Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-93-730/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-02-23
Bylos Nr.: e2A-93-730/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-03506-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,East West Agro“
Atsakovas: M. O. B.
Trečiasis asmuo: D. B.

Kategorijos

3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-93-730/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03506-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.2.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės M. O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,East West Agro“ ieškinį atsakovei M. O. B., trečiajam asmeniui D. B. dėl netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 7 623 EUR netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 86 EUR žyminį mokestį, 605 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti traktorių „M. F. MF 6713 S“ už 76 230 EUR. Sutarties 1.2 punkte numatyta prekės kaina ir apmokėjimo tvarka – 15 246 EUR avansas sumokamas per 10 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo, likusi suma – per 30 dienų po prekės pristatymo. Prekė pagal sutartį turėjo būti pristatyta iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovė, sudarydama sutartį, įsipareigojo sutartimi parduodamos prekės kainą sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir priimti prekę, tačiau atsakovė prievolės tinkamai nevykdė. Teigia, kad pagal sutarties 3.3. punktą atsakovė, ilgiau nei 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumokėjusi sutartyje nustatyto avanso, privalo sumokėti ieškovei baudą, lygią 10 procentų nuo visos sutarties kainos. Atsakovei 2020 m. spalio 12 d. buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo atsakovės buvo prašoma informuoti apie ketinimą sumokėti avansą ir priimti prekę, tačiau atsakovė pateikė atsakymą, kad dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos šalyje, suprastėjusios sveikatos neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. 2020 m. lapkričio 11 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo atsakovė buvo informuota, jog ieškovė atsisako sutarties, kadangi atsakovė nesumokėjo avanso ir prašė sumokėti 7 623 EUR baudą, tačiau atsakovė neįvykdė šio ieškovės prašymo. Pažymi, kad abi sutartį sudariusios šalys yra verslininkės, tai reiškia, jog jos turėjo sugebėti pamatuoti sudaromų sandorių riziką.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 7 623 EUR netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86 EUR žyminį mokestį ir 605 EUR teisinės pagalbos išlaidas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad sutartį pasirašė ne atsakovė, bet trečiasis asmuo D. B.. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovei, privalėjo paaiškinti ir pagrįsti faktines aplinkybes, susijusias su rašytinės sutarties sudarymo aplinkybėmis, tai yra kaip D. B. parašas ant sutarties patvirtina atsakovės tapatybę, jos valios išraišką ir ją susieja su minimu sandoriu. Atsakovė niekada nebuvo atvykusi pas pardavėją, su pardavėjo atstovu V. J. ar jo kolegomis niekada nebendravo, jokios sutarties asmeniškai ar per savo atstovus niekada nepasirašinėjo ir nedavė pavedimo kitam asmeniui jos vardu sudaryti traktoriaus pirkimo–pardavimo sutarties su ieškove. Kadangi atsakovė pati nepasirašė ir savo vardu nesudarė rašytinės sutarties su ieškove, todėl ieškovės pateikta Sutartis laikytina prieštaraujančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.76 straipsnio 1 dalies imperatyviems reikalavimams dėl atsakovės parašo nebuvimo, todėl yra niekinė ir negalioja. Pažymi, kad teismui pateikta sutartis turi akivaizdžių formos ir turinio trūkumų, kurie daro sutartį negaliojančia: 1) Sutartyje trūksta didžiosios dalies atsakovės, kaip pirkėjos, duomenų, sutarčiai turi būti taikomos vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančios nuostatos, jai nepagrįstai buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos, 2) Sutartyje nėra pateikta jokių prekės duomenų. Atsakovė taip pat prašo sumažinti netesybas kaip neproporcingai dideles ir prieštaraujančias protingumo, sąžiningumo principams. Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškinio senatį. Teigia, kad prekė turėjo būti pristatyta iki 2020 m. rugpjūčio 29 d., o reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovė su ieškiniu dėl netesybų priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 2 d., tai yra praleidusi 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. atsiliepdama į atsakovės prieštaravimus prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad, kai sutartyje nėra sutartinių santykių šalies parašo arba sutartis pasirašyta ne to asmens, kuris nurodytas, ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo. Sutartis yra pasirašyta atsakovės sūnaus D. B., kuris nurodė, kad pasirašo kaip atsakovės (pirkėjos) atstovas. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d. atsakymu ne tik nepaneigė Sutarties sudarymo fakto, bet šiuo savo raštu patvirtino Sutarties pagrindu susiklosčiusių sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės buvimą. Pažymi, kad atsakovė nereiškia reikalavimo sutartį pripažinti negaliojančia. Sutarties priede Nr. 1 „Prekės komplektacija“ buvo detaliai aptartas ir įvardytas perkamas traktorius. Ieškovės nuostolius rodo tai, kad, atsakovei neįvykdžius sutarties, ieškovė negavo realiai tikėtų gauti pajamų iš sutarties įvykdymo. Atsakovė be jokio pagrįsto pagrindo neįvykdė sutarties ir dabar nepagrįstai bando išvengti sutartimi sulygtų netesybų sumokėjimo. Be to, atsakovė nenurodo, kiek konkrečiai turėtų būti mažinamos netesybos, ir nesuformulavo tokio prašymo. Dėl ieškinio senaties termino ieškovė nurodė, jog net ir negavusi avanso sutartyje nustatytu terminu, ieškovė buvo suinteresuota tolimesniu sutarties vykdymu. Pažymi, kad ieškovė išsiuntė atsakovei 2020 m. spalio 12 d. pranešimą, o atsakovė 2020 m. spalio 27 d. atsakymu nurodė, kad neketina vykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Būtent nuo atsakymo gavimo ieškovei tapo aišku, kad atsakovė nevykdys sutarties, todėl nuo 2020 m. spalio 27 d. turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, o ieškinys teismui pateiktas nepraleidus šio termino.

5. Trečiasis asmuo D. B. atsiliepdamas į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. važiavo į dvi šalia Kauno esančias įmones – uždarąją akcinę bendrovę „Baltic Agro“ ir akcinę bendrovę „East West Agro“ – pasižiūrėti traktorių bei paprašyti komercinio pasiūlymo. Pirmiau užsuko į uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ saloną, ten apžiūrinėjant traktorius prie jų priėjo vyriškis, pasiteiravo, kuo domisi, parodė keletą traktorių, trečiasis asmuo pasiteiravo vieno traktoriaus kainos, juos pakvietė į vidų pasikalbėti su regiono vadybininku. Vadybininkai tarpusavyje kalbėjosi apie sutartį, trečiasis asmuo nurodė, kad tokio finansavimo negaus, nes traktorius būtų perkamas mamos vardu, be to, jų ūkis per mažas. Vadybininkas pasiūlė mamos vardu parašyti paklausimą bankui, o vėliau, atvežus traktorių, bus pasirašyta kita sutartis su visais reikalingais rekvizitais. Vadybininkas trečiajam asmeniui nesutikus ėmė savo iniciatyva rengti pirkimo sutartį, bet ne komercinį pasiūlymą bankui, ir svetimu vardu. Besikalbant vadybininkas atspausdino dokumentus, padavė ir paprašė pasirašyti. Trečiasis asmuo pasirašė, nepažiūrėjęs, ant ko, jokių sutarties sąlygų neaptarinėjo. Vėliau gavo komercinį pasiūlymą ir iš kitos įmonės, bet nė vieno neteikė bankui, tuo tarpu ieškovė komercinį pasiūlymą pateikė bankui savavališkai. Vėliau skambino ieškovės vadybininkas, trečiasis asmuo nurodė, jog serga ir mama yra silpnos sveikatos, todėl traktoriaus nepirks, tą patį telefonu pranešė ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“. 2021 m. sausio 28 d. vėl paskambino ieškovės vadybininkas, klausė, ar nenorėtų įsigyti kitokios technikos ir sutartį keisti kita sutartimi. Trečiasis asmuo nurodė, jog jiems reikėtų volų, sužinojo kainą ir nurodė, kad pagalvos. Tą pačią dieną po pietų paskambino ieškovės teisininkė ir taip pat pasiūlė įsigyti kitą techniką, pakeisti sutartį kita. Trečiasis asmuo nurodė, jog kaina didelė ir kad bendrauja su ieškovės vadybininku. Vėliau buvo rašyti dar keli elektroniniai laiškai dėl padargų komercinių pasiūlymų. Vėliau trečiąjį asmenį mama informavo, jog gavo pretenziją dėl traktoriaus pirkimo arba baudos mokėjimo. Trečiasis asmuo nurodo, kad vietoj komercinio pasiūlymo jam buvo pakišta pasirašyti Sutartis, nors niekas neprašė nei asmens dokumento, nei įgaliojimo, kad trečiasis asmuo veikia mamos vardu. Nurodė, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Kauno apylinkės 2021 m. kovo 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 7 623 EUR netesybas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86 EUR žyminį mokestį ir 2 141,70 EUR teisinės pagalbos išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 6,08 EUR bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

