- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- 1A-442-932/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36170-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- J. D.
- Nukentėjusysis
- S. M.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Laimonas Judickas, Matas Balėnas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Cinino, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Daivos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. D. gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta laisvės apribojimo bausmė 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, J. D. įpareigota bausmės atlikimo laikotarpiu sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir jai uždrausta bausmės laikotarpiu lankytis valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su nuteistosios ir nukentėjusiosios žemės sklypais (valstybinės žemės dalis, esanti tarp S. M. žemės sklypo, kurio adresas (duomenys neskelbtini), ir upės), kur įvyko konfliktas.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.
Nukentėjusiosios S. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistosios J. D. priteista nukentėjusiajai 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistosios J. D. priteista civilinei ieškovei 163,33 Eur už nukentėjusiajai S. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Iš nuteistosios J. D. priteista nukentėjusiajai S. M. 2 520 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
J. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. D. pripažinta kalta dėl to, kad ji nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: ji, 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 18.12 val., (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiąja S. M. metu, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, padarydama nukentėjusiajai odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kraujosruvas kaklo kairiame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje, taip tyčia nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. M. sveikatą. Tokiais savo veiksmais J. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistosios J. D. gynėjas advokatas Laimonas Judickas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla būtų nutraukta BK 28 straipsnyje numatytu pagrindu, konstatavus, kad J. D. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taip pat prašoma priteisti nuteistosios patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Netenkinus prašymo nutraukti bylą, gynėjas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir pilnai atmesti nukentėjusiosios S. M. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
2.1. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad būtent nukentėjusioji S. M. pirma pradėjo fizinį kontaktą, stuktelėdama rankoje laikytu telefonu nuteistajai į veidą, o pastaroji, reaguodama į tokį nukentėjusiosios veiksmą, staigiu rankos judesiu siekė tik nustumti nukentėjusiąją, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, jog tokiais veiksmais J. D. siekė užpulti nukentėjusiąją ar išprovokuoti būtinosios ginties sąlygas. Priešingai, nustūmus nukentėjusiąją, būtent ji užsimojo ir bandė trenkti nuteistajai į galvos sritį. Nuteistajai blokavus S. M. smūgius, pastaroji pirma griebė nuteistąją už kaklo. Gynėjo teigimu, būtent nukentėjusioji pirma užpuolė nuteistąją, savo judesius buvo nukreipusi į sveikatai ir gyvybei jautrią sritį, kai tuo tarpu nuteistoji fizinio konflikto pradžioje tik kartą trenkė į nukentėjusiosios ranką.
2.2. Apelianto vertinimu, nukentėjusiosios veiksmai buvo pavojingi ir realūs, todėl nuteistoji turėjo teisėtą pagrindą gintis. Dėl telefonu į veidą suduoto smūgio J. D. jautėsi išsigandusi ir automatiškai sureagavo į tokį nukentėjusiosios veiksmą, atstumdama S. M. nuo savęs. Akcentuojama, kad gindamasi nuteistoji nenaudojo jokių įrankių ar priemonių, pirma netrenkė į gyvybiškai pavojingas vietas, o nukentėjusiosios veiksmas suduodant smūgį telefonu buvo netikėtas, realiai įvykdytas ir orientuotas į nuteistosios veido sritį, dėl ko J. D. turėjo pagrindą spręsti, jog S. M. siekia ją sužaloti ir pagrįstai nuo to gynėsi.
2.3. Kaip neatitinkanti teismų praktikos išaiškinimų dėl būtinosios ginties taikymo vertinama pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. D. neturėjo pagrindo manyti, jog S. M. ją užpuls, kadangi per 10 metų laikotarpį nė karto nebuvo taip pasielgusi. Gynėjas teigia, jog būtinąja gintimi nuteistoji reagavo į konkrečią faktinę situaciją, o ne patį asmenį, todėl anksčiau vykę konfliktai, kurie ir nebuvo smurtiniai, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nukentėjusioji S. M. yra linkusi apkalbėti nuteistąją, todėl jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Gynėjas pastebi, jog nukentėjusioji su savo sutuoktiniu net tris kartus kreipėsi su pareiškimais pradėti nuteistajai ir jos sutuoktiniui ikiteisminius tyrimus, tačiau visi ikiteisminiai tyrimai vėliau buvo nutraukti nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Viename iš tyrimų, kuris buvo atliekamas dėl sužalojimo, buvo neatmesta galimybė, kad sužalojimus galėjo pasidaryti pati nukentėjusioji. Šiame baudžiamajame procese S. M. taip pat nurodė girdėjusi nuteistosios ir jos sutuoktinio pokalbį apie tai, kaip reikėjo sužaloti nukentėjusiąją, apie tariamą telefono pagrobimą, tačiau tokius pastarosios parodymus aiškiai paneigė liudytojas Č. D., taip pat iš nuteistosios darbovietės administracijos gauti duomenys. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, patvirtinančių nukentėjusiosios polinkį apkalbėti nuteistąją, nevertino ir dėl jų nepasisakė, dėl ko buvo padarytas esminis pažeidimas, nulėmęs neteisėto nuosprendžio priėmimą.
2.5. Paskutinėje apeliacinio skundo dalyje dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su nukentėjusiajai priteista neturtine žala. Gynėjas teigia, kad nukentėjusioji S. M. nepagrindė jai tariamai kilusios žalos dydžio. Nors įrodinėdama padarytą neturtinę žalą nukentėjusioji nurodė besilankiusi pas psichologę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Be to, nukentėjusiosios parodymus apie jos baimę ir kitus išgyvenimus paneigia nuteistosios teiktas vaizdo įrašas, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė pridėti prie bylos medžiagos. Apelianto įsitikinimu, vaizdo įrašas kaip tik patvirtina, kad nukentėjusioji melavo apie savo psichologinę būseną, kadangi, kaip užfiksuota, pastaroji vedžiojo šunį ties J. D. ir valstybinės žemės riba, tyčia erzindama nuteistąją nesurinko savo šuns ekskrementų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliaciniu skundu nuteistosios gynėjas, tvirtindamas, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas padarytas veikiant būtinosios ginties sąlygomis, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Taip pat reiškiamas prašymas atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį.
6. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad tiek nukentėjusiajai, tiek nuteistajai tarpusavio konflikto metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vertinant šį konfliktą svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios šeimų yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tokias aplinkybes nurodė tiek J. D. bei jos vyras Č. D., tiek ir S. M.. Konfliktiškus santykius patvirtinta ir ankstesni kreipimaisi į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat atlikti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai. Be to, tarp šalia gyvenančių kaimynų šeimų vyksta ir civiliniai ginčai teismuose. Svarbu pabrėžti ir tai, kad dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiajai taip pat buvo pradėtas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo įtariama padariusi nežymų sveikatos sutrikdymą J. D., tačiau tyrimas nutrauktas konstatavus, kad S. M. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taigi esant tokioms aplinkybėms konfliktų dalyvių parodymus, jų patikimumą bei šių dalyvių elgesį teismas turi vertinti itin rūpestingai (atsargiai) ir tik kitų įrodymų kontekste, atsižvelgdamas į tai, jog konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, siekdami pateisinti savo veiksmus bei apkaltinti kitą konflikto šalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo reikalavimų ir pagrįstai atmetė J. D. išsakytas versijas dėl susidariusios būtinosios ginties situacijos.
7. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje akivaizdžiai priešingi yra nuteistosios bei nukentėjusiosios parodymai, pirmiausia, dėl konflikto pradžios. Nuteistoji teigė, kad tai nukentėjusioji pirma lietė telefonu jos veidą, trenkė du smūgius į tarpuakį ir skruostą, po ko ir prasidėjo grumtynės, nukentėjusioji buvo pargriauta (1 t., b. l. 166-172; 3 t., b. l. 29-30). Teisiamajame posėdyje J. D. taip pat tvirtino, kad S. M. pradėjo ją filmuoti, prilietė telefonu jos nosį, atsitrenkė į kaktą, užsimojusi trenkė į skruostą, po ko prasidėjo grumtynės, nukentėjusioji buvo nugriauta, tačiau atsikėlusi ji ir toliau smurtavo prieš nuteistąją (4 t., b. l. 97-107). Taigi, nuteistosios teigimu, ji tik gynėsi nuo prasidėjusio kaimynės puolimo. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymai yra visiškai priešingi. S. M. teigimu, ji tik filmavo kaimynę J. D. ir būtent pastaroji sugriebė jos plaštaką, pradėjo laužti pirštus. Reaguodama į tokius veiksmus nukentėjusioji nurodė bandžiusi smūgiuoti nuteistajai, tačiau jos ranka buvo sučiupta, atimtas telefonas, jai nepavyko išsivaduoti. J. D. sugriebė jos kaklą ir spaudė jį, nubloškė nukentėjusiąją ant žolės, atsisėdo ant jos ir smaugė. Po kiek laiko dar ir spardė kojomis, kol galiausiai nuėjo, o nukentėjusioji pabėgo namo (1 t., b. l. 39-40, 166-172). Apklausiama teisiamajame posėdyje S. M. tvirtino, kad befilmuojant nuteistąją būtent ši pirmoji griebė jos (nukentėjusiosios) plaštaką ir pradėjo ją laužti. S. M. teigė bandžiusi trenkti J. D., tačiau pastaroji blokavo smūgį, pargriovė ją ant žemės. Kai atsikėlė, nuteistoji vėl ją sugriebė, pargriovė ir, atsisėdusi ant jos, pradėjo smaugti. Po to atsistojusi pradėjo spardyti, kol galiausiai baigė ir nuėjo (4 t., b. l. 97-107). Pastebėtina, kad abi moterys laikėsi tų pačių parodymų ir kitame ikiteisminiame tyrime, kur S. M. turėjo įtariamosios statusą, o J. D. buvo pripažinta nukentėjusiąja (2 t., b. l. 49-57). Esant tokiai situacijai, kai konflikte dalyvavusių asmenų parodymai vieni kitiems aiškiai prieštarauja, pirmosios instancijos teismas rėmėsi kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, kurių pagrindu pagrįstai nustatė, kad nuteistosios nurodoma įvykių versija yra akivaizdžiai neteisinga, o nustatytos bylos aplinkybės leidžia neabejotinai spręsti, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai padarytas veikiant nusikalstamai, o ne būtinosios ginties sąlygomis.
8. Pažymėtina, jog byloje esantys vaizdo įrašai aiškiai patvirtina, kad tai būtent J. D. pirmoji pradėjo fizinį konfliktą, sugriebdama nukentėjusiąją už rankos. Vaizdo įrašų turinys patvirtina ir tai, kad prieš prasidedant konfliktui S. M. iš tiesų filmavo nuteistąją bei buvo priėjusi itin arti jos, telefoną prikišo arti veido. Visgi, priešingai nei teigė J. D., nukentėjusioji nei prisilietė, nei sudavė smūgį nuteistajai. Būtent J. D. pirmoji sugriebė nukentėjusiosios ranką. Reaguodama į tokį veiksmą, atitinkamai ir nukentėjusioji bandė suduoti smūgį, tačiau jis buvo blokuotas. Po šių veiksmų tiek nuteistoji, tiek ir nukentėjusioji viena kitą sugriebė už kaklo ir nuteistoji parvertė nukentėjusiąją ant žolės. S. M. staiga atsistojus, toliau tęsėsi abipusės grumtynės, kol nuteistoji vėl ją pargriovė ir spaudė prie žolės. Nors tolesni veiksmai vaizdo įraše detaliai nesimato, juos užstoja medžio šakos, tačiau matyti tai, jog nukentėjusioji lieka gulėti, o atsistojusi J. D. atlieka kryptingus judesius nukentėjusiosios link. Galiausiai S. M. atsistoja bei pabėga iš vaizdo kameros fiksuojamo ploto.
9. Taigi apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad būtent S. M. pirmoji pradėjo fizinį konfliktą, aiškiai neatitinka tiek nukentėjusiosios parodymų, tiek ir vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių. Po nukentėjusiosios sugriebimo tolesni J. D. veiksmai pargriaunant nukentėjusiąją, vėl einant link jos, grumtynių metu dar kartą pargriaunant, smaugiant, o vėliau ir spardant gulinčią S. M., yra aiškiai puolamojo pobūdžio. Nukentėjusiosios pirminiai veiksmai filmuojant nuteistąją, prikišant telefoną arti veido, nagrinėjamu atveju taip pat neleidžia daryti išvados, kad vėliau sekę J. D. smurtiniai veiksmai atlikti būtinosios ginties sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad susiklosčiusiuose kaimynių santykiuose viena kitos filmavimas buvo įprasta jų praktika neva fiksuojant neteisėtus veiksmus (šiukšlinimą, atliekų palikimą svetimoje teritorijoje). Prieš prasidedant konfliktui nuteistoji pirma telefonu fiksavo nukentėjusiąją grėbiančią lapus. Vėliau jau ir nukentėjusioji atsinešė telefoną ir pradėjo juo filmuoti nuteistąją. Iš pastarųjų trumpo pokalbio turinio yra akivaizdu, kad kaimynės viena kitą bandė pašiepti, J. D. priekaištavo nukentėjusiajai dėl jos šiukšlinimo valstybinėje žemėje, tačiau iš nukentėjusiosios pusės filmuojant nuteistąją nebuvo jokių intencijų pradėti smurtinius veiksmus. Taigi S. M. veiksmai filmuojant nuteistąją buvo įprastas tarp kaimynių susiklosčiusių konfliktų sprendimo būdas, nerodantis nei prasidėjusio puolimo, nei tiesioginės jo grėsmės.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusioji S. M. yra linkusi apkalbėti nuteistąją, todėl jos parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Visgi tokiems argumentams taip pat nėra pagrindo pritarti. Gynėjo akcentuojami praeityje atlikti ir nutraukti ikiteisminiai tyrimai, pradėti nukentėjusiosios iniciatyva, nesudaro pagrindo savaime jos parodymus vertinti šiame procese kaip nepatikimus. Nors dalies nukentėjusiosios parodymų apie girdėtus nuteistosios ir jos sutuoktinio pokalbius apie tai, kaip reikėjo sužaloti nukentėjusiąją ar tariamą telefono pagrobimą iš tiesų nepatvirtina kita bylos medžiaga, tačiau ši parodymų dalis ir nėra esminė nustatinėjant nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Svarbu tai, kad S. M. parodymai apie smurtinio konflikto pradžią, po to sekusį bandymą suduoti smūgį nuteistajai, pargriovimą ant žemės, smaugimą, spardymą, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusiosios duotus parodymus pirmosios instancijos teismas įvertino kontekste kitų įrodymų (vaizdo kamerų įrašų, specialisto išvados, rašytinių dokumentų), kurie tik papildo ir patvirtina nukentėjusiosios nurodomą konflikto su J. D. seką. Nepaisant to, kad dalies S. M. įvardintų aplinkybių, kurios, kaip jau minėta, nėra esminės, nepatvirtina kita bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesivadovauti kita nukentėjusiosios parodymų dalimi, kuri patvirtinta kitais surinktais ir ištirtais įrodymais.
11. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistoji J. D. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, o apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistosios veikimo būtinosios ginties sąlygomis atmestini kaip nepasitvirtinę.
Dėl neturtinės žalos
12. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atmesti nukentėjusiosios civilinį ieškinį argumentuojant tuo, kad nukentėjusioji nepagrindė jai tariamai kilusios žalos dydžio. Čia pažymima, kad nors nukentėjusioji S. M. nurodė besilankiusi pas psichologę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Gynėjo teigimu, nukentėjusioji melavo ir apie savo psichologinę būseną, patirtus išgyvenimus.
13. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 1 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamu atveju yra neproporcinga ir pernelyg didelė, tačiau skundo argumentai, kuriais prašoma civilinį ieškinį apskritai atmesti, vertintini kaip nepagrįsti. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad nukentėjusioji iš tiesų nepateikė jokių duomenų apie lankymąsi pas psichologę, tačiau tokia aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atmesti civilinį ieškinį. Byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad nuteistosios veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nėra pagrindo abejoti, kad dėl tokių nuteistosios veiksmų nukentėjusiajai kilo neigiamos emocijos ir išgyvenimai. Pati nukentėjusioji tvirtino po įvykio jautųsi baimę išeiti į lauką, viena negalėdavo nuvažiuoti į parduotuvę, baiminosi galimo kaimynų užpuolimo. Nustatytų aplinkybių kontekste nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusiajai faktiškai kilo neigiamos emocijos ir išgyvenimai, todėl ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
14. Tuo pačiu teisėjų kolegija pabrėžia, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).
15. Nagrinėjamas įvykis, kurio metu S. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, truko neilgai – kiek daugiau nei minutę laiko nuo pirmojo nuteistosios smurtinio veiksmo iki nukentėjusiosios pasišalinimo. Nuteistosios veiksmai taip pat nebuvo labai intensyvūs. S. M. sveikata sutrikdyta nežymiai (nubrozdinta oda kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kaklo kairiame paviršiuje, dešiniame dilbyje, krūtinės ląstos kairėje, kairio klubo srityje, dešinėje bei kairėje šlaunyje). Dėl patirtų sužalojimų nebuvo reikalingas gydymas, rekomenduota tik šaldyti sumuštas vietas, kurį laiką laikytis tausojančio režimo, riboti fizinį krūvį. Taigi nustatyti sužalojimai nebuvo ilgalaikiai, jie nepaliko jokių liekamųjų reiškinių tolimesniam nukentėjusiosios gyvenimui. Atsižvelgtina ir į tai, kad prasidėjusio konflikto peraugimas į smurtinius veiksmus nebuvo itin netikėtas. S. M. užpuolė ne atsitiktinis žmogus, o šalia gyvenanti kaimynė, su kuria eilę metų santykiai yra konfliktiški ir kurie galiausiai įvykio dieną peraugo į smurtinius veiksmus. Šios aplinkybės taip pat iš dalies susilpnina nukentėjusiosios akcentuojamą baimę išeiti į parduotuvę ar kitas vietas, kadangi ji buvo užpulta ne atsitiktinio asmens. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui nuteistosios gynėjo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad praėjus ilgesniam laikui nuo įvykio nukentėjusiajai nekyla didesnių sunkumų vedžioti šunį tame sklype, kuriame buvo kilęs nagrinėjamas įvykis, kas leidžia spręsti, kad neigiamos emocijos ir ankstesnė baimė iš esmės jau yra praeityje. Neginčytina, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji, kuri buvo užpulta ir nežymiai sužalota kaimynės, patyrė stresą, jautė neigiamus išgyvenimus, tačiau jie visgi nebuvo ilgalaikiai, todėl, įvertinus tai bei atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 500 Eur suma neturtinei žalai, kilusiai dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, atlyginti yra pernelyg didelė, šiuo atveju neproporcinga, todėl mažintina iki 600 Eur.
16. Apeliaciniu skundu taip pat buvo prašoma priteisti J. D. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nors nuteistosios gynėjo apeliacinis skundas ir tenkintas iš dalies, tačiau pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis lieka galioti, kas reiškia nesant pagrindo priteisti J. D. prašomas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistosios J. D. gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti ir iš nuteistosios J. D. nukentėjusiajai S. M. priteistą 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 600 (šešių šimtų) eurų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistosios J. D. gynėjo advokato Laimono Judicko prašymą priteisti J. D. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.