- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-471-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08107-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Bronius Valius, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Atsakovas
- A. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-07 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Lindorff Oy 2012-07-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Š. ir nurodė, kad atsakovas 2002-05-24 su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ sudarė ryšio paslaugų naudojimo sutartis Nr. M285484 ir Nr. M298148 bei 2002-06-21 sutartį Nr. M354830. Pagal šias sutartis atsakovui buvo teikiamos mobiliojo ryšio paslaugos, tačiau jis neatsiskaitė pagal 2002-06-14 ir 2002-07-14 išrašytas sąskaitas ir liko skolingas 506,49 Lt. Pradinis kreditorius 2007-11-26 savo reikalavimo teisę perleido naujam kreditoriui Lindorff Oy, apie tai atsakovas informuotas. Atsakovas skolos nesumokėjo ir privalo sumokėti skolą, palūkanas nuo 2007-06-27 iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 506,49 Lt skolą, 128,52 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-07 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 506,49 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012-07-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo suteiktos ryšio paslaugos, už kurias buvo išrašytos 2002-06-14 ir 2002-07-14 sąskaitos. Atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 128,52 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-06-27 iki 2012-06-27 priteisimo, konstatavo, kad reikalavimo teisė ieškovui buvo perleista 2007-09-18 sutartimi, kurioje nurodyta, kad parduodamos reikalavimo teisės į pradelstas gautinas sumas (įskaitant baudas bei delspinigius). Sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra 0,05 procentų dydžio nuo įsiskolinimo sumos. Palūkanos prašomos priteisti nuo 2007-06-27 iki 2012-06-27, t. y. ir už tą laikotarpį, kai ieškovas nebuvo atsakovo kreditoriumi, todėl šiuo laikotarpiu nuostolių dėl skolos negrąžinimo, naujasis kreditorius, t. y. ieškovas, negalėjo patirti, pradinio kreditoriaus skolos perleidimo sutartyje palūkanos neaptartos. Teismas pažymėjo, kad šalis siejo vartojimo santykiai, o tokiu atveju, praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Lindorff Oy prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-07 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 128,52 Lt palūkanų priteisimo ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas nebuvo atsakovo kreditorius tuo laikotarpiu už kurį ieškovas prašė priteisti palūkanas. Ieškovui perėjo visos ir su prievolės įvykdymo užtikrinimu susijusios prievolės bei kitos papildomos teisės. Teismas neteisingai šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo santykius. Ieškovas prašė priteisti mažesnius, nei sutartyje nustatytus nuostolius, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas vietoj 0,05 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Byloje kilo ginčas dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovui iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanų už laikotarpį nuo 2007-06-27 iki 2012-06-27, t. y. 128,52 Lt palūkanų. Ieškovas teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip vartojimo santykius, nes tarp šalių buvo sudaryta telekomunikacinių paslaugų teikimo sutartis pagal kurią pradinis kreditorius – UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti, o atsakovas – sumokėti už suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kuria fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, tai yra vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (LR CK 1.39 str. 1 d.; LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Remiantis šia vartojimo sutarties samprata, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Taigi pirmosios instancijos teismo padarė teisingą išvadą, kad šalis siejo vartojimo sutartiniai santykiai ir byloje taikytinos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. LR CK 6.716 str. 4 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai klientas yra fizinis asmuo vartotojas, paslaugų sutarčiai mutatis mutandis taikomos LR CK 6.188, 6.350–6.370 str. bei CK 6.360 str. 5 d., nustatanti, kad palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Dėl to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių santykiams taikomos vartojimo santykius reglamentuojančios normos bei pagrįstai taikė LR CK 6.360 str. 5 d., nustatančią, kad palūkanos už pradelstas mokėti sumas neskaičiuojamos.
Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).
Atsižvelgtina ir į tai, kad sąskaitos už suteiktas paslaugas atsakovui išrašytos 2002-06-14 ir 2002-07-14, reikalavimo perleidimo į atsakovo skolą sutartis buvo sudaryta 2007-11-26. Ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2012-06-27. Taigi dėl ieškovo patirtų nuostolių yra ir ieškovo kaltė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę į sutartyje numatytų delspinigių priteisimą, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nepareiškė. Tą aplinkybę, kad pagal vartojimo sutartį gali būti išieškomi delspinigiai, nurodyta ir Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-230-436/2012. Ieškovo nurodytoje Klaipėdos apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-341-125/2012 nebuvo taikomos vartojimo sutarties normos, todėl šia nutartimi negalima vadovautis sprendžiant ginčą dėl palūkanų priteisimo šioje byloje.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-07 sprendimą palikti nepakeistą.