7. Dėl senaties termino taikymo teismas nurodė, kad atsakovė pareiškė prašymą atmesti ieškinį, kadangi sutarties pagrindu teisiniai santykiai baigėsi 2020 m. rugpjūčio 29 d., o ieškovė į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 2 d., tai yra praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą. Teismas nustatė, kad pagal šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 3.3 punktą atsakovė baudą turėjo sumokėti 2020 m. rugsėjo 9 d., tai yra praėjus 10 dienų avanso termino sumokėjimui. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė ieškinį pateikė 2021 m. kovo 2 d., bauda nebuvo sumokėta, teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinio senaties nepraleido, todėl nusprendė atmesti ieškovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį.

8. Dėl sutarties sudarymo ir vykdymo teismas nurodė, kad šalių, kurie yra verslininkai, sutartis dėl traktoriaus įsigijimo sudaryta 2020 m. rugpjūčio 19 d., pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsigyti traktorių už 76 230 EUR. Šalys taip pat susitarė, jog atsakovė sumokės 15 246 EUR avansą per 10 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, tačiau atsakovė sutartį atsisakė vykdyti dėl epidemiologinės situacijos ir sveikatos problemų. Teismas nustatė, kad sutarties pasirašymo metu atsakovei atstovavo jos sūnus trečiasis asmuo D. B.. Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas, liudytojų parodymai patvirtina, jog trečiasis asmuo tokį sandorį sudaryti galėjo, dėl to nusprendė nepagrįstais laikyti atsakovės argumentus, jog trečiasis asmuo D. B. sandorio sudaryti negalėjo, o ji apie sandorio sudarymą nežinojo. Nurodė, jog atsakovė žinojo ir suprato, kad neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė gali prašyti atlyginti Sutartyje nurodyto dydžio nuostolius.

9. Dėl netesybų priteisimo teismas nurodė, kad šalys pagal 2020 m. rugpjūčio 19 d. sudarytos sutarties 3.3 punktą susitarė, jog atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ieškovės netesybos sudaro 10 procentų pirkinio vertės, tai yra 7 623 EUR. Teismas įvertinęs prašomų priteisti nuostolių dydį, atsižvelgęs į tai, jog abi sutartį sudariusios šalys yra verslininkai, atsakovė nereiškė priešieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, į tai, kad pagal sutarties 8.2 punktą abi sutarties šalys patvirtino, kad sutartyje nustatytas baudos dydis yra protingas, sąžiningas, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo, nusprendė, kad atsakovės argumentai neįrodo būtinybės mažinti nurodytą baudą, todėl reikalavimą dėl baudos priteisimo tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 7 623 EUR baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1. Dėl sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino, kad sutartis neatitinka Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, sutartyje nenurodytas pirkėjos asmens kodas, tapatumo numeris, valstybinis numeris, registravimo dokumento numeris, konkretus traktorius. Teigia, kad šios aplinkybės daro sutartį niekine ir šiuo atveju teismas turėjo sutartį laikyti niekine ex officio. Pažymi, jog sutartyje apeliantė taip pat neidentifikuota kaip ūkininkė, todėl be pagrindo priteisė 8 procentų palūkanas. Apeliantė teigia, kad ieškovė sudarydama sutartį buvo nerūpestinga, nesiaiškino, ar trečiasis asmuo turėjo teisę veikti apeliantės vardu, nereikalavo įgaliojimo, sudarydama 76 230 EUR vertės sandorį.

Žemesnės instancijos teismas

10.2. Dėl įgaliojimo vertinimo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas apeliantės ir trečiojo asmens sudarytą įgaliojimą jį vertino paviršutiniškai, formaliai ir atmestinai, selektyviai pasirinko vieną įgaliojimo nuostatą, kurios tiksliai nepacitavo. Mano, kad pirmosios instancijos teismo vertinimai ir išvados, susijusios su įgaliojimo turiniu, turi būti peržiūrėtos, kadangi aplinkybės, susijusios su įgaliojimu, tapo žinomos tik po sandorio sudarymo, todėl turi atmestinos ir nenagrinėtinos teisme, kadangi jomis draudžiama remtis priimant teismo sprendimą. Šiuo atveju laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir nepagrįstai rėmėsi apeliantės išduotu įgaliojimu bei padarė neteisingas išvadas. Pažymi, kad įgaliojime nėra įvardyta jokių veiksmų, kurie būtų susiję su transporto technikos įsigijimu ar registravimu valstybės įstaigose.

10.3. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo V. J. parodymus. Teigia, jog šio liudytojo parodymai pagrindžia faktą, jog ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, sudarydama sutartį, neįsitikino atstovavimo realumu. Teigia, jog liudytojas taip pat nepagrindė nuostolių dydžio, o teismas šiuo atveju nutylėjo aplinkybę, kad ieškovė pardavė traktorių kitam pirkėjui už tą pačią kainą kitam pirkėjui ir tik vėliau kreipėsi dėl baudos priteisimo.

10.4. Dėl baudos dydžio nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčo traktorius buvo iš anksto pristatytas ir stovėjo prekybos salono kieme, dėl to ieškovė nuostolių nepatyrė. Teigia, kad prašoma priteisti netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, kadangi ieškovė neįrodė nuostolių, ginčo traktorius nebuvo nei užsakytas, nei gabenamas, o pats traktorius buvo parduotas kitam asmeniui. Teigia, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl bauda lygi 10 procentų pirkinio vertės, be to, ieškovė neįrodė, kad šalys realiai derėjosi dėl netesybų, o sutarties sąlygos šiuo atveju akivaizdžiai naudingos ieškovei, be to, apeliantės vertinimu, šiuo atveju į baudos dydį įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis.

Atsiliepimas

11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1. Dėl sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog taisyklių 3 priede yra pateikta pavyzdinė traktoriaus pirkimo–pardavimo forma. Teigia, kad minėtose taisyklėse pateikta registravimo (prašymo) forma, o ne pavyzdinė pirkimo–pardavimo sutarties forma. Pažymi, jog šiuo atveju apeliantei buvo parduodamas naujas ir nenaudotas traktorius, kuris nėra registruotas Lietuvos Respublikoje, o registracijos procedūras atlieka prekės pirkėjas, be to, apeliantė sudarytos sutarties, jos nuostatų neginčija, todėl apeliantės argumentai dėl sutarties trūkumų vertintini kaip gynybinė pozicija. Pažymi, jog byloje pateikti įrodymai taip pat pagrindžia faktą, jog apeliantė yra ūkininkė, o teismas pagrįstai sprendė, kad verslininkų sudaryta sutartis atitinka teisės aktų reikalavimus.

11.2. Dėl įgaliojimo vertinimo nurodo, kad šiuo atveju kartu su ieškiniu pateikta sutartis pagrindžia, kad apeliantė sutartį sudarė per įgaliotą atstovą – trečiąjį asmenį D. B.. Teigia, jog šiuo atveju trečiasis asmuo D. B. turėjo apeliantės išduotus įgaliojimus jos vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius. Tai lemia, kad šiuo atveju negali būti taikomas tariamo atstovavimo institutas, o sutartis jos šalims yra visiškai galiojanti. Pažymi, jog pati apeliantė atsisakymu vykdyti sutartį ne tik nepaneigė sutarties sudarymo fakto, bet šiuo savo raštu patvirtino sutarties pagrindu susiklosčiusių sutartinių santykių tarp ieškovės ir apeliantės buvimą.

11.3. Dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad apeliantė klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl liudytojo V. J. parodymų, neįvertino ir nedetalizavo bylai reikšmingo Ieškovo darbuotojo elgesio sandorio sudarymo metu. Teigia, kad šiuo atveju pats D. B. sutarties sudarymo metu išviešino ieškovei įgaliojimo faktą, sutarties sudarymo metu jis buvo galiojantis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad priimant galutinį sprendimą buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, nes vien tai, kad buvo priimtas apeliantei nepalankus procesinis sprendimas, nereiškia, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus.

11.4. Dėl baudos dydžio nurodo, kad nesutinka su apeliantės pozicija, jog bauda turi būti mažinama. Teigia, kad šalių sudaryta sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti, kiekviena sandorio šalis privalo elgtis sąžiningai ir vykdyti savo įsipareigojimus. Pažymi, jog šiuo atveju reikšminga aplinkybė, kad abi šalys yra verslininkės, jos susitarė dėl netesybų dydžio, todėl apeliantė sudarydama sandorį gebėjo ir privalėjo įvertinti prisiimamą riziką, finansines galimybes vykdyti sutartį. Pažymi, jog apeliantei atsisakius vykdyti sutartį ieškovė negavo planuojamų pajamų, o nustatyta 10 procentų nuo pirkinio vertės netesybų suma neprieštarauja bendriesiems teisės principams ir nepažeidžia imperatyvių normų.

12. Trečiasis asmuo D. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiojo asmens neatvykimas šiuo atveju yra gynybinė pozicija, kadangi nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo savo poziciją išdėstė atsiliepime. Nurodo, kad šiuo atveju ir liudytojo V. J. parodymai neturi nagrinėjamai bylai reikšmės, jo parodytos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjama byla.

12.2. Nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog trečiasis asmuo nėra ūkininkas, kadangi jam ūkininko pažymėjimas išduotas 2016 m. balandžio 4 d. Mano, jog teismas taip pat netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, išimtinai vadovavosi sutarties nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo nuspręsta ieškovės ieškinį tenkinti, pirmiausia nurodo, kad teismas vertindamas šalių sudarytą traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, neatsižvelgė į tai, jog sutartis turi esminių formos ir turinio trūkumų, neatitinka Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių, neįvertino sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, dėl to šalių sudaryta sutartis yra niekinė. Ieškovė su apeliante nesutinka, teigia, kad Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse įtvirtina ne standartinė pirkimo– pardavimo forma, o standartinė registracijos forma, šalių sudaryta sutartis nėra nuginčyta, galiojanti, todėl turi būti vykdoma.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis vadovaujantis įstatymais negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatyme nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą ex officio konstatuoja teismas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).

17. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalies normą sandorio pripažinimas niekiniu ir negaliojančiu siejamas su jo prieštaravimu imperatyviosioms teisės normoms, tai yra su vienareikšmiškai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką; įstatyme šių interesų apsaugai suteikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir privačių interesų atžvilgiu – imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja įstatymo pagrindu, jo negaliojimui neturi įtakos teismo sprendimas, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK 1.78 straipsnio 1 dalis) ir toks sandoris jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, nesukelia ir negali sukelti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012). Nagrinėjamoje situacijoje pirmiausia pažymėtina, jog reikalavimas pripažinti 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį ar jos atitinkamas sąlygas negaliojančiomis byloje nėra pareikštas. Kita vertus, šiuo atveju, įvertinus apeliantės apeliacinio skundo argumentus, šalių sudarytos sutarties turinį, negalima sutikti, jog šalių sudaryta 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. EWA-200819-1VJ turi akivaizdžių negaliojimo pagrindų, tokia išvada daroma toliau nurodytais argumentais.

19. Nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. tarp šalių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. EWA-200819-1VJ, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti prekę - traktorių – už 76 230 EUR sumą, 15 246 EUR avansas turėjo būti sumokėtas per 10 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, likusi suma – per 30 dienų po prekės perdavimo dienos (sutarties II dalis). Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju sutartis yra niekinė dėl netinkamo šalių ir prekės identifikavimo sutarties turinyje, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Įvertinus sutarties sąlygas nustatyta, kad sutartį apeliantės vardu pasirašė D. B. (apeliantės įgaliotas atstovas pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimą), sutartyje nurodyta, kad pirkėja yra M. O. B., nurodytas pirkėjos adresas, gimimo data, telefono numeris, sutartyje taip pat pakankamai aiškiai identifikuotas ir turto pardavėjas – akcinė bendrovė „East west cargo“, nurodytas įmonės ir PVM mokėtojo kodai. Iš sutarties sąlygų (sutarties II dalis) matyti, kad pirkėjas ir pardavėjas aiškiai susitarė dėl konkretaus perkamo daikto – naujo ir nenaudoto traktoriaus „M. F. MF6713S“, kurio individuali ir šalių sutarta komplektacija nurodyta sutarties priede Nr. 1. Įvertinus sutarties priedo Nr. 1 turinį nustatyta, kad šalys detaliai aptarė perkamos prekės komplektaciją, tai yra variklio modelį, transmisijos tipą, hidraulikos ir kitas ūkinei technikai būdingas detales, tai leidžia daryti išvadą, jog šalims tiek parduodamo traktoriaus modelis, tiek jo komplektacija buvo žinoma sutarties sudarymo metu ir buvo išsamiai aptarta sutarties sąlygose. Pažymėtina, kad tiek pirkimo–pardavimo sutartis, tiek priedas Nr. 1 yra pasirašyti apeliantės įgalioto atstovo D. B., todėl laikytina, kad šalys priešingai nei teigia apeliantė susitarė dėl konkretaus parduodamo daikto, jo komplektacijos.

20. Pažymėtina ir tai, jog tiek sutarties sudarymo, tiek jos vykdymo metu tarp šalių nebuvo ginčo dėl parduodamo traktoriaus identifikacijos ir (ar) jo individualių savybių (komplektacijos). Apeliantė atsisakydama pirkti traktorių 2020 m. spalio 27 d. pranešime nurodė, jog dėl blogėjančios epidemiologinės situacijos ir sveikatos problemų išnyko poreikis įsigyti traktorių „M. F. MF6713S“, todėl akivaizdu, jog apeliantei tiek konkretaus traktoriaus modelis, tiek jo individuali komplektacija atsisakant pirkti traktorių buvo žinoma, tokia išvada daroma analizuojant ne tik pirkimo–pardavimo sutarties tekstą (nutarties 19 punktas), tačiau ir vertinant šalių veiksmus, tiek sudarant, tiek vykdant šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 185 straipsnis).

21. Apeliantė taip pat teigia, kad šiuo atveju šalys privalėjo sudaryti sutartį pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymą Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabių registravimo taisyklių patvirtinimo“ pavyzdinę formą (Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių 4 priedas), tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Pažymėtina, jog pagal minėtų taisyklių 45.2. punktą, sutartį pagal pavyzdinę formą gali parengti fiziniai asmenys, kai jie yra pirkėjas ir pardavėjas, taisyklių 45.2. formuluotė nėra imperatyvi ir nei šiame, nei bet kuriame kitame minėtų taisyklių punkte nėra nurodyta, kad traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartis privalo būti sudaryta būtent pagal taisyklių 4 priede nurodytą sutarties formą, todėl šiuo atveju nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino sutarties nuostatas ir jai keliamus imperatyviuosius reikalavimus.

22. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog remiantis į bylą pateiktu 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimu, trečiasis asmuo turėjo teisę sudaryti sandorį apeliantės vardu, nustatė, jog trečiasis asmuo savo elgesiu sudarė rimtą pagrindą ieškovei manyti, kad jis veikia kaip įgaliotas atstovas ir jo įgaliojimo apimtis leidžia jam savarankiškai apeliantės vardu sudaryti sutartį su ieškove. Pažymi, jog teismas tinkamai neįvertino įgaliojimo turinio ir apimties.

23. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, laikydamasis prieš tai nurodytų sąlygų (atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų), atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

24. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tariamo atstovavimo institutas skirtas ginti sąžiningo (t. y. nežinančio ir neturinčio žinoti, kad atstovas neturi teisės sudaryti sandorį) trečiojo asmens interesams. Atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus (CK 2.133 straipsnis), apibūdinančius jo leistiną elgesį ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EWA-200819-1VJ sudarė su apeliante, kuriai atstovavo trečiasis asmuo D. B.. Kaip matyti, tiek sutarties pirkimo–pardavimo sutartis, tiek sutarties priedo Nr. 1 puslapiai yra pasirašyti D. B., o įžanginėje dalyje (sutarties I dalis) nurodyta, jog D. B. yra apeliantės atstovas. Pažymėtina, kad byloje esantis 2019 m. rugsėjo 26 d. įgaliojimas Nr. 7020 patvirtina, jog apeliantė savo sūnų trečiąjį asmenį D. B. įgaliojo atlikti įgaliojime numatytus veiksmus, tačiau šis įgaliojimas sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo pateiktas, o atstovavimo faktas, sudarant pirkimo– pardavimo sutartį, atskleistas pasirašant sutartį (sutarties I dalis).

26. Nors apeliantė nurodo, kad šiuo atveju pagal įgaliojimo sutartį trečiasis asmuo D. B. negalėjo sudaryti ginčo sandorio, tačiau su šia aplinkybe nesutiktina. Įvertinus įgaliojimo sutartį nustatyta, kad trečiasis asmuo yra įgaliotas ne tik disponuoti apeliantei nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau taip pat įgaliotas apeliantės vardu sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius ir įsigyti bet kokį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje, tai yra nupirkti, mainyti, gauti dovanų, nuomoti ir išsinuomoti bei visus kitus įstatymų leidžiamus sandorius. Nors apeliantė teigia, jog šiuo atveju įgaliojimo 4 lapo 4 pastraipa pirmosios instancijos teismo yra įvertinta selektyviai, tačiau įvertinus įgaliojimo turinį matyti, jog trečiasis asmuo D. B. minėto įgaliojimo pagrindu yra įgaliotas įsigyti bet kokį turtą, minėtoje pastraipoje nėra išlygų, sudarančių pagrindą spręsti, jog trečiasis asmuo šiuo atveju negalėjo sudaryti ginčo pirkimo–pardavimo sutarties. Papildomai pažymėtina, jog apeliantė teigia, kad įgaliojime nėra jokių veiksmų, kurie būtų susiję su transporto technikos įsigijimu ar registravimu valstybės įstaigose, ar veiksmų, susijusių su žemės ūkio technikos ar kitų su ūkio tvarkymu ir išlaikymu, tačiau pažymėtina, jog būtent įgaliojimo 4 lapo 5 pastraipoje nurodyta, kad trečiajam asmeniui D. B. suteikiama galimybė atstovauti apeliantei visose įstaigose, įmonėse, archyvuose ir, be kita ko, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su pavedimais. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl įgaliojimo apimties, jo turinio. Priešingai, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tiek įgaliojimo turinį, tiek liudytojo V. J., kuris pasirašė sutartį, parodymus, padarė motyvuotą išvadą, jog šiuo atveju sandoris buvo sudarytas įgaliojimo pagrindu, ir apeliantės atstovavimo faktas ieškovei sutarties sudarymo metu buvo atskleistas.

27. Pažymėtina ir tai, kad ir po sutarties sudarymo ginčo dėl tinkamo atstovavimo neiškilo, apeliantė 2020 m. rugpjūčio 27 d. rašte ieškovei nurodė, kad prekę atsisako pirkti dėl sveikatos būklės ir epidemiologinės padėties, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog tiek ieškovei (pardavėjai), tiek apeliantei (pirkėjai) buvo žinomas trečiojo asmens D. B. atstovavimo faktas sudarant 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. EWA-200819-1VJ, šis faktas pardavėjai buvo atskleistas, ginčas dėl jo neiškilo, apeliantė, šiuo atveju, verslininkė – ūkininkė – atsisakydama pirkti prekę nepateikė jokių motyvų pardavėjai, jog sutartis buvo sudaryta esant netinkamam atstovui, priešingai, apeliantės elgesys sutarties vykdymo metu pagrindžia ir papildo nutarties 26 punkte padarytą išvadą dėl įgaliojimo turinio masto, tai yra jog trečiasis asmuo D. B. galėjo sudaryti traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties sudarymo faktas apeliantei buvo priimtinas, todėl šiuo atveju apeliantės argumentai, jog teismas įrodymus vertino selektyviai, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, įvertinus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus ir šalių paaiškinimus ir jų pagrindu konstatavo faktines aplinkybes, jog trečiasis asmuo D. B. sutartį su ieškove sudarė neperžengdamas įgaliojimo ribų, sutartyje aiškiai nurodė, kad sandoris sudaromas apeliantės vardu, todėl šiuo atveju atstovavimo faktas buvo atskleistas tinkamai.

28. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ginčo traktorius buvo iš anksto pristatytas ir stovėjo prekybos salono kieme, dėl to ieškovė nuostolių nepatyrė. Teigia, kad prašoma priteisti netesybų suma yra akivaizdžiai per didelė, kadangi ieškovė neįrodė nuostolių, ginčo traktorius nebuvo nei užsakytas, nei gabenamas, o pats traktorius buvo parduotas kitam asmeniui. Teigia, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl bauda lygi 10 procentų pirkinio vertės, be to, ieškovė neįrodė, kad šalys realiai derėjosi dėl netesybų, o sutarties sąlygos šiuo atveju akivaizdžiai naudingos ieškovei, be to, apeliantės vertinimu, šiuo atveju į baudos dydį įtrauktas ir pridėtinės vertės mokestis.

29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys, sudarydamos 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo– pardavimo sutartį Nr. EWA-200819-1VJ, susitarė, kad jeigu pirkėjas ilgiau kaip 10 dienų nuo nustatyto termino pabaigos nesumoka sutartyje nustatyto avanso, pardavėjas įgyja teisę vienašališkai atsisakyti sutarties ir tokiu sutarties atsisakymo atveju laikoma, jog šalys neturi toliau vykdyti sutarties, o pirkėjas privalo sumokėti pardavėjui baudą, lygią 10 procentų nuo visos sutarties kainos. Šiuo atveju apeliantė įsipareigojo įsigyti traktorių už 76 230 EUR, todėl sutartinių netesybų dydis sudaro 7623 EUR. Byloje nėra ginčo dėl fakto, jog apeliantė 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį vykdyti atsisakė, tai yra nesumokėjo 15 246 EUR avanso iki 2020 m. rugpjūčio 29 d. pagal sutarties specialiąsias sąlygas (sutarties II dalis), todėl nagrinėjamu atveju ieškovė vadovaujantis sutarties 3.3 punktu įgijo teisę reikalauti sutartyje nustatytų netesybų. Pažymėtina, jog sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad sutartyje nustatyti baudų dydžiai yra protingi, sąžiningi, atskirai aptarti abiejų šalių ir laikomi minimaliais nuostoliais, nereikalaujančiais papildomo įrodinėjimo. Kiekvienas sutarties lapas yra pasirašytas ieškovės atstovo V. J. ir apeliantės įgalioto atstovo D. B.. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo nurodė, kad, įvertinus sutartinės prievolės dydį, sutarties šalių patyrimą ir ilgametę patirtį konkrečioje srityje, sandorio vertę, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisėtų lūkesčių principus, ieškovės reikalavimas priteisti 7 623 EUR baudą yra pagrįstas, o apeliantė šiuo atveju neįrodė būtinybės mažinti nurodytą baudą. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiktina.

30. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos A. T., šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma.

31. Pažymėtina, kad bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti. Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius – jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Tokiais atvejais kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K?3?562/2013). Nagrinėjamu atveju apeliantė reikalavimo pakeisti sutarties nuostatas dėl sutarties sąlygų pakeitimo nereiškė, tačiau teigia, kad nustatytas netesybų dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė neįrodė nuostolių fakto ir jog nustatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės.

32. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

33. Neprotingai didelių netesybų sumažinimo dydis yra fakto klausimas ir teismas, spręsdamas, iki kokio dydžio sumažinti neprotingai dideles netesybas, kiekvienu atveju vertina konkrečios bylos aplinkybes, šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tik žemutinė netesybų mažinimo riba – netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Tačiau tai nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais.

34. Nagrinėjamoje byloje vertinant šalių sutartinių santykių pobūdį, sutarties nevykdymo aplinkybes, pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp verslininkių ir sudaryta apeliantės ūkinių komercinių poreikių tenkinimui, todėl šiuo atveju apeliantei, kaip verslininkei, taikytinas aukštesnis rūpestingumo standartas, įpareigojantis verslininką apdairiai domėtis sudaromais sandoriais, prisiimti iš jų sudarymo ir vykdymo kylančią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Iš bylos faktinių aplinkybių matyti (nutarties 29 punktas), kad apeliantė sutartį po jos sudarymo vykdyti atsisakė visiškai, avanso sutartyje nustatytu terminu nesumokėjo iš esmės motyvuodama sveikatos sutrikimais ir epidemiologine situacija. Pažymėtina, kad šiuo atveju šalys, verslininkės, susitarė dėl didelės vertės (76 230 EUR) objekto pardavimo, šalys sutarties 3.3 ir 8.2 punktuose susitarė dėl netesybų dydžio ir formos, be kita ko, pažymint, jog toks netesybų dydis – 10 procentų – atitinka ir įprastą praktiką komerciniuose sandoriuose, kai netesybų dydis negali viršyti 10 proc. sutarties kainos (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-414-943/2020; 2020 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-544-330/2020 ir kt.), todėl šiuo atveju apeliantė visiškai atsisakydama vykdyti sutartį turi pareigą sumokėti netesybas, taip kaip numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje – 10 procentų nuo visos sutarties kainos.

35. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tarp apeliantės ir trečiojo asmens susiklosčiusius atstovavimo santykius, taikė materialinės teisės normas, spręsdamas klausimą dėl šalių sutartyje nustatytų netesybų pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ir (ar) panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl procesinės bylos baigties

36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

37. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Apeliantė pateikė įrodymus, jog patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teisme – 86 EUR žyminis mokestis, 726 EUR advokato pagalba. Iš viso 812 EUR. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1089 EUR advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Trečiasis asmuo D. B. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 089 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,East West Agro“ 1 089 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės M. O. B..

Teisėjos Erinija KazlauskienėLarisa ŠimanskienėDanutė Žvinklytė