- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-182-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00506-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- V. D.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. ir ieškovo V. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5622-504/2020 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui R. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas V. D. prašė iš atsakovo R. B. priteisti 1500 Eur neturtinę žalą bei teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019-11-10, apie 18 val., Rokiškio r. sav., Rokiškio mieste, (duomenys neskelbtini), atsakovas be jokios priežasties, būdamas neblaivus, matant kitiems asmenis, žemino ieškovą tampydamas už atlapų, žadėdamas „sutrinti“, kaip suprato – sunaikinti jį. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio PK Veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) B. K. 2020-02-1l nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nubaudė atsakovą R. B. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, o dėl R. B. neteisėtais veiksmais padarytos žalos ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiu.
3. Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo R. B. veiksmų, t.y. užsipuolimo gatvėje matant ieškovo žmonai ir kitiems praeiviams, ieškovas patyrė išgąstį, stresą, buvo pažemintas, buvo sutrikdytas įprastas jo gyvenimo ritmas. Atsižvelgiant į patirtą išgąstį, dvasinius išgyvenimus, patirtus nepatogumus, o taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus jam, vertina, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1500 Eur suma.
4. Bylos nagrinėjimo metu pareikštu pareiškimu ieškinio sumą ieškovas sumažino iki 500 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-12-07 sprendimu ieškovo pareikštas ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir iš atsakovo ieškovui V. D. priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 17 Eur žyminio mokesčio bei 1036,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat iš ieškovo atsakovui R. B. buvo priteista 425 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingų atmesto ieškinio reikalavimo daliai.
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių aplinkybių visetą, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovas R. B. 2019-11-10, apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Rokiškio mieste, t. y. viešoje vietoje, po V. D. prašymo atsiprašyti jo žmonos už išsakytus necenzūrinius žodžius, kitų asmenų akivaizdoje, už save aiškiai vyresnį (amžiaus skirtumas – 20 m.) V. D. suimdamas už atlapų, žadėdamas „sutrinti”, delnu tapšnodamas jam į veidą, atliko ieškovą žeminančius, įžeidžiančius veiksmus, dėl kurių, visiškai tikėtina, V. D. patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą, baimę.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neturtinė žala ieškovui V. D. buvo padaryta tyčiniais atsakovo veiksmais, kurie sudarė administracinio nusižengimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, skundžiamu sprendimu vertinta, kad atsakovo veiksmai nesukėlė ilgalaikių pasekmių (po R. B. atliktų veiksmų V. D. atžvilgiu) V. D. pats ėmėsi aktyvių veiksmų – vijosi kartu su R. B. buvusį asmenį, siekdamas jį sulaikyti, kas rodo, kad jo išgąstis sumišimas buvo trumpalaikis ), tačiau veiksmai padaryti prieš ženkliai vyresnį asmenį, jį žeminant kitų akivaizdoje, o 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis laikytinas adekvačiu atlyginti nukentėjusiojo patirtą išgąsti, įžeidimą, pažeminimą, ir neprieštaraujančiu suformuotai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose bei teisingumo ir protingumo principams.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog pareikštas ieškinys tenkintas apie 50 proc., atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas R. B. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir sumažinant iš atsakovo R. B. ieškovui V. D. priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Taip pat priteisti atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalies nuostatą ir ieškovui priteisė didesnes išlaidas, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatose.
9.2. Nagrinėjamu atveju ieškovą atstovavo du advokatai. Už advokato J. S. suteiktas teisines paslaugas: už ieškinio surašymą ir atstovavimą byloje ieškovas sumokėjo 500 Eur (mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2020-05-22); advokatui P. Č. už susipažinimą su byla, pasirengimą teismo posėdžiui, atstovavimą bei rašytinių paaiškinimų parengimą sumokėjo 1573,00 Eur (SEB patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą 2020-11-13). Tačiau advokatui P. Č. sumokėtos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Advokatas P. Č. parengė rašytinius paaiškinimus ir pareiškimą („Dėl ieškinio sumos sumažinimo“). Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficiantas 0,4, todėl maksimali už šio dokumento parengimą advokatui priteistina suma sudaro 559,40 Eur (1398,50 Eur x 0,4). Teismo posėdis, kuriame dalyvavo advokatas P. Č. truko 40 min. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismui valandą, taikomas koeficiantas 0,1, t.y., 139,85 Eur (1398,50 Eur x 0,1) už vieną valandą. Todėl maksimali už atstovavimą teisme advokatui priteistina suma sudaro 139,85 Eur. Kiek valandų advokatas skyrė pasirengimo teismui valandų prašyme nedetalizavo. Taigi advokatui sumokėtos išlaidos yra net kelis kartus didesnės, nei nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, maksimali suma nuo kurios skaičiuojamos priteistinos išlaidos už advokato pagalbą šioje byloje turėjo būti ne didesnė nei (500 + 559,40+139,85) 1199,25 Eur.
Atsiliepimas
9.3. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovo sumokėta 2073 Eur suma advokatų paslaugoms sumokėti yra neadekvati jo ieškinio sumai 1500 Eur, kuri ieškovo pareiškimu buvo sumažinta iki 500 Eur. Be to, byla nėra sudėtinga, todėl advokatui sumokėtų išlaidų suma 4 kartus viršijanti ieškinio sumą, pažeidžia bendruosius teisės principus. Teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.
9.4. Apelianto vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį pažeidė bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą. Teismas, sumažinus ieškinio reikalavimą nuo 1500 Eur iki 500 Eur, bylą dalyje dėl 1000 Eur reikalavimo turėjo nutraukti. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėjo vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Šalies argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas V. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovo R. B. priteisti 500 Eur neturtinę žalą bei 2107 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovo veiksmais nesukėlė ilgalaikių pasekmių. Priešingai nei nurodoma skundžiamame sprendime, ieškovas dėl atsakovo veiksmų patyrė ir vis dar patiria stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus, tokius kaip baimė, pažeminimas, stresas, sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas ir tvyranti nervinė įtampa. Nagrinėjamu atveju ieškovo sutuoktinės įžeidinėjimas, vėliau galios demonstravimas prieš vyresnį asmenį – Ieškovą, laikant jį už atlapų, viešoje vietoje, matant aplinkiniams, taip pat suduodant keletą kartų per veidą bei grasinant susidorojimu („sutrinti”), bet kuriam žmogui ne tik nėra priimtinas, tačiau yra įžeidžiantis, gniuždantis, savivertę mažinantis elgesys, kuris negali būti toleruojamas, o yra griežtai smerktinas, taip pasielgęs asmuo, viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, privalo prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, įskaitant ir neturtinės žalos atlyginimą. Tokie atsakovo veiksmai taip pat negali būti vertinami kaip neva sukeliantys trumpalaikes pasekmes, juo labiau kad įvykis plačiai buvo aptariamas Rokiškio miesto bendruomenėje, sudomino ne tik Rokiškio miesto valdžią, tačiau tiek vietinę, tiek ir nacionalinę žiniasklaidą, buvo plačiai komentuojamas, o tai taip pat turėjo ir vis dar turi įtakos ieškovo patiriamiems neigiamiems išgyvenimams.
10.2. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde kartu pabrėžia, jog teismų praktikoje taip pat vertinama, kad tai, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama ir į tai, jog neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra išimtinai teismo diskrecijos teisė. Šiuo konkrečiu atveju ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą buvo patenkintas, tačiau prašytas neturtinės žalos dydis buvo įvertintas 250 Eur (vietoje prašytos 500 Eur sumos). Dėl to, pirmosios instancijos teismas proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas. Taigi, konkrečiu atveju susidarė situacija, kai ieškovas gindamas savo pažeistą teisę, nepaisant priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos, paskirsčius šalių bylinėjimosi išlaidas atsidūrė situacijoje, kai yra tik patyręs išlaidas – 1228,50 Eur (kur: -2107,00 (patirtos bylinėjimosi išlaidos) +250,00 (priteista neturtinė žala) +1053,50 (teismo priteistos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo) -425,00 (teismo priteistos Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo). Tokiu atveju proporcingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, atsižvelgiant į teismo diskrecijoje esamą priteistinos neturtinės žalos dydį, lemia tai, kad ieškovas nepaisant savo apgintos teisės realiai negavo žalos atlyginimo, o tai pažeidžia tiek teisingumo, tiek ir protingumo ir sąžiningumo principus, neskatina pilietiškų asmenų ginti savo pažeistas teises teisme, kadangi pagal skundžiamą sprendimą faktiškai ieškovas patyrė tik išlaidas, o ne prašomą atlyginti neturtinę žalą ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo R. B. apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodo, kad nei atsakovas, nei jo atstovas byloje apskritai nepasisakė dėl ieškovo pateikto prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kad pastarosios yra per didelės ir / ar patirtos dėl paties ieškovo procesinio elgesio, nors su visais bylos dokumentais, tame tarpe ir ieškovo prašymu atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, buvo susipažinęs. Kartu pabrėžia, jog už rašytinių paaiškinimų ir pareiškimo dėl ieškinio sumos sumažinimo maksimali priteistina suma (559,40 Eur), turėtų būti vertinama ne atskiro dokumento parengimo, o viso ieškovo atstovo atstovavimo veiksmų aspektu, įskaitant ir susipažinimą su bylos medžiaga bei pasirengimą teismo posėdžiui. Taigi ieškovo patirtos išlaidos, susiję su atstovavimu teismo posėdyje (2020-11-17), susipažinimu su bylos medžiaga, rašytinių paaiškinimų ir pareiškimo dėl ieškinio sumos sumažinimo parengimu bei pasirengimu teismo posėdžiui (viso 1433,15 Eur) yra teisingos ir adekvačios bei pagrįstai teismo buvo pripažintos tinkamomis.
11.2. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad civilinės bylos nagrinėjimo procesas iš esmės užsitęsė dėl apelianto netinkamo elgesio ir prieštaringų parodymų davimo, dėl ko ieškovas buvo priverstas imtis papildomų veiksmų ieškinio pagrindui pagrįsti bei dėl to patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas.
11.3. Papildomai pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką vien dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo, t. y. ieškovui prašant priteisti iš atsakovo mažesnę sumą, nei buvo nurodyta ieškinyje, apelianto teisės nebuvo pažeistos, juolab kad ieškinio reikalavimo sumažinimui nėra reikalingas atsakovo sutikimas.
12. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai nurodė, kad atsakovo veiksmai nesukėlė ilgalaikių pasekmių (po atsakovo atliktų veiksmų ieškovo atžvilgiu, ieškovas pats ėmėsi aktyvių veiksmų – vijosi kartu su atsakovu buvusį trečiąjį asmenį S. L., siekdamas jį sulaikyti, kas rodo, kad jo išgąstis sumišimas buvo trumpalaikis). Civilinėje byloje nebuvo įrodyta, kad po šio įvykio ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, kad atsirado ilgalaikės pasekmės, lėmusios dvasinius išgyvenimus, sutrikdžiusios įprastą jo gyvenimo ritmą. Atsakovo nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, atsižvelgė į formuojamą teismų praktiką, todėl nėra pagrindo, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir ieškovui priteistą 250 Eur neturtinės žalos sumą padidinti.
Atsiliepimas
12.2. Pateiktame atsiliepime taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, koks pagal atitinkamą metų ketvirtį priteistinoms teisinės pagalbos išlaidoms apskaičiuoti taikomas maksimalus advokatui priteistinas dydis pagal Rekomendacijas bei nevertino kitų svarbių bylos aplinkybių, taip pat nesivadovavo sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais, todėl dalis ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų yra priteistos nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis), dėl ko apeliacinės instancijos teismas civilinę bylą nagrinėja pareikštų apeliacinių skundų ribose.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog atsakovas R. B., 2019 m. lapkričio 10 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Rokiškio mieste, t. y. viešoje vietoje, po V. D. prašymo atsiprašyti jo žmonos už išsakytus pastarosios atžvilgiu rusų kalba necenzūrinius žodžius, apibūdinančius laisvo elgesio moterį, kitų asmenų akivaizdoje, už save aiškiai vyresnį (amžiaus skirtumas – 20 m. ) V. D. suimdamas už atlapų, žadėdamas „sutrinti”, delnu tapšnodamas jam į veidą, atliko ieškovą žeminančius, įžeidžiančius veiksmus, dėl kurių, V. D. patyrė stresą, išgąstį, pažeminimą, baimę bei dėl ko yra pagrindas atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą.
15. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas vertino, jog pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką yra pagrindas spręsti, kad tinkamas neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, juo labiau kad, pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo veiksmai nesukėlė ilgalaikių pasekmių (po R. B. atliktų veiksmų V. D. atžvilgiu), V. D. pats ėmėsi aktyvių veiksmų – vijosi kartu su R. B. buvusį asmenį, siekdamas jį sulaikyti, kas rodo, kad jo išgąstis ir sumišimas buvo trumpalaikis. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pakankamas neturtinės žalos dydis yra 250 Eur. Tokiems ieškovo argumentams apeliacinės instancijos teismas pritaria.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės, t.y. kad atsakovas, kuris, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra apie 20 metų jaunesnis už ieškovą, be jokio realaus pagrindo viešoje vietoje rusiškais keiksmažodžiais, apibūdinančiais laisvo elgesio moterį, įžeidinėjo ieškovo sutuoktinę, o ieškovui visiškai teisėtai ir pagrįstai atsakovą paprašius liautis tai daryti, pademonstravo nepagarbą bei aktyvius fizinius/ smurtinius veiksmus prieš ieškovą – sudavė (pliaukštelėjo) kelis kartu per veidą, grasino susidoroti („sutrinti“), kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tokie atsakovo veiksmai tikrai galėjo sukėlė ieškovui stresą, nervinę įtampą, pažeminimą bei neigiamus išgyvenimus. Ieškovas taip pat tvirtina, kad tokios neigiamos pasekmės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nebuvo trumpalaikės ir tą įrodo ne tik papildomų apsaugos priemonių įrengimas namuose, tačiau ir tai, kad bendruomenėje šis įvykis tapo gerai žinomas, buvo komentuojamas ir aptariamas žiniasklaidoje.
17. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinėja neturtinės žalos dydį, o ne svarsto dėl nukentėjusiojo nurodyto žalos dydžio sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007).
18. Šiuo atveju susiklosčiusių ir pirmiau aptartų aplinkybių visuma leidžia vertinti, kad aptariamas įvykis turėjo sukelti ir sukėlė ieškovui stiprius neigiamus išgyvenimus ir šie išgyvenimai nebuvo trumpalaikio pobūdžio. Šios išvados nepaneigia ir skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog po R. B. atliktų veiksmų V. D. atžvilgiu, V. D. pats ėmėsi aktyvių veiksmų – vijosi kartu su R. B. buvusį asmenį, siekdamas jį sulaikyti, kadangi aktyvūs veiksmai yra viena iš keleto galimų natūralių asmens fiziologinių reakcijų į patiriamą stresą bei nesiejama su sąmoningai atliekamais veiksmais. Todėl vertinti, kad ši aplinkybė paneigia ilgalaikių pasekmių galimybę, nėra teisinio pagrindo. Kita vertus, ši aplinkybė taip pat nepaneigia pirmiau išdėstytų faktinių įvykio aplinkybių, kurios, leidžia spręsti apie įžūlius, chuliganiškus ir nepagarbius atsakovo veiksmus pašalinių asmenų (nėra duomenų apie iki tol egzistavusius konfliktus) atžvilgiu, kas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sudaro pagrindą teigti, jog tokia situacija ieškovui sukėlė ilgalaikius neigiamus išgyvenimus bei sudaro pagrindą pareikštą ieškinį tenkinti visiškai.
19. Papildomai pažymėtina, kad pirminiu ieškiniu iš atsakovo buvo reikalaujama priteisti 1500 Eur, tačiau 2020-11-11 rašytiniu pareiškimu prašomas neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 500 Eur. Tai, atsižvelgiant į viso proceso metu ieškovo duotus nuoseklius parodymus bei aiškią poziciją, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovas realiai vertina jam padarytos neturtinės žalos dydį, nesiekia pasipelnyti ar kitokiu būdu gauti naudos, nuslėpdamas ar neatskleisdamas savo tikrosios savijautos, sukeltų neigiamų padarinių apimties ar trukmės.
20. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą bei materialinės teisės nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymą, dėl ko skundžiamas sprendimas keičiamas ir ieškovo pareikštas ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
21. Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenutraukė civilinės bylos dalyje, kurioje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą, o taip pat nepagrįstai priteisė pernelyg dideles ir Rekomendacijų nuostatų neatitinkančias bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentą, susijusį su bylos nutraukimu, pabrėžia, kad, kaip pagrįstai nurodė ir ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina, kad ieškovas turi teisę padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. Šiuo atveju ieškovas savo materialinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakeitė, jo neatsisakė, o tik sumažino jo sumą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentu ir vertinti, kad dalyje pareikštų reikalavimų apimties, o būtent dėl sumažintos ieškinio sumos, civilinė byla turėjo būti nutraukta, juo labiau kad esminis materialinis reikalavimas nebuvo keistas.
23. Vertindamas atsakovo apeliacinio skundo argumentą, susijusį su bylinėjimosi išlaidų dydžio sumažinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors civilinė byla nebuvo itin didelė, sudėtinga ar ilgai nagrinėjama, tačiau ieškovas išties naudojosi dviejų skirtingų advokatų pagalba, kurių vieno teiktos paslaugos buvo įvertintos 1573 Eur suma. Šią sumą sudarė už susipažinimas su byla, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas bei rašytinių paaiškinimų parengimas. Vertinant tik nurodytus veiksmus, išties sutiktina su atsakovo argumentais, jog maksimali tokių teisinių veiksmų atlikimo suma pagal Rekomendacijas, yra net kelis kartus mažesnė, nei sumokėta ieškovo. Tačiau pabrėžtina, jog Rekomendacijų 8.19 punktas įtvirtina, kad taip pat yra apmokamą ir už kiekvieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą. Šiuo atveju, nors ieškovui išrašytoje bei pirmosios instancijos teismui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytų teisinių paslaugų teikimo valandų skaičiaus, kaip tą nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, tačiau aptariamoje sąskaitoje įrašyta, kad teisines paslaugas sudaro susipažinimas, pasirengimas ir atstovavimas, procesinių dokumentų parengimas civilinėje byloje. Viena tai, kad ieškovo atstovas nenurodė teiktų teisinių valandų skaičiaus, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tokios teisinės paslaugos teiktos nebuvo ar kad ieškovo realiai patirtos išlaidos neturi būti atlyginamos, juo labiau kad atsakovas, kuriam atstovavo profesionalus teisininkas pirmosios instancijos teisme, dėl tokio bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašymo turinio jokių pretenzijų nereiškė ir dėl to nepasisakė, o be to, bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma iš esmės yra mažesnė, nei Rekomendacijose numatyta ieškinio parengimo suma.
24. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su neva netinkamu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu bei priteisimu, yra atmetami, kaip nepagrįsti.
25. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino viso ieškovo pareikšto materialinio reikalavimo, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teisme paskirstytas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tenkinus visiškai ieškovo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat nenustačius, kad ieškovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ar mažintinos, ieškovui iš atsakovo priteisiamas 34 Eur žyminis mokestis bei 2073 Eur teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
26. Vertinant apeliacinės instancijos teisme susidariusių šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pažymėtina, kad taip pat vadovaujamasi CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio bei 983 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kadangi šios išlaidos yra realios, pagrįstos, o taip pat atitinka Rekomendacijų nuostatas ir nėra akivaizdžiai neteisingos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5622-504/2020 pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovo ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų ) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš R. B. V. D. 34 Eur (trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 2073 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt tris eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.“
Priteisti iš R. B. V. D. 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio ir 983 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.