Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jolitai Raudeliūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, gyv. vieta adresu (duomenys neskelbtini), dekl. adr. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007 m. kovo 20 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 233 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį paskirta galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, BK 75 straipsnio pagrindu ir skiriant įpareigojimus. 2009 m. balandžio 14 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

2. 2009 m. balandžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

3. 2010 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalyje, paskirta bausmė 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies, I punkto a) papunkčiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės neatliktos dalies (4 mėnesių ir 21 dienos) pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirta galutinė bausmė - 5 mėnesiai laisvės atėmimo.

4. 2015 m. gruodžio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė bausmė - 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda.

5. 2018 m. balandžio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 20 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta subendrinta bausmė - 20 parų areštas ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Arešto bausmę atlikęs. 2018 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 23 d. nutartimi 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda pakeista į 2 parų arešto bausmę.

6. 2018 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį paskirta galutinė bausmė - 90 parų arešto. Arešto bausmę atlikęs 2019 m. sausio 11 d.

7. 2019 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. E. P. 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 09.20 val., viešoje vietoje – turgaus prieigose, ties adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuoklius nustatytas 2.67 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis ypatingai įžūliai, kas pasireiškė fizinio smurto naudojimu, iš chuliganiškų paskatų, tyčia ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė nukentėjusiajai J. Š. į veidą, dėl ko ji nukrito nugara ant žemės, tokiu būdu padarydamas jai minkštųjų audinių sumušimus su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kairėje kaktos pusėje, abiejų akiduobių srityse, odos nubrozdinimą ir muštinę žaizdą kairio momens srityje, minkštųjų audinių sumušimą, kraujosruvą bei nubrozdinimus kairio kelio priekiniame paviršiuje, kas vertinama specialisto išvadoje nesunkiu sveikatos sutrikdymu, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus veikus nukentėjusiajai R. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės pusės veido apačią, sukeldamas jai fizinį skausmą, tokiais savo įžūliais veiksmais E. P., sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. Be to, jis 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 19:00 val. namo kieme esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, rankomis, bei akmeniu sugadino nedidelės vertės svetimą turtą-stiklinio šiltnamio medinę konstrukciją, jo stiklus, jame buvusius pomidorų krūmus, kurių bendra vertė siekia 230 eurų.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Dėl 2023 m. rugsėjo 13 d. veikos nurodė, kad tos dienos ryte buvo stipriai neblaivus ir kuomet ėjo pro turgų jam su pagaliu du kartus per galvą trenkė J. Š., jis gynėsi ir tada jie susistumdė, neprisimena dėl neblaivumo ar trenkė nukentėjusioms į veidą. Jeigu būtų buvęs blaivus nebūtų įsivėlęs į konfliktą. Apsauga tą dieną jam buvo sakiusi, kad keltųsi ir eitų iš turgaus teritorijos. R. ir J. pagalvojo, kad jis gali prisiliesti prie mašinos, o aplink turgų stovi daug mašinų. Nukentėjusiosios mašinos nesulankstė, prie mašinos atsirėmęs nebuvo, ten sena mašina, galimai „Opel“. Iki šio įvykio su J. ir R. nekonfliktavo, pirmą kartą matė jas, jų iki to įvykio nepažinojo. Jos pamačiusios jį pagalvojo, kad jis valkata dėl to jos jam ir trenkė. Jis buvo girtas, griuvo ant žemės ir gynėsi. J. Š. jam trenkus jis bandė gintis, bandė atstumti, atimti lazdą, nepamena ar su rankomis atliko kokius kitus veiksmus, ar trenkė R. B. neprisimena, ar Š. trenkė tris kartus neprisimena. Jam kaip trenkė nebuvo kažkokių sužalojimų, todėl niekur nesikreipė, nesikreipė ir į policiją su pareiškimu, nes pats kaltas.

Dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. veikos nurodė, jog šios veikos nepripažįsta. Tą rugsėjo 10 d. atėjo į (duomenys neskelbtini), nes norėjo pirkti butą, bet šio turto neįsigijo. Butą norėjo įsigyti iš D. Ž., su kuria kalbėjosi, jai priklausė ta žemė. Šiltnamis buvo pastatytas ant servitutinės žemės. Kai norėjo pirkti, dokumentų dar nebuvo matęs, nei nuosavybės dokumentų nei žemės sklypo plano, rankpinigių nedavė, pirkimo pardavimo sutarčių nesudarė. Tądien atėjo apžiūrėti ką perka, žemės sklypą, teritoriją, namo stovį. Bandydamas praeiti užkliuvo už šakų ir sudaužė šiltnamio varstomą durų stiklą, tai padarė krisdamas, užkliuvo už rakandų ir krito, tuo metu buvo blaivus, netyčia šį stiklą sudaužė. Aplink buvo pilna akmenų. Kai griuvo sudaužė stiklą, bet medinės šiltnamio konstrukcijos nesulaužė, nebuvo užėjęs į šiltnamio vidų, pomidorų nerovė ir jų neėmė. Tą kiemą jis senai žino, tą namą žino, gyventojus pažinojo, vasarą jis tame sklype buvo ir buvo matęs, kad ten auginamos daržovės ir tą dieną daug kartų buvo atėjęs, pomidorus šiltnamyje matė per stiklą, sakė V., kad nusigriautų šiltnamį, nes kai atsikraustys nebus kur mašinos statyti. Policija jam uždraudė eiti į tą kiemą. Su P. V. nesipyksta, su juo pažįstami apie 7 metus, pasisveikina ir viskas, konfliktų jokių nebuvo, jis nežino kodėl P. V. jį apkalba.

4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti kaltinamojo E. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad su pareikštu įtarimu sutinka, prisipažįsta pilnai padaręs nusikalstam veiką. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta pilnai. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta, gynėjas šiai apklausai jam yra nereikalingas. Lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Galvos traumų nėra turėjęs, dėl psichiatrinių ligų yra kažkada seniai gydėsi. Parodymus duoti sutinka, o būtent: ketina įsigyti namo dalį esančią adresu (duomenys neskelbtini). Atėjęs 2023 m. rugsėjo 10 d. nurodytu adresu, tuo metu nepamena kuriuo laiku, bet mano, kad apie vakarą, jį pasitiko parduodamos dalies savininkė, moteris jam iš matymo pažįstama, žino tik, kad jos vardas L., tačiau daugiau kontaktinių duomenų nežino. L. jam aprodant nuosavybę, ši jam parodė kaimynų pastatytus sandėliukus, stiklinį šiltnamį ir jam pasakė, kad šie pastatai stovi jai priklausančioje žemėje, jei įsigis namo dalį, tai ši žemė priklausys jam, tačiau jokių tai įrodančių dokumentų jam L. neparodė, tai tik buvo žodinė informacija. Šiuo metu nepamena ar buvo grįžęs namo į asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu ar iškart po šios informacijos gavimo, jis nusprendė nugriauti nelegaliai jo būsimoje žemėje stovintį stiklinį šiltnamį, jį pergriaunant nusprendė, kad tolimesniam griovimui reikalingi įrankiai, dėl to nusprendė grįžti namo jų pasiimti. Kad būtų išrovęs pomidorų krūmus buvusius šiltnamyje tikrai nepamena, tačiau mano, kad galėjo tai padaryti. Grįžęs namo ir neradęs jam reikalingų įrankių nusprendė nebegrįžti toliau griauti šiltnamio. Visą veiksmą atliko būdamas neblaivus. Pilnai supranta, kad neteisėtai pasielgė iki galo neišsiaiškinęs ar šiltnamis pastatytas nelegaliai, dėl to prisipažįsta, kad sugadino svetimą turtą, dėl to labai gailisi. Žalą pažada atlyginti. (2 t. b.l. 57-58)

5. Pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaltinamasis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ant apklausos protokolo jo parašas, bet jam ten pakišo pasirašyti, nes jis negalėtų taip pasakyti kaip buvo pagarsinta, matyt neskaitė, kas buvo surašyta, neprisimena ar pagarsintus įrodymus pats perskaitė, nes neteisybė, kad jis buvo girtas, kad įrankių neturėjo. Teisybė, kad L. aprodė sandėliukus, šiltnamį, bet čia ne L., o sklypo šeimininkė L. (L. Š.).

Dėl 2023 m. rugsėjo 13 d. veikos

6. Nukentėjusioji R. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad viskas įvyko 2023 m. rugsėjo 13 d., kuomet tos dienos rytą kaltinamasis gulėjo turgaus teritorijoje neblaivus, dėl ko sargas liepė jam išeiti. Po kiek laiko matė, kad jis atėjo link jų ir išgirdo, kad mama barasi. Kaltinamasis buvo už kelių žingsnių nuo jai priklausančio automobilio, ėjo pro šalį ir kadangi buvo girtas jis svirduliavo, stipriai mosavosi rankomis. Mama tuo metu buvo šalia mašinos ir saugojo stiklus ir veidrodėlius, kad neužlaužtų. Mama su lazdele jį stūmė nuo mašinos, kad neužgriūtų ant mašinos, ant daiktų ir P. sakė, kad eitų iš čia. Kadangi buvę atvejų, kai neblaivūs žmonės sulaužė jų inventorių, tai jau išgirdus mamą nubėgo pažiūrėti ir matė, kad mama jau guli ant žemės, mėtėsi akiniai, iš nosies bėgo kraujas. Kaltinamasis pasilenkęs virš mamos toliau mojavo su kumščiais, jis nebuvo nugriuvęs. Ji atėjus atstūmė jį už rūbų, kad jis daugiau nemuštų jos mamos. Šaukė, kad palikti ramybėje, jam laikė už marškinių, susistumdė, tada jis jai trenkė su rankos kumščiu vieną smūgį į kairės pusės veido apatinę dalį, žandikaulį, jai skaudėjo, buvo mėlynė veide. Po jai suduoto smūgio ji nugriuvo, kaltinamasis griuvo kartu su ja ir tada jis užmigo. Mama tuo metu irgi gulėjo, žmonės padėjo jai atsistoti. Nematė kiek smūgių gavo mama, bet tikrai ne vieną, nes buvo nosies nugarėlė buvo praskelta, kaktoje įdubimas, visa ištinusi, mėlynės visam veide. Kai kaltinamasis sudavė jos mamai ji buvo lauke per atstumą. Negali pasakyti po kurio smūgio mama nukrito. Ji matė, kaip mama, laikydama horizontaliai lazdelę, stumtelėjo kaltinamąjį, bet jam netrenkė. Tai kaltinamasis trenkė daugiau kaip 1 kartą mamai. Kaltinamajam pykčio nejaučia, tik nenori, kad eitų pas jas daugiau. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu nurodytas ir teisme pagarsintas aplinkybes, kad šis vyriškis puolė mamą, sudavė jai vieną ar du smūgius kumščiu, kiek tiksliai nepamatė, tada mama pargriuvo ant žemės.

7. Nukentėjusioji J. Š. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su kaltinamuoju E. P. jos niekas nesieja, ji jo nepažįsta, ne viską atsimena po šio įvykio, pamena tik, kad ją mušė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji nurodė, jog sakė teisybę, palaiko duotus parodymus.

8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad tą dieną, 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 08:00 val., tiksliai nepasakys, ji su savo dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadangi turi patentą prekybai. Prekiauja rūbais. Rūbai su stalais buvo išnešti į lauką prie pastato, kadangi prekiauja lauke, tačiau prekes laiko pastato viduje. Ji sėdėjo prie prekiaujamų rūbų lauke ant kėdės, šalimais buvo ir jos dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) teritorijos kažkokį vyrą išvijo apsaugos darbuotojas, kad nebūtų (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Išvytas vyras 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 09:20 val., atėjo link jų prekiaujamos vietos. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus, svirduliavo, matė kaip jis ateina link jų, ji tuo metu stovėjo prie dukros automobilio, tam vyrui artėjant, ji pasakė, kad jis eitų iš čia ir nebūtų, nes išsigando, kad jis gali apgadinti dukros automobilį, nes jai atrodė, kad jis eina link automobilio. Vyras kažką sumurmėjo nesuprantamai po nosimi, ką jis sakė, ji tikrai nesuprato. Taip pat jos dukra R. B., gim. (duomenys neskelbtini), jam išreiškė pastabą taip pat nesiartinti ir eiti toliau nuo jų prekiaujamos vietos. Po dukros žodžių vyras pasisuko į ją ir jai trenkė kumščiu į veidą. Vyras jai trenkė ne mažiau dviejų kartų. Kurią ranka, dešine ar kaire, vyras jai trenkė - nepasakys. Vyro smūgiai buvo stiprūs. Po vyro suduotų smūgių ji nukrito ant žemės ir dar susitrenkė galvos pakaušį. Krito ant nugaros, į ką ji galėjo susitrenkti galvą nežino, nes tikrai nepamena, viskas vyko greitai. Kai jai vyras sudavė smūgius ir ji nukrito, nuo to momento nieko nepamena, neatsimena kaip ir kas ją pakėlė nuo žemės. Kaip po kiek laiko atsigavo ji pastebėjo, kad jai iš nosies bėga kraujas, matė, kad kraujas varvėjo, kadangi pasižiūrėjusi į rūbus matė, kad ant rūbų yra kraujo dėmių. Taip pat atsirado kairėje kaktos pusėje guzas, taip pat dėl kritimo ant žemės galvos pakaušyje atsirado žaizda. Neatsimena net kaip dukra kvietė policiją, kadangi po smūgių buvo neatsigavusi dar. Kai atvyko policijos pareigūnai ir medikai, matė, kad tas vyras, kuris prieš ją smurtavo, atsigulė ant žemės ir gulėjo. Vyras, kuris prieš ją smurtavo yra aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, jo amžius daugmaž nuo 40 iki 60 metų, tiksliai negali pasakyti, daugiau išvaizdos detalių, nei ką buvo apsirengęs negali nurodyti, nes sunkiai pamina. Taip pat paminės, kad kai vyras jai trenkė, jis jai sulaužė jos akinius, už juos mokėjo 200 eurų, tikslią padarytą žalą dėl akinių nurodys tyrimo eigoje. Toks vyro elgesys viešoje vietoje ją papiktino, sutrikdė jai ir jos dukrai toliau dirbti, kadangi ją išvežė medikai į gydymo įstaigą - (duomenys neskelbtini). Yra labai pasipiktinusi tokiu vyro poelgiu. Ji to vyro nepažįsta, jį matė pirmą kartą (1 t. b.l. 22-25). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji J. Š. parodė, kad ji atsimena tik tiek, kiek papasakojo pirmos apklausos metu, kaip viskas vyko po konflikto, ji neatsimena. Jai yra išaiškinta teisė kaip nukentėjusiajai reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje. Ji nepageidauja reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo byloje. Tik nori, kad kaltas asmuo būtų nubaustas. Jos sveikata yra prasta, ji sunkiai vaikščioja, dažnai tenka kreiptis į medikus, jautriai reaguoja į vykimus į policijos įstaigą bei teismą, po ko jai pakyla aukštas kraujo spaudimas, todėl atsižvelgiant į tai prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (1 t. b.l. 29-31)

9. Liudytojas R. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su nukentėjusiosioms jo niekas nesieja, tik šalia dirba toje pačioje turgavietėje. Per tą įvykį turgavietėje, (duomenys neskelbtini) turguje, girdėjo moters triukšmą, nukentėjusiosios R. B. ir jos mama triukšmavo ir buvo kažkuo nepatenkintos. Tas nepasitenkinimas truko apie pusvalandį, po to pamatė kaltinamąjį, kad jis voliojosi prie sienos, girtas, dar ir prieš tai matė kaltinamąjį kaip jis voliojosi. Jis pats tuo metu koncentravosi į save, o ne į aplinką. Galvojo, kad patriukšmaus ir baigsis. Kai R. jį pakvietė ji sėdėjo ant žemės, o pats kaltinamasis gulėjo ant žemės. Pažiūrėjo į kaltinamąjį, pagalvojo gal kokios pagalbos reikia, bet jis tiesiog užmigo ir jo pagalbos ten iš vis nereikėjo. Matė J., matė, kad jos veidas prie nosies buvo sužalotas, jai po akimi prie nosies lyg ir kruvina buvo. Kai vyko konfliktas turguje buvo žmonių, ten visada kažkas praeina. Dėl šio įvykio jis buvo nepatenkintas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, liudytojas nurodė, jog palaiko juos, nes tada geriau viską atsiminė.

10. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisminio nagrinėjimo metu buvo pagarsinti liudytojo R. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, prekiauja (duomenys neskelbtini) turguje pramoninėmis prekėmis. Tiksliau prekiauja ne pačiame turguje, o turgaus prieigose. Maždaug prieš porą savaičių, tiksliai nepamena dienos, ryte apie 9 val. jis prekiavo savo įprastoje vietoje (duomenys neskelbtini) prieigose, priešais jį prekiauja dvi moterys, viena J., kita R., pavardžių nežino, bet tai mama ir dukra. Jų taip pat yra įprastinė darbo vieta (duomenys neskelbtini) prieigose. Ryte jis girdėjo triukšmą pačiame turguje netoli tos vietos, kur jis prekiauja. Bet jis niekada nesikiša į tokius reikalus, rytais savo prekybos vietose atlieka meditacijos ir kvėpavimo pratimus. Vienu metu jis pažiūrėjo į minėtas priešais prekiaujančias moteris, matė, kad šalia jų stovi jam nepažįstamas vyriškis, kuris buvo apie 1,8-1,9 m., kresno kūno sudėjimo, senas, netvarkingas, labai trumpai kirptų, beveik skustų plaukų. Minėtą vyriškį abi moterys vijo šalin, J. dar rankoje turėjo pagalį. Negalvojo, kad jas gali užpulti. Tuo metu konfliktas buvo tik žodinis, jis daugiau nežiūrėjo ir toliau nusisukęs žiūrėjo į laikrodį ir atlikinėjo kvėpavimo pratimus. Tada dar atsisukęs pamatė, kad pribėgusi dukra R. pargriuvo kartu su minėtu vyriškiu, bet kaip viskas vyko, jis tiksliai nepamatė. Tas vyriškis sunkiai pastovėjo ant kojų, jo pastumti stipriai nereikėjo, pats vos pastovėjo. Tada R. jį pradėjo šaukti vardu, jis tada iš karto priėjo prie jų, bet tuo metu R. ir minėtas vyriškis sėdėjo ant žemės, kur buvo tuo metu J., jis nekreipė dėmesio. Jam priėjus prie jų vyriškis iš karto atsigulė ir užmigo. Neužilgo atvyko policija. Matė, kad po visko J. stovėjo kruvina veidu, jei neklysta, jai kraujas bėgo iš nosies. Kaip buvo sužalota J., jis nematė, jokių smūgių suduodamų iš vyriškio pusės jai ar jos dukrai R. jis nematė, nes kaip sakė, užsiėmė savo kvėpavimo pratimais. Tą vyriškį jis anksčiau yra matęs praeinantį, bet su juo nebendravęs. J. yra garsiakalbė moteris, visą gyvenimą pradirbusi turguje, R. ramesnio būdo. Kaip minėjo, kaip buvo sužalota J. ir R., jis nematė, matė tik žodinį konfliktą, kurio metu J. mosikuodama pagaliu vyriškį vijo šalin. Įtaria, kad konfliktas įvyko dėl to, kad J. su R. norėjo nuvyti tokį smirdintį „pijoką“ šalin bei dėl to, kad bijojo, jog svirduliuodamas vyriškis gali užvirsti ant šalia jų stovinčio jų automobilio. Tokiu vyriškio elgesiu jis yra labai pasipiktinęs, mano, kad jis taip elgdamasis pažeidė viešąją tvarką bei rimtį. (1 t. b.l. 72-73)

11. 2023 m. rugsėjo 13 d. J. Š. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 09:20 val., viešoje vietoje, prie turgaus, adresu (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vyras tyčia trenkė jai ne mažiau kaip du kartus į veidą, dėl ko ji po suduotų smūgių nukrito nugara ant žemės ir susitrenkė galvą. Dėl atliktų smurtinių veiksmų jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas, atsirado patinimas kairės pusės kaktoje, taip pat galvos pakaušyje atsirado žaizda. Taip pat įvykio metu buvo sulaužyti jos akiniai, žalą patikslins tyrimo eigoje. Prašo pradėti tyrimą (1 t. b.l. 22-25).

12. Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad J. Š. žodžiu sutiko būti apžiūrima ir nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 09:20 val., ne mažiau kaip du kartus jai buvo kumščiu suduota į veidą, po suduotų smūgių krito nugara ant žemės ir susitrenkė galvą. Parodė sužalojimų vietas. Apžiūrėjus J. Š. matyti, kad nosis yra paraudusi, matomas minimalus nubrozdinimas. Kairėje kaktos pusėje matomas minimalus patinimas, (duomenys neskelbtini). Po kaire akimi matoma (duomenys neskelbtini). Virš kairės akies antakio matome minimalius nubrozdinimus. Galvos plaukuotoje dalyje, kairėje pusėje, matoma žaizda. J. Š. motyvavo, kad ant jos daugiau sužalojimų nėra, sudaryta fotolentelė (1 t. b.l. 81-82, 86-90).

13. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Š. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kairėje kaktos pusėje, abiejų akiduobių srityse, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda kairio momens srityje, minkštųjų audinių sumušimas, kraujosruva bei nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties vien minkštųjų audinių sužalojimai sutrikdo sveikatą ilgiau 10 parų. Neabejotina, jog tiriamoji patyrė tris smūgius kietu buku daiktu, greičiausia rankos kumščiu į abiejų akiduobių ir kairę kaktos sritis. Odos nubrozdinimas ir paviršinė muštinė žaizda kairio momens srityje bei sužalojimas kairio kelio srityje greičiausiai išsivystė griūnant po patirtų į veido sritį smūgių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai veide negalėjo išsivystyti krintant. Spiriant taip galima sužaloti veidą, bet labiau tikėtina smūgiai rankomis (1 t. b.l. 96-98).

14. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), vidinio kiemo aikštelėje. Protokole nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu matome dviejų aukštų, geltonos spalvos pastatą, kurio dešinėje pusėje matome įvažiavimą į vidinį pastato kiemą, kuris yra išasfaltuotas. Minėto vidinio kiemo kairėje pusėje matome pilkos spalvos tvorą, priešais kurią matome stovinčius įvairių markių automobilius. Už minėtų automobilių matome stalus ant kurių matome padėtas įvairias prekes. Priešais minėtą stalą ant asfalto matome raudonos spalvos dėmes (galimai kraujo), kurių mėginys paimtas su steriliu vatos tamponu, paimamas galimai biologinis kilmės pėdsakas, kuris supakuojamas į voką Nr. 1. Už minėtų stalų, prie minėtos tvoros, matome kitus stovinčius įvairių markių automobilius. Minėtos aikštelės gale matome metalinę tvorą, kurios vartai yra praviri. Taip pat minėtos aikštelės dešinėje pusėje matome pastato adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės sieną, priešais kurią matome prekystalius ir pastatomas pakabas, ant kurių matome įvairius drabužius. Minėtų drabužių kairėje pusėje matome rudos spalvos, „OPEL“ automobilį, v/n (duomenys neskelbtini) ant kurio kapoto kairės pusės matome padėtus, regėjimui skirtus akinius, kurių dešinys lęšis yra iškritęs. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta. Ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), dešinės pusės kampo (iš vidinio kiemo pusės) pastebėta vaizdo stebėjimo kamera. (1 t. b.l. 42-43). Sudaryta fotolentelė (1 t. b.l. 42-52)

15. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pateiktas el. paštu pagal reikalavimą. Protokole nurodyta, kad Apžiūrimas vaizdo įrašas, kurį el. paštu 2023 m. rugsėjo 14 d. atsiuntė iš el. pašto (duomenys neskelbtini) pagal reikalavimą. Vaizdo įrašas pavadinimu „20230913233307043_03deaf71c1684afca8c3f2e1eb0e8c23_D15266957 (1)“ yra 2 min. 59 s. trukmės. Vaizdas filmuojamas šviesiu paros metu, oras saulėtas. Vaizdo įrašo kairės pusės viršuje matosi data bei laikas įrašo pradžioje 09-13-2023 Wed 08:18:26. Vaizdo įrašai peržiūrint laikas eina ant ekrano. Vaizdo įraše matoma dalis pastato stogo bei dalinai aptverta teritorija, kur prie tvoros stovi du automobiliai, vienas juodos spalvos, kitas raudonos spalvos, šalia jų ant prekystalių matomos išdėliotos prekės. Vaizdo įrašo viršutiniame dešiniame kampe matosi dalis stovinčio šviesios spalvos automobilio. Vaizdo įrašo pradžioje palei pastatą, kurio nueina moteris stumdama vežimą ir dingsta iš kameros matymo lauko. Įrašo pradžioje matosi nuo minėto šviesios spalvos automobilio pusės ateinantis vyras apsirengęs juodos spalvos džemperį su gobtuvu, mėlynos spalvos kelnes. Minėtą vyriškį veja dvi moterys žilais plaukas, viena rankoje turi ilgą lazdą, kita yra su juodos spalvos pirštinėmis, kurios vis dingsta iš kameros matymo lauko, kur jas užstoja pastatas. Vyriškis paeina, tada vėl apsisuka ir grįžta prie minėtų moterų. Vyriškis sunkiai paeina, svirduliuoja. Vyriškis priėjęs prie moterų susistumdo su jomis, vaizdas matomas tik dalinai, nes vis užstoja dalį žmonių pastatas. Žmonių šešėliuose ekrane matosi, kaip vyriškis suduoda mažiausiai tris smūgius, bet kur pataiko nesimato. Po to visi trys asmenys pargriūna ant žemės. Pirma atsistoja moteris su juodomis pirštinėmis, kuri priėjusi prie vyriškio, apverčia jį ant pilvo. Vyriškis atsisukęs bando sugriebti moteriai už kojų, abu asmenys susigrumia, mosikuoja rankomis, vaizdas matosi ne visas, nes užstoja pastatas. Nuo matomų prekystalių šlubuodamas ateina vyriškis, kuris patraukia vyriškį mėlynomis kelnėmis nuo moters šiek jį pastumdamas. Vyriškis mėlynomis kelnėmis lieka sėdėti. Atėjęs vyriškis nueina atgal prie prekystalių ir dingsta iš kameros matymo lauko. Viena iš moterų paima nukritusią ant žemės lazdą ir pasirėmusi ja stovi. Vyriškis mėlynomis kelnėmis atsigula ant žemės. Tuo metu nuo šviesios spalvos stovinčio automobilio pusės ateina ir pro juos praeina moteris dryžuota palaidine šviesiais plaukais, kuri praėjusi stabteli, atsisuka į gulinčio vyriškio pusę ir nueina toliau bei dingta iš kameros matymo lauko. O tada nuo kairės pusės apatinio kampo ekrane matomas ateinantis vyriškis, vilkintis tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius, šortus, rankoje nešasi puodelį. Praeidamas pro gulintį vyriškį, pasižiūri į jį ir nueina bei dingsta iš kameros matymo lauko. Vaizdo įrašas baigiasi. Sudaryta fotolentelė. (1 t. l. 105-106, kompaktinis diskas 104).

16. Tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių aiškinimosi nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, pasitiko R. B., kuri nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 09:20 val., jai ir motinai J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), prekiaujant rūbais (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad link jų ateina nepažįstamas vyras, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, svyravo. Moteris nurodė, kad jos motina vyrui pasakė, kad šis nesiliestų prie jų automobilių, ji taip pat pasakė pastabą, kai staiga vyras atsisukęs į jos motiną J. Š. trenkė jai kumščiu į veidą ne mažiau kaip keletą smūgių iš kumščio, dėl ko ši po smūgių krito ant žemės. Moteris nurodė, kad tada vyras vieną kartą kumščiu trenkė ir jai ties kairės pusės žandikauliu, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą. Moteris nurodė, kad pamatė, kaip jos motinai J. Š. iš nosies ir galvos pakaušio kraujuoja. Ji nurodė, kad nedelsiant kvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Nurodė, kad tuo metu smurtinius veiksmus atlikęs vyras atsigulė ant žemės ir ant jos gulėjo iki kol atvyko policijos pareigūnai. Moteris nurodė, kad toks nepažįstamo vyro elgesys jai sukėlė pasipiktinimą, taip pat laikinai sutrikdė jos darbą turguje. Moteris nurodė, kad šiuo metu dirba, dėl to ji apklausta nebuvo, dėl to tikslinga moterį apklausti, kaip liudytoją, tyrimo eigoje. Įvykio vietoje buvo J. Š., kurią apžiūrėję greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ nusprendė vežtis į gydymo įstaigą - (duomenys neskelbtini). Nuvykus į klinikas, moteris buvo apklausta. Iš (duomenys neskelbtini) paimtas moters medicininis išrašas, informuota, kad moteriai lūžių nenustatyta. Pastebėtas šalimais ant žemės gulintis vyras, kaip vėliau paaiškėjo E. P.. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, gulėjo ant žemės, kalbinamas nešnekėjo, apie įvykį aplinkybių neaiškino. E. P., gim. (duomenys neskelbtini), alkoholio matuokliu nustatytas 2,67 prom. neblaivumas. E. P., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai sulaikytas ir pristatytas į areštinę, atsižvelgiant, kad yra ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio ir viešosios tvarkos pažeidimus. Bendrauta su R. A., kuris šalimais prekiavo prekėmis, jis nurodė, kad tik dalinai matė įvykį, teigė, kad nematęs kaip vyras prieš moteris atliko smurtinius veiksmus. Nustatyta, kad įvykio vietoje pastebėta vaizdo stebėjimo kamera priklauso M. U., tačiau šis nurodė, kad vaizdo stebėjimo kamera yra muliažas, ji nieko nefilmuoja, tačiau nurodė, kad šiek tiek toliau yra kita vaizdo stebėjimo kamera, kuri nežinojo tiksliai ar apima įvykio vietą, dėl to nurodė atsakingo asmens telefono numerį. Susisiekus nurodytu telefonu vyras informavo, kad vaizdo stebėjimo kamera tos vietos, kur prekiauja moterys, nefilmuoja, tačiau filmuoja praėjimo dalį iš (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė el. p. (duomenys neskelbtini). Išsiųstas reikalavimas. Vaizdo stebėjimo kameros pastebėtos ir Kauno stoties turgaus aptvertoje teritorijoje ant stulpo, tačiau nenustatytas atsakingas asmuo - reikalavimas neįteiktas. (1 t. b.l. 11-12)

Dėl 2023 m. rugsėjo 10 d. veikos

18. Liudytoja L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną apie 14 val. buvo atėjęs E. P., sakė jai, kad čia butą pirks. Jis jai sakė, kad perka butą net neapžiūrėjęs, tai ji paklausė, kaip čia perka butą neapžiūrėjęs. Ji jam jokių popierių, dokumentų nerodė, parodė pačius sandėliukus, tai jis jai sakė, kad čia reikės tvarką daryti, o ji jam pasakė, kad kai turės dokumentus, tai tada tvarką tegu daro. Po kiek laiko apie 18:30 val. išgirdo triukšmą, per langą pasižiūrėjus pamatė, kad E. P. darže laužė šiltnamį, išdaužė visus stiklus, plėšė polietileną, ardė šiltnamį. Jis daužė turėdamas rankoje atsuktuvą. Ji šaukė, kad jis nustotų laužyti šiltnamį. Jai pradėjus šaukti iš kito namo išėjo P. V. dukra, tada E. P. nutraukė visą tą plėšymą ir P. V. dukra D. iškvietė policiją. Dar E. P. buvo atėjęs ir naktį. Kol buvo nesugadintas šiltnamis, jis iš šonų buvo stiklinis, o viršus dengtas polietileno plėvele, jame buvo apie 18 daigų pomidorų pasodinta, tuo metu dar buvo pomidorų.

19. Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo 10 d. apie 19 val. lauke, adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo stiklo dužimą, nubėgo link dūžių garso ir pamatė išeinantį iš šiltnamio E. P., kuris rankose turėjo atsuktuvą, raudona rankena, plokščiu galu, rankos jo buvo kruvinos, jis svirduliavo, nerišliai kalbėjo, lyg girtas. Kai paklausė kodėl jis daužo šiltnamį, jis jai atsakė, kad čia jo žemė, jis čia butą nusipirko ir kad šiltnamis stovi ant jo žemės. Jis tą dieną ir anksčiau buvo atėjęs ir pasakė jos tėvams, kad nusigriautų pastatus, kurie yra neva ant jo žemės. Kol laukė policijos jis visą laiką blevyzgojo apie tai, kad čia jo turtas ir šiltnamis ant jo žemės. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), ten niekada tarp kaimynų nebuvo ginčų dėl šiltnamio, jei būtų buvę būtų patraukę tą šiltnamį. Pačiame šiltnamyje buvo pomidorai, 16 kerų pirkta, bazilikai, vertinant finansine verte tai buvo ir laistoma ir trąšos jiems naudojamos, tėtis pats ten statė, pamatas, metaliniai rėmai, stiklai, rėmai kainavo. Diena prieš įvykį ir tą dieną šiltnamis buvo tvarkingas. Po jo sugadinimo buvo sudaužyta šiltnamio stogo konstrukcija, visi stiklai išdaužyti, nebuvo galima daržovių naudoti, visi pomidorai buvo nukritę, viskas buvo ištrypta. Kada tiksliai buvo šiltnamis atstatytas negali pasakyti, bet tą padarė rudenį, kuomet tėtis pradėjo stiklus valyti, tačiau šiai dienai jų vis dar yra. Tuo metu šiltnamyje buvo pomidorų, kuriuos būtų buvę galima vartoti. Pomidorus augina iki lapkričio mėnesio, tačiau po to reikėjo išmesti viską.

20. Liudytoja D. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dienos metu kieme, adresu (duomenys neskelbtini), susitiko su E. P. ir aprodė jam butą, sklypą, jis minėjo, jog butą pirktų jo sūnus. Aprodė bendrą žemę, takelius, kadangi neturėjo prie savęs dokumentų, negalėjo paminėti tikslių bendrų žemių. Viską parodė tik abstrakčiai. Dokumentus ruošėsi parodyti prieš rankpinigių gavimą. Matė, kaip dokumentus kaltinamajam parodė kaimynė L. Š.. Jos nesutarimai su P. V. tęsiasi nuo tada, kai atsisakė jam parduoti savo butą, kitų konfliktų nebuvo. E. P. sūnus turėjo jai skambinti dėl buto pirkimo, bet jis jai neskambino ir jokios sutarties nepasirašė. Ten buvo ne šiltnamis, o šiukšlynas, pastatytas ant bendros žemės. Apie šiltnamį pirmą kartą išgirdo iš tyrėjos, perkaitė parodymus pas tyrėją, kad tas šiltnamis kainuoja 200 Eur, todėl po apklausos nuvažiavo pažiūrėti to šiltnamio, jis buvo iš polietileno plėvelės, nematė ten jokių stiklų. E. P. jai sakė, kad užkliuvo už šakos, užkabino šiltnamį. Po apklausos tyrėja davė parodymus perskaityti, ji jų neskaitė, pasitikėjo ką tyrėja surašė. Žodžio „nugriovė“ tikrai nesakė, gal tas šiltnamis „nugriuvo“, tai tyrėja klaidą padarė dėl raidės.

21. Iš P. V. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 10 d. apie 19.00 val. atėjęs į namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus E. P. grasindamas nuversti kieme esančius garažus ir sandėliukus, sudaužė stiklinio šiltnamio stiklus bei sugadino šiltnamio medinę konstrukciją ir išrovė viduje esančius pomidorų krūmus. Pareiškėjas P. V. nurodė, kad sugadinto turto vertė yra 230 Eur. (1 t. l. 122-123).

22. Įvykio vietos apžiūros protokolo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), matome dviejų aukštų medinį namą, dažyta žalias dažais ir antras aukštas dažytas rudais dažais. Ant namo iš gatvės pusės yra prikaltas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Praėjus keliukų iš kaire pusės namo patenkame į namo kiemą. Namo kieme po kaire puse yra vieno aukšto medinis namas ant kurio yra numeris „(duomenys neskelbtini)“. po dešinę pusę yra sandėliukai, šalimais kuriu yra sudėtos malkos. Toliau yra du metaliniai, garažai, kurie nudažyti sidabrinės spalvos dažais. prie tolimesnio garažo yra pastatytas medinis įstiklintas šiltnamis. Dalis stiklų yra išdaužyta. Išdaužyti stiklai yra sudėti prie garažo sienos. Šiltnamio viduje yra išmėtyti pomidorų krūmai. Šiltnamio stogas yra uždengtas permatoma polietilenine plėvelę. Šalimais medinio šiltnamio, prie jo įėjimo stovi plastikinės talpos, kuriose yra supiltas vanduo. (1 t. b.l. 124-125) Sudaryta fotolentelė. (1t. b.l. 127-129)

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kvalifikavimo ir vertinimo

23. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

24. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-412/2009).

25. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinė instancija ne kartą pasisakė, kad įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007, 2K-563/2009). Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais. Viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti tokiais bauginimo būdais, kurie žmonėms pirmiausia kelia smurto, turto sunaikinimo ar sugadinimo ar kitų panašių agresyvių veiksmų baimę. Grasinama gali būti tiek konkrečiam nukentėjusiajam, tiek ir grupei žmonių ar neapibrėžtam jų ratui. Vandališki veiksmai – tai betikslis, beprasmis, svetimo turto daužymas, padegimas, apipylimas dažais ar kitoks niokojimas.

26. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010, Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017).

27. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veika pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013, 2K-171/2015). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-318/2012).

28. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamos tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015, 2K-63-648/2016, 2K-363-689/2017, 2K-84-458/2020).

Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018, 2K-194-895/2020, 2K-266-648/2022 ir kt.). Kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013).

29. Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką vertintinas kaip gynybos būdas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jo nusikalstamų veikų įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius inkriminuotus nusikaltimus. Taigi, nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, rašytine bylos medžiaga, tame tarpe specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, asmens apžiūros protokolu, filmuota vaizdo medžiaga, apžiūrėta kitų objektų apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, dėl kurių patikimumo teismui nekyla jokių abejonių ir kurių visetas objektyviai pagrindžia E. P. kaltę bei leidžia atmesti teisiamajame posėdyje jo iškeltą gynybos versiją, jog jis veikė atsiradus teisei į būtinąją gintį.

30. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, nenuoseklūs ir nelogiški, be to, jų nepatvirtina, o priešingai juos paneigia bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodymų nedavė, tuo tarpu teisme nurodė, jog buvo susistumdymas su nukentėjusiomis, neprisimena ar joms trenkė, vėliau nurodė, jog jis nieko nedarė, nukrito ir gynėsi. Kaltinamasis teisme parodė, kad kai jam trenkė nukentėjusios tai nebuvo sužalojimų, todėl niekur nesikreipė, nei į policiją nei į medikus. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai įrodyti tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojo parodymais, tiek filmuota medžiaga, apžiūros protokolais, specialisto išvada. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo nenuoseklūs , prieštaringi tarpusavyje parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir kaip jo gynybinė versija.

31. Pažymėtina, kad nukentėjusiųjų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, vieningi, juos patvirtino liudytojo parodymai, vaizdo filmuota medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas jais vadovaujasi, juolab pats kaltinamasis teisme parodė, kad anksčiau su nukentėjusiomis konfliktų neturėjo, pagrindo jį apkalbėti jos neturi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais. Manyti, kad abi nukentėjusiosios apšneka kaltinamąjį, yra suinteresuotos, norėtų kaip nors jam pakenkti, nėra jokio pagrindo, juolab kaip minėta pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog konfliktų anksčiau nebuvo tarp jų, jos nėra suinteresuotos jį apkalbėti. Kita vertus, nukentėjusios, liudytojas teisme parodymus davė būdami prisiekę, jų parodymai nėra prieštaringi tarpusavyje, priešingai, jie yra atitinkantys ir papildantys vieni kitus, logiški, nuoseklūs, atitinkantys bylos medžiagą.

32. Nukentėjusios R. B. ir J. Š. vienareikšmiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė tokias pačias, joms padarytų sužalojimų esmines aplinkybes. Nukentėjusioji R. B. nuo pat įvykio pradžios, skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, jog jos motiną užpuolė neblaivus vyras, trenkė į nosį, kraujuoja iš nosies, galvos sumušimas (1 t., b. l. 10). Vėliau, atvykus į įvykio vietą pareigūnams, ji nurodė, kad vyras atsisukęs į jos motiną J. Š. trenkė jai kumščiu į veidą ne mažiau kaip keletą smūgių iš kumščio, dėl ko ši po smūgių krito ant žemės, po ko vyras vieną kartą kumščiu trenkė ir jai ties kairės pusės žandikauliu, dėl ko ši pajuto fizinį skausmą; matė, kaip jos motinai J. Š. iš nosies ir galvos pakaušio kraujuoja; nedelsiant kvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą; toks nepažįstamo vyro elgesys jai sukėlė pasipiktinimą, taip pat laikinai sutrikdė jos darbą turguje (1 t., b. l. 11). Nukentėjusioji J. Š. ir pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, ir ikiteisminio tyrimo apklausose, ir teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiškai nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 13 d. apie 9:20 val. prie turgaus nepažįstamas vyras jai trenkė ne mažiau du kartus į veidą, po ko ji nukrito nugara ant žemės ir susitrenkė galvą (1 t., b. l. 22-31, 2 t., b.l. 165-166). Nukentėjusios J. Š. nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobūdžio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto išvados duomenys, iš kurių akivaizdu, jog nukentėjusios nurodytos aplinkybės, jog buvo ne mažiau du smūgiai, po kurių ji nukrito, sutampa su teismo medicinos eksperto nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu, todėl netikėti nukentėjusiojo asmens parodymais nėra jokio pagrindo, juolab juos patvirtina bylos duomenų visuma. Tai, kad nukentėjusysis asmuo J. Š. gavo tris smūgius patvirtina specialisto išvada, kuri patvirtina, jog nustatyti sužalojimai veide negalėjo išsivystyti krintant. Be to, šias nukentėjusios J. Š. sužalojimų aplinkybes patvirtina ir nukentėjusios R. B. parodymai, kad buvo daugiau nei vienas smūgis mamai J. Š., vaizdo medžiaga, apžiūros protokolai. Pažymėtina, kad Specialisto išvadoje konstatuota, jog J. Š. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai su masyviomis poodinėmis kraujosruvomis kairėje kaktos pusėje, abiejų akiduobių srityse, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda kairio momens srityje, minkštųjų audinių sumušimas, kraujosruva bei nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje padaryti kietu buku daiktu; sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties vien minkštųjų audinių sužalojimai sutrikdo sveikatą ilgiau 10 parų; neabejotina, jog tiriamoji patyrė tris smūgius kietu buku daiktu, greičiausia rankos kumščiu į abiejų akiduobių ir kairę kaktos sritis; odos nubrozdinimas ir paviršinė muštinė žaizda kairio momens srityje bei sužalojimas kairio kelio srityje greičiausiai išsivystė griūnant po patirtų į veido sritį smūgių; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta minėta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajai J. Š. padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis.

33. Byloje įrodymų visuma (nuoseklūs, išsamūs, neprieštaringi nukentėjusiųjų R. B., J. Š. parodymai, liudytojo parodymai, apžiūros protokolai, vaizdo medžiaga) patvirtina tai, kad kaltinamasis įvykio metu elgėsi įžūliai, o būtent kaltinamojo veiksmai: nesant jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kuomet nukentėjusiajai J. Š. tyčia sudavė ranka ne mažiau kaip tris kartus, po ko ji nukrito ant nugaros, taip padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus jis smurtavo kitos nukentėjusios R. B. atžvilgiu, jai suduodamas vieną smūgį kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, pripažįstami įžūliais veiksmais.

34. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis buvo neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui, to kaltinamasis neneigė, pripažino, kad buvo išgėręs alkoholio. Tai, kad kaltinamasis įvykio metu buvo sunkaus neblaivumo laipsnio patvirtina neblaivumo nustatymo duomenys, tai taip pat patvirtino rašytiniai bylos duomenys – tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 11, 12, 14, 15).

35. Byloje nenustatyta nukentėjusiųjų R. B. ir J. Š. aktyvių veiksmų, sukėlusių/išprovokavusių kaltinamojo smurtinius fizinius veiksmus, priešingai, akivaizdu, kad būtent kaltinamasis, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, ėmėsi aktyvių aukščiau nurodytų veiksmų, būtent jis priartėjo prie nukentėjusiųjų, dirbusių turgaus teritorijoje, paragintas pasitraukti, jis be jokios priežasties, turint galimybę eiti ir praeiti bei išeiti iš turgaus teritorijos, jis to nepadarė ir tęsė savo veiksmus, kurie buvo nukreipti ne tik į nukentėjusiąsias, bet ir į aplinkinius asmenis viešoje teritorijoje (matant liudytojui R. A., kaip patvirtina vaizdo medžiaga tiek prieš įvykį, tiek iškart po jo vaikšto žmonės) ir viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą. Vien tai, kad nukentėjusioji J. Š., būdama garbaus amžiaus senolė, (duomenys neskelbtini) metų, su lazdele, kuri skirta jai padėti stovėti, judėti, pamosikavo priešais kaltinamąjį, tai nerodo, jog būtent ji sukėlė konfliktą, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos (tiek nukentėjusiųjų parodymų, liudytojo R. A. parodymų, vaizdo medžiagos, apžiūros protokolų) nenustatyta, jog ši nukentėjusioji būtų sudavusi kokį tai smūgį, ji tiesiog su lazdele mojuoja, bando atsistumti prie jos priėjusį neblaivų kaltinamąjį, tačiau neužsimoja, smūgių nesuduoda, juolab ir pats kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, jog jam nebuvo kažkokių sužalojimų, į medikus, policiją nesikreipė. Pažymėtina, kad nenustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo iki įvykio būtų buvę asmeninių konfliktinių santykių, priešingai, tiek nukentėjusios, tiek kaltinamasis teigė, jog vienas kito iki įvykio nepažinojo, nesutarimų tarp jų nebuvo. Taigi, viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, prasidėjo tuo, kad kaltinamasis, matant kitiems asmenims, viešoje vietoje – turgaus teritorijoje, dienos metu, be jokios priežasties, be jokio pateisinamo motyvo, būdamas sunkaus girtumo laipsnio, fiziškai smurtavo dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, kuomet sudavė ne mažiau tris smūgius nukentėjusiajai J. Š. ranka į veidą, po ko ji nukrito, turėdamas galimybę išeiti iš įvykio vietos, kaltinamasis toliau tęsė aktyvius veiksmus kuomet nukentėjusiajai R. B. sudavė rankos kumščiu vieną kartą į veidą, tokiais savo įžūliais veiksmais E. P. padarė nukentėjusiajai J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajai R. B. sukėlė fizinį skausmą, taip pat bylos duomenys patvirtina, kad taip buvo nutrauktas ir nukentėjusiųjų darbas turgaus teritorijoje, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nukentėjusioji J. Š. teisiamojo posėdžio metu palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisme vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis pagarsintus parodymus, kad toks vyro elgesys viešoje vietoje ją papiktino, sutrikdė jai ir jos dukrai darbą, kadangi ją medikai išvežė į gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji R. B. taip pat pareigūnams įvykio vietoje iškart nurodė, jog toks nepažįstamo vyro elgesys jai sukėlė pasipiktinimą, laikinai sutrikdė jos darbą turguje. Liudytojas R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog toks kaltinamojo elgesys jam buvo nemalonus, jis buvo nepatenkintas dėl tokio elgesio, pasipiktinęs.

36. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad įvykis, kurio metu nukentėjusioms buvo suduoti smūgiai, vyko turgaus prieigos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbo metu (apie 9:20 val.), t. y. viešoje vietoje, kur bet kuriuo metu galėjo atsirasti pašalinių asmenų, kur keičiantis turgaus klientams vyksta žmonių judėjimas, kur turgaus teritorijoje dirbantys asmenys galėjo girdėti ir girdėjo (liudytojas R. A.), matė konfliktą, buvo pasipiktinę tokiu kaltinamojo elgesiu, ką liudytojas R. A. nurodė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Taigi, tiek nukentėjusios, tiek liudytojas R. A. pasijuto akivaizdžiai nejaukiai, buvo šokiruoti, sukrėsti, buvo sutrikdytas jų darbas. Tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek aplinkiniai asmenys buvo šokiruoti, nutrauktas jų darbas, patvirtino rašytinė bylos medžiaga – vaizdo įrašas, daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas pateiktas kompaktinis diskas su filmuota įvykio medžiaga, kuriuos ištyrus teisme įstatymo nustatyta tvarka akivaizdu, jog kaltinamasis savo elgesiu sukėlė aplinkiniams šoką, išgąstį, nutraukė jų darbą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo elgesiu buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – dėl įžūlaus elgesio buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, t. y. aplinkiniai asmenys buvo pasipiktinę, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių darbas, sutrikdyta normali turgaus prekeivių veikla, akivaizdžiai pademonstruota nepagarba aplinkai ir aplinkiniams dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, žmonių tarpusavio bendravimo taisyklių ignoravimo, priešpastatant save aplinkiniams, demonstruojant niekinamąjį požiūrį į juos, šiems veiksmams atlikti nesant jokios dingsties ir pateisinamos priežasties, viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą net dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, vertintiną kaip įžūlų elgesį.

37. Įvertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius (kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, intensyvumą, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, viešosios vietos specifiką), bylos aplinkybių visumos - įžūlus elgesys, pasireiškęs fizinio smurto panaudojimu, nesant jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, sutrikdęs viešąją tvarką turgaus prieigose, įvertinus smurto panaudojimo viešą vietą ir būdą (kitų žmonių akivaizdoje dienos metu, darbo metu) – vertinimas rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos sutrikdymą. Kaltinamasis, viešoje vietoje atlikdamas nevienkartinius, nemomentinius agresyvius įžūlius veiksmus, fiziškai smurtaudamas dviejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, todėl kaltinamasis šią veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia.

38. Iš bylos medžiagos nenustatyta, jog kaltinamojo viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką nulėmė konfliktas su nukentėjusiomis, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltinamojo ir nukentėjusių asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, kadangi iki šio įvykio kaltinamasis su nukentėjusiomis nebuvo pažįstamas, konfliktų neturėjo su jomis, šių asmenų nesiejo jokie santykiai. Pažymėtina, kad tiek nukentėjusios, tiek pats kaltinamasis teisme nurodė, jog jie vienas kito nepažįsta, jokių konfliktų iki šio įvykio tarp jų nebuvo, tad akivaizdu, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusiąsias panaudotas nesant jokių motyvų, pats kaltinamasis taip pat nenurodė, jog jo veiksmus būtų lėmę konkrečios, juos paaiškinančios priežastys. Kadangi kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusiąsias naudojo nesant jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, konstatuotina, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo veiksmus viešoje vietoje lėmė kaltinamojo noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, todėl fizinis smurtas prieš nukentėjusiąsias panaudotas iš chuliganiškų paskatų. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose padarant nukentėjusiajai J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą yra chuliganiškos paskatos, t. y. nustatytas būtinasis BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas subjektyvusis požymis.

Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

39. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis Nr. 2K-15-648/2017 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, Nr. 2K-125/2011, Nr. 2K-140/2011, Nr. 2K-7-313/2012).

40. Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamasis nuo pat pradžios įvykio vietoje ėmė elgtis labai aktyviai, buvo smurtinio konflikto iniciatorius, kuomet demonstratyviai agresyviai nusiteikęs, būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio, buvo viešoje vietoje – turgaus teritorijoje, iš kurios kaip pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, buvo prašytas išeiti tiek turgaus apsaugininko, tiek pačių nukentėjusiųjų, saugojusių savo prekes, automobilį, tačiau kaltinamasis ignoravo prašymus palikti turgaus teritoriją, turėdamas galimybę išeiti, jis nepasišalino iš įvykio vietos. Kaip nustatyta iš vaizdo medžiagos, apžiūrėtos apžiūros protokolu, iš nukentėjusiųjų parodymų, nukentėjusioji J. Š. su lazdele, o nukentėjusioji R. B. su rankomis stengėsi atstumti kaltinamąjį priėjusį prie jų, tačiau nenustatyta, jog nukentėjusios būtų sudavusios smūgius nei lazdele nei rankomis, tiesiog jos taip stengėsi apsiginti nuo prie jų priėjusio neblaivaus kaltinamojo, tuo tarpu kaltinamasis, matydamas tokį nukentėjusiųjų elgesį, iš kurio akivaizdu turėjo suprasti, jog yra nepageidaujamas, nepasišalino iš įvykio vietos, o priešingai, aktyviai bandė vis priartėti prie nukentėjusiųjų, po ko fiziškai smurtavo nukentėjusios J. Š. atžvilgiu, jai suduodamas ne mažiau kaip tris kartus į veidą, po ko ji nukrito nugara ant žemės, tačiau savo smurtinių veiksmų nebaigė, ir tęsdamas fizinio smurto veiksmus vieną kartą smūgiavo kumščiu kitai nukentėjusiajai R. B. į veidą. Pažymėtina, kad nenustatyta, jog nukentėjusios būtų sudavusios smūgius kaltinamajam, priešingai, pats kaltinamasis pripažino teismo posėdžio metu, jog sužalojimų nepatyrė, į gydytojus, policiją nesikreipė. Tai patvirtina, kad nukentėjusios jokio fizinio smurto kaltinamojo atžvilgiu nepanaudojo, o kaip minėta pagal vaizdo įrašą nukentėjusios tik bandė atsistumti nuo savęs neblaivų kaltinamąjį, juolab kaltinamasis negalėjo paaiškinti nuo ko jis konkrečiai gynėsi, ar nuo nukentėjusios J. Š. su lazdele, ar nuo nukentėjusios R. B., ar nuo abiejų, nenurodė nuo kokių konkrečiai nukentėjusiųjų veiksmų jis gynėsi. Kaip minėta, nenustatyta, jog nukentėjusios būtų sudavusios kokius tai smūgius, nenustatyta ir abipusių muštynių, nes fizinio smurto veiksmus, kurių pasėkoje nukentėjusiajai J. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajai R. B. sukeltas fizinis skausmas, panaudojo būtent kaltinamasis, po jo panaudotų minėtų įžūlių veiksmų, pasireiškusių fiziniu smurtu, nukentėjusios nesmurtavo, priešingai, atsitraukė ir laukė iškviestos bendruoju pagalbos centro numeriu pagalbos. Taigi, tiek nukentėjusiųjų parodymai, tiek vaizdo medžiaga, apžiūrėta ir apžiūros protokolu, paneigia kaltinamojo iškeltą teisiamojo posėdžio metu gynybos versiją dėl būtinosios ginties sąlygų buvimo. Esant šių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visetui, įvertinant tai, kad kaltinamasis už nukentėjusiąsias buvo akivaizdžiai fiziškai pranašesnis, ir pats kaltinamasis savo aktyviais provokuojančiais veiksmais kėlė realią grėsmę nukentėjusiųjų saugumui bei sveikatai, o ne atvirkščiai, kaip kad nurodo kaltinamasis, nes būtent kaltinamojo veiksmai buvo aiškiai agresyvūs ir puolamojo pobūdžio, tai jis prie nukentėjusiųjų atėjo ir nuo jų neatstojo, todėl teigti, kad kaltinamasis, suduodamas daugiau nei tris smūgius vienai nukentėjusiajai, o vėliau vieną smūgį ir kitai nukentėjusiajai, kuri buvo nuo jo atsitraukus, tačiau jis ją už kojų parvertė ant žemės ir sudavė vieną kartą rankos kumščiu į veidą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamojo parodymų, kad nukentėjusios pirmos smurtavo, jokie bylos įrodymai nepatvirtina, o tik paneigia, nes kaip minėta, tiek iš nukentėjusiųjų parodymų, tiek iš nukentėjusiųjų parodymus patvirtinančio vaizdo įrašo, apžiūrėto apžiūros protokolu, nustatyta, kad vienintelis asmuo, kuris panaudojo fizinį smurtą, buvo kaltinamasis.. Šiame kontekste teismas pažymi, kad ne nukentėjusios priėjo prie kaltinamojo, o priešingai, pats kaltinamasis ėjo link nukentėjusiųjų, priėjęs panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu minėtus fizinio smurto veiksmus, taigi nebuvo kaltinamojo gynybinės pozicijos, o kovinė pozicija, aktyvus, provokuojantis elgesys, nes kaltinamojo gyvybei ar sveikatai nebuvo iškilęs joks akivaizdus ir realus pavojus.

41. Įvertinant tai, kad konfliktinių santykių tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo iki šio įvykio nebuvo, nukentėjusiųjų pasyvūs veiksmai (stovėjimas darbo vietoje, kaltinamojo atsistūmimas nuo savęs ir darbo vietos, bet jokių aktyvių smurtinių veiksmų nebuvimas) ir pačio kaltinamojo aktyvūs veiksmai (judant link nukentėjusiųjų, šiek tiek nueinant ir vėl priartėjant prie nukentėjusiųjų, nuo jų neatstojant, jam pirmam suduodant ne mažiau tris smūgius vienai nukentėjusiajai, toliau tęsiant agresyvius puolamuosius veiksmus vieną smūgį suduodant kitai nukentėjusiajai) akivaizdžiai rodo, jog nebuvo jokių pavojingų nukentėjusiųjų veiksmų, nebuvo jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą, gyvybę ar turtą, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis, juolab pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad kliūčių jam išeiti iš turgaus teritorijos nebuvo, tačiau jis, matydamas kad yra nepageidaujamas, pats atėjo prie nukentėjusiųjų ir jų atžvilgiu fiziškai smurtavo, sukėlė R. B. fizinį skausmą, o J. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo veiksmuose nėra atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į tai, kad kaltinamasis nepatyrė jokių sužalojimų, po šio įvykio nesikreipė nei į medikus, nei į policiją, teismas kaltinamojo teisme nurodytą argumentą, jog jis nebuvo konflikto iniciatorius, jog pirmos smurtavo nukentėjusios, o jis tik gynėsi nuo nukentėjusiųjų, atmeta kaip nepagrįstą ir laiko gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

42. Pabrėžtina, kad kaltinamojo demonstratyvus agresyvumas, įžūlūs veiksmai, fizinio smurto panaudojimas prieš vieną nukentėjusiąją, vėliau prieš kitą, rodo kaltinamojo neprognozuojamą elgesį, kuris akivaizdžiai kėlė pavojų nukentėjusioms. Tai, kad ne nukentėjusios, o pats kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, jo elgesys buvo pavojingas ir neprognozuojamas matyti ir iš jo tolimesnių veiksmų po suduotų smūgių J. Š., kuomet nukentėjusioji R. B. jau buvo atsitraukus, kaltinamasis pargriovė ją ant žemės ir smūgiavo dar ir šiai nukentėjusiajai, nors ji jokių aktyvių veiksmų nedarė. Kaltinamojo versija dėl gynybos atmestina ir J. Š. atžvilgiu, nes jos atžvilgiu buvo panaudoti ne mažiau trys smūgiai, nors jau sudavus vieną smūgį būtų pakakę sustabdyti tariamą puolimą, kurio nagrinėjamu atveju nebuvo. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvados, kad nukentėjusiojos sukėlė realų, akivaizdų ir pavojingą kėsinimąsi, dėl ko E. P. turėjo pagrindą realizuoti teisę į būtinąją gintį suduodamas smūgius nukentėjusiosioms. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju E. P. veiksmai neatitiko būtinajai ginčiai keliamų sąlygų, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo

43. BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, turto vertė gali būti nustatoma ir kitais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo sąnaudas ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019, 2K-128-511/2022). Pažymėtina, kad teismų praktikoje daikto savininko nuomonė apie to daikto vertę pripažįstama reikšmingu įrodymu nustatant turto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2013, 2K-147-511/2016, 2K-126-495/2021, 2K-148-511/2022).

44. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. P. padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę, tačiau teismas kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymai yra prieštaringi tarpusavyje, nenuoseklūs ir nelogiški, be to, jų nepatvirtina, o priešingai juos paneigia bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino inkriminuotą veiką, nurodydamas, kad jis sugadino svetimą turtą, kurį ketino pirkti, kuomet nusprendė nugriauti šiltnamį, o jį pergriaunant nusprendė, kad tolimesniam griovimui reikalingi įrankiai. Tuo tarpu teisme kaltinamasis neigė kaltę dėl inkriminuoto svetimo turto sugadinimo, nurodė, jog jis įvykio dieną nurodytu adresu apžiūrėjo norimą pirkti butą, kurio neįsigijo, tuo metu užkliuvo ir sudaužė varstomų šiltnamio durų stiklą, tačiau šiltnamio medinės konstrukcijos nesugadino, į šiltnamį nebuvo užėjęs, pomidorų nerovė. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai, jam sugadinant svetimą nedidelės vertės turtą: stiklinio šiltnamio medinę konstrukciją, jo stiklus, jame buvusius pomidorų krūmus, įrodyti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymais, tiek įvykio vietos apžiūros protokolu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo nenuoseklūs, prieštaringi tarpusavyje parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis suklaidinti teismą ir kaip jo gynybinė versija.

45. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo P. V. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, vieningi, juos patvirtino išsamūs ir taip pat nuoseklūs liudytojų D. V., L. Š., D. Ž. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas jais vadovaujasi, juolab pats kaltinamasis teisme parodė, kad anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo, pagrindo jį apkalbėti jie neturi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais. Manyti, kad nukentėjusysis, liudytojai apšneka kaltinamąjį, yra suinteresuoti, norėtų kaip nors jam pakenkti, nėra jokio pagrindo, juolab tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai teisme parodymus davė būdami prisiekę, jų parodymai nėra prieštaringi tarpusavyje, priešingai, jie yra atitinkantys ir papildantys vieni kitus, logiški, nuoseklūs, atitinkantys bylos medžiagą.

46. Bylos duomenų visuma, tame tarpe nukentėjusiojo parodymais, juos patvirtinančiais ir papildančiais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais – pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais teisme ištirtais rašytiniais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Nors kaltinamasis nurodė, jog ketino įsigyti įvykio vietoje buvusį butą, tačiau jis jo neįsigijo, todėl konstatuotina, kad kaltinamasis nebuvo minėto turto savininkas, sugadintas turtas jam buvo svetimas. Sugadinto turto vertė 230 eurų nustatyta pagal nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet nukentėjusysis nurodė, jog 200 Eur vertinamas šiltnamio sugadinimas, įvertinus ir jo nusidėvėjimą, o 30 Eur išrautų pomidorų krūmų nuostolis, tos pačios žalos sumos nurodytos ir civiliniame ieškinyje. Nors kaltinamasis nurodė, jog šiltnamis nevertas 200 Eur, tačiau jokių duomenų dėl šiltnamio mažesnės vertės nepateikė, todėl deklaratyviai nurodytos aplinkybės laikytinos nepagrįstomis, juolab, kaip matyti iš viešų duomenų stiklinių vienšlaičių priesienių šiltnamių rinkos kainos prasideda nuo 800 Eur ir daugiau ((duomenys neskelbtini)), todėl sutiktina su nukentėjusiuoju, jog už 200 Eur jokio šiltnamio nenusipirksi šių dienų rinkos sąlygomis, juolab ir šiltnamio surinkimo darbai taip pat turėtų būti įkainuojami atitinkamai.

47. Kaltinamasis visiškai suprato savo veikos pavojingumą, numatė, kad bus sugadintas svetimas turtas, šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad jis tyčia nesulaužė svetimo turto, o tai padarė netyčia užkliuvęs ir sudaužęs šiltnamio durų stiklą, tačiau pomidorų nerovė, šiltnamio konstrukcijos nesugadino. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis priešingai nurodė, pripažino, jog sugadino svetimą turtą, tyčia norėjo nugriauti šiltnamį ir jį griovė. Pastebėtina tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis tame sklype buvęs ne kartą, o norėdamas pirkti norėjo apžiūrėti tą sklypą, kuris stovi ant servitutinės žemės, nuomininkai neturi kur mašinų statyti. Šie kaltinamojo parodymai nelogiški, tarpusavyje prieštaringi, nes pats kaltinamasis pripažino, kad tame sklype buvęs ne kartą, tai kam dar reikėjo kaltinamajam eiti į svetimą sklypą jei jau buvęs ten ne kartą. Be to, kaltinamojo parodymai, kad ketino pirkti, kad šiltnamis stovi neteisėtoje vietoje, kad nuomininkai neturi kur mašinų statyti, atmestini kaip nepagrįsti, nes visų pirma, kaltinamasis nebuvo ir nėra minėto turto savininkas, be to, kaltinamasis teisme pats pripažino, jog jokių dokumentų dėl ketinto pirkti turto jis nematė, nei nuosavybės dokumentų, nei sklypo planų, jokių preliminarių pirkimo pardavimo sutarčių nesudarė, turto neįsigijo, kas rodo, jog pats kaltinamasis su svetimu turtu elgėsi savo nuožiūra, neteisėtai jį siekė nugriauti, jį sugadino. Tai, kad kaltinamasis atliko inkriminuotus nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo veiksmus patvirtino nukentėjusysis, liudytojai, vienareikšmiškai visi nurodę, jog būtent kaltinamasis E. P. sudaužė šiltnamį, jį sugadino išdauždamas visus stiklus, nuplėšdamas nuo jo stogo polietileną, sugadindamas šiltnamio medines konstrukcijas, pomidorų krūmus. Nors liudytoja D. Ž. nurodė, jog kaltinamasis užkliuvęs už šakos nugriuvo ant šiltnamio, po ko šiltnamis nugriuvo, tačiau ši liudytoja pati įvykio nematė, o taip teigė pagal jai pačio E. P. pasakytą gynybos versiją, kuria tikėti nėra pagrindo, nes ją paneigia bylos duomenų visumą. Tiek liudytoja L. Š., tiek liudytoja D. V. viso proceso metu vienareikšmiškai nurodė, jog jos pačios tiesiogiai matė, kaip E. P. griauna šiltnamį, išdaužė visus stiklus, plėšė polietileną, į ką liudytoja L. Š. šaukė kaltinamajam, kad jis nustotų laužyti, o liudytoja D. V. klausė kodėl jis laužo šiltnamį, matė jį išeinant kruvinom rankom iš šiltnamio, kuriame buvo viskas sutrypta, kvietė policiją. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad tiek šiltnamio medine s konstrukcijas sugadino, tiek stiklus išdaužė, pomidorų krūmus ištrypė kaltinamasis, jam apie tai pasakė liudytojos L. Š., D. V., o kaltinamasis tą dieną ne kartą buvo atėjęs ir jam tą dieną sakė, kad jis perka ir nelegaliai pastatytas šiltnamis bus nugriautas. Pastarąją aplinkybę teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, nurodydamas, kad sakė P. V. nusigriauti šiltnamį, nes kai atsikraustys nebus kur mašinos statyti. Šios aplinkybės parodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą, priežastį sugadinti svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiojo P. V. turtas – šiltnamio medinė konstrukcija, stiklai, pomidorų krūmai buvo sugadinti, šį turto sugadinimą padarė kaltinamasis E. P., tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių - svetimo turto sugadinimo nustatytas priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs aptartų įrodymų visumą ir nustatęs, kad kaltinamojo sugadinto turto vertė yra 230 Eur, o tai viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, atsižvelgdamas į BK 190 straipsnio 1 dalies normą, pagal kurią toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu baudžiamąja teisine prasme, konstatuoja, kad E. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

48. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

49. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus: nesunkų ir apysunkį, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 11 straipsnis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti sunkinančia atsakomybę aplinkybę, kad ir nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, padaryta apsvaigus nuo alkoholio, tačiau teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad dėl šios veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, tokia aplinkybė nebuvo inkriminuota, juolab nenustatyta, kad kaltinamasis šią veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir būtent alkoholis turėjo įtakos veikos padarymui. Pažymėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš karto po nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo kaltinamojo neblaivumas jokiomis objektyviomis priemonėmis (nei kraujo tyrimu, nei alkoholio matuokliu) nustatytas nebuvo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog įvykio metu buvo blaivus, nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamasis tą dieną atrodė lengvai apgirtęs, liudytoja D. V. nurodė, jog tą dieną E. P. nerišliai kalbėjo, lyg girtas. Atsižvelgiant į tai negalima vienareikšmiška išvada dėl kaltinamojo neblaivumo šio įvykio metu, todėl konstatuotina, kad nenustatyta, kad kaltinamasis minėtą veiką padarė apsvaigęs ir tai būtų turėję įtakos veikos padarymui, juolab byloje objektyvių duomenų dėl kaltinamojo neblaivumo būsenos nėra nustatyta, ši aplinkybė neinkriminuota kaltinamajam, todėl pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, nurodytų duomenų nepakanka, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamajam dėl minėtos veikos nepripažintina.

50. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuoti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio pagrindo dėl sekančių priežasčių. Nors nukentėjusios R. B., J. Š. neblaivų kaltinamąjį, priėjusį prie jų, bandė atsistumti nuo savęs, tačiau nukentėjusios neatliko jokių smurtinių veiksmų, jų elgesys buvo gynybinis, o ne puolamasis, nukentėjusiųjų elgesys šioje situacijoje neprieštaravo moralės normoms, todėl tokio nukentėjusiųjų ginamojo elgesio nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad kaltinamojo veiksmai, kai jis ėjo pro turgaus teritorijoje dirbusias nukentėjusiąsias ir galėjo pro jas praeiti, tačiau grįžo prie jų, sudavė vienai nukentėjusiajai daugiau kaip tris smūgius, po ko akivaizdu galėjo nutraukt savo neteisėtą nusikalstamą elgesį, tačiau jį tęsė, pargriovė kitą nukentėjusiąją ir jai dar sudavė vieną smūgį į veidą, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu ne dėl jų elgesio, pasakytų žodžių, o jau dėl įniršio ir inercijos. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmus – fizinio smurto panaudojimą, vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiųjų provokuojančio ar rizikingo elgesio, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

51. Skiriant kaltinamajam bausmę taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jis anksčiau buvo teistas Lietuvoje net 7 kartus, teistas ir užsienio valstybėse du kartus, dabar teisiamas 8 kartą, teistumai išnykę, dauguma teistumų analogiško pobūdžio – už viešosios tvarkos pažeidimus, turto sugadinimus, fizinio skausmo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už viešosios tvarkos ir žmonių rimties nusižengimus, visos nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios. Šios aplinkybės rodo E. P. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus, inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

52. Kaltinamasis priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neįrašytas ir nors psichikos sveikatos centre psichiatro įskaitoje įrašytas, tačiau pagal specialisto išvadą E. P. netikslinga skirti psichiatrijos ekspertizę. Kaltinamasis nedirba, neturi nepilnamečių vaikų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nenustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas įvertinus asmens teistumo ir administracinio baustumo faktus, neigiamai charakterizuoja asmenį, darytina išvada, kad pagrindo skirti švelniausias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą nėra, nes nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, tai kaltinamajam būtų pernelyg švelni bausmė, nesukelianti iš esmės jokių svaresnių neigiamų pasekmių, nepatogumų, būtų beprasmiška, nepasiektų savo tikslų, juolab kaltinamasis nedirba, turi nesumokėtų administracinių baudų, kas rodo, jog bausmės rūšis – bauda yra netikslinga ir nepakankama kaltinamajam, siekiant BK 41 straipsnio tikslų. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tai kad veikos baigtos, tyčinės, įvertinus kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotų nusikalstamų veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, tai, kad už tokios rūšies nusikaltimus asmuo teisiamas ne pirmą kartą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, sunkinančią atsakomybę aplinkybę ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad E. P. skirtinos BK 138 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio, 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimą minimaliam (BK 50, 54, 59, 60, 61 straipsniai). Teismo nuomone skirtina bausmė, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimas minimaliai, atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Teismo nuomone, skiriant bausmę kaltinamajam už nusikalstamas veikas, baudžiamosios teisės nuostatos nebuvo pažeistos, atsižvelgta į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o pagrindo taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar susijusių su kaltinamojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas, nes skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012). Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiųjų ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

53. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, kadangi nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi, po ko bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 65 straipsnio 1 dalies, 1 punkto a papunktis, 2 dalis).

54. Kita vertus, teismas įvertina tai, kad realus laisvės atėmimas yra ultima ratio priemonė, kuri turi būti skiriama tik tais atvejais, kai yra būtinas nuteistojo izoliavimas, kadangi, priešingu atveju, visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebūtų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

55. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas idealiąja sutapčia, bei vienas baudžiamasis nusižengimas, veikos padarytos trumpame laikotarpyje, veikos padarytos išnykus teistumui, po jų padarymo praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams nėra duomenų apie kitas padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamasis darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, ar nustatytą ribotą darbingumą/ nedarbingumą nėra pateikta, jis turi pareigą mokėti administracines baudas, jam šiuo nuosprendžiu priteisiama atlyginti sugadinto turto vertė, kas rodo nukentėjusiojo interesą kuo greičiau atgauti sugadinto turto vertę, kaltinamasis, nors ir nedirba, bet yra kaip nurodė registruotas Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, todėl teismo manymu kaltinamojo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad reikėtų jį izoliuoti nuo visuomenės. Byloje esantys duomenys apie veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą, kaltinamojo elgesį, rodo, kad kaltinamojo resocializacija dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Tokios išvados teismas prieina vertindamas visos bylos aplinkybes, susijusias ir su nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdžiu, laipsniu, kaltinamojo asmenybės teigiamomis ir neigiamomis savybėmis, polinkiais, nusikalstamos veikos padarymo priežastimis, elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo, kuomet nenustatyta, kad po jų kaltinamasis dar būtų nusikaltęs , kad būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, nors nuo veikų padarymo praėjo daugiau nei aštuoni mėnesiai, t. y. paminėtas aplinkybes vertina ir pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, o skiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos E. P. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

VI. Dėl civilinio ieškinio, kitų daiktų ir kardomosios priemonės

56. Nukentėjusysis P. V. pareiškė ieškinį, kurio reikalavimus teismo posėdžio metu palaikė jame nurodytais motyvais, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 230 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodant, jog turtinę žalą sudaro 200 Eur už šiltnamio sugadinimą, 30 Eur už pomidorų krūmų sugadinimą.

57. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog turtinė žala nukentėjusiajam P. V. buvo padaryta dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Tai, kad veikos padarymo metu buvo sugadinta nukentėjusiojo turtas – šiltnamio medinės konstrukcijos, stiklai, pomidorų krūmai, patvirtino tiek nukentėjusysis, tiek liudytojos, apžiūros protokolas. Kaltinamojo veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Nors nukentėjusysis nepateikė šiltnamio, pomidorų krūmų įsigijimo vertę patvirtinančių dokumentų, tačiau, akivaizdu, kad minėtos išlaidos buvo patirtos, o atsižvelgiant į visuotinai žinomas tokių daiktų ir paslaugų kainas, teismas laiko, kad nukentėjusiojo patirta ir nurodyta turtinė žala 230 Eur yra reali ir protinga, įrodymų, paneigiančių padarytos turtinės žalos dydį 230 Eur sumoje, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad šiltnamio atstatymo darbai kainavo pigiau, tačiau akcentuotina tai, kad atstatant šiltnamį nukentėjusysis naudojo plastikinę plėvelę, o ne stiklus kaip kad buvo prieš sugadinimą, todėl vertinama ta žala, kuri buvo padaryta ir tas turtas, kuris buvo sugadintas įvykio metu, o ne atstatomoji vertė. Atsižvelgiant į išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 230 Eur nukentėjusiojo naudai.

58. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

59. Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

60. Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnio pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, subendrinti, bausmei, paskirtai už veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą apimant bausmę, paskirtą už BK 284 straipsnį, ir paskirti E. P. subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ją pakeičiant laisvės atėmimo bausme vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, minėtas bausmes iš dalies sudedant, ir E. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus: 1) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), 2) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, 3) per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinio elgesio pataisos programoje, 4) viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. P. nukentėjusiojo P. V. naudai 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, kurią E. P. turi sumokėti per trijų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikotarpį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. P. laikinajame sulaikyme išbūtą dviejų parų laiką nuo 2024-09-13 9:40 val. iki 2024-09-14 10:07 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską palikti saugoti byloje, o sterilų vatos tamponą su galimai biologinės kilmės pėdsaku, priduotą saugoti Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.