- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-592-467/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14003-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovei M. Ž. dėl negrąžinto avanso priteisimo, trečiasis asmuo – J. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. G. 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės M. Ž. 5000 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė 2011 m. liepos 12 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu šalys įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė sumokėjo atsakovei 5000 Lt avansą. Prieš sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį paaiškėjo, jog ketinamo įsigyti buto, taip pat ir daugiabučio namo, kuriame yra minėtas butas, baigtumas tėra 76 procentai, tuo tarpu atsakovė apie šią aplinkybę ieškovės nebuvo informavusi. Kadangi butas nebuvo baigtas ir pripažintas tinkamu naudoti, o atsakovė apie tai neinformavo ieškovės, todėl ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, atsisakymą motyvuodama aplinkybe, kad ieškovė būtų patyrusi papildomų išlaidų, siekiant pripažinti butą tinkamu naudoti.
Atsiliepimas
Atsakovė M. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog parduoti butą buvo patikėta nekilnojamojo turto agentei J. B., kuriai atsakovė perdavė visus su butu susijusius dokumentus, tame tarpe ir tą, kuris nurodo buto baigtumo lygį. Pati ieškovė turėjo galimybę susipažinti su šiais dokumentais, todėl jos teiginys, kad sudarant preliminariąją sutartį buvo nuslėptas buto nebaigtumo faktas, yra neteisingas. Ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovei negali atsirasti pareiga grąžinti sumokėtą avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (sprendimo data ištaisyta Vilniaus miesto 12 apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartimi) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovei, prieš sudarant preliminariąją sutartį, buvo pateikti susipažinimui dokumentai, nurodantys buto baigtumo lygį, todėl pardavėja (atsakovė), derėdamasi su pirkėja (ieškove) ir derindama preliminarios sutarties sąlygas, nepažeidė sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos principų, nes, turėdama rimtą ketinimą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, pakankamai atskleidė ieškovei visą reikšmingą tokios sutarties sudarymui informaciją ir pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Ieškovei atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį bei nesant atsakovės sutartinių prievolių nevykdymo fakto, teismas konstatavo, kad pagrindinė sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės. Tokiu atveju atsakovė preliminariosios sutarties 4.2 punkto pagrindu įgijo teisę pasilikti sau ieškovės sumokėtą 5000 Lt avanso sumą, kaip netesybas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovė A. G. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas sprendimą priėmė nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyręs įrodymus bei bylos aplinkybes. Teismas rėmėsi išimtinai atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovė, sudarydama sutartį, turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamojo turto registro išraše esančiais duomenimis, tačiau neįvertino visų byloje esančių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad preliminariąja sutartimi buvo susitarta ieškovės nuosavybėn perleisti 76 procentų baigtumo butą. Priešingai – ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją sutartį dėl buto, kurio baigtumas yra 100 procentų, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Kadangi ieškovė sutartį sudarė pagal atsakovės iš anksto parengtas sutarties sąlygas prisijungimo būdu, todėl bet kokie neaiškumai, kylantys iš sutarties vykdymo, turi būti vertinami ieškovės naudai. Kadangi butas pripažįstamas tinkamu naudoti, kai jo baigtumas yra 100 procentų, ir paprastai nekilnojamasis turtas parduodamas visiško baigtumo, todėl, nesant preliminarioje sutartyje nurodytos išlygos, kad butas bus parduotas 76 procentų baigtumo, akivaizdu, jog ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad įgis butą, kurio baigtumas įregistruotas 100 procentų. Nepagrįstas teismo argumentas dėl aplinkybės, jog ieškovė turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamojo turto registro išraše esančiais duomenimis, patvirtina, kad ji prisiėmė riziką dėl buto įsigijimo nepilno baigtumo. Teismas visiškai netyrė ir nevertino ieškovės pateiktų įrodymų - susirašinėjimų su notarės referente, liudytojos parodymų, preliminariosios sutarties 1.2 nuostatos, tuo pažeisdamas CPK 14 ir 265 straipsnius. Teismas sprendimą motyvavo išimtinai atsakovės nurodyta aplinkybe, kad ieškovei buvo pateiktas 2007 metų nekilnojamojo turto registro išrašas, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės argumentus bei byloje surinktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog tai, kad preliminarioje sutartyje neužsimenama apie nepilno baigtumo buto pardavimą, reiškia ne ką kitą, tik kad ieškovę tenkino perkamo buto būklė, įskaitant nustatyta tvarka įformintą šio buto baigtumą. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis, neva atsakovė buvo įsitikinusi, jog buto ir namo baigtumas yra 100 procentų ir tik Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys klaidingi. Ieškovės laiškas notarės referentei negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę, kad atsakovė buvo įsipareigojusi ieškovei parduoti butą, kurio baigtumas 100 procentų. Aplinkybė, jog ieškovei, prieš pasirašant preliminarią sutartį, buvo pateikti visi buto dokumentai, kuriuose be kitų duomenų taip pat buvo aiškiai nurodytas tiek buto, tiek ir pastato, kuriame jis yra, baigtumo procentas, patvirtina, jog su šiais duomenimis ieškovė susipažino prieš sudarydama preliminariąją sutartį ir šie perkamo buto duomenys jai tiko. Tokiu būdu ieškovė pati prisiėmė riziką dėl buto įsigijimo nepilno baigtumo.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog preliminariojoje sutartyje nurodytas butas visiškai atitinka statybos užbaigimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Vien ta aplinkybė, kad juridinių asmenų registre nėra įregistruotas 100 procentų buto baigtumas, nereiškia, kad statinys laikytinas neužbaigtu Lietuvos Respublikos statybos įstatymo prasme. Atsakovė 2011 m. rugpjūčio 26 d. raštu „Dėl preliminariosios sutarties pažeidimo“ informavo ieškovę apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t.y. įskaitė ieškovės sumokėtą avansą į atsakovei mokėtinas netesybas pagal preliminarią sutartį. Ieškovė niekuomet neginčijo atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo, todėl įskaitymas yra teisėtas ir sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės A. G. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas ir jame nurodyti argumentai sudaro pakankamą pagrindą apskųstąjį teismo sprendimą panaikinti dėl netinkamai taikytų procesinės ir materialinės teisės normų.
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt kaip nepagrįstai įgytą turtą pagal šalių 2011 m. liepos 12 sudarytą preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog pardavėja (atsakovė), derėdamasi su pirkėja (ieškove) ir derindama preliminarios sutarties sąlygas, nepažeidė sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos principų, nes, turėdama rimtą ketinimą sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, pakankamai atskleidė ieškovei (pirkėjai) visą reikšmingą tokios sutarties sudarymui informaciją ir pagrįstai tikėjosi, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydama, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, bei netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumentus iš esmės pripažįsta pagrįstais.
Byloje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovė 2011 m. liepos 12 d. sudarė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu šalys įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 12 d. sudaryti pagrindinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 6-9). Ieškovė pagal sutartį sumokėjo atsakovei 5000 Lt avansą. Vertindamas preliminariosios sutarties nuostatas, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad preliminarioje sutartyje buvo įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, buvo pakankami identifikuotas, tuo tarpu, nesigilindama į pateiktų dokumentų turinį, teismo nuomone, ieškovė veikė savo rizika, todėl dabar turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada negali būti pripažinta pagrįsta.
CK 6.193 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t.y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-288/2010; 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2010; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010; kt.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes nepakankamai įvertino sutarties šalių elgesio, jų subjektyvios nuomonės dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusių sąlygų suvokimą ir dėl to nepagrįstai pripažino, jog preliminarioje sutartyje įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, buvo pakankamai identifikuotas. Iš nagrinėjamos preliminariosios sutarties (sutartį parengė trečiasis asmuo J. B. atsakovės pavedimu ir prie kurios ieškovė prisijungė) akivaizdžiai matyti, jog sutarties dalykas yra nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), t.y. būtent tokį turtą ieškovė įsipareigojo įgyti, o atsakovė – parduoti (b.l. 6-9). Sutarties 1.2 punkte nėra nė jokios užuominos apie tai, jog sutarties dalykas yra dalinio baigtumo. Todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog šalys susitarė ateityje sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto, kurio baigtumas yra 100 procentų, priešingu atveju, sutarties sąlygose apie tai būtų atžymėta. Teisėjų kolegija pritaria apeliantei, kad nagrinėjamu atveju sutarties nuostatos aiškintinos jos (ieškovės), kaip sutartį sudariusios prisijungimo būdu šalies, naudai, ir, neesant preliminariojoje sutartyje išlygos, jog butas bus parduotas 76 procentų baigtumo, apeliantė pagrįstai tikėjosi, jog įsigys butą, kurio baigtumas yra 100 procentų. Tai, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su Nekilnojamojo turto registro išraše esančiais duomenimis, tačiau tuo nepasinaudojo, negali būti vertinama, kaip jos pačios rizikos prisiėmimu, nes šiuo atveju pardavėjas privalėjo pilnai atskleisti sutarties sąlygas ir tinkamai jas suformuluoti. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, jog pardavėja (atsakovė), derėdamasi su pirkėja (ieškove) ir derindama preliminarios sutarties sąlygas, nepažeidė sąžiningo elgesio ir sąžiningos dalykinės praktikos principų, yra nepagrįsta byloje esančiais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, jog trečiasis asmuo J. B. yra akivaizdžiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl duoda atsakovei naudingus paaiškinimus, ir jų neįvertino kritiškai. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-396/2011 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-340/2011; kt.). Paminėtų nuostatų pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesilaikė.
Iš byloje esančio notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės referentės ir ieškovės elektroninio susirašinėjimo matyti, jog pardavėja (ieškovė) kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl parduodamo buto (duomenys neskelbtini) įregistravimo 100 procentų baigtumu (b.l. 16-17), tačiau tai padaryti nepavyko, kadangi ir paties gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriame yra ketintas parduoti butas Nr.34, baigtumas yra tik 76 procentai. Teismo posėdyje elektroninį laišką ieškovei rašiusi Ž. P. taip pat patvirtino, jog informavo atsakovę, kad ji turi kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl 100 procentų baigtumo įregistravimo ir atsakovė žadėjo tai padaryti. Byloje atsakovė patvirtino, kad dėl buto baigtumo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jis nebuvo pakeistas. Pažymėtina, jog byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei buto apžiūros metu buvo pateikti 2007 metų buto dokumentai, ką patvirtino ir nekilnojamojo turto agentė trečiasis asmuo J. B. (b.l. 81). Todėl nėra pagrindo abejoti apeliantės argumentais, kad, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ji pagrįstai tikėjosi, kad dokumentuose esantys netikslumai dėl buto baigtumo bus ištaisyti ir kad tai tik formalumai. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad atsakovė, kaip ir nurodyta preliminariosios sutarties 1.2 punkte, buvo įsipareigojusi ieškovei parduoti butą, kurio baigtumas yra 100 procentų. Kadangi sutarties dalykas nebuvo tinkamas, ieškovė pagrįstai atsisakė sudaryti pagrindinę buto (76 procentų baigtumo) pirkimo-pardavimo sutartį ne dėl savo kaltės, nes dėl to jai atsirastų papildomų išlaidų. Dėl to ieškovė teisėtai pasinaudojo sutarties 5.2 punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį ir dėl to pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės jai sumokėtą 5000 Lt avansinę įmoką (CK 6.237 str. 1 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Nustačius, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ieškiniui tenkinti, teisėjų kolegija jį tenkina kaip įrodytą ir pagrįstą (CPK 178, 185 str.), t.y. priteisia ieškovei iš atsakovės 5000 Lt sumokėto avanso ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina pilnai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93 str.) – 300 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą (b.l. 6, 27, 112) ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (b.l. 22).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės M. Ž. ieškovės A. G. naudai 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) avansinės įmokos, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą 5000 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.