- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-321-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01416-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus l. e. viršininko pareigas Donato Miliaus (toliau institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimo, kuriuo L. J. nubaustas:
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje – 50 Eur ( penkiasdešimties eurų) bauda;
už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, galutinė nuobauda L. J. paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. kovo 26 d. 15 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, vairuodamas automobilį „Opel Astra Station Wagon“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį A. M., važiuodamas atbuline eiga, neįsitikinęs, kad atlikti tokį manevrą saugu, nesilaikė saugaus atstumo iš galo, kliudė kitą stovintį automobilį „Bmw“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. B., pastarąjį apgadino, ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti L. J. administracines nuobaudas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sankcijų ribose.
Skunde nurodo, kad nesutinka su L. J. teismo paskirta administracine nuobauda, nes mano, kad asmeniui, kuris pabėga iš įvykio vietos, siekdamas nuslėpti padarytą teisės pažeidimą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už kitam asmeniui padarytą žalą eismo įvykio metu, ji yra akivaizdžiai per švelni, netgi tuo atveju, kai yra nustatomos išskirtinės sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio normą, nes nurodė tik vienintelę faktinę aplinkybę – pažeidėjo asmenybę, ir nenurodė kitų, kurie su jau minėta faktine aplinkybe galėtų sudaryti jų kompleksą. Pažymi, kad lengvinančios aplinkybės (nuoširdžiai gailisi ir atlygino nuostolius) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas lemia administracinių nuobaudų dydį sankcijų ribose, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio normą. Taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo lengvinančios aplinkybės buvimą, kad pažeidėjas nuoširdžiai gailisi ir visiškai prisipažino padaręs nurodytus administracinius teisės pažeidimus, nes kaip mato apeliantas iš skundžiamo nutarimo dėstomosios dalies, kurioje yra užfiksuoti pažeidėjo parodymai, L. J. neprisipažino pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o šį pažeidimą įrodė teismas, kritiškai vertindamas jo paaiškinimus dėl padarytų teisės pažeidimų. Be to, nurodo ir tai, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, institucijos įgalioto asmens įsitikinimu, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir vairuotojas adekvačiai neįvertins savo padarytų teisės pažeidimo pasekmių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – L. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai įvertino jo padarytų nusižengimų sukeltą pavojų visuomenei, padarytos žalos dydį, jo jauną amžių, mokymąsi gimnazijoje, neturėjimą savarankiško uždarbio, didelį neatsargumą, gailėjimąsi dėl įvykio, nukentėjusiojo asmens atsirašymą, ir todėl priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus. Institucijos įgaliotas asmuo apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą skiriant L. J. administracines nuobaudas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų sankcijų ribose. Tačiau iš apeliacinio skundo turinio yra aišku, kad apeliantas nesutinka tik su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria L. J., taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, buvo skirta nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį L. J. skundžiamu nutarimu ir taip jau buvo skirta nuobauda sankcijos ribose. Todėl byla nagrinėjama tik dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo L. J. skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar
jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas
gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-11/2014 ir kt.).
Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Pagal pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes pirmiausia matyti tai, kad L. J. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių. Kaip matyti iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų ir fotonuotraukų, automobilių apgadinimai yra nežymūs (15-16, 18-21 b. l.). Antra, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, L. J. nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, priešingai, po įvykio policijos pareigūnams susisiekus su juo telefonu jis pats geranoriškai atvyko į policiją ir nurodė įvykusio įvykio aplinkybes (13, 14 b. l.), atlygino žalą nukentėjusiajai ir gailėjosi dėl įvykusio, o nukentėjusioji nurodė jam pretenzijų neturinti (29-30 b. l.). Trečia, kaltę dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo jis pripažino ir gailėjosi, tai pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nėra. Ir galiausiai, pažeidėjas yra jauno amžiaus, jo tėvai išsiskyrę (43-44 b. l.), jis gyvena su mama ir mažamečiu broliu (46 b. l.), mokosi gimnazijoje (49 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu L. J. prašoma skirti nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – ilgalaikis – 3 metų trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 868 Eurų dydžio bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Pažymima, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-28-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-53-697/2015).
Taigi, atsižvelgęs į pirmiau jau paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, L. J. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą L. J., skiriant administracinę nuobaudą už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-28-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-53-697/2015, 2AT-57-139/2015).
Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad teismas nepagrįstai konstatavo lengvinančios aplinkybės buvimą, nes L. J. neprisipažino pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, o šį pažeidimą įrodė teismas, kritiškai vertindamas jo paaiškinimus dėl padarytų teisės pažeidimų – atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje esantis L. J. pirminis paaiškinimas (10-11 b. l.), visiškai atitinkantis jo teismo posėdžio metu duotus parodymus, tvirtina, kad L. J. esmines įvykio aplinkybes pripažino iškart ir gailėjosi dėl įvykusio (10-11 b. l.). Be to, kaip jau minėta, L. J. nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus, priešingai, po įvykio policijos pareigūnams susisiekus su juo telefonu jis pats geranoriškai atvyko į policiją ir nurodė įvykusio įvykio aplinkybes (13, 14 b. l.), atlygino žalą nukentėjusiajai ir gailėjosi, o nukentėjusioji pretenzijų jam neturi (29-30 b. l.). Taigi L. J. neneigė teismo nustatytų esminių faktų – kad jis padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, o tai, kad jis nurodė savitą situacijos suvokimą, dar jokiu būdu nereiškia, kad jis neigė savo kaltę, nes asmens prisipažinimas neapima priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, be to, atsakomybėn traukiamas asmuo visais atvejais turi teisę į gynybą. Negalima nepaminėti ir to, kad L. J. savo gailėjimąsi dėl padarytų teisės pažeidimų išreiškė ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, tačiau ir stengimusi pašalinti savo veikos žalingus padarinius – visiškai atlygino nukentėjusiosios nurodytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios, bei padėjo justicijos institucijai aiškintis bylai svarbias aplinkybes. Esant aptartoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvimo – pagrįsta ir teisinga.
Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą, tinkamai įvertino L. J. padaryto, ir apelianto L. J. skirtos nuobaudos individualizavimo prasme ginčijamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skyrė jam mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bei trumpesnės trukmės papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytas.
Dėl šių priežasčių Kelmės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus l. e. viršininko pareigas Donato Miliaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.