Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto

K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato padėjėjo Gintaro Degimo skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės skyriaus (toliau - Institucijos) 2025-02-11 nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos teritorinė muitinės 2025-02-11 nutarimu nustatyta, kad 2024-11-12 Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postui kaip išvykimo įstaigai, naudodamasis įgaliotojo siuntėjo statusu, Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis (NCTS) Sąjungos/bendrajai tranzito procedūrai (toliau – tranzitas) įforminti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė lydintąjį dokumentą (tranzito deklaraciją) MRN (duomenys neskelbtini). Deklaruojamas krovinys – apdoroti statybiniai akmenys „Blanco Paloma“, Kombinuotosios nomenklatūros kodas (toliau – KN kodas) 680229. Krovinio gavėjas – Baltarusijos įmonė FPE „(duomenys neskelbtini)“. Muitinio tikrinimo metu kilus abejonėms dėl deklaruojamos prekės KN kodo teisingumo buvo priimtas sprendimas imti prekių mėginius, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad dėl gabenamos prekės specifikos nėra galimybės fiziškai paimti prekės mėginių pavyzdžius. Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnai įvertino deklaranto pateiktus dokumentus ir kreipėsi į Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrių dėl deklaruojamų prekių klasifikavimo. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius, išnagrinėjęs tarnybiniu pranešimu pateiktus dokumentus ir krovinio ekspeditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją apie akmens apdirbimo būdą. Tarnybiniame pranešime Nr. 8DE-3301 (2024-11-22) nurodė, kad: „sąskaitose 33/2024 (2024- 09-27), 34/2024 (2024-09-27) nurodyti dviejų rūšių akmenys „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ ir „Blanco paloma sawn slabs standart quality“. Žodžių junginys „sandblasted and bruched“ reiškia apdoroti smėliu ir nušveisti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme nurodyta, kad sąskaitose nurodytas apdirbimo būdas: maži akmenys – sandblasted and bruched slabs (atpjauti, nusmėliuoti, nušveisti), dideli – sawn slabs (atpjauti ir viskas). KN 6802 pozicijoje klasifikuojami apdoroti paminkliniai arba statybiniai akmenys (išskyrus skalūnus) ir jų dirbiniai, išskyrus prekes, priskiriamas 6801 pozicijai: mozaikos kubeliai ir panašūs dirbiniai iš gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus), pritvirtinti arba nepritvirtinti prie pagrindo; dirbtinai nudažytos gamtinių akmenų (įskaitant skalūnus) granulės, trupiniai ir milteliai. Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimuose nurodyta, kad KN 6802 21 00 - 6802 29 00 subpozicijoms priskiriami akmenys ar jų dirbiniai (įskaitant nebaigtus gaminti dirbinius), paprastai suskaldyti arba supjaustyti, su vienu ar daugiau plokščių arba lygių paviršių. Pastarieji gali būti apdoroti kaltu, kirtikliu arba dantytuoju plaktuku. Minėtų subpozicijų paaiškinimuose nenurodytas apdorojimas smėliu, nušveitimas, todėl akmenys apdoroti labiau nei nurodyta KN 6802 21 00 - 6802 29 00 subpozicijų paaiškinimuose skiriami į KN 6802 91 -6802 99 subpozicijas. Prekė nurodytu KN kodu 6802 92 00 patenka į Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 765/2006) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XVIII priedą (1bb straipsnyje nurodytų prekių ir technologijų, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, sąrašas). Vadovaujantis minėto Reglamento 1bb straipsnio 1 dalies nuostatomis draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti XVIII priede išvardytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės prekes, kuriomis, visų pirma, galėtų būti prisidedant prie Baltarusijos pramonės pajėgumų didinimo, bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Reglamento 1bb straipsnio 3 dalies a punktas reglamentuoja draudimą tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas arba kitas paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir technologijomis bei su tų prekių ir technologijų tiekimu, gamyba, technine priežiūra ir naudojimu bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudojimui Baltarusijoje. Atsižvelgiant į tai prekės – akmenys „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ (nustatytas KN kodas 6802 92 00, kiekis – 151,863 MTK (kvadratiniai metrai), 2024-12-02 sulaikytos, surašius Prekių sulaikymo protokolą Nr. 4LMBI0I558. Pateikdamas tranzito deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) neteisingą informaciją apie prekės KN kodą, deklaruodamas prekes, kurioms taikomos sankcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas K. P. teikė paslaugas, susijusias su Reglamento 765/2006 1bb str. 1 dalyje nurodytomis prekėmis ir šiais savo veiksmais pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, Tarybos Reglamento 765/2006 1bb straipsnio 1 dalies ir 3 dalies a punkto bei 1m straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 2004-04-22 Nr. IX-2160 4 straipsnio 1 dalies nuostatas.

K. P. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje. Pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį jam skirta 300 Eur bauda, pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį – 200 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, K. P. nustatyta galutinė nuobauda – 300 Eur bauda.

K. P. atstovo advokato padėjėjo Gintaro Degimo skundu prašoma panaikinti Institucijos 2025-02-11 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodoma, nutarime nieko nepasisakoma apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes. Nagrinėjimo metu buvo atkreiptas dėmesys, jog pildydamas tranzito deklaraciją K. P. atsižvelgė į įformintą laikinojo saugojimo deklaraciją (BDK), o parengiant šią deklaraciją, privaloma pateikti krovinio transportavimo dokumentus (CMR ir kt.); sąskaitą-faktūrą (Invoice); pakavimo sąrašus (packing list) ir/arba specifikacijas (specification) (jeigu yra). Nagrinėjamu atveju BDK deklaracijoje nurodytas tik vienas prekės kodas, kurį nurodė ir administracinėn atsakomybėm trauktinas asmuo. Taip pat nepasisakoma dėl kitų pateiktų rašytinių įrodymų – Ispanijos Karalystės eksporto deklaracijos, krovinio savininko-siuntėjo rašytinių paaiškinimų dėl akmens plokščių pjovimo būdo (akmens pjovimas yra vienas iš apdorojimo būdų). Pateiktuose paaiškinimuose (krovinio savininko-siuntėjo) buvo nurodyta, kad akmens plokštės atpjautos smėliavimo būdu. Taigi, akmens plokštės yra supjaustytos, plokščiu ir lygiu paviršiumi. Todėl manytina, kad apdorojant plokštes kaltu, kirtikliu arba dantytuoju plaktuku paviršius nebus lygus, lyginant jį su atpjautu smėliavimo būdu. Skunde tvirtinama, kad kiek tai susiję su teismų praktika ir realiais bei praktiniais administracinės atsakomybės taikymo pavyzdžiais, būtina pabrėžti, jog teismų buvo akcentuojama, kad, ypač esant abejonių dėl deklaruojamos prekės prigimties (pvz. tai prekė, kuri galimai yra sankcijų objektu), prekės klasifikavimo kodo parinkimas turėtų remtis detaliu prekės fiziniu apžiūrėjimu ir/ar prašymo paimti jos mėginį pateikimu muitinei. Nagrinėjamu atveju buvo apsiribota formalia užklausa Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriui dėl deklaruojamų prekių klasifikavimo, nevykstant į vietą apžiūrėti prekių ir neatliekant mėginio ėmimo procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

K. P. Institucijos Nutarimu yra nubaustas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 212 straipsnio 4 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje. K. P. ir jo atstovas nesutinka su skundžiamu nutarimu, mano, kad administracinių nusižengimų nepadarė.

ANK 212 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

ANK 515 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą.

Pareiškėjas K. P. ir jo atstovas teismo posėdyje neginčijo, kad minėtoje tranzito deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) visa prekė, nurodyta kaip „Apdoroti statybiniai akmenys „Blanco Paloma“, deklaruota vienu kodu – 6802 29, tačiau nesutinka su patikrinimo akto išvada, jog dalis prekės –„Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“, turėjo būti deklaruotos su kodu 6802 92. Pareiškėjas K. P. ir jo atstovas nurodė, kad visai prekei buvo nurodytas tik vienas kodas 6802 29 laikinojo saugojimo deklaracijoje, kituose lydimuosiuose dokumentuose, todėl jis jį įrašė ir tranzito deklaracijoje. Pareiškėjas ir jo atstovas nesutiko, kad prekė „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ yra labiau apdoroti akmenys, nei „Blanco paloma sawn slabs standart quality“, ir turėjo būti deklaruoti kitu kodu, nes jie buvo tik atpjauti smėliavimo būdu, o ne apdirbti smėliu.

Tačiau iš sąskaitų 33/2024 (2024-09-27), 34/2024 (2024-09-27) matyti, kad jose nurodyti dviejų rūšių akmenys „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ ir „Blanco paloma sawn slabs standart quality“ (b. l. 13-14,19-20). UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio susirašinėjimo metu pateiktame atsakyme nurodyta, kad sąskaitose nurodytas apdirbimo būdas: maži akmenys – sandblasted and bruched slabs (atpjauti, nusmėliuoti, nušveisti), dideli – sawn slabs (atpjauti ir viskas) (b. l. 31). Tai reiškia, jog žodžių junginys „sandblasted and bruched“ reiškia apdoroti smėliu ir nušveisti. Klaipėdos teritorinės muitinei atlikus patikrinimą, 2024-11-12 patikrinimo aktu konstatuota, kad prekės „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ – kodas deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11) turėjo būti nurodytas 6802 92, o ne 6802 29. Duomenų, jog Patikrinimo aktas buvo ginčytas, nėra, o šiame akte nustatytų faktų kvestionavimas nėra šios bylos dalykas, todėl laikytina, jog 2024-11-12 patikrinimo aktu nustatyti duomenys yra teisingi ir jais teismas remiasi. Be to, Klaipėdos teritorinėje muitinėje tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus specialistė A. A. teismo posėdyje patvirtino, kad prekė, kuri buvo deklaruota kodu 6802 29 patenka į 6802 21 00 - 6802 29 00 pozicijas, kuriai priskiriami akmenys suskaldyti arba supjaustyti kaltu, kirtikliu arba dantytuoju plaktuku. Kito būdo nėra nurodyta, taip pat ir apdorojimo smėliu, todėl kodas turėjo būti 6802 92. Analogiški duomenys nurodyti ir 2024-11-22 tarnybiniame pranešima (b. l. 16). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad K. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, pateikdamas tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), joje nurodė neteisingą informaciją apie prekės „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“ KN kodą.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatytą Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už tai, kad a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Kaip nustato Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, būtent deklaruojantis asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Taigi, būtent K. P., pateikus teritorinei muitinei tranzito deklaraciją, tapo atsakingas už pateiktų duomenų teisingumą. Tai, kad pareiškėjas nurodo teikdamas deklaracijoje duomenis rėmėsi iš kitų šaltinių gauta informacija apie prekes ir neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, nešalina jo atsakomybės, kadangi pagal minėtą teisinį reglamentavimą, K. P., būdamas atsakinga už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar pagal kitų subjektų pateiktus duomenis. Pareiškėjas pripažino, kad į muitinę dėl kodo tikslinimo nesikreipė, taigi, pats pareiškėjas pripažino, jog nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagalba jis būtų galėjęs įsitikinti duomenų, kuriuos įrašė į tranzito deklaraciją, teisingumu, o kliovėsi vien iš kitų šaltinių informacija.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ir tuo atveju, kai muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, tai nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimą. Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus, įskaitant teisės patikrinti prekes. Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingą prekės kodą, vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas, nepriklausomas turto vertintojas ar kiti asmenys ( Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-187-606/2018, AN2-376-462/2019, AN2-73-606/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2AT-6-387/2023). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra svarbu dėl kokių priežasčių K. P. neįvykdė savo, kaip asmens, teikiančio atstovavimo paslaugas muitinės Lietuvos Respublikos teritorijoje pareigos tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti tranzitu gabenamas prekes, nepriklausomai nuo to, ar duomenis apie jas surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal pateiktus duomenis (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-376-462/2019).

Pareiškėjas ir jo atstovas tvirtino, kad atsakomybė pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį K. P. negali būti taikoma, nes jo veikoje nebuvo tyčios, tačiau tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y. tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo.

Šiuo atveju nėra duomenų, kad K. P., pateikdamas muitinei dokumentus, būtų sąmoningai siekęs suklaidinti muitinę. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad deklaracijų užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių veiksmas. Pateikdama deklaraciją ir teikdama ją muitinei, būtent pareiškėjas tapo atsakingas, kad visos gabenamos prekės būtų deklaruotos tinkamai, ypač kai nuo to priklausė ir sankcijų joms taikymas. Muitinės tarpininko atstovai patys pasirenka savo darbo priemones, kaip jie patikrins, ar tranzito procedūrai prekės deklaruojamos tinkamai, tame tarpe ir prekes patikrinti, o ne vien pasitikėti pateiktais pirminiais dokumentais. Tačiau šiuo atveju pareiškėjas pasitikėjo jam pateiktais dokumentais ir nesiėmė jokių kitų priemonių duomenims patikrinti, t. y. K. P., būdamas deklaranto atstovas ir deklaruodamas prekes, tranzito deklaracijoje nurodydamas neteisingus duomenis – neteisingą dalies prekių Kombinuotosios nomenklatūros kodą, elgėsi nerūpestingai, nors turėjo pareigą ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis. Šiuo atveju konstatuotina, kad nors K. P. ir nenumatė, jog jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau pagal einamas pareigas turėjo ir galėjo jas numatyti, t. y. veikė neatsargiai, todėl jo padarytame administraciniame nusižengime yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad K. P., veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas, teikė deklaraciją dėl prekės – akmenų „Blanco paloma sandblasted and bruched slabs standart quality“, kurios KN kodas yra 6802 92 00, tranzito procedūros. Prekės gavėjas tranzito deklaracijoje nurodoma Baltarusijos įmonė. Tačiau prekę draudžiama eksportuoti į Baltarusiją. K. P. ir jo atstovas rėmėsi tuo, kad ES galioja vieningas Muitinės kodeksas, todėl jie neabejojo Ispanijos muitinės kompetencija ir, kad prekei nėra taikomos sankcijos. Tačiau, kaip minėta, pareiškėjas, būdamas atsakingas už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar pagal kitų subjektų pateiktus duomenis. Kita vertus, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-02-07 nutartyje Nr. 2AT-6-387/2023 patvirtinama, kad asmuo konkrečias prekes deklaruojantis pageidaujamai taikyti procedūrai, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Nors pareiškėjas tvirtino, kad jis buvo suklaidintas pirminio siuntėjo pateiktų duomenų, tačiau tokio pobūdžio nusižengimas padaromas ir neatsargia forma, t. y., tuomet, kai jis padaromas dėl pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Kadangi šiuo atveju nenustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai ir tyčia, siekdamas išvengti taikomų sankcijų, nurodė neteisingą prekės KN kodą, pripažintina, jog pareiškėjo veikimas kaip muitinės tarpininko, kuris teikė deklaraciją ir tokiu būdu prisidėjo prie sankcionuotų prekių eksporto į Baltarusiją, laikytinas netiesioginiu perdavimu Reglamento Nr. 765/2006 3 dalies a punkto prasme. O tai, jog pareiškėjas nenumatė, kad jo veiksmai gali sukelti žalingas pasekmes, nors pagal einamas pareigas turėjo ir galėjo jas numatyti, patvirtina, kad jis veikė neatsargiai. Būtent tokie veiksmai, kurių metu asmuo, net nebūdamas prekių savininku, teikia paslaugas, susijusias su prekėmis, kurias draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti į Baltarusiją, patenka į (EB) Nr. 765/2006 1 bb straipsnio 1 dalies, 3 dalies a punkto taikymo apimtį. Toks aiškinimas atitinka ne tik Reglamento tikslą, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visi fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis įgyvendinamų tarptautinių sankcijų. Esant tokioms aplinkybėms, K. P. kaltė, padarius ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nekelia abejonių.

Nuobaudų individualizavimo klausimas skunde nebuvo keliamas, teismas pagrindo keisti paskirtų nuobaudų taip pat neturi. Atsižvelgiant aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog K. P. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas padaręs ANK 212 straipsnio 4 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, todėl skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos teritorinės muitinės 2025-02-11 nutarimą nepakeistą ir K. P. atstovo advokato padėjėjo Gintaro Degimo skundo netenkinti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.