Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vado Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 75 MGL (3750 Eur) bauda, nustatant 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminą;

- iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. D. civilinis ieškinys ir iš S. L. priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2045 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1700 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. L. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 18 val., viešoje vietoje, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,79 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant pašaliniams asmenims įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: necenzūriniais, asmens orumą žeminančiais ir grasinančiais žodžiais išplūdęs B. D., priėjo prie jam pastabą dėl nederamo elgesio pasakiusio V. D. ir vieną kartą kumščiu smogė V. D. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Jei jis būtų laikomas teismo pagrįstai pripažintas kaltu, prašoma skirti kitą sankcijoje numatytą bausmės rūšį, pripažinti S. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir paskirti mažesnį bausmės dydį bei mažinti ieškovui V. D. priteistą neturtinės ir turtinės žalos dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2.6. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sisteminis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalyje ir 6.283 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisės normų aiškinimas suteikia nukentėjusiajam asmeniui teisę reikalauti su sveikatos grąžinimu susijusių ir būsimų išlaidų atlyginimo. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti nebūtinai faktiškai jau patirtas su sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Taigi apelianto teiginiai apie nukentėjusiojo gerą turtinę padėtį yra visiškai nepagrįsti ir neturintys bendro su sveikatos sužalojimu bei padarinių šalinimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl bausmės rūšies S. L. parinkimo, taip pat dėl civilinio ieškinio išsprendimo. Todėl teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.

5. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus ir padarytas išvadas, sprendžia, kad S. L. šiuo atveju pagrįstai ir teisingai buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnį. Apylinkės teismas, pripažindamas nuteistąjį kaltu, savo sprendimą pagrindė ne tik nukentėjusiojo V. D. parodymais, bet ir kita S. L. kaltinančių įrodymų visuma, t. y., liudytojų B. D. ir D. K. parodymais, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nukentėjusiojo V. D. pateiktais vaizdo ir garso įrašais, fotonuotraukomis, V. D. veido apžiūros protokolu, sveikatos sutrikdymo masto nustatymo specialisto išvada. Taigi, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, todėl abejoti skundžiamo nuosprendžio objektyvumu bei teisėtumu teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pritardama pakankamai išsamiems pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvams, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

6. Apeliaciniame skunde prašymas nuteistojo S. L. veiksmus pripažinti neatsargiais grindžiamas teiginiu, jog V. D. įsiuto nuteistajam telefonu fotografuojant nukentėjusiojo ne vietoje pastatytą automobilį, trenkė per nuteistojo ranką, kuria buvo laikomas telefonas ir suėmė už jo striukės, todėl labai tikėtina, kad nuteistasis, besimuistydamas ir stengdamasis ištrūkti, ranka pataikė V. D. į veidą. Tai padarė netyčia ir tik gindamasis nuo pradėto fizinio smurto.

6.1. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

6.2. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas nustatė, kad S. L. 2019 m. lapkričio 10 d., apie 18 val., viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: necenzūriniais, asmens orumą žeminančiais ir grasinančiais žodžiais išplūdęs B. D., priėjo prie jam pastabą dėl nederamo elgesio pasakiusio V. D. ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veidą, t. y. S. L. veiksmus įvertino kaip padarytus tyčia.

6.3. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmos instancijos teismo išvadai. Iš tiesų, byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius, kad jis V. D. sužalojo netyčia, muistydamasis, siekdamas ištrūkti ar apsiginti nuo V. D. agresyvių veiksmų. Byloje esantys vaizdo įrašai neinformatyvūs ir nepatvirtina nuteistojo nurodomų aplinkybių dėl jo neatsargių ir gynybos veiksmų. Skunde neteisingai teigiama, kad pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti smurtavimo aplinkybės. Iš tiesų, vaizdo įraše užfiksuotų asmenų tarpusavio veiksmų nustatyti tiksliai nėra jokios galimybės.

6.4. Nors pirmos instancijos teismas nuosprendyje detaliai neaptarė vaizdo įrašų ir pridėtų fotonuotraukų, pažymėtina, kad byloje buvo atliktas įvykio vietos specialus vaizdo tyrimas. Atlikus vaizdo pagerinimo tyrimą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad turimomis techninėmis ir programinėmis priemonėmis pagerinti tyrimą dominančio epizodo kokybę taip, kad gerai matytųsi užfiksuotų asmenų atliekami veiksmai, galimybės nėra. Pridėti trys „stop“ kadrai iš pagerinto vaizdo įrašo taip pat nepatvirtina, kad V. D. spyrė ar kitaip smurtavo prieš S. L..

6.5. Vienintelis liudytojas R. B., kuris yra nuteistojo draugas, tvirtino, jog matė, kaip nukentėjusysis elgėsi agresyviai, spyrė nuteistajam, laikė už rankos, kad nuteistasis nefotografuotų automobilio. Tačiau šių jo parodymų negalima laikyti patikimais. Pats R. B. pripažino, kad jis dalyvavo konflikte ir mosavo rankomis, kliudė nukentėjusiojo V. D. veidą, be to, įvykio metu buvo neblaivus bei vėliau buvo nubaustas administracine tvarka dėl viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo (t. 1, b. l. 121). Šio liudytojo parodymų negalima laikyti patikimais dar ir dėl to, kad jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad R. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu praėjus vienai dienai po įvykio, tvirtino, kad įvykio metu buvo girtas, todėl visų pokalbio detalių neprisimena, o nukentėjusiajam paprašius kviesti policiją, apskritai iš įvykio vietos pasišalino, S. L. dar likus aiškintis. Jis ėjo neatsisukdamas, o kas vyko toliau nematė (t. 1, b. l. 114–115). Taigi šie nenuoseklūs parodymai leidžia šio liudytojo parodymus vertinti kritiškai ir jais nesiremti priimant sprendimą.

6.6. Vertinant byloje esančius įrodymus, taip pat didelę reikšmę turi nuteistojo pirminiai paaiškinimai, pateikti praėjus vienai dienai po įvykio (t. 1, b. l. 144). Šie paaiškinimai iš esmės prieštarauja vėlesniems įtariamojo paaiškinimams, todėl taip pat negali būti laikomi nei nuosekliais, nei patikimais. Iš pirmųjų S. L. paaiškinimų matyti, kad jis apskritai neigė tyčia ar netyčia smurtavęs prieš nukentėjusįjį V. D., priešingai, teigė matęs, kad V. D. veidas jau buvo sužalotas (kruvinas) prieš prasidedant jų konfliktui. Smulkiau aplinkybių papasakoti negalėjęs dėl išgerto alkoholio kiekio, nes jam buvo nustatytas sunkus – 2,79 promilės girtumas. Akivaizdu, kad dėl tokio sunkaus girtumo S. L. iš tiesų galėjo neprisiminti daugelio aplinkybių, dėl to abejonių nekyla, tačiau vėlesnių apklausų metu ir teisme duoti nuteistojo S. L. paaiškinimai jau kelia abejonių, nes jie kardinaliai prieštarauja nukentėjusiojo V. D. bei liudytojų B. D. ir D. K. parodymams. Pastebėtina, kad tiek nuteistojo S. L., tiek liudytojo R. B. paaiškinimai, praėjus keliems mėnesiams po įvykio pasikeitė iš esmės, tapo detalūs, sutampantys. Tačiau logiškai nepaaiškinama, kodėl, kaip teigia nuteistasis ir liudytojas R. B., V. D., kuris įvykio metu buvo blaivus ir neturėjo jokio pagrindo konfliktuoti su pro šalį einančiais S. L. ir R. B., pats pradėjo konfliktą ir dar paprašė žmonos kviesti policiją bei tuoj po įvykio sulaikė S. L., kuris nei policijos pareigūnams, nei pirmos apklausos metu nenurodė apie smurtą prieš jį fakto, nepateikė suplėšytos striukės, o vėliau nesikreipė į medikus dėl jam galimai padarytų sužalojimų patvirtinimo. Priešingai, liudytoja B. D., kviesdama policijos pareigūnus, Bendrajam pagalbos centrui nurodė, kad būtent ji ir jos sutuoktinis buvo užpulti dviejų girtų vyrų (t. 2, b. l. 102). Taigi vertinant duomenų visumą, manyti, kad būtent nukentėjusysis V. D. buvo konflikto iniciatorius, atliko kokius nors tyčinius smurtinio pobūdžio veiksmus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kartu teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo daryti išvados, kad dėl nukentėjusiojo V. D. veiksmų prieš S. L., pastarajam atsirado teisė į būtinąją gintį arba nuteistojo S. L. veiksmai prieš nukentėjusįjį V. D. buvo netyčiniai.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas Apeliantui parinko netinkamą bausmės rūšį – baudą, kuri yra nepakeliama našta ne tik Apeliantui, bet ir jo šeimai. Šiam skundo argumentui pagrįsti buvo pateiktos Užimtumo tarnybos pažymos, patvirtinančios, kad tiek S. L., tiek jo sutuoktinė V. L. yra bedarbiai. Be to, buvo pateiktos VĮ Registrų centro ir „Regitros“ pažymos, kuriose taip pat nurodoma, kad S. L. neturi nekilnojamojo turto, V. L. – transporto priemonių. Apeliantas mano, kad jam gali būti paskirta bet kuri kita sankcijoje numatyta bausmė, netgi laisvės atėmimas taikant šios bausmės vykdymo atidėjimą.

7.1. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, Apeliantui parinkdamas bausmės rūšį, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, kad turės dengti nukentėjusiojo patirtas išlaidas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei proceso išlaidas. Teismo nuosprendyje taip pat nurodyta, kad S. L. yra vedęs ir dirbantis. Taigi, vadovaudamasis būtent šiomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad baudos paskyrimas padės pasiekti BK numatytus bausmės tikslus ir bus adekvatus ir proporcingas padarytos veikos proporcingumui bei neprieštaraus teisingumo principui.

7.2. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, vertindamas nuteistojo S. L. asmenybę, apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, kad ankstesnis S. L. teistumas yra išnykęs, nedetalizavo reikšmingų nuteistojo asmenybę ir elgesį apibūdinančių požymių, neanalizavo alternatyvių bausmių parinkimo tikslingumo siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį (BK 41 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija papildomai įvertina pasikeitusią aplinkybę, t. y. tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo dieną nuteistasis tapo bedarbiu.

7.3. Iš nuteistųjų registro (t. 1, b. l. 124) matyti, kad S. L. teisiamas trečią kartą. Pirmus du kartus jis taip pat buvo teisiamas už su smurto pavartojimu susijusias nusikalstamas veikas – chuliganizmą ir sunkų sveikatos sutrikdymą. Už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą jam buvo paskirta bauda, kurią jis sumokėjo, tačiau akivaizdu, kad ši atlikta bausmė nepaveikė jo taip, kad jis vėl nebenusikalstų. Reiškia, vienas iš bausmės tikslų – paveikti bausmę atlikusį asmenį nebuvo pasiektas pritaikius baudos bausmę. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino šios aplinkybės, todėl S. L. skirdamas bausmę parinko ir paskyrė netinkamą bausmę. Be to, S. L. tapus bedarbiu ir netekus pajamų, bus apsunkintas ne tik bausmės vykdymas, tačiau kartu ir nukentėjusiajam padarytos žalos bei proceso išlaidų atlyginimas. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama.

7.4. Teisėjų kolegija, parinkdama bausmės rūšį S. L., be jau pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytų bausmės parinkimui reikšmingų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia į S. L. besikartojantį polinkį smurtauti, todėl, siekdama ne tik nubausti S. L., bet ir jį paveikti, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

8. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys dėl nuteistojo apšaukimo „valkata“ ir skirti mažesnį bausmės dydį.

8.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus.

8.2. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

8.3. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo pateiktu išsamiu vertinimu dėl nukentėjusiojo pasakyto žodžio „valkata“ įvertinimo ir padarytos išvados nepripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Byloje buvo nustatyta, kad konfliktą pradėjo nuteistasis S. L., pats vartojo necenzūrinius bei orumą žeminančius žodžius B. D. atžvilgiu. Aptariamoje situacijoje nustatyta, kad S. L. pradėjo konfliktą bei pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, kuomet V. D. dar buvo automobilyje, todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis V. D., o ne S. L. buvo išprovokuotas elgtis atitinkamai. Taigi ši nukentėjusiojo reakcija pavartojant žodį „valkata“, laikytina adekvačiu išprovokuotu atsaku, o ne provokuojančiu ar neatsargiu elgesiu.

9.1. Teisėjų kolegija nepritaria šiam apelianto argumentui. Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajam V. D. iš nuteistojo buvo priteista 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nepažeidė BPK 109 ir 113 straipsnių bei Civilinio kodekso (toliau CK) 6. 250 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, kurios baudžiamajame procese suteikia teisę nukentėjusiajam pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Kaip matyti, padarytą ir priteistą neturtinę žalą sąlygojo tik nuteistojo S. L. veiksmai, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas V. D., dėl to kilęs stresas, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, dėl lūpos susiuvimo atsiradę nepatogumai valgant, vykstant į gydymo ir ikiteisminio tyrimo įstaigas bei bendraujant (CK 6. 250 straipsnis). Taigi nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai nevertino ir nesiejo kito asmens – R. B. atliktų veiksmų, kuris šioje byloje nebuvo kaltinamas, jo atžvilgiu baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Todėl aplinkybė, kad ir iš R. B. kitoje – administracinėje byloje buvo priteista neturtinė žala V. D., nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis praturtėjo dvigubai.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. L. prieštarauja teismo sprendimui priteisti V. D. 2000 Eur už rekomenduojamą atlikti gydymosi procedūrą – rando šalinimo operaciją, nes nukentėjusysis šių išlaidų nepatyrė. Apeliantas kelia abejones, ar išlaidos reikalingos, kokia jų apimtis ir apskritai, ar rando šalinimo procedūros ateityje bus atliekamos. Taip pat jis ginčija rando šalinimo kainą ir teigia, kad ieškovo teisės netenkinus nepatirtos turtinės žalos reikalavimo nebūtų pažeistos, nes įstatymas įgalina vėliau atsiradusią žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka.

10.1. Pirmos instancijos teismas, šioje dalyje priimdamas sprendimą ir tenkindamas civilinį ieškinį, pagrįstai atsižvelgė į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-164/2019), aptarė bei vadovavosi CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatomis, suteikiančiomis galimybę taikyti civilinę atsakomybę už būsimą žalą, be to, nurodė, kad kaltinamasis nepateikė įrodymų, jog nukentėjusiajam rekomenduojamą rando šalinimo operaciją galima atlikti už mažesnę kainą. Tačiau civilinio ieškinio nagrinėjimo kontekste pirmos instancijos teismas neįvertino visų svarbių aplinkybių, aktualių taikant CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismų praktikoje taip pat pateiktas išaiškinimas, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma atvejais, kai nukentėjusiojo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, kad nurodytos išlaidos yra būtinos bei turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Be to, teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ plastikos chirurgas D. R. pateikė tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymą dėl operacinio gydymo ir nurodė tik preliminarią operacijos kainą. Tai reiškia, kad ši kaina gali būti tiek didesnė, tiek ir mažesnė. Šias aplinkybes nurodė ir Apeliantas, teigdamas, kad tos pačios grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ viešai prieinamame tinklapyje yra nurodyta, kad randai gali būti šalinami ir estetine dermatologija, kurios kaina nuo 50 Eur, taip pat lazerine dermatologija, kurios kaina nuo 70 Eur.

10.2. Taigi nagrinėjamu atveju, iš byloje jau aptartos klinikos „(duomenys neskelbtini)“ pažymos (t. 2, b. l. 86) matyti, kad rekomenduojamą rando šalinimo operaciją nėra būtina atlikti greitu laiku, kad gydymo variantai gali būti keli bei jų kaina gali skirtis. Be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusio V. D. blogą turtinę padėtį, dėl kurios būtų galima konstatuoti, jog jis neturi finansinės galimybės atlikti rekomenduojamos rando šalinimo procedūros.

10.3. Įvertinusi išdėstytus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad būsimos žalos, kurios būtinumas bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo buvo konstatuotas, kai yra neaišku, kiek ir kada prireiks papildomų išlaidų rando gydymui, pirmos instancijos teismui pagal pateiktus įrodymus tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 2045 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam, nebuvo teisinio pagrindo. Ši nuosprendžio dalis keičiama panaikinat nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginimo patenkinimo.

10.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka.

11. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, nukentėjusysis V. D. už jo atstovavimą apeliacinio proceso metu, atsiliepimo surašymą advokatui Ramūnui Mikulskui sumokėjo 1089 Eur ir prašo šią sumą priteisti. Pirmosios instancijos teisme pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 1950, nukentėjusiajam V. D. taip pat atstovavo tas pats advokatas R. Mikulskas. Už šį atstovavimą nukentėjusysis advokatui sumokėjo 1 700 Eur (t. 3, b. l. 33), ir ši suma skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista nukentėjusiajam.

11.1. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą, kuriame buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais byloje, todėl jis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos, atstovaujant jam apeliacinės instancijos teisme. Dėl to akivaizdu, kad nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos turi būti atlygintos, tačiau jos turi būti proporcingos suteiktai pagalbai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą ir apimtį, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą (baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną teismo posėdį, trukusį iki valandos), į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies), į nuteistojo turtinę padėtį, sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 1089 Eur išlaidos nėra proporcingos suteiktai pagalbai ir prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimo tenkinamas iš dalies, iš nuteistojo išieškant nukentėjusiajam 600 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės – baudos S. L. skyrimo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

skirti S. L. laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant iki 2021 m. gruodžio 8 d., ir iki 2022 m. gegužės 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 (šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo V. D. civilinio ieškinio – 2045 Eur turtinei žalai atlyginti išsprendimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį dėl 2045 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš S. L. nukentėjusiajam V. D. patirtas išlaidas – 600 Eur (šešis šimtus eurų) advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.