Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. (J. P.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovui J. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei atsakovo J. P. priešieškinį ieškovui M. U. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sigmetalis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui, juo prašė pripažinti ieškovo M. U. ir atsakovo J. P. 2016 m. rugpjūčio 26 d. (dėl 13 000,00 Eur) ir 2016 m. spalio 7 d. (dėl 6 048,00 Eur) paskolos sutartis negaliojančiomis dėl privalomos sandorių notarinės formos nesilaikymo; taikyti restituciją ir priteisti ieškovui M. U. iš atsakovo J. P. 19 048,00 Eur; priteisti ieškovui M. U. iš atsakovo J. P. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. balandžio 20 d. gautas atsakovo atstovo advokato atskirasis skundas dėl 2022 m. balandžio 12 d. teismo protokolinės nutarties, juo prašė panaikinti teismo 2022 m. balandžio 12 d. protokolinę nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

5. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

7. Atskirajame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kad atsakovas turi galimybę ateityje apskųsti procesinį sprendimą, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principus. Apelianto nuomone, šis teisinis pagrindas šiuo atveju negali būti taikomas, nes pagrindas susijęs su galutinio sprendimo apskundimu, o ne tarpinio procesinio sprendimo apskundimu.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 290 straipsnio 2 dalimi, teismo posėdžio (parengiamojo ar nagrinėjimo teisme) metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovui J. P. (jo asmeninis dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas būtinu) ir jo atstovui advokatui neatvykus į 2022 m. balandžio 12 d. paskirtą teismo posėdį, pirmosios instancijos teismui nepripažinus atsakovo atstovo neatvykimo į teismo posėdį svarbiomis ir netenkinus atsakovo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir nutarė byloje procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2022 m. balandžio 21 d. 16.00 val. Apeliantas atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo 2022 m. balandžio 12 d. protokolinę nutartį, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą atsisakė priimti.

10. Kaip žinoma, bendroji pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo apeliacine tvarka taisyklė įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.

11. Aiškindamas CPK 334 straipsnio nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė nereiškia, jog CPK 334 straipsnio 1 dalyje nenurodytos nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys gali būti skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą gali būti įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-969/2018, 36, 37 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-823/2022 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika).

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose (pvz., 2006 m. sausio 16 d., 2006 rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. ir kt.) ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Kartu pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nereikalauja įstatymu užtikrinti galimybę apskųsti bet kurį byloje priimtą teismo procesinį sprendimą (ne baigiamąjį aktą); šioje srityje galimos įvairios išimtys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019, 15 punktas; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 11 punktas). Ši aplinkybė yra reikšminga nusprendžiant dėl byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją ir šios teisės galimo pažeidimo.

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas siekė inicijuoti apeliacinį procesą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. protokolinės nutarties, kuria nebuvo tenkintas atsakovo prašymas atidėti teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės nutartis, priimtas CPK 290 straipsnio 2 dalies pagrindu, skųsti apeliacine tvarka, nes tokio pobūdžio nutartys neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1647-370/2020).

14. Pabrėžtina, jog Klaipėdos apylinkės teismui išnagrinėjus ieškinį iš esmės ir 2022 m. balandžio 21 d. priėmus sprendimą už akių bei ieškinį tenkinus, atsakovas pirmosios instancijos teisme 2022 m. gegužės 12 d. yra pateikęs argumentus dėl 2022 m. balandžio 12 d. protokolinės nutarties teisėtumo. Dėl to negalima teigti, kad atsakovui buvo užkirstas kelias į teisminę gynybą ar buvo pažeisti lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principai.

15. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis); šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

16. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirasis skundas paduotas dėl teismo procesinio sprendimo (protokolinės nutarties), kuris negali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti, remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo, skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos. Pridėtina, jog atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ruošiant atskirąjį skundą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.