Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą pareiškėjų L. S. ir N. S., atstovaujamų globėjo Tauragės šeimos gerovės centro pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. S., M. S., atstovaujamos R. M., E. K., Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai L. S. ir N. S., atstovaujami globėjo Tauragės šeimos gerovės centro (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po močiutės B. S. mirties. Pareiškėjai patikslintame pareiškime nurodė, kad 2024 m. birželio 11 d. Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla po B. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Nurodoma, kad vedama palikėjos B. S. turto paveldėjimo byla Nr. 32/2023, kurios nepilnamečiai vaikaičiai L. S. ir N. S. yra antros eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti savo senelės B. S. turtą. Po palikėjos B. S. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu su sutuoktiniu Jonu A. S., kuris(duomenys neskelbtini) mirė. 2015 m. kovo 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-110-760/2015) sprendimu, neterminuotai apribota pareiškėjų motinai B. S. ir tėvui V. S. tėvų valdžia nepilnamečių pareiškėjų L. S. ir N. S. atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu L. S. ir N. S. nuolatiniu globėju ir jų turto administratoriumi paskirtas Tauragės šeimos gerovės centras. Pareiškėjų tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, motina B. S., gyveno (duomenys neskelbtini) o 2024 metų gegužės pradžioje, per socialinį tinklą ,,Facebook" įstaigos socialinė darbuotoja informuota apie pareiškėjų motinos B. S. mirtį (mirtį įrodančių dokumentų įstaiga neturi). Pareiškėjai L. S. ir N. S. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo pateikti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo momentu ir šiuo laikotarpiu pareiškėjai yra nepilnamečiai. Vaikų įstatyminis atstovas Tauragės šeimos gerovės centras neturėjo informacijos apie po palikėjos B. S. mirties likusi turtą, todėl praleido terminą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pateikti pareiškimą notarų biurui. Palikimo priėmimo terminas buvo praleistas išskirtinai ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių: pareiškėjų tėvams buvo apribota teisė vaikų atžvilgiu, be to, pareiškėjų tėvas V. S. 2021 m. spalio 15 d. mirė, o motina B. S., gyveno užsienyje, nepilnamečiais vaikais visiškai nesirūpino ir savalaikiai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko buvo praleistas kreipimosi į notarą laikas.

Suinteresuotiems asmenims A. S., M. S., atstovaujamiems R. M., E. K., Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarei Vladai Varkulevičienei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Iš pareiškėjų pateikto patikslinto pareiškimo, bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. birželio 11 d. Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biure užvesta paveldėjimo byla po B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios(duomenys neskelbtini), mirties.

Iš Tauragės rajono savivaldybės l-ojo notaro biuro notarės V. V. pateikto 2024 m. kovo 14 d. rašto Nr. S-52 ,,Dėl paveldėtino turto‘‘ matyti, kad vedama palikėjos B. S. turto paveldėjimo byla Nr. 32/2023, kurios nepilnamečiai vaikaičiai L. S., gim. (duomenys neskelbtini)ir N. S., gim. yra antros eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti savo senelės B. S. turtą.

Iš Tauragės rajono savivaldybės l-ojo notaro biuro notarės V. V. 2024 m. kovo 26 d. rašto Nr. S-56 ,,Dėl informacijos pateikimo‘‘ matyti, kad po palikėjos B. S. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su sutuoktiniu Jonu A. S., kuris (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš 2015 m. kovo 20 d. Tauragės rajono apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-110-760/2015) sprendimo matyti, kad neterminuotai apribota pareiškėjų motinai B. S. ir jų tėvui V. S. tėvų valdžia L. S. ir N. S., atžvilgiu. Tuo pačiu sprendimu L. S. ir N. S. nuolatiniu globėju ir jų turto administratoriumi paskirtas Tauragės šeimos gerovės centras.

Pareiškėjų tėvas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, motina B. S. gyveno (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024 m. gegužės pradžioje per socialinį tinklą ,,Facebook‘‘ Tauragės šeimos gerovės centro socialinė darbuotoja informuota apie pareiškėjų motinos B. S. mirtį (mirtį įrodančių dokumentų įstaiga neturi).

Pareiškėjų L. S. ir N. S. močiutė B. S., mirė (duomenys neskelbtini) Po močiutės mirties pareiškėjai: L. S. ir N. S. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo pateikti pareiškimą notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Kadangi palikimo atsiradimo momentu ir šiuo laikotarpiu pareiškėjai: L. S. ir N. S. yra nepilnamečiai, o jų įstatyminis atstovas Tauragės šeimos gerovės centras neturėjo informacijos apie po palikėjos B. S. mirties likusi turtą, todėl praleido terminą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pateikti pareiškimą notarų biurui. Tauragės šeimos gerovės centro administracija, gavusi iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentus dėl paveldėtino turto, pradėjo procedūrą, siekiant suteikti pagalbą pareiškėjams priimti atsiradusį palikimą.

Palikimo priėmimo terminas buvo praleistas išskirtinai ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių: pareiškėjų tėvams buvo apribota teisė vaikų atžvilgiu, be to, pareiškėjų tėvas V. S. (duomenys neskelbtini)mirė, motina B. S. gyveno užsienyje, visiškai nesirūpino nepilnamečių vaikų atstovavimu ir savalaikiai nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl ko buvo praleistas kreipimosi į notarą laikas.

Suinteresuoti asmenys byloje nepateikė jokių prieštaravimų dėl termino atnaujinimo palikimui priimti po močiutės B. S. mirties.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjų nepriklausančių priežasčių. Pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsniu, 443 straipsniu, 578 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

A. L. S, gim. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo terminą po močiutės B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.