Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-339-1133/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-06-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-11-28Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-14
Bylos Nr.
1-339-1133/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36170-2022-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis
J. D.
Nukentėjusysis
S. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-339-1133/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36170-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; (S) 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Guodai Klovaitei, V. M.,dalyvaujant prokurorei D. D.,kaltinamajai J. D. ir jos gynėjai advokato padėjėjai D. Š.,nukentėjusiajai S. M. ir jos atstovui advokatui M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent ji, 2022 m. rugsėjo 19 d. apie 18.12 val. (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiąja S. M. metu, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas kaklo kairiame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad

2022 m. rugsėjo 19 d. po 18 val., įvykis buvo valstybinėje žemėje ties jos sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)ir kaimynės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jų žemės sklypai ribojasi labai nedaug, nukentėjusioji turi 6 arus, o jos beveik 23 arai. Jų sklypas pailgas, gabaliukas ribojasi su nukentėjusiosios žemės sklypu, o visa kita ribojasi su valstybine žeme. Jos teritorijoje tvoros su valstybine žeme nėra (Žemėtvarkos iniciatyva buvo įpareigoti nugriauti tvorą, kuri iš dalies buvo pastatyta ant valstybinės žemės), o nuo kaimynų yra atitverti tvora.

Ji ėjo laistyti gėles ir pamatė S. valstybinėje žemėje, nes jeigu ji kažką daro valstybinėje žemėje, tai ji (kaltinamoji) turi pažiūrėti viską, nes bus kas nors ar apipilta, ar pripukšta. Pamatė, kad iš valstybinės žemės buvo sugrėbti lapai, šiukšlės į jos žemę. Suprato, kad bus kažkas pridaryta, atėjusi pamatė šakas, lapus, kad grėbliu grėbta iš valstybinės žemės į jos (kaltinamosios) žemę. Jai policija sakė, kad viską reikia fiksuoti, todėl ji ir nuėjo užfiksuoti tą faktą, kad ji (nukentėjusioji) tą dieną tikrai grėbė lapus, nėjo nieko aiškintis. Nuėjusi paklausė kam S. pridėjo šuns išmatų, pradėjo filmuoti tą baseiną, kurį ji (nukentėjusioji) turėjo pašalinti pagal teismo sprendimą, bet nepašalino ir ji ten sudeda ne tik lapus, bet ir statybines medžiagas. S. įvykio dieną grėbė lapus valstybinėje žemėje, nors jie (kaimynai) skaito, kad tai jų žemė. Kai jos (kaltinamosios) nėra namuose, ji sugrėbia visas šiukšles į jos (kaltinamosios) žemę. S. pamatė, kad ji telefonu nuėjo viską užfiksuoti, numetė grėblį ir nubėgo namo, matomai pasiimti telefono. Ji (kaltinamoji) jau ėjo namo, gal viena koja jau buvau savo žemėje, kai S. atbėgo ją (kaltinamąją) filmuoti. Nukentėjusioji stovėjo irgi prie tvoros, pagalvojo, gal ji nori su ja pakalbėti, paklausė kam ji pridėjo tų išmatų ir vėl sugrįžo prie baseino. S. atrodo dešine ranka laikė telefoną ir ją filmavo. Filmuodama prisilietė jai prie nosies, atsitrenkė jai į kaktą. Ji S. pasakė, kad jai labai nemalonu, ką ji daro, kam ji taip arti ir S. tiesiog rankomis nustūmė, nustūmė jos ranką, ji nenukrito, ji iš karto užsimojo dešine ranka, kurioje laikė telefoną ir jai (kaltinamajai) pataikė į kairį skruostą. Tada jos abi susigrūmė. Ji (kaltinamoji), laikydama rankoje telefoną, paėmė nukentėjusiąją už palto atlapų, numetė ją ant žolės prie tujų, norėjo ją apeiti, bet S. jai užstojo kelią ir vėl pradėjo ją mušti, taikė į veidą. Pataikė porą kartų, jautė, kad jai ištino akis, ji taikėsi tik į veidą. Ji sakė S. „Ką tu darai“. Galvojo, kad kai jos nukrito, S. jai sulaužė akinius. Jos grūmėsi, mušėsi, S. bandė jai į galvą pataikyti su telefonu. O kai ji atsistojo, S. bandė ją už kojos sučiupti. Atsistojusios abi nuėjo namo.

Buvo atsisėdusi ant S., vieną jos ranką laikė ir bandė paimti iš jos telefoną. Kaire ranka laikė jai turbūt už riešo, atėmė iš jos telefoną, tada atsistojo, o S. bandė ją pargriauti, tada S. nubėgo namo, o ji nuėjau irgi link namų. Jai nukrito akiniai, vienas batas ir eidama kvietė policiją. Dar paskambino sesei, kuri gyvena šalia, pasakė, kad ją užpuolė kaimynė. Sesė atėjo labai greitai. Dar paskambino vyrui, nes jis buvo užsienyje. Policija labai greitai atvažiavo, buvo jau jos sesuo, visi ėjo į įvykio vietą ir einant pareigūnai pasakė, kad važiuodami į vietą gavo pranešimą, kad ji pavogė telefoną. Ji pareigūnams pasakė, kad va telefonas, čia įrankis, kuriuo ją mušė ir jeigu jo būtų neatėmusi, nežinia kuo būtų pasibaigę.

S. užsimojo ir davė jai į kairį skruostą, labai skaudėjo. Ji (kaltinamoji) rankoje laikė telefoną, nes į kišenę telefonas netilpo. Jos pradėjo grumtis, ji (kaltinamoji) S. numetė ant žolės, norėjo apeiti ir eiti namo, tačiau S. pašoko, užstojo jai kelią ir pradėjo ją (kaltinamąją) mušti telefonu. Mušė daug kartų, kad stipriau ją sužeisti, po to jos nukrito ant žolės, S. jai smūgiavo telefonu, ji norėjo telefoną atimti, bet niekaip negalėjo pasiekti. Po to ji (kaltinamoji) kažkaip apsivertė, atsisėdo ant jos, vieną ranką laikė, kita ranka atėmė jos telefoną. ji (kaltinamoji) atsistojo, nukentėjusioji ją bandė sučiupti už kojos, gal norėjo nugriauti. Po to nukentėjusioji pašoko, nubėgo namo, o ji eidama namo paskambino 112.

S. buvo labai arti jos, gal pusės metro atstumu, nematė ar ji sužalota, matė, kad ji labai pikta, agresyviai nusiteikusi, matėsi iš akių. Kai pirmą kartą S. jai sudavė, akiniai dar buvo pas ją ant veido, vėliau, kai jos grūmėsi, S. jai porą kartų sudavė. Ji sakė pastarajai „Ką tu darai“, o po to pasakė, kad ji jai (kaltinamajai) sulaužė akinius, bet vaizdo įraše garso nėra. Kai S. jai sudavė į skruostą, ji nukentėjusiąją paėmė už palto iš priekio, ties kaklu ir numetė ant žolės, kokį tiksliai veiksmą atliko neprisimena, gal jai (nukentėjusiajai) koją pakišo. Buvo ant jos atsisėdusi, nes negalėjo niekaip iš jos atimti telefono, turėjo jį atimti, kad ji jos (kaltinamosios) neužmuštų su juo. Jos sėdėjo viena priešais kitą, ji vis tiek smūgiavo jai (kaltinamajai) į veidą, po to kai atsisėdo ant nukentėjusiosios, paėmė už vienos rankos, o iš kitos rankos atėmė telefoną. Jai buvo labai nemalonu, labai išsigando, buvo šokiruota, kad ji taip arti jos (kaltinamosios), išsigando, jautė grėsmę savo sveikatai.

Paskelbus kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 29-31), parodė, kad kai ji S. numetė, pastaroji iš karto atsistojo, jai užstojo kelią, vėl mosikavo telefonu, ją mušė, tada jos abi susikibo ir abi nukrito. 2-3 kartus su telefonu tikrai S. jai sudavė. Kiek iš viso buvo suduota smūgių. negali pasakyti, neskaičiavo, bet ji visą laiką taikėsi į veidą. Apklausos metu buvo šoko būsenoje, nelabai prisimena kada S. jai sulaužė akinius, galvojo, kad pirmo smūgio metu juos sulaužė, bet jie nenukrito, vadinasi jai akinius sulaužė tuomet, kai jos grūmėsi sėdėdamos.

Pateiktas nuotraukas darė tą patį vakarą namuose, sugrįžusi iš ligoninės. Jų konflikto niekas nematė. Ant jos namo yra kameros, bet ten krūmai, nieko nesimato. Ji nežinojo, kad kaimynai turi kamerą, bet turi, filmuoja valstybinę žemę, nežinojo, nes ten nevaikšto.

Iš pradžių, kai atvažiavo gyventi, buvo vos ne draugai su kaimynais, retai, bet ateidavo į svečius, pavaišindavo apkepu, bet paskui viskas prasidėjo dėl augalų. Dėl 7 m tujų gyvatvorės iš jų pusės prie pat jų tvoros, kiša šiukšles tarp tujų ir tvoros, pila ten atliekas, tvarkos nėra visiškai. Beveik dvidešimt metų nematė kad kas užeitų į tą valstybinę žemę, nes visi galvoja, kad ten privati žemė. Ateini ir matai, kad žolė apipurkšta, pribarstyta. Dabar papildomai pastatė penkias kameras. Jau dešimt metų konfliktuoja su kaimynais. Gal 10-15 metrų atstumu baseinas yra nuo jų (kaltinamosios) žemės.

Tai ne pirmas kartas, kai medicinos išraše nurodytus sužeidimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti pati. Ji taip ir galvojo, kad kažkas bus, kažką ji sugalvos. S. buvo su pūkiniu paltu iki kelių, storos sportinės kelnės, paltas buvo užsegtas iki smakro, su kapišonu, tad neaišku iš kur pas S. tokie sužalojimai. Tą dieną buvo šilta, nelijo, šviesu. Neatmeta galimybės, kad S. galėjo paprašyti, jog jai padarytų sužalojimus. Nesako, kad jos nesigrūmė, bet fiziškai negalėjo būti tokie sužeidimai, specialiai ji (kaltinamoji) jai nesudavė, bet gynėsi, tyčia nespardė ir nesudavė. S. jai bandė kuo stipriau jai (kaltinamajai) sužaloti veidą, 2-3 smūgius gavo į veidą telefonu.

G. P. nežino, bet galvoja, kad čia kaimynai, kurie gyvena labai toli, kuriems S. darė apželdinimą. Z. S., A. B., D. B. nežino. D. Č. atrodo jos (kaltinamosios) sesers kaimynė.

Pareigūnų kūno kamera daryto įrašo aprašymą skaitė, paties įrašo nematė. Ji tik atėmė S. telefoną, nusinešė jį ir padėjo ant staliuko, juo nesinaudojo. Pareigūnams turbūt rodė vaizdo įrašą iš savo telefono.

