- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-31
- Bylos Nr.
- 1S-217-497/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Kaltinamasis
- S. S.
- Advokatai
- Andriejus Melkovas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios S. S. gynėjo advokato A. Melkovo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria kaltinamajai S. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje S. S. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), padarymu, o būtent:
1.1. S. S. kaltinama tuo, kad ji, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti arba kitaip platinti, iš kito asmens įgijo 0,008 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai laikė su savimi iki 2013 m. lapkričio 23 d., 11.30 val., kai name Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 40 Lt (11,58 Eur) pardavė L. M..
1.2. Be to, S. S. kaltinama tuo, kad ji, ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 1,239 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,317 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2013 m. lapkričio 24 d. Tą pačią dieną, apie 11.00 val., romų bendrijos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), S. S. nenustatytą dalį minėtos narkotinės medžiagos už 20 Lt (5,79 Eur) pardavė A. G., kuris sulaikymo metu minėtą narkotinę medžiagą prarijo. Kitą nenustatytą dalį narkotinės medžiagos – heroino S. S. už 20 Lt (5,79 Eur) pardavė A. L., kuris minėtą narkotinę medžiagą iš karto suvartojo. Kitą dalį – 0,211 g narkotinės medžiagos – heroino S. S. už 200 Lt (57,90 Eur) pardavė V. K., o likusią dalį – 0,106 g narkotinės medžiagos – heroino S. S. už 120 Lt (34,75 Eur) pardavė G. O..
2. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajai S. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Įtariamajai S. S. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, buvo paskelbta jos paieška, įtariamajai S. S. paskirtas suėmimas ir jos atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. Įtariamoji S. S. buvo sulaikyta Jungtinėje Karalystėje ir perduota Lietuvos Respublikai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 15 d. nutartimi įtariamajai S. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant suėmimo terminą, skaičiuojamą nuo jos sulaikymo 2019 m. gruodžio 13 d.. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis suėmimo terminas buvo pratęstas, paskutinį kartą 2020 m. liepos 30 d. nutartimi trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.. Teismas nustatė, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamoji S. S. padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir toliau galima pagrįstai manyti, jog kaltinamoji S. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl tik suėmimas gali užtikrinti jos dalyvavimą procese.
Šalies argumentai
3. Kaltinamosios S. S. gynėjas advokatas A. M. skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, panaikinti ir kaltinamajai S. S. skirti švelnesnes kardomąsias priemones. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
3.1. Kaltinamosios S. S. suėmimas trunka aštuonis mėnesius. Baudžiamasis procesas nuo pradžių buvo nesąžiningas. Dėl dalies S. S. pareikštų kaltinimų ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas ir dėl to nuteistas kitas žmogus, tačiau prokuratūra Europos arešto orderio ir kaltinimų apimties netikslino. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjusias aplinkybes. Apklausiama teisme liudytoja L. M. parodė, jog kaltinamoji S. S. nepardavė jai narkotinių medžiagų. Be to, A. G. ir A. L. neva kaltinamosios S. S. parduotą narkotinę medžiagą suvartojo, todėl nėra nusikaltimo dalyko. Sulaikyti liudytojai buvo apsvaigę, todėl neaišku, kodėl buvo apklausti. A. L. yra miręs, tai buvo žinoma iki bylos perdavimo teismui, o A. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir teismas nusprendė jo neapklausti. Dar daugiau, iš karto sulaikytos kaltinamosios S. S. rankų nuoplovose narkotinių medžiagų nerasta. Negana to, apklausti asmenys nurodė skirtingą moters amžių, o liudytojai S. A. ir O. S. parodė, jog kaltinamoji S. S. niekada neplatino narkotinių medžiagų, romų gyvenvietėje yra daug moterų, vardu S.. Teisėjas suvokia, kad duomenų, pagrindžiančių S. S. kaltę, iš esmės nėra, tačiau, siekdamas pateisinti nepagrįstą jos suėmimą, atsisako apklausti liudytojus, kurie gali duoti kaltinimui nepalankius parodymus ir, tikėtina, nuosprendį grįs mirusių asmenų parodymais.
3.2. Paskirto suėmimo pagrindas – manymas, jog kaltinamoji S. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo, skundžiamoje nutartyje argumentuojamas bandymu išvengti jai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgesnių suėmimo laikotarpių, suėmimas negali būti naudojamas užbėgant už akių gresiančiai laisvės atėmimo bausmei. Reikalaujama pateikti reikšmingus ir pakankamus suėmimo motyvus (be išliekančio pagrįsto įtarimo buvimo) jau priimant pirmąjį sprendimą dėl suėmimo, t. y. skubiai po asmens sulaikymo. Kaltinimų sunkumas gali būti pradinis elementas, vertinant suėmimo būtinumą, atsižvelgiant į naujų nusikaltimų padarymo pavojų, tačiau toks pavojus turi būti tikėtinas, o suėmimas – reikalingas, siekiant jo išvengti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ypač įtariamojo (kaltinamojo) elgesį praeityje ir jo asmenybę (Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios Kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas byloje Idalov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5826/03, par. 145; 2018 m. vasario 13 d. sprendimas byloje Andrey Smirnov prieš Rusiją, peticijos Nr. 43149/10, par. 27; 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Buzadji prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 23755/07, par. 102). Nagrinėjamu atveju veika padaryta 2013 m. lapkričio 23, 24 d., t. y. praėjo šešeri metai ir duomenų, jog kaltinamoji S. S. būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, nėra. Įvykio metu kaltinamoji S. S. turėjo tris vaikus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų), trūko pinigų, gyvenimo aplinka buvo nesaugi, nes buvęs sugyventinis S. A. vartojo narkotines medžiagas, nesirūpino vaikais, namuose nuolat lankėsi narkotines medžiagas vartojantys asmenys, tyrėja nurodė, kad nepavyksta rasti liudytojų, neaišku, kada baigsis ikiteisminis tyrimas, o kai reikės, ją pakvies. Verčiama sunkių aplinkybių kaltinamoji S. S. teisėtai išvyko į Jungtinę Karalystę, kur teisėtai įsidarbino, gavo socialinio draudimo numerį, ten nuolat dirbo, gyveno valstybės suteiktame socialiniame būste ir niekur nesislapstė. Bylos medžiagoje yra darbo sutartys. Tyrėjai žinojo apie kaltinamosios S. S. išvykimą, šaukimų nesiuntė. S. S. dėl nusikalstamų veikų galimo padarymo įtariamąja buvo pripažinta „už akių“ 2016 m. kovo 17 d. prokuroro nutarimu, tačiau nėra aišku, kodėl tai nebuvo padaryta dar 2013 metais ir, kodėl jai nebuvo paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas.
3.3. Paskirto suėmimo pagrindas skundžiamoje nutartyje argumentuojamas ir tuo, jog kaltinamosios S. S. Lietