- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2AT-28-139/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Jonas Prapiestis (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Pažeidėjas
- J. M.
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovo advokato Laimučio Zaukevičiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimu J. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 130 Lt (37 Eur) bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3 000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė nuobauda 3 000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Žemesnės instancijos teismas
J. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. liepos 11 d., 16.36 val., Biržuose, prie pastato Plento g. 2 E, paliko stovėti automobilį „Iveco 35C15V“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikinęs, kad jame įjungtas rankinis stabdis, automobilis savaime pradėjo riedėti ir apgadino priešais esančią įmonės G. V. automobilių remonto dirbtuvių tvorą. Iš eismo įvykio J. M. pasišalino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 152, 234 punktų reikalavimus.
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi J. M. apeliacinis skundas netenkintas ir paliktas galioti nepakeistas Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. atstovo advokato L. Zaukevičiaus prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimo priimtas ir ši byla atnaujinta.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį, pritaikyti J. M. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 3000 Lt baudą, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 130 Lt baudą ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 3000 Lt baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pareiškime nurodoma, kad skundžiami nutarimas ir nutartis keistini dėl esminio ATPK 20 straipsnio pažeidimo. Pagal ATPK 20 straipsnį administracine nuobauda turi būti siekiama ne tik nubausti teisės pažeidimą padariusį asmenį, bet ir prevencinių tikslų. Dėl to, skiriant administracines nuobaudas, turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, iš kurio išplaukia, kad tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį teisės pažeidėjui paskirtos nuobaudos turi būti teisinga pusiausvira, kad asmens teisės neturi būti ribojamos daugiau nei tai yra būtina demokratinėje visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2012, 2AT-7-2013). Pareiškėjas pažymi, kad J. M. padarytas administracinės teisės pažeidimas nėra šiurkštus, sukeltas eismo įvykis nepadarė didelės žalos, o dėl padaryto pažeidimo J. M. nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-2014), todėl mano, kad J. M. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams – yra per griežta ir turėtų būti sušvelninta.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato viršininkas Marius Jablonskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti, nes skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Nukentėjusios G. V. automobilių remonto dirbtuvės IĮ savininkas G. V. atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad J. M. atlygino padarytą žalą, jo įmonė pretenzijų neturi, todėl jis neprieštarauja, kad J. M. būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo
J. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 130 Lt (37 Eur) bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam skirta – 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, J. M. paskirta galutinė nuobauda – 3000 Lt (868 Eur) dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-13-2013).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-10-2014).
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad J. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis mažareikšmis (dėl eismo įvykio tik palinko tinklinės tvoros metalinė atrama), J. M. dėl KET pažeidimo, sukėlusio G. V. individualios įmonės turto sugadinimą, prisipažino, jo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis pašalino G. V. individualiai įmonei dėl administracinio teisės pažeidimo padarytą žalą. Nukentėjusios įmonės savininkas G. V. pretenzijų J. M. neturi, neprieštarauja, kad jam būtų grąžinta teisė vairuoti transporto priemones. J. M. mokosi universitete, per metus iki šių administracinių teisės pažeidimų padarymo administracine tvarka nebaustas. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad J. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt (868 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda už šį teisės pažeidimą. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, todėl J. M. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina administracinė nuobauda taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgusi į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, J. M. asmenybę, kurią, be kita ko, apibūdina ir tai, kad J. M. yra anksčiau baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių galiojimas išnykęs, kolegija sprendžia, jog J. M. dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda švelnintina paliekant tą patį paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki devynių mėnesių. Sušvelninus už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė J. M. paskirta administracinė nuobauda.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti J. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę nuo trejų metų iki devynių mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą J. M. paskirti 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą devyniems mėnesiams.
Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.