Kaimynė ant pagalio kabina gyvūnų kaukules su balta medžiaga ir raudonais dažais, išdrožtus velnius ant medžio, kuris auga prie jų (kaltinamosios) tvoros. Pastato didelius veidrodžius į jų pusę, šiuo metu stovi trys veidrodžiai. Atvažiuoja pas ją svečiai, ji tas kaukules nuneša, paslepia, vėliau vėl išneša. Prisimena, kad vieną kartą ji ir S. gavo įspėjimus, bet už ką — tikrai neprisimena. Nebuvo nubausta už šiukšlinimą į kaimynės teritoriją.

Ji jau kitą dieną matė S. vežančią vaikus į mokyklą. Tai buvo 20 diena. 21 dieną taip pat vežė vaikus į mokyklą.

Nukentėjusioji S. M. teisme parodė, kad santykiai su kaimyne kaltinamąja niekada nebuvo draugiški, ji stengiasi į ją nekreipti dėmesio, tik iš mandagumo pasisveikindavo. Įvykio diena buvo pirmadienis, jie buvo grįžę po savaitgalio sodyboje. Šalia jų auga didelis riešutmedis, po juo buvo prikritę nemažai lapų. Buvo šilta, gražus oras, nusprendė juo sugrėbti. Grėbiant netrukus pamatė, kad atėjo J. D. su telefonu, ją filmavo, kalbėjo apie ją trečiuoju asmeniu, kad šiukšlių pridėjo, studijoje šviesa nedega, buvo pasakyti sakiniai, kurie tarpusavyje ryšio nelabai turėjo. Savaitę prieš įvyki ji bandė nupjauti žolę, J. D. su telefonu atsistojo priešais žoliapjovę ir jai neleido pjauti. Ji žoliapjovę paliko ir grįžo namo. Šį kartą pagalvojo, kad užteks, reikia paimti telefoną, parašyti pareikšimą į policiją, kiek jau tai gali tęstis. Galvojo nufilmuoti ką ji čia kalba ir parašyti pareiškimą. Padėjo grėblį, nuėjo namo, atsinešė savo telefoną. J. D. jau nueidinėjo, buvo atsukusi nugarą, bet paskui atsisuko ir pamatė, kad ji su telefonu ir sugrįžo iš savo sklypo, kalbėjo apie šiukšles ir pradėjo eiti lygiagrečiai jų sklypo. Ji ją filmavo laikydama telefoną abejose rankose, J. D. jai pasakė „Ak tu sterva“, čiupo jos kairę ranką savo dešine ranka, plaštaką atlaužė atgal pasukdama. Jai (nukentėjusiajai) tai buvo netikėta, nesitikėjo, kad J. D. ją puls. Galvojo trenkti jai, stipriai užsimojo, bet J. D. kaire ranka blokavo jos dešinės rankos smūgį ir sučiupo ją už riešo. Tada J. D. ją stipriai patraukė į save, ji prarado pusiausvyrą ir taip J. D. ją parvertė ant šono, ji (nukentėjusioji) nusirideno. J. D. atėmė jos telefoną. Telefonas senas, jį turėjo nuo 2016 m., o ten visos jos šeimos nuotraukos. Ji pašoko ir sakė „Atiduok telefoną“. J. D. ją rankomis paėmė už riešo, net ir laikydama jos telefoną savo rankoje. Antrą kartą ją (nukentėjusiąją) parvertė, ant jos atsisėdo, pradėjo ją smaugti, jos telefoną numetė šalia, ant žolės, smaugė ją. Jai pradėjo akyse matytis geltonos dėmės, suprato, kad tuoj mirs, bandė išsilaisvinti, bet ji buvo nežmoniškai stipri, atrodė, kad jos rankos ilgesnės nei jos (nukentėjusiosios), negalėjau jos pasiekti. Kai pajuto, kad jos kūnas atsipalaidavo, gulėjo nejudėdama, negalėjo priešintis, negalėjo įtemti net raumenų, jos kūnas buvo kaip tešla, buvo užsimerkusi, J. D. atsistojo ir pradėjo ją spardyti į kairės pusės šoną, ties klubu, tai jautė. J. D. šaukė „Tau galas“. „Tau galas“ ji pakartojo keturis kartus. Ji girdėjo tai tik vieną kartą, bet peržiūrėję įrašą išgirdo, kad keturis. To momento, kai J. D.“ ją paleido ir nuėjo, ji neprisimena. Ji atsimerkė, jos nebuvo, ji (nukentėjusioji) šoko bėgti į namus, šaukdama sūnų E., sakė iškviesti pagalbą. E. paskambino 112, pasakė, kad jo mamą užpuolė. Ją tuo metu labai pykino, nuėjo į vonią, paleido šaltą vandenį, šaldė ranką, visa drebėjo, sūnus buvo šalia jos, laukė greitosios. Greitoji ir policija atvažiavo tuo pačiu metu. Pasirodo greitoji buvo nuvykusi pas kaimynę, greitosios pagalbos medikė pareigūnui pasakė „Štai kaip atrodo žmogus, kuriam reikia pagalbos, anai moteriai pagalbos nereikia“. Pamatavo jai spaudimą, temperatūrą, spaudimas buvo labai stipriai pakilęs, davė keletą vaistų. Sugrįžo vyras ir išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje buvo pas pilvo chirurgą, jis ją apžiūrėjo, buvo nustatyti daugybiniai sumušimai pilvo sienoje, kairiame klube, šlaunyje. Po to siuntė pas okulistą, nes buvo nubrozdinimas prie akies, po to pas plaštakos chirurgą, nes visur buvo mėlynės, ant dešinio dilbio, o kairė ranka visa mėlyna. J. D. kažkaip pakišo savo koją/kelį ir ją pervertė. Ji pargriuvo, kai buvo nugara ant žemės, J. D. ant jos užsilipo, sėdėjo jai ties keliais ir smaugė ją, ji (nukentėjusioji) bandė jos rankas atplėšti, bet jos rankos buvo kaip geležinės, tada bandė ją pasiekti, bet kažkodėl jos nepasiekė. Kai matė geltonas dėmes, suprato, kad mirs, ją apėmė panika, kiek turėjo jėgų, tiek gynėsi ir tikrai galėjo J. D. tada suduoti. Mano, kad nebuvo praradusi sąmonės, buvo laikinas užtemimas.

Ji pirma prikišo J. D. netoli veido telefoną. J. veido nepalietė. J. pirma prisilietė prie jos, užlauždama jai kairės rankos pirštus. Tą vaizdo įrašą ji pateikė ir jis įrodo, kad ji jos veido savo telefonu nepalietė. Kažkuriuo momentu, kai J. D. ją nuvertė, J. D. paėmė jos telefoną, bet tiksliai neprisimena.

Toje vietoje, kur buvo baseinas, turėjo savivaldybės leidimą padaryti gėlyną. Nusiuntė projektą koks bus gėlynas, gavo sutikimą, kad graži inciatyva ir tuo pamažu užsiėmė. Užsiėmė ne viena, tai darė kartu kelios moterys. Ten buvo pasodintos jukos, rožės, vilkdalgiai. Jukas reikia uždengti žiemai, nes jos bijo šalčio, jas uždenginėjo lapais. Lapus grėbė nuo J. D. sklypo link A., lygiagrečiai savo sklypui. Negrėbė lapų į kaimynės sklypą, net į tą pusę nėjo. Pas J. D. yra kameros, todėl jeigu ji būtų ten ėjusi, ją būtų užfiksavę.

Nesutinka su J. D. kaltinimais dėl lapų grėbimo į jų sklypą. Nuo jos sklypo iki tos vietos, apie kurią pasakoja J. D., yra apie 70 m, ji net neturėjo laiko eiti iki tos vietos, nes po savaitgalio buvo darbų. Ji su pareigūnu nuėjo ten ir pamatė, kad yra lapų krūva, tačiau lapai buvo gluosnio, o pas ją gluosnis neauga, jis auga pas kaimynę. Jis pasijuokė, kad ten gluosnio lapai ir išvažiavo.

Įvykio dieną grėbė lapus ir pamatė kaimynę. Kai ją pamatė, pastaroji su įjungtu telefonu ėjo link jos, kalbėdama, kad ir vėl ji šiukšles meta, o šūdo, kiek šūdo, jos studijoje šviesa nedega, kažkokius tokius žodžius. J. D. ėjo link jos, priėjo apie 3 metrus nuo jos. Ji padėjo grėblį ir sugrįžo į namus paimti telefono. Su įjungtu telefonu atėjo ir pamatė, kad J. D. jau nueina, tada atsisukusi pamatė, kad ji (nukentėjusioji) su telefonu stovi. J. D. iš savo sklypo sugrįžo ir ėjo link jos, ji ėjau irgi link J. D., sustojo viena nuo kitos mažesniu nei 3 m atstumu. J. D. ėjo pirma link to gėlyno, o j ėjo paskui ją. Tada J. D. sustojo, ji (nukentėjusioji) filmuodama J. D. laikė abiem rankomis telefoną. Palietusi jos kaktos su telefonu nebuvo, tačiau laikė gana arti, gal arčiau nei pusę metro. Tada J. D. pasakė „Ak tu sterva“, palenkė jos ranką pasukdama ir tada įvyko tai ką pasakojo.

Kai atėjo policijos pareigūnai, matė, kad kitoje pusėje tujų gyvatvorės yra padėti perlaužti akiniai ir jos (kaltinamosios) šlepetė, bet viskas vyko net ne toje vietoje, neįsivaizduoja, kaip fiziškai būtų galėjusi ten nusviesti akinius. Akiniai buvo rasti kitoje tujų gyvatvorės pusėje, metras nuo erškėtrožės šiaurės vakarų kryptimi, valstybinėje žemėje, šalia kaltinamosios sklypo, tai žino iš pareigūnų kūno kamera daryto įrašo. A. G. asmeniškai nepažįsta.

Jeigu gerai prisimena, tai po pirmo nuvertimo prašė, kad grąžintų jai telefoną. J. D. kairėje rankoje laikė jos telefoną, o savo telefoną buvo įsikišusi į priekinę kišenę (ties pilvu).

Įvykio metu ji vilkėjo persikinės spalvos „Adidas“ bliuzoną ir su juoda striukele, kuri užsegama užtrauktuku, apykaklė maža, ne golfo tipo. Bliuzonas turi kapišoną, bet jis irgi ne golfo tipo. Kaltinamosios kelnių neatsimena, žino, kad buvo raudonas „flyso“ džemperis su kišenėmis iš abiejų šonų, avėjo ji „Crocs“, bet nežino, ar tai prisimena, ar matė vaizdo įraše.

J. turi visokių, įdomių jai reikalavimų, patarimų, kurių ji neklauso, galbūt ir dėl tujų ji kažką jai sakė. Jie tujas augina, kad nesimatytų dukros miegamojo per jų kameras, nes kažkada J. D. vyras jai rodė jų kamera nufilmuotą jos dukrą ir sakė „Oj, tavo dukra su triusikais“, tada nusprendė tujų nekirpti, nes nenori, kad į jos dukros langą žiūrėtų svetimas vyras. Dėl to kreipėsi į policiją, policija jam liepė nusukti kamerą. Ar kaimynas buvo dėl to nubaustas, ji nežino.

Įvykio metu ji neturėjo darbo, tik savanoriavo, todėl biuletenio jai nereikėjo. Buvo pas savo gydytoją ir pas chirurgą, jie liepė jai laikytis nurodymo gulėti, ilsėtis, gerti nuskausminamuosius. Ji kaltinamosios nurodytu laiku nevairavo automobilio, jos dukra vairavo, J. D. dėl atstumo nematė, nes tarp jos virtuvės ir jų kiemo 50-70 m. Ji (nukentėjusioji) gulėjo lovoje, vaikų į mokyklą nevežė. Mano, kad prašoma priteisit neturtinės žalos suma yra labai nedidelė, nes po šio įvykio ji ilgą laiką negalėjo net viena nuvažiuoti į parduotuvę, prašydavo, kad ją lydėtų vyras arba sūnus, turėjo lankytis pas psichologą. Kai buvo atvykusi tyrėja, jai davė lapą, kur gali kreiptis nuo smurto nukentėjusios moterys. Ji paskambino ir ją priėmė psichologė R., jos dirbo beveik du mėnesius, kol ji jai įkvėpė pasitikėjimą pasauliu, nes ji bijojo net išeiti į savo kiemą. Besibaigiant psichologės pamokoms, ji jau galėjo išeiti į lauką. Prisimena, kai išėjo į lauką, buvo labai gražus oras, pamatė, kad kaimynė A. lauke su apželdintoja, tuomet išėjo į lauką, su jomis pasikalbėjo, pagalvojo, kad jeigu ką — jos ją apgins. Šiuo metu nesijaučia tvirtai, po šio įvykio bijo, kad kaltinamoji ar jos vyras gali užpulti.

Vaizdo įrašus iš kameros vyras įrašė į atmintinę ir padavė policijos pareigūnui arba iš karto arba vėliau, neprisimena. Telefono įrašą pateikė galimai M. Vaizdo įrašai nebuvo koreguoti, jų neįmanoma koreguoti. Telefonu darytas vaizdo įrašas nebuvo karpytas. Gali būti, kad kai J. D. jai nusuko ranką — nusispaudė telefonas ir filmavimas išsijungė, nes ji pati specialiai neišjungė. Nekoregavo ant namo esančios vaizdo kameros įrašo garso takelio, neįmanoma.

Prašė apklausti kaimynes, nes ponia J. D. labai nori sudaryti jos specifinį vaizdą. Jie tame kaime gyvena nuo 2000 m., žmonės per tą laiką susidarė realų vaizdą apie jas abi. J. D. rašė ne tik ant jos, ji rašė ir ant kitų. Kai ateina žmogus, kuris visos situacijos nežino ir nematė, tai tuomet labai lengva nurašyti ant to, kad „dvi bobos kažko nepasidalina“, todėl jos kaimynės norėjo papasakoti, kad visą šitą situaciją jos žino. Kaimynai konkrečiai šio įvykio nematė, bet jie matė per tą laiką, kad tos šiukšlės pilamos ne tik čia, iš kaltinamosios pusės pilamos ir miške. Kaimynės galėjo paliudyti, kaip kaltinamoji šiukšlina miškelį.

Liudytojas Č. D. teisme parodė, kad paties įvykio nematė, buvo išvykęs, sugrįžo pentadienį vakare. Įvykis buvo pirmadienį. Po 18 val. paskambino verkianti žmona J. D., patinusiais paakiais, sugniuždyta, pasakė, kad užpuolė kaimynė, užpuolė ir daužė telefonu. Sakė, kad stovėjo prie baseino, kaimynė kišo į veidą telefoną, trinktelėjo su telefonu, žmona nustūmė jos ranką ir kaimynė pradėjo daužyti su telefonu. Tuo pokalbis ir pasibaigė, žmona pasakė, kad atvažiavo policija. Po to jam paskambino iš Lazdynų ligoninės, pasakė, kad ją siunčia į Žalgirio klinikas. Žmona paskambino vakare, sugrįžusi iš klinikų, pasakė, kad lūžių nėra. Jis pasakė, kad žmona turi rašyti pareiškimą, ji pasakė, kad rašys.

Žmona sakė, kad grįžusi iš darbo laistė gėles ir pamatė, kad S. kažką daro, nuėjo pasižiūrėti ir vėl buvo šiukšlės. Kai tik žmona sutvarko, visada kažkas į jų teritoriją sugrėbia lapus iš valstybinės žemės. Savo akimis nematė, kad kaimynė būtų grėbusi, bet daugiau nėra kam. Jie (liudytojas ir kaltinamoji) turi du šunis, vienas pudelis, kitas vokiečių aviganis. Jų sklype, ant ribos su valstybine žeme, auga gluosnis.

Iš pradžių santykiai su kaimyne buvo visai nieko, paprasti kaimyniški santykiai, nedaug bendravo, kartą buvo vieni pas kitus, su vaikais jų visada bendravom, nebuvo jokių problemų, kol nepradėjo augti tie medžiai ir krūmai, o jie paprašė juos pakirpti. Jie sakė genės, bet nugenėjo tik vieną kartą ir pasakė, kad daugiau negenės. Po to pradėjo auginti didelius augalus, jie sakė, kad jie užstos jiems saulę, tujos išaugo gal po 3-4 metrus ir jie neapsikentę kreipėsi į savivaldybę, kad ji kreiptųsi į kaimynus ir įpareigotų pakirpti tas tujas. Va tada sužinojo, kad čia net ne kaimynų žemė. Tada jie parašė pareiškimą leisti nugenėti, savivaldybė davė leidimą, palikome gal 2.20 m. Tada įvyko pirmas konfliktas. Vėliau viskas prasidėjo, užkimšo kanalizaciją, po to prasidėjo veidrodžių statymas, prikabino velnių ant pagalių. Kai jiems išnaikino daug augalų, tuomet pastatė dar 5 kameras. Gal kaimynai jiems keršija, nes jie parašė pareiškimą, kad jie užėmė valstybinę žemę. Jam nereikėjo ruoštis šiandienos posėdžiui, jis jau 15 m. tam ruošiasi, kai viskas prasidėjo, nėra reikalo parodymus derinti su žmona, nes jau (duomenys neskelbtini) m. kartu.

2022-09-20 gautas S. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad kaimynė J. D. 2022-09-19, apie 18.12 val. sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (t. 1, b. l. 29). Prie pareiškimo pridėta: 2022-09-19 viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – ir RVUL) E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopija, kurios duomenimis S. M. apžiūrai atvyko 2022-09-19, 19.18 val., nustatyti daugybiniai paviršiniai pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens sužalojimai (ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos). Būklės įvertinimo informacijoje nurodyta, kad bendra būklė patenkinama, sąmonės būklė normali, kūno temperatūra – 38,4 laipsniai Celsijaus, <...>, pilvo skausmingumas 6 balai (t. 1, b. l. 30); VšĮ RVUL Ortopedo traumatologo konsultacija, atlikta 2022-09-19, 22.20 val. Apžiūrėta kairė plaštaka, kaklo skausmas 4 balai. Klinikinės apžiūros duomenimis kūno temperatūra 36,6 laipsniai Celsijaus. Specialiosios apžiūros duomenys: kaklo skausmas, kraujosruvos, kairės plaštakos skausmas, tinimas, rankos kraujotaka, inervacija nesutrikusi. Diagnozė. Kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas; kairės plaštakos sumušimas. Gydymas — šaltis, rekomenduojama ramybė, analgetikai, šaltis lokaliai, riboti fizinį krūvį (t. 1, b. l. 31). VšĮ RVUL Ambulatorinio apsilankymo aprašymo kopijos duomenimis, 202209-19 19.18 val. diagnozuoti kiti voko ir periokulinės srities paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimas. Prie nusiskundimų nurodyta, kad galvos svaigimo, pykinimo neatžymi. Be sąmonės nebuvo. Epizodų, kurių neprisimena nėra. Apžiūroje užfiksuotas periobitalinės srities paraudimas. Regėjimas nesutrikęs. Rekomenduotas tausojantis režimas, analgetikai pagal poreikį, šaltis ant sumuštos vietos (t. 1, b. l. 32); apsaugos kamerų įrašas (du variantai, viename geresnis vaizdas, kitame geresnis garsas, nurodyta, kad apsaugos kamera netiksliai fiksuoja laiką (rodoma 23 val., o ne 18 val.), tačiau minutės ir sekundės tikslios).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis ir 2023-09-01 daiktų apžiūros protokoluose ir Bendrojo pagalbos centro garso įrašuose užfiksuota, kad:

1) 2022-09-19, 18.21 val. S. M. ir jos sūnus praneša apie įvykį, nurodo, kad S. M. buvo ką tik užpulta kaimynės, kuri telefoną atėmė, suspardė, sumušė, spardė į pilvą, pykina.

2) Kitame garso įraše girdėti, kad apie įvykį praneša J. D., kuri nurodo, kad ją užpuolė kaimynė, sulaužė akinius ir sumušė, į akį davė (t. 1, b. l. 33-34; t. 2, b. l. 145-151).

Iš 2023-02-20 prokurorės J. J. K. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-37257-22, kuris buvo pradėtas pagal 2022-09-29 J. D. pareiškimą dėl 2022-09-19 įvykių S. M. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, kad S. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas (t. 2, b. l. 125-133, t. 2, b. l. 137-141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3010/2022 (1), surašytoje atlikus S. M. apžiūrą ir medicinos dokumentų duomenis, nurodyta, kad S. M. padaryti: odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, abipus blauzdose nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-09-19). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad S, M. apžiūros metu kairės akies apatiniame voke, ties akiduobės apatiniu kraštu 3x2 c plote užfiksuoti daugybiniai nuo 0,2x0,1 iki 0,2x0,2 cm nutrūkstantys odos nubrozdinimai, pasidengę iškiliu šašu. S. M. nurodo skausmingumą kaklo šoniniame paviršiuje, 1 cm į kairę nuo vidurio linijos, tuoj žemiau apatinio žandikaulio krašto, 9x6 cm plote, violetinės spalvos gelsvais pakraščiais paviršinės kraujosruvos odoje. Dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame – išoriniame paviršiuje 3x2 cm gelsva poodinė kraujosruva. Analogiškos poodinės kraujostuvos 2x3 cm krūtinės ląstos kairėje, 8 cm į kairę nuo vidurio linijos, tuoj žemiau šonkaulių lanko apatinio krašto; 3x2 kairės pusės klubakaulio sparno viršutinio krašto projekcijoje; 8x5 cm dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje; 5x3 cm dešinės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje; 2x2 cm kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje; 1,5x1,5 kairės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje; 2x2 kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje; 4x3 cm kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje (t. 1, b. l. 95-96).

2023-10-04 S. C.- Specialisto paaiškinimų protokolas.

Žemesnės instancijos teismas

1. Kokioje padėtyje esant S. M. galėjo būti padarytas kiekvienas iš sužalojimų? Atsakymas: Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis kūne nenurodo kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo jai metu. 2. Kokios jėgos reikėjo padarant sužalojimus? Atsakymas: Teismo medicinos praktikoje sužalojimo padarymo jėga nevertinama. Sužalojimai galėjo būti padaryti jėga, viršijančia mechaninį audinių atsparumą. 3. Koks kūno sužalojimo padarymo būdas: kokiu įrankiu, daiktu jie padaryti? Ar galėjo atsirasti esant konkrečioms aplinkybėmis: smūgiuojant, kritimo, griovimo metu, susižalojant pačiam atliekant kokius nors veiksmus? Atsakymas: Nustatytuose sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės žalojančio daikto (daiktų) savybės, todėl pasisakyti kokiu įrankiu ar daiktu galėjo būti padaryti sužalojimai, nėra galimybės. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), galimai ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. Kokioje pozoje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu? Atsakymas: Sužalojimų lokalizacija bei pobūdis kūne nenurodo kokioje padėtyje, pozoje galėjo būti nukentėjusioji sužalojimų padarymo jai metu. 5. Ar minėti sužalojimai galėjo atsirasti smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam krentant ir atsitrenkiant į kažkokius kietus daiktus? Atsakymas: Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais, spardant, suduodant smūgius kietu daiktu, tiek pačiam nukentėjusiajam griūnant, bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus.

2022-09-21 Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, žemės sklypas esantis už pastato, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad prie sklypo patenkama nuo pagrindinės gatvės praėjus pro namo pažymėto Nr. 9 arba namo pažymėto Nr. 7 žemių valdas, aptvertas teritorijas. Minėtą žemės sklypą supa tujų tvora, tačiau žiūrint nuo gatvės pusės matoma, kad riboje tarp namo Nr. 7 ir Nr. 9 yra praėjimas tarp sklypų kuriuo galima patekti į minėtą žemių valdą. Sklypo viduryje matoma duobė, kurioje sugrėbti lapai, įvairios žemės, augalai. Plotas apželdintas augalais. Kairėje, žiūrint nuo namo Nr. 7, matomas medis — obelis. Ant pastato pažymėto Nr. 7 terasos matoma vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į įvykio vietą. Tyrimui reikšmingų objektų įvykio vietoje nerasta ir nepaimta (t. 1, b. l. 81-84).

Peržiūrėjus J. D. pateiktą vaizdo įrašą VID-202209-29-WA0008, matyti, kad jis filmuojamas kaltinamosios mobiliuoju telefonu, kaltinamoji išeina iš savo sklypo teritorijos ir niūniuodama eina link vietos, kurioje buvo baseinas. Vaizdo įraše matosi, kad ten nukentėjusioji deda sugrėbtus lapus.

Peržiūrėjus S. M. pateiktą vaizdo ir garso įrašą Priedas Nr. 3 matyti, kad jis filmuotas S. M. einant paskui kaltinamąją, kuri ėjo link savo teritorijos. Įrašo laiku 00.00.12 niūniuodama nukentėjusioji eina paskui kaltinamąją, kuri įėjo į savo teritoriją, tačiau pamačiusi nukentėjusiąją grįžo. Kaltinamoji sako „Valstybinėj žemėj vaikštau, va šūdo kiek pridėjo, o jezus, o jezus, kiek šūdo pridėjo“. Nukentėjusioji sako kaltinamajai „Ar greitosios tau reikia, ar ko tau reikia, iš vis nebeturi ką veikti“ ir eina paskui kaltinamąją, laikydama nedideliu atstumu nuo jos į ją nukreiptą telefoną. Kaltinamoji eina link vietos, kur buvo baseinas ir sako „Valstybinėj žemėj deda šiukšles į baseiną“. Nukentėjusioji eina paskui, telefonas prikištas prie pat kaltinamosios galvos (00.00.29). Kaltinamoji sakydama „pažiūrėkit, pažiūrėkit“ atsisuka į nukentėjusiąją (00.00.32), kuri kaltinamajai visiškai prie kaktos ir akių prikiša telefoną (00.00.34) ir tada kaltinamoji dešine ranka suduoda per rankas, kuriose laikomas jai prie veido prikištas telefonas. Vaizdo įrašas nutrūksta.

Iš S. M. pateiktų vaizdo ir garso įrašo „s. m.“ ir „2022-09-19 18-12“, „m.“ ir „IMG_1725“, matyti, kad:

1) Vaizdo ir garso įrašas „s. m.“ ir „2022-09-19 18-12“. Trukmė 05.10 min. Matoma, kaip nukentėjusioji grėbia lapus, juos nešioja į daubą (buvusią baseino vietą) ir deda į krūvą. 00.01.42 įrašo laiku ateina kaltinamoji, vilkinti raudonu džemperiu, dešinėje rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną, prieina prie buvusio baseino, galimai nufotografuoja. Tuo metu nukentėjusioji palieka grėblį po medžiu ir nueina link savo namų. 00.01.53 kaltinamoji išjungia telefoną, perima į kairę ranką, apsisuka ir nueina į šoną (priešingą, nei buvo nukentėjusioji). 00.01.57 grįžta nukentėjusioji. 00.01.59 nukentėjusioji užeina už filmavimo lauko, jos nesimato. 00.02.02.kaltinamoji apsisuka ir nueina į tą pusę, iš kurios atėjo, užeina už medžio, per kurio vainiką nebesimato. 00.02.43 matosi pro medžio lapus kaip kaltinamoji vaikšto. 00.02.57 į vaizdo kameros fiksavimo lauką vėl iš tos pačios pusės pasirodo nukentėjusioji ir nueina į tą pusę, kurioje yra kaltinamoji, už medžio. 00.03.12 prieina prie kaltinamosios, kalbasi (žodžių negalima suprasti). Pro medžio vainiką matosi, kad abi 00.03.29 eina link buvusio baseino, 00.03.35 išeina iš už medžio vainiko, kaltinamoji eidama link baseino rodo į jį ir kažką sako, nukentėjusioji, laikydama abiem rankom telefoną eina greta kaltinamosios, telefoną prikišusi labai arti kaltinamosios galvos, o kaltinamai sustojus 00.03.36 — prikiša telefoną prie pat kaltinamosios veido, ar paliečia, nesimato. Kaltinamoji 00.03.37 dešine ranka staigiu judesiu suduoda per nukentėjusiosios rankas. Nukentėjusioji 00.03.38 užsimoja dešine ranka (rankoje tebelaikydama telefoną) ir smūgiuoja link kaltinamosios galvos, nesimato ar pataiko, tačiau dešinė plaštaka su telefonu joje labai arti kaltinamosios kaktos. Kaltinamoji, laikydama kairėje rankoje telefoną, atremia nukentėjusiosios dešinę ranką. Kaltinamosios dešinė ranka ir nukentėjusiosios kairė ranka susikabinusios. Abi susikimba rankomis, kurį laiką grumiasi viena kitą trukdamos ir stumdamos. 00.03.39 matosi kaip pirma nukentėjusioji dešine griebia kaltinamajai kaklo srityje, tada kaltinamoji beveik tuo pat metu griebia nukentėjusiąją dešine ranka kaklo srityje. Nukentėjusioji kaire ranka sugriebia šalia kaklo esančią kaltinamosios ranką, o dešine ranka toliau laiko kaltinamąją ties kaklu. Kaltinamoji staigiu judesiu pasisuka į kairę (žiūrint kaltinamosios kryptimi) ir staigiu judesiu sukdamasi į dešinę parverčia nukentėjusiąją ant žemės ir iš karto paleidžia, nukentėjusioji nusiridena kelis metrus ir atsistoja. Kaltinamoji eina link nukentėjusiosios. Abi atsiduria už medžio vainiko 00.03.45. Matosi, kad abi atsistojusios grumiasi rankomis. 00.03.52 matosi, kaip kaltinamoji parverčia nukentėjusiąją ant žemės, galimai toliau grumiasi rankomis atsisėdę, nes kaltinamoji nuolat atsilošiabet vaizdą užstoja medžio lapai, aiškiai nesimato. 00,04,28 vaizdą beveik visiškai užstoja medžio lapai. Kaltinamoji palinkusi virš nukentėjusiosios. 00.04.39 kaltinamoji atsistoja. Nukentėjusioji lieka gulėti. Matosi judesiai, bet kas vyksta nesimato. 00.04.53 nukentėjusioji išbėga iš už medžio vainiko, nubėga į namus.

2) vaizdo - garso įrašas „m.“ ir „IMG_1725“ 6.54 min. trukmės. Vaizdo įraše matomas perfilmuotas vaizdas nuo kompiuterio ekrano, Matoma, kaip nukentėjusioji grėbia lapus, juos nešioja į daubą ir deda į krūvą. Ateina kaltinamoji su raudonu džemperiu, prieina prie suneštų lapų krūvos su telefonu, galimai nufotografuoja lapus, nueina į šoną, vaikšto. Tada grįžta nukentėjusioji, abi moterys tarpusavyje šnekasi, pokalbio aiškiai nesigirdi dėl prastos garso kokybės. Tada abi moterys kartu paeina šiek tiek į šoną. Nukentėjusioji telefonu filmuoja kaltinamąją, savo telefoną laiko labai arti kaltinamosios veido. Kaltinamoji dešine ranka suduoda per nukentėjusiosios rankas. Tada nukentėjusioji dešine ranka trenkia kaltinamajai į galvos kairę pusę. Moterys susikimba abiem rankomis, traukia viena kitą, tada kaltinamoji pargriauna nukentėjusiąją ant žemės, nukentėjusioji atsistoja, abi moterys toliau stumdosi, tačiau dėl įrašo kokybės aiškiai nesimato, kas tiksliai vyksta, taip pat dėl prastos garso kokybės nesigirdi ką jos sako. Įrašo pabaigoje girdisi nukentėjusiosios dejonė, tada girdisi kaip kaltinamoji keturis kartus pasako: „Tau galas“. Nukentėjusioji nubėga į namus.

2022-11-16 kitų daiktų apžiūros protokolu ir pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų duomenimis, pateikti 11 vaizdo ir garso įrašų:

1) Vaizdo įraše „2022_0919_183222_068.MP4“ kairiajame kampe matosi data 2022-09-19, bei laikas 18.34.21. Vaizdas matomas policijos tarnybiniame automobilyje. Policijos pareigūnai atvažiuoja prie namo, bei per vartelius užeina į vidų. Pareigūnus pasitinka kaltinamoji J. D.. Ji nurodo, jog ją sumušė su telefonu, kurį laiko rankose. Policijos pareigūnas paprašo, jog moteris papasakotų nuo pradžių, kas nutiko. Kaltinamoji nurodė, jog dabar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jog antradienį ji pridėjo šūdo aplink ir jai sakė, jog viską filmuotų. Ir dabar ji pamatė, kad į valstybinę žemę meta sugrėbtus lapus į baseiną, todėl atėjusi pradėjo filmuoti. Viską nufilmavo ir ketino eiti, tačiau kita moteris viską numetė, atėjo prie J. D., prikišo telefoną prie jos veido ir paklausė, ką ji daro jos žemėje. Kaltinamoji sureagavo į tai ir ranka ją nustūmė, bei paklausė, ką jį čia kiša. Tada kita moteris iš telefono trenkė jai į nosį, taip sulaužydama akinius, po ko J. D. ją pargriovė.

2) vaizdo įrašo „2022_0919_183722_069.MP4“ pradžios laikas 18.37.22. Vaizdas matomas toks pats, kaip ir pirmajame vaizdo įraše. Policijos pareigūnas paklausė, ar moteris buvo privačioje žemėje. Kaltinamoji paaiškina, kad tai yra valstybinė žemė. Policijos pareigūnas paprašo parodyti, ką ji yra nufilmavusi. Moteris rodo vaizdo įrašą, tačiau nesimato. Moteris prašo policijos pareigūnų nueiti į įvykio vietą, kur viskas nutiko. Moteris parodo telefoną, kuris yra ne jos. Policijos pareigūnui paklausus, kodėl pas ją yra ne jos telefonas, ji paaiškina, kad ją mušė juo, todėl jį atėmė. Policijos pareigūnas nurodė, jog gavo pranešimą, jog iš kitos pranešėjos buvo pavogtas telefonas. Moteris rodo įvykio vietą, kur jos akiniai bei šlepetė, tačiau šių daiktų nesimato. J. D. nurodo vietą kur ją sumušė telefonu, kurį laiko rankose. Nurodė, jog teismo sprendimu, kaimynė iš valstybinės žemės turi viską pašalinti, bei jai nurodė viską filmuoti. J. D. teigia, jog po smūgio viena akimi blogai mato, todėl jai reikalinga medikų pagalba. Policijos pareigūnas iškviečia greitosios medicinos pagalbą. Vaizdo įrašo pabaiga.

3) vaizdo įrašo „2022_0919_184221_070.MP4“. pradžios laikas 18.42.20. Vaizdas matyti toks pats, kaip ir ankstesniuose vaido įrašuose. Matyti, kaip atvyko GMP brigada. J. D. teigia, jog blogai mato viena akimi bei, kad iki ligoninės gali pati nuvažiuoti. Atsako pareigūnui, kad viskas prasidėjo, jog jie užėmė valstybinę žemę 20 a. Pradėjo jai ant tvoros dėti šiukšles, siūlo pažiūrėti, kokios tujos pas ją. Ji jai sako susitvarkyti, o ji sako nesitvarkys. Jie parašė pareiškimą, jog jie užėmė valstybinę žemę. Po ko jiems reikėjo pašalinti tvoras, namų, viską, kas buvo nelegaliai įrengta.

4) vaizdo įrašo „2022_0919_184822_071.MP4“ pradžios laikas 18.48.22. Vaizdo įraše matosi medikai bei matosi kambarys. Girdisi nukentėjusiosios balsas, tačiau jos nesimato. Nukentėjusioji sako, jog priėjo šitą vietą ir tada kita moteris jai trenkė ranka, norėdama jai išmušti telefoną iš rankų. Ji telefono neatidavė, tada kita moteris pargriovė ją ant žemės. Ir tada pasakoja, pameta mintį… Teigia, jog kaip toliau buvo, nebežino. Nukentėjusioji pasakoja, jog ji galbūt atsistojo, nežino… Nes kita moteris ją du kartus parvertė ant žemės ir kai antrą kartą parvertė, ją pradėjo smaugti. Ji gynėsi, kiek galėjo, tada kita moteris atsistojo, pradėjo spardyti jai pilvą, atėmė jos telefoną ir nubėgo pas save. Policijos pareigūnas paklausia, ar tas telefonas „Iphone“ yra jos. Nukentėjusioji atsako, jog taip, tai jos telefonas. Policijos pareigūnas paklausia, ar gali šeimos nariai prisijungti prie vaizdo įrašų. Nukentėjusioji prideda, jog jai išėjus į kiemą, kita moteris nuolat bando išprovokuoti konfliktą. Nuolat kiša telefoną su kamera. Matyti, kaip medikai apžiūri moterį vietoje bei teigia, jog šiai moteriai reikalinga pagalba, o kitai moteriai tikrai pagalba nereikalinga. Policijos pareigūnas paklausia, ar įvykį matė sūnus ar vyras, nukentėjusioji atsako, jog nematė.

5) vaizdo įrašo „2022_0919_185322_072.MP4“ pradžios laikas 18.53.22. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnas per nešiojamąjį kompiuterį apžiūri vaizdo įrašus. Vaizdo įrašai, kuriuos žiūri policijos pareigūnai, yra pridėti prie ikiteisminio tyrimo bei apžiūrėti kitame apžiūros protokole. Girdisi, kaip pareigūnas kreipiasi į nukentėjusiąją sakydamas, jog ji pirma trenkė iš dešinės rankos. Nukentėjusiojo atsako, jog negali būti, ir vaizdo įrašą peržiūri dar kartą. Pareigūnas paprašo atsukti atgal vaizdo įrašą.

6) vaizdo įrašo „2022_0919_185821_073.MP4“ pradžios laikas 18.58.21. Matomas toks pats vaizdas, kaip ir ketvirtajame vaizdo įraše. 02.00 min. vyras klausia, ar telefoną pareigūnai rado pas ją (kitą moterį). Pareigūnas atsako, jog taip, bei jog ji (kita moteris) teigia, kad „palikot pas ją“. Nukentėjusioji atsako, jog telefoną iš jos atėmė bei kai ją smaugė, visomis „keturiomis“ bandė apsiginti. Pareigūnai klausia medikų, ar vešis moterį į ligoninę. Medikai atsako, jog kaip pasakys moteris. Nukentėjusioji atsako, jog nežino, kad šiek tiek pykina. Pareigūnas klausia moters, ar ji turės pretenzijų jai. Moteris atsako, jog turės. Visų akys nukrypsta į vaizdo įrašą, vaizdo nesimato, pareigūnas patvirtina, jog nukentėjusioji trenkė pirma. Nukentėjusioji neigia tai, bet pareigūnas pasako, jog aiškiai matosi, jog moteris su mėlynos spalvos striuke iš dešinės rankos smūgiuoja į galvos sritį. Pareigūnas nurodo, jeigu nukentėjusioji turi pretenzijų, turi kreiptis į medikus bei nustatyti sužalojimus.

7) vaizdo įrašo „2022_0919_190320_074.MP4“ pradžios laikas 19.03.19. Matomas toks pats vaizdas, kaip ir šeštajame vaizdo įraše. Vaizdo įraše girdisi, kaip medikė teigia, jog moteriai šokas. Bendru sutarimu moteris nusprendžia vykti kartu su medikais į Lazdynų ligoninę. Pareigūnai išėjo į lauką. Daugiau reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nėra.

8) vaizdo įrašuose „2022_0919_190934_075.MP4“, „2022_0919_191434_076.MP4“, „2022_0919_192432_078.MP4“ reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

9) vaizdo įrašo „2022_0919_191933_077.MP4“. pradžios laikas 19.19.33. Vaizdo įraše matyti, kaip 00.48 min. J. D. pasakoja pareigūnams „Jūs net neįsivaizduojat, kaip ji mane mušė su tuo telefonu ji buvo sąmoninga. Čia va surinkt šuns šūdus ir išdėlioti mano kieme ir vis tiek ji rėkia, kad lauk iš mano žemės.“ Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (kompaktinė laikmena voke ir apžiūros protokolas t. 1, b. l. 110-113).

Iš 2023-01-12 Akistatos protokolo matyti, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji liko prie savo parodymų.

S. M. atsakydama į klausimus parodė, kad pirmas smūgis J. D.. Ji pirma sugriebė jos kairės rankos plaštaką ir pradėjo ją sukti. Ji bandė gintis, bandė dešine ranka jai suduoti į ausį, bet nepataikė, J. D. blokavo jos smūgi, ir savo kaire ranka čiupo jai už dešinio riešo ir kita ranka pradėjo ją smaugti. Savo kaire ranka bandė atitraukti jos pirštus nuo gerklės, J. D. ją parvertė ant žemės, ji pasirideno porą metrų ir atsistojo. J. D. ją dar kartą parvetrė ant žemės ir pradėjo ją smaugti jau abiem rankomis. Smaugimo metu matė prieš akis geltonas dėmes, galvojo, kad tuoj mirs ir kalinamoji ją pasmaugs. Gynėsi rankomis kiek galėdama, J. D. nepaleido jos, kol ji nebegalėjo priešintis, kūnas suglebo, gulėjo rami, bet sąmonės praradus nebuvo. Tuomet J. D. paleido jos kaklą, atsistojo ir pradėjo ją spardyti, spyrė jai 5-8 kartus į kairės pusės įvairias kūno vietas. Tai darydama sakė „Tau galas“.

Kaltinamoji J. D. nesutiko su S. M. žodžiais. Parodė, kad baigusi filmuoti norėjo eiti link namų. Tačiau S. M. pribėgo prie jos su savo mobiliojo ryšio telefonu, filmavo ją, nes telefone matė savo veidą. Tuo telefonu prilietė jos veidą, tai yra nosį, ji S. M. pasakė „ką tu darai?“ ir savo rankomis atstūmė S. M. rankas. Tuo pat metu gavo smūgį į tarpuakį, S. M. trenkė jai į tarpuakį savo mobiliojo ryšio telefonu. Jos akiniai lūžo ir nukrito, be akinių ji blogai mato, pajuto, kad tinsta veidas, labai ištino kairės akies vokas (taip ji aš jautė). Kitas smūgis buvo iškart po pirmo smūgio, S. M. savo mobiliojo ryšio telefonu trenkė jai į dešinės pusės skruostą prie ausies. Ir tuomet prasidėjo grumtynės. S. M. vis dar mosikavo savo telefonu, o ji pakišo savo koją ir taip parvertė S. M. ant žemės. Ji gindamasi atėmė iš S. M. telefoną, nes ji tuo telefonu ją mušė, ir tuomet ji nuėjo į savo sklypą ir iškvietė policijos pareigūnus, o S. nubėgo namo.

Motyvuojamoji dalis

S. M. nesutiko su kaltinamosios žodžiais. patvirtinate J. D. žodžiais. Taip pat atsakant į klausimus parodė, kad J. D. jai grasino, pasakė keturis kartus „Tau galas“.

J. D. nesutiko su S. M. žodžiais. Sakė žodžius „Tau galas“, nepamena kiek kartų sakė, tačiau šie žodžiai reiškė tai, jog kreipsis į policiją , nes tai jau „liepto galas“. Galas reiškė tai, kad ji pagaliau kreipsis į teisėsaugą.

S. M., į klausimą, kad jeigu pasitvirtintų versija, kad J. jai užlaužė rankos pirštus, kodėl smūgiuodama atgal rankos mostą nukreipė į galvos sritį — atsakė, kad nemoka muštis, todėl negali atsakyti, kodėl mostas buvo į ausies sritį. Į klausimą, jeigu buvo tvirtinama, kad spardė kairę pusę, kodėl sumušimai buvo nustatyt dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, ir abipus blauzdoje, — atsakė, kad blokuojant jos smūgį sučiupo už riešo, labai stipriai spaudė ir įdrėskė su nagais, dėl to buvo dešinės pusės riešo mėlynės ir nubrozdinimas. Ją griaunat ant žemės ji krito dešine puse ant žemės. O kairės pusės sumušimai, nes spardė iš kairės pusės. Į klausimą, kodėl eksperto išvadoje atsiranda išvada, dėl padaryto odos nubrozdinimo kairės akies apatiniame voke, — atsakė, kad tuo momentu, kai ją smaugė ir kai ji gynėsi, J. D. trumpam buvo paleidusi jos kaklą ir įdrėskė akį. Teigiamai atsakė į klausimą apie tai, kad atstumas tarp J. D. veido ir telefono galėjo būti iki 10 centimetrų. Taip pat atsakant į klausimą nurodė, kad neatsimena, kokiu tikslu nusprendė taip arti priglausti savo telefoną prie J. D. veido (t. 1, b. l. 166-172).

J. D. pateikė išrašą iš SoDros apie išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus, iš kurio matyti, kad J. D. nedarbingumas išduotas nuo 2022-09-20 iki 2022-09-23. Taip pat pateikė Asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę (Forma Nr. 025/a-LK), kurios duomenimis J. D. 2022-09-19, 20.53 val. lankėsi VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje, kur jai nustatytos diagnozės: kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas. Aprašant apžiūros rezultatus nurodyta, kad: stebimi nosies ir skruostų srityse abipus; palpuojant skausminga dešinės pusės paausio srityje ir kairėje paakio srityje. Dėl paakio patinimo suleisti į raumenis vaistai (t. 4, b. l. 85-87). Pateiktoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-10-09 Specialisto išvadoje Nr. G 3125/2022 (01) nurodyta, kad buvo apžiūrėta J. D. ir medicinos dokumentai. Apžiūros metu nosies viršūnėje, ties vidurio linija, 0,3 cm skersmens, nosies dešinėje, trys taškiniai, kairiame skruoste 0,3 cm skersmens rausvos odos plotai nusilupusių šašų. Kitų sužalojimų nėra. Pateikta išvada, kad J. D. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais nosyje, skruostuose ir minkštųjų audinių patinimu paakio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku t. y. 2022-09-19. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 4, b. l. 89). J. D. pateikė fotonuotraukas su sužalojimais, darytas 2022-09-19, 21.47 val. (nuotraukų darymo laikas matosi iš pateikto vaizdo įrašo kompaktinėje laikmenoje 2024-05-02), kuriose matosi sužalojimai nosies dešinėje pusėje, ties dešinio antakio pabaiga, po kaire akimi (t. 4, b. l. 91-92).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. D. mušdama S. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairės akies apatiniame voke, kraujosruvomis kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, abipus blauzdose.

Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad tarp kaltinamosios J. D. ir S. M. šeimų apie 15 metų tęsiasi konfliktiški, įtempti santykiai. Tai patvirtino iš dalies kaltinamoji ir nukentėjusioji teisme, kaltinamosios sutuoktinis (kiekvienas nurodydamas, kad konfliktiška yra kita pusė), kaltinamosios gynėjos pateikta rašytinė medžiaga apie S. M. ir jos sutuoktinio rašytus skundus, apie skundus iš kaltinamosios šeimos pusės, nutrauktus ikiteisminius tyrimus, civilinius ginčus ir kt. (t. 4, b. l. 1-43), tyrėjos N. S. tarnybiniai pranešimai dėl aplinkybių patikslinimo (t. 1, 117, 129). Abi moterys konflikto priežastis nurodo skirtingai, tačiau konfliktiški santykiai tarp šeimų akivaizdūs ir įsisenėję ir didžiąja dalimi susiję su valstybinės žemės, besiribojančios su kaltinamosios ir nukentėjusios sklypais naudojimu, jo tvarkymu, priežiūra.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiose bylose, ypač kai tarp nukentėjusiųjų ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų yra susiklostę šeiminiai, įtempti, konfliktiniai santykiai, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusieji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų. Konfliktinėse situacijose susijaudinę asmenys kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaištams ir nepasitenkinimui išreikšti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, pasiduoda emocijoms.

Žemesnės instancijos teismas

Vertindamas kaltinamosios J. D. parodymus, teismas mato, kad jie proceso metu nebuvo nuoseklūs, be to, dalis jų prieštarauja ne tik nukentėjusiosios parodymams, bet ir vaizdo įrašams (dėl išsakytų nukentėjusiosios frazių, smūgių sudavimo kiekio iki pirmo S. M. parvertimo ant žemės).

Vertindamas nukentėjusiosios S. M. parodymus teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pradžioje jie nebuvo tokie detalūs, kaip duoti teisme. Teisme, nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad dalis aplinkybių, kurias pasakoja, yra iš vaizdo įrašų. O dėl dalies įvykio, kurio nesimato vaizdo įrašuose, S. M. negalėjo tiksliai atkurti veiksmų chronologijos, aiškiai prisimindama tik jos nuvertimą antrą kartą ir, pasak nukentėjusiosios, jos smaugimą, spardymą kojomis, vieną kartą ištartos frazės „Tau galas“. Negalėjo tikslia pasakyti, kuriuo metu iš jos atimtas telefonas.

Kitų asmenų, mačiusių įvykį, nebuvo. Todėl šioje byloje vienas iš objektyviausių įrodymų dėl įvykio eigos yra vaido įrašai, pateikti kaltinamosios ir nukentėjusiosios. Vertinant vaizdo įrašuose (pateiktuose J. D., S. M.) užfiksuotas aplinkybes, galima gana tiksliai atkurti konflikto pradžią ir pirmo S. M. parvertimo. Vėliau grumtynes ir kitus abiejų moterų veiksmus užstojo medžio laja ir tik iš dalies galima matyti, kas vyko toliau. Taip pat būtina vadovautis gautų duomenų visuma, kuri patvirtintų arba paneigtų kaltinamosios arba nukentėjusiosios aprodymus.

Teismo nuomone, specialisto išvados ir medicininiai dokumentai, patvirtina tiek kaltinamosios, tiek nukentėjusiosios sužalojimą faktą nagrinėjamo įvykio metu, nes sužalojimai nustatyti netrukus po įvykio, kaltinamajai padaryti sužalojimai matosi ir pareigūnų filmuotoje medžiagoje. Teismas neturi pagrindo manyti, kad moterys po įvykio pačios save sužalojo. Įvyksi truko pakankamai ilgą laiko tarpą, nukentėjusioji du kartus buvo parversta ant žemės, jai buvo suduota per rankas, kuriose laikė telefoną, viena kitai smūgiavo ir laikė ties kaklu, grūmėsi. Nukentėjusioji taip pat neginčijo, kad grumtynių metu galėjo sužaloti kaltinamąją. Nukentėjusiosios būsena po įvykio (atvažiavusi paramedikė įvardijo kaip šoko būseną, kelias valandas laikėsi pakilusi kūno temperatūra vir 38 laipsnių) taip pat sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad nukentėjusioji savęs nežalojo. Apie sužalojimus tiek viena, tiek kita pranešė paskambinusios bendruoju pagalbos telefonu iš karto po įvykio. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sužalojimai, nustatyti specialistų, buvo padaryti būtent įvykio metu.

Taigi teismas laiko nustatyta, kad nukentėjusiajai įvykio metu buvo padaryti: odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, abipus blauzdose nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2022-09-19), vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto apžiūros metu likę pėdsakai šių sužalojimų: kairės akies apatiniame voke, ties akiduobės apatiniu kraštu 3x2 c plote užfiksuoti daugybiniai nuo 0,2x0,1 iki 0,2x0,2 cm nutrūkstantys odos nubrozdinimai, pasidengę iškiliu šašu; kaklo šoniniame paviršiuje, 1 cm į kairę nuo vidurio linijos, tuoj žemiau apatinio žandikaulio krašto, 9x6 cm plote, violetinės spalvos gelsvais pakraščiais paviršinės kraujosruvos odoje; dešinio dilbio apatinio trečdalio priekiniame – išoriniame paviršiuje 3x2 cm gelsva poodinė kraujosruva; analogiškos poodinės kraujostuvos 2x3 cm krūtinės ląstos kairėje, 8 cm į kairę nuo vidurio linijos, tuoj žemiau šonkaulių lanko apatinio krašto; 3x2 kairės pusės klubakaulio sparno viršutinio krašto projekcijoje; 8x5 cm dešinės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje; 5x3 cm dešinės šlaunies apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje; 2x2 cm kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje; 1,5x1,5 kairės šlaunies apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje; 2x2 kairės blauzdos viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje; 4x3 cm kairės blauzdos vidurinio trečdalio priekiniame paviršiuje (t. 1, b. l. 95-96).

J. D. įvykio metu buvo nubrozdinta nosis, skruostai. Buvo patinę minkštieji audiniai paakio srityje (t. 4, b. l. 89).

Kaltinamoji J. D. viso proceso metu teigė, kad ji gynėsi nuo nukentėjusiosios S. M. puolimo, kad būtent nukentėjusioji puolė pirma, kad ji buvo ne kartą daužoma telefonu, kurį buvo priversta jėga atimti iš nukentėjusiosios. Tačiau gynybos versija paneigta nukentėjusiosios parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina vaizdo medžiaga, kuri detaliai aprašyta prie įrodymų.

Nukentėjusioji S. M., aiškindama konflikto pradžią nurodė, kad jos veiksmus (telefono pasiėmimą, ėjimą paskui kaltinamąją ir jos filmavimą) iššaukė kaltinamosios nuolatinis jos filmavimas, kai ji tvarko valstybinį žemės sklypą ir įvykis prieš kelias dienas, kai kaltinamoji jai neleido (atsistodama priešais žoliapjovę ir ją filmuodama) valstybiniame žemės sklype, kuriame ji turi savivaldybės leidimą tvarkytis, nupjauti žolę. Pagalvojo, kad pakaks, kad reikia paimti telefoną, parašyti pareiškimą į policiją, kiek tai gali tęstis. Šie nukentėjusios parodymai tik iš dalies atitinka vaizdo įrašus. Iš kaltinamosios pateikto vaizdo įrašo ir nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, darytų mobiliojo ryšio telefonais, iš vaizdo įrašo, įrašyto iš vaizdo kameros, esančios pas S. M. ant namo, akivaizdžiai matyti, kad J. D. eina link vietos, kur S. M. dėjo sugrėbtus lapus (į vietą, kur seniau buvo baseinas, į filmavimo lauką patenka ir nukentėjusioji, eidama kaltinamoji komentuoja ką, jos manymu, mato), tai užfiksavusi ji išjungia filmavimą ir perėmusi telefoną į kairę ranką eina namo. Nukentėjusioji iš namų nešina mobiliojo ryšio telefonu iš dalies bėgte pasivijo nueinančią kaltinamąją, kuri jau buvo nuėjusi į savo sklypą, bet grįžo pamačiusi nukentėjusiąją. Nukentėjusioji su ironiškoms pastabom kaltinamąją filmavo, eidama paskui ją link gėlyno, įrengto vietoj baseino. Tai rodo, kad ne daromo teisės pažeidimo nukentėjusioji atėjo užfiksuoti, o susierzinusi dėl kaltinamosios elgesio nusprendė atsilyginti tuo pačiu (filmuoti). Tai patvirtina ir tolesnis nukentėjusiosios elgesys, kai ji ne iš tolo filmavo kaltinamąją, o ėjo iš paskos, laikydama mobiliojo ryšio telefoną labai arti kaltinamosios, klausdama ar jai nereikia greitosios ar kažko kito, o kai kaltinamoji stabtelėjo, rodydama į neva teršiamą gėlyną, prikišo kaltinamajai mobiliojo ryšio telefoną prie veido, beveik liesdama jį (tai akivaizdžiai matyti iš nukentėjusiosios pateikto vaizdo įrašo, daryto mobiliuoju telefonu, nes matėsi tik kaltinamosios kaktos dalis, po to tik dalis akių). Tačiau, priešingai nei nurodo kaltinamoji, iš to paties S. M. pateikto vaizdo matyti, kad telefonu nebuvo paliesti kaltinamosios akiniai ar veidas. Taip pat matyti, kad nukentėjusiajai prikišus mobiliojo ryšio telefoną kaltinamajai prie veido, J. D. staigiu judesiu dešine ranka suduoda nukentėjusiajai per rankas, sugriebia kairę plaštaką, tada nukentėjusioji užsimoja ir bando suduoti kaltinamajai į galvą.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017, 2K-36-788/2021 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.). Ar buvo pavojingas kėsinimasis, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su kaltinamąja, kad pirmiau aprašytas nukentėjusiosios elgesys yra itin nemalonus ir erzinantis, tačiau jokių kitų agresyvių, aktyvių, puolamųjų veiksmų, kurie galėtų sudaryti pagrindą galvoti, kad tuoj nukentėjusioji panaudos prieš kaltinamąją smurtą, nebuvo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji kada nors būtų smurtavusi prieš kaltinamąją, nors įtempti santykiai tarp jų tęsiasi jau labai ilgą laiką. Visa tai rodo, kad kaltinamoji neturėjo jokio pagrindo manyti, kad į ją nukentėjusioji pavojingai kėsinasi. Nagrinėjamu atveju netinkamą konflikto sprendimo būdą, o būtent smurtą (trenkiant nukentėjusiajai per rankas, sugriebiant ir nepaleidžiant kairės plaštakos), pasirinko ne nukentėjusioji, o kaltinamoji. Ir tik po to sekė nukentėjusiosios bandymas suduoti kaltinamajai į galvą. Taigi, būtent po kaltinamosios smurtinio veiksmo prasidėjo muštynės/grumtynės. O būtent, vaizdo įraše, darytame ant nukentėjusiosios namo esančia kamera, matyti, kad po kaltinamosios smūgio į nukentėjusiosios rankas, nukentėjusiosios smūgį kaltinamoji atremia, nesimato ar nukentėjusiosios smūgis pasiekia tikslą ar ne. Kurį laiką abi moterys susikibusios rankomis grumiasi, viena kitą trukdamos ir stumdamos. 00.03.39 matosi, kaip nukentėjusioji pirma dešine ranka griebia kaltinamajai kaklo srityje, tada kaltinamoji beveik tuo pat metu griebia nukentėjusiąją dešine ranka kaklo srityje. Nukentėjusioji kaire ranka sugriebia šalia kaklo esančią kaltinamosios ranką, o dešine ranka toliau laiko kaltinamąją ties kaklu. Kaltinamoji staigiu judesiu pasisuka į kairę (žiūrint kaltinamosios kryptimi) ir staigiu judesiu sukdamasi į dešinę parverčia nukentėjusiąją ant žemės ir iš karto paleidžia, nukentėjusioji nusiridena kelis metrus ir atsistoja.

Kaltinamosios tolesni veiksmai taip pat nėra gynybiniai. Pargriovusi nukentėjusiąją, J. D. nepasišalino, nėjo namo, nekvietė pareigūnų, o kryptingai nuėjo prie atsistojusios nukentėjusiosios. Vėl prasidėjo grumtynės, vėliau moterys grūmėsi, kaltinamajai nuvertus nukentėjusiąją ant žemės. Nors vaizdą riboja tanki medžio laja, tačiau 00.04.28 matosi, kad kaltinamoji palinkusi virš nukentėjusiosios, 00.04.39 kaltinamoji atsistoja, o nukentėjusioji lieka gulėti. Matosi kaltinamosios judesiai, bet kas vyksta — nesimato. 00.04.53 nukentėjusioji išbėga iš už medžio, nubėga į namus.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, matyti, kad konfliktas viena kitą filmuojant peraugo į muštynes. Iš nukentėjusiosios pusės veiksmai buvo nemalonūs ir erzinantys, galimai ir keliantys pyktį, tačiau jie nebuvo agresyvūs ir ne puolamieji, kurie galėtų sudaryti pagrindą galvoti, kad tuoj nukentėjusioji panaudos prieš kaltinamąją smurtą. Kaip minėta, per daugiau nei dešimtmetį trunkančių konfliktinių, įtemptų santykių, nukentėjusioji prieš kaltinamąją ar kitą jos šeimos narį nėra smurtavusi, agresyviai elgusis ar pan. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad kaltinamoji akivaizdžiai už nukentėjusiąją aukštesnė ir fiziškai stipresnė. Kaltinamoji, nesusivaldžiusi dėl nukentėjusiosios pirmiau aprašyto elgesio, kurį teismas taip pat vertina neigiamai, sudavė nukentėjusiajai per rankas, dešine ranka laikė nukentėjusiosios kairę plaštaką, o po to iš karto prasidėjo grumtynės/muštynės. Kaltinamoji parvertusi ant žemės nukentėjusiąją, kuri nuo jos nuriedėjo kelis metrus, nenutraukė savo veiksmų ir priėjusi prie nukentėjusiosios, kuri buvo fiziškai silpnesnė, toliau atliko puolamuosius veiksmus ir grūmėsi/mušėsi su nukentėjusiąja iki tol, kol ši priešintis nebegalėjo, liko gulėti ant žemės. Kurį laiką pastovėjusi virš gulinčios nukentėjusiosios (matosi kaltinamosios judesiai, bet kokie tai veiksmai, nesimato) nuėjo namo. Visa tai, kas išdėstyta, teismo nuomone leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamoji smurtą panaudojo ne gynybos, o puolimo tikslais.

Kaip minėta, akivaizdu, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamoji taip pat patyrė medicininiuose dokumentuose ir specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus (jie matosi ir pareigūnų kūno kamera filmuotoje medžiagoje), tačiau pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo susidariusi būtinosios ginties situacija, kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus nukentėjusiosios S. M. kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji smurtą (suduodama per nukentėjusiosios rankas ir vėliau) panaudojo ne dėl siekio apsiginti nuo tariamo nukentėjusiosios puolimo, bet dėl pykčio nukentėjusiajai ir nesusivaldymo, sąlygotų tarpusavio ilgamečių konfliktų ir nukentėjusiosios elgesio kišant kaltinamajai telefoną prie veido. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji veikė tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį ir norėjo taip veikti, galimų pasekmių nekonkretizuodama.

Nors kaltinime nėra nurodyta kokiu būdu padarytas kiekvienas iš nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, tačiau teismas laiko kaltinimą pagrįstu, nes akivaizdu, kad mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais kaltinamoji nukentėjusiajai galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, o dalis sužalojimų galėjo atsirasti nukentėjusiajai dėl kaltinamosios veiksmų griūnant ant žemės du kartus. Iš vaizdo įrašo, daryto ant nukentėjusiosios namo esančia kamera, matyti, kad grumtynės/muštynės vyko pakankamai ilgai ir aktyviai, nustatyta, kad kaltinamoji atliko smurtinius veiksmus, prieš nukentėjusiąją, dėl kurių nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir kilo specialisto išvadoje Nr. G3010/2022(01) nurodyti padariniai: odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, abipus blauzdose.

Nesant abejonių, kad tarp J. D. panaudoto fizinio smurto ir nukentėjusiajai atsiradusio nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kad veikė J. D. neapibrėžta tyčia, konstatuojama, kad J. D. savo tyčiniais veiksmais padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas nenustatė kaltinamosios J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta galimybė atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, turėjusį įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismo nuomone, nagrinėjamu atveju tam nėra pagrindo, nes tokio pobūdžio konfliktai (viena kitos filmavimas) tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kaltinamajai nėra staigmena. Būtent įtempti santykiai, teismo nuomone, buvo vienas iš smurtą lemiančių veiksnių.

Tačiau į nukentėjusiosios elgesį, teismo nuomone, yra pagrindas atsižvelgti skiriant bausmę ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nukentėjusioji susierzinusi dėl kaltinamosios vykdomo filmavimo, demonstratyviai eidama paskui kaltinamąją, ją filmavo iš labai arti, sarkastiškai klausdama ar nereikia kaltinamajai greitosios medicinos pagalbos, o galiausiai telefoną prikišdama kaltinamajai visiškai arti prie veido, o ne kaip teigė nukentėjusioji, norėdama pranešti policijai apie kaltinamosios veiksmus.

J. D. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. J. D. dirba, charakterizuojama teigiamai (darbdavio parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu), nėra teista, per metus administracinėn atsakomybėn traukta du kartus už greičio viršijimą vairuojant (2022-10-21 duomenys iš administracinių nusižengimų registro, baudos sumokėtos). Nuo veikos padarymo praėjo beveik dveji metai. Byloje duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą.

Teismas, atsižvelgdamas į veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, tai, kad tai pirmas smurto panaudojimo atvejis per daugiau nei 10 metų besitęsiančią įtemptą situaciją tarp kaimynų, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios elgesį konflikto metu, kurio taip pat nevertina teigiamai, o priešingai, kaip aštrinantį konfliktą, sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajai paskyrus vieną iš švelnesnių bausmių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje — 8 mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros. Teismo nuomone, prevenciniams bausmės tikslams pasiekti šiuo atveju būtina paskirti įpareigojimą per bausmės laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti lankytis valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su kaltinamosios ir nukentėjusiosios žemės sklypais (Valstybinės žemės dalis, esanti tarp S. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir upės), kur įvyko konfliktas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 6 dalis).

Kardomoji priemonė (rašytinis pasižadėjimas neišvykti) paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje pateikti du civiliniai ieškiniai: Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiosios S. M..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnyje nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Dėl šių BPK nuostatų teismų praktikoje yra nurodyta, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-194-895/2020).

Nukentėjusioji S. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti jai iš kaltinamosios 250 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 147).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnis).

Nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip nepagrįsta, nes išlaidos nedetalizuotos ir visiškai nepagrįstos jokiais duomenimis (prekių įsigijimo kvitais, pavedimais ir kt.), galinčiais patvirtinti patirtas išlaidas. Be to, ir gydytojų rekomendacijose dėl gydymo nurodoma, kad rekomenduojama: tausojantis režimas, ramybė, analgetikai pagal poreikį, šaltis lokaliai, riboti fizinį krūvį (t. 1, b. l. 31, 32). Nukentėjusioji teisme nurodė, kad laikėsi gydytojų nurodymų gulėti, gėrė nuskausminamuosius. Teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką civilinė bylose asmuo, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (<...> „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Nagrinėjamu atveju nesant turtinę žalą įrodančių objektyvių duomenų, ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Nukentėjusioji taip pat prašo iš kaltinamosios jai priteisti neturtinę žalą – 2 000 Eur.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat įtvirtinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Teisme nukentėjusioji parodė, kad jos manymu, prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labai nedidelė. Dėl įvykio jai gydytojų liepta laikytis nurodymo gulėti, ilsėtis, gerti nuskausminamuosius. Ji gulėjo lovoje, negalėjo nevežti vaikų į mokyklą. Po šio įvykio dėl baimės ji ilgą laiką negalėjo net viena nuvažiuoti į parduotuvę, prašydavo, kad ją lydėtų vyras arba sūnus, turėjo lankytis pas psichologą. Kai buvo atvykusi tyrėja, jai davė lapą, kur gali kreiptis nuo smurto nukentėjusios moterys. Ji paskambino ir ją priėmė psichologė R., jos dirbo beveik du mėnesius, kol ji jai įkvėpė pasitikėjimą pasauliu, nes ji bijojo net išeiti į savo kiemą. Besibaigiant psichologės pamokoms, ji jau galėjo išeiti į lauką. Prisimena, kai išėjo į lauką, buvo labai gražus oras, pamatė, kad kaimynė A. lauke su apželdintoja, tuomet išėjo į lauką, su jomis pasikalbėjo, pagalvojo, kad jeigu ką — jos ją apgins. Ir šiuo metu nesijaučia tvirtai, po šio įvykio bijo, kad kaltinamoji ar jos vyras gali užpulti.

Įvertinęs nukentėjusiosios paaiškinus, įvykio aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes jos patirti neigiamai išgyvenimai, patirti sužalojimai yra susiję su šiuo teisminiu procesu ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė 2022-09-19, jai nustatyti: odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, abipus blauzdose. Taip pat akivaizdu, kad dėl įvykio nukentėjusioji patyrė neigiamų išgyvenimų, tam tikrą, tačiau ne ilgą laiką turėjo laikytis tausojančio režimo. Specialus gydymas nebuvo skirtas. Sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas tiki, kad nukentėjusiajai įvykis turėjo psichologinių pasekmių (pasak nukentėjusiosios du mėnesius lankėsi pas psichologą), kad ji patyrė nepatogumus, nes negalėjo tam tikrą laiką pasirūpinti vaikais, kaip tą darydavo iki tol, kad ir šiuo metu jaučiasi nejaukiai vaikščiodama valstybine žeme, esančia prie jos ir kaltinamosios sklypų, kurį nukentėjusioji turi teisę tvarkyti, įrengti ir puoselėti jame gėlyną. Šią išvadą teismas daro ne tik įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, bet ir kaltinamosios parodymus teisme bei jos teikiamą medžiagą, kuria prašė prijungti prie bylos (kaltinamoji nurodė, kad po įvykio pasistatė 5 papildomas vaizdo kameras. O aplinkybę, kad nukentėjusioji toliau filmuojama, parodo ir kaltinamosios teiktas, tačiau nepriimtas vaizdo įrašas, kur nukentėjusioji buvo filmuojama (iš kitos pusės tujų) vedžiojanti šunį). Tačiau taip pat atsižvelgia, kad nėra pateikta duomenų apie liekamuosius reiškinius dėl įvykio, į tai, kad sveikata buvo nežymiai sužalota, į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio, kur priteisiamos daug mažesnės sumos, esant sunkesniems sužalojimams, ar kai smurto metu buvo suduota daug daugiau smūgių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19-511/2020; 2K-538-788/2015), į nukentėjusiosios pirmiau aptartus veiksmus konflikto metu, kurie aštrino konflikto eigą.

Įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo klausimui išspręsti, teismas sprendžia, jog prašoma 2 000 Eur neturtinė žala yra per didelė, neatitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijų, kilusių padarinių bei teismų praktikos, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios ieškinyje prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 1 500 Eur. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmetamas.

(duomenys neskelbtini) pateikė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 163,33 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. (duomenys neskelbtini), sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB. Ieškiniui pagrįsti pridėjo Gydimo paslaugų apskaitos išrašą, kurio duomenimis 163,33 Eur sumą sudaro: chirurgo patikrinimas (21,32 Eur), Echoskopuotojo paslaugos (26,43 Eur), Ortopedo traumatologo paslaugos (21,32 Eur), vidaus ligų gydytojo paslaugos (31,32 Eur0, radiologinis ištyrimas (72,94 Eur) (t. 1, b. l. 136-138). Ieškinyje nurodoma, kad asmens sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra pagrįstas įrodymais, byloje nustatyta, kad S. M. nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas kaltinamosios veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo suteiktos medicininės paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, žala iki šiol nėra atlyginta. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, civilinės ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, iš J. D. priteistina Vilniaus teritorinei ligonių kasai 163,33 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Priteista suma turi būti pervesta ieškovės nurodytu būdu, t. y Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už S. M. gydymą“.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) 8 punkte nurodyta, kad, siekiant pagal Rekomendacijų 4 punkte įtvirtintus kriterijus tinkamai nustatyti atlygintinų išlaidų dydį, bylą nagrinėjančio teismo prašymu teisines paslaugas teikęs advokatas teismui turi pateikti detalizuotą pažymą, liudijančią suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą.

Byloje yra pateiktas prašymas iš kaltinamosios priteisti teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 5 000 Eur. Išlaidoms pagrįsti pateikta 2024-01-31 PVM sąskaita-faktūra TGSLT2400308 ir jos apmokėjimą patvirtinantis AB SEB banko išrašas apie lėšų įskaitymą į sąskaitą (t. 4, b. l. 82). Taip pat pateikta ataskaita apie susidariusias išlaidas, kurioje nurodyta, kad išlaidas sudaro: 2023-01-03 500 Eur už susipažinimą su iš klientės gauta bylos medžiaga, klientės paaiškinimų, susijusių su situacija, išklausymas; 400 Eur už 2023-01-05 prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo parengimą; 300 Eur už 2023-21-11 prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo parengimą; 400 Eur pasirengimas ir 2023-01-23 kliento interesų atstovavimas akistatoje tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios; 200 Eur už 2023-03-06 prašymo dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo parengimą; 400 Eur už 2023-04-11 prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo parengimą; 2023-04-21 klientės atstovavimas apklausoje; 800 Eur už 2023-06-10 skundo dėl 2023-05-22 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą parengimas; 400 Eur už 2023-07-18 už skundo dėl 2023-06-28 aukštesniojo prokuroro nutarimo atmesti skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą parengimas; 300 Eur už 2023-07-18 atsiliepimą į 2023-08-03 prokuroro skundą dėl 2023-07-28 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria panaikintas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą; 200 Eur už 2024-01-31 parodymų patikrinimą vietoje; 200 Eur už 2024-01-30 nuvykimą į Vilniaus miesto apylinkės teismo susipažinimo kambarį ir susipažinimą su bylos medžiaga; 300 Eur už 2024-01-31 pasirengimą ir dalyvavimą teisiamajame posėdyje; 300 Eur už 2024-03-20 pasirengimą bei dalyvavimą teisiamajame posėdyje; 100 Eur už prašymo dėl išlaidų advokatų pagalbai priteisimo parengimas (t. 4, b. l. 110-111).

Bylos medžiagoje yra atstovo pateikti dokumentai dėl teisinių paslaugų suteikimo nukentėjusiajai, tačiau ne visas nurodytas išlaidas teismas laiko pagrįstomis, o kai kurios yra aiškiai per didelės.

Visų pirma teismas mažina priteistinų išlaidų dydį 100 Eur dėl advokato parengtos detalizuotos pažymos apie suteiktas paslaugas. Pateikti Rekomendacijose nurodytą detalizuotą pažymą apie suteiktų teisinių paslaugų apimtį yra atstovo pareiga tam, kad būtent jo atstovaujamasis galėtų tinkamai realizuoti teisę prisiteisti šias išlaidas iš nuteistojo. Lietuvos advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. Šiuo gi atveju, teismo nuomone, pažymos nėra pagrindo laikyti teisine pagalba nukentėjusiajai, todėl jos teisinės pagalbos išlaidomis nepripažįstamos ir iš kaltinamosios nepriteisiamos. Be to, sąskaita faktūra dėl 5 000 Eur išlaidų išrašyta ir mokėjimas už teisinę pagalbą atliktas dar iki teismo siūlymo pateikti detalizuotą pažymą, liudijančią suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tad akivaizdu, kad į teisines paslaugas pažyma negalėjo būti įtraukta.

Taip pat teismas mažina priteistinų išlaidų dydį dėl 2023-03-06 prašymo dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo, nes savo esme tai prašymas prijungti prie bylos papildomą dokumentą – prokurorės J. K. 2023-02-20 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą S. M. pagal kaltinamosios pareiškimą dėl to paties įvykio (t. 2, b. l. 46-47), todėl prašoma priteisti už jo parengimą suma – 200 Eur, laikoma nepagrįsta ir aiškia per didele. Ši suma mažintina iki 20 Eur.

O ir likusi suma — 4 680 Eur, teismo nuomone, yra aiškiai per didelė. Ši išvada daroma atsižvelgus į bylos nedidelę apimtį (vienas liudytojas, kaltinamoji ir nukentėjusioji), iki byla perduota teismui, ją (be kaltinamąją charakterizuojančios medžiagos ir baigiamųjų ikiteisminio tyrimo veiksmų) tesudaro 2 tomai, o iš jų nemažą dalį sudaro skundai dėl prokurorų nutarimų. Teisme proceso dalyviai elgėsi sąžiningai, atvykdavo į teismo posėdžius, vyko trys teismo posėdžiai. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga ir teisinga, todėl mažintina iki 2 500 Eur ir nukentėjusiajai iš kaltinamosios priteisiamos 2 520 Eur dydžio išlaidos už advokato teisines paslaugas.

Dėl kitų klausimų

Šešias kompaktines laikmenas ir vieną atmintį, kuriose yra vaizdo įrašai, pateikti J. D., S. M., iš pareigūnų „Body“ kamerų (kompaktinėse laikmenose, viename atminties diske USB — voke, prisegtame prie bylos viršelio, t. 3), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. D. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, įpareigoti J. D. per bausmės laikotarpį sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždrausti bausmės laikotarpiu lankytis valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su kaltinamosios ir nukentėjusiosios žemės sklypais (Valstybinės žemės dalis, esanti tarp S. M. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir upės), kur įvyko konfliktas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį ir jai iš kaltinamosios J. D. priteisti 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2 520 (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt) Eur už advokato teisinę pagalbą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš J. D. priteisti 163,33 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris Eur 33 euro centus) žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į gavėjo banko AB „Swedbank“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „žala PSDF už S. M. gydymą“.

J. D. paskirtą kardomąją priemonę — rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti — panaikinti.

Šešias kompaktines ir vieną atminties diską USB su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė