papildomos organizmo stiprinimo priemonės, t. y. kaip kitokios būtinos išlaidos, susijusios su organizmo stiprinimu, sveikatos atkūrimu. Ta aplinkybė, kad maisto papildai nėra tiesiogiai skirti ligų gydymui, esant sunkiam civilinio ieškovo sveikatos sužalojimo pobūdžiui (2019 m. balandžio 18 d. nustatytas darbingumo 0 proc. lygis), reikšmingai apsunkinančiam jo socialinę egzistenciją, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo kitokiai išvadai.
36. Teisėjų kolegija papildomai nurodo, kad iš medicininių duomenų apie gydymo eigą matyti, jog civilinis ieškovas iki 2019 m. kovo 11 d. buvo maitinamas tik per nazogastrinį zondą, vėliau gebėjo ryti tik trintą maistą, o nuo 2019 m. gegužės 2 d. taip pat valgė tik trintą maistą ir gėrė skysčius savarankiškai, prisitraukdamas dešine ranka. Iš Bartelio indekso įvertinimo lentelės matyti, jog civilinio ieškovo mobilumas visose kategorijose nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo vertintas 0 balų, tik 2019 m. gegužės 2 d. – įvertintas 10 balų iš 100 galimų (5 balais iš 10 galimų valgymo kategorijoje, kas reiškia, kad tam tikra pagalba vis dėlto buvo reikalinga (pvz., pjaustant maistą), taip pat 5 balais iš 15 galimų judėjimo nuo invalido vežimėlio į lova ir atgal kategorijoje, kas reiškia, kad ligonis galėjo pats atsisėsti, tačiau buvo reikalinga didelė pagalba lipant iš lovos). Pagal Bartelio indekso įvertinimo lentelės 2019 m. liepos 27 d. duomenis, civilinio ieškovo mobilumas visose kategorijose taip pat vertintas tik 60 balų. Civilinio ieškovo kraujo tyrimų duomenys patvirtina, jog iš esmės tik 2019 m. gegužės 22 d. civilinio ieškovo hemoglobino rodikliai pasiekė žemutinę 135 g/l ribą, iki tol jo hemoglobinas 2019 m. sausio 29 d. buvo 121 g/l, 2019 m. vasario 1 d. – 118 g/l, 2019 m. vasario 7 d. – 107 g/l, 2019 m. balandžio 24 d. – 133 g/l. Pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo motina A. T. nurodė, kad civilinis ieškovas gydymo laikotarpiu neteko apie 40 kg svorio. Nors medicininiuose dokumentuose apie tai liudijančių įrašų nėra, tačiau byloje esančios nuotraukos neleidžia abejoti tokiais duomenimis (CPK 12, 176-177, 185 straipsniai).
37. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina ilgalaikį ir labai sudėtingą civilinio ieškovo gijimo procesą. Tokiu atveju papildomos protingos organizmo stiprinimo priemonės yra pateisinamos ir paprastai yra būtinos, siekiant stiprinti sergančio asmens sveikatą, gebėjimą sveikti. Valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabilitacijos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų teikimą pacientams. Iš bylos matyti, kad po ilgo ir sudėtingo gydymo, intensyvios priežiūros ir teiktos tinkamos pagalbos, civilinio ieškovo sveikatos būklė ilgainiui pagerėjo. Todėl atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo sveikatos būklę ir sunkias sužalojimo pasekmes, aptariamų 764,61 Eur maisto papildų įsigijimo išlaidų ryšį su sveikatos sužalojimu, kurios patirtos siekiant civiliniam ieškovui grąžinti sveikatą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pakankamą pagrindą jas pripažinti būtinomis, neišvengiamomis, siekiant greitesnio sveikimo, ir priteisti civiliniam ieškovui šių išlaidų atlyginimą iš draudimo bendrovės.
38. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad su sveikatos gražinimu susijusias išlaidas patyrė ne pats civilinis ieškovas, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos civilinio ieškovo naudai.
39. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliantės argumentais, pažymi, kad jeigu į bylą pateiktų dokumentų pakanka padaryti išvadai, jog su sveikatos gražinimu susijusios išlaidos buvo patirtos civilinio ieškovo naudai, tačiau patirtos ne paties ieškovo, o kitų asmenų, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti atlyginti šias išlaidas. Apmokėjimo prievolę už civilinį ieškovą, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos gali būti pripažintinos su sveikatos gražinimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, trečiasis asmuo už skolininką prievolę gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva ir be įgaliojimo ar perįgaliojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2006).
40. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju įvertinus civilinio ieškovo būklę, būtų neprotinga tikėtis, kad tuo laikotarpiu, kai buvo įsigyjami maisto papildai (2019 m. sausio-kovo mėn.), civilinis ieškovas būtų galėjęs savarankiškai atlikti finansines operacijas. Kaip minėta, Bartelio indekso įvertinimo lentelės duomenimis, civilinio ieškovo mobilumas visose kategorijose nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. buvo vertintas 0 balų. Byloje nėra ginčo, kad mokėjimo dokumentuose nurodyti maisto papildai buvo skirti būtent civiliniam ieškovui. Todėl įvertinus esamą procesinę situaciją, kada civilinio ieškovo motina A. T. dalyvauja byloje kaip civilinio ieškovo atstovė, atsižvelgiant į civilinio ieškovo ir mokėjimus faktiškai atlikusių asmenų giminystės santykių pobūdį (sūnus ir motina, broliai), teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo pakankamas pagrindas spręsti dėl šių išlaidų atlyginimo civilinio ieškovo naudai. Priešingu atveju, būtų pažeisti ne tik protingumo, bet ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai (CPK 3, 7 straipsniai).
41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi prejudicinius faktus ir baudžiamosiose bylose pareikštų civilinių ieškinių nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančiomis teisės normomis bei atsižvelgdama į faktinę situaciją byloje, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė šias normas bei pagrįstai priteisė iš apeliantės 1 126,91 Eur turtinės žalos atlyginimą. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
43. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad jo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 363 Eur advokato pagalbos išlaidos, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą, apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (Teisingumo ministro 2015 m kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
44. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (BPK 112 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žyminis mokestis nėra mokamas ir baudžiamojoje byloje paduodant apeliacinius bei kasacinius skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Proceso dalyvių padėtis negali būti pabloginama reikalaujant mokėti žyminį mokestį vien tik dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš esmės neišsprendžia baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, o vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-157/2014, 2015 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2K-317-697/2015).
45. Atsižvelgiant į tai, kad žyminis mokestis tokio pobūdžio bylose neturi būti mokamas, civiliniam atsakovui AB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintinas sumokėtas 25 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), civilinio ieškovo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 363 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), už apeliacinį skundą sumokėtą 25 (dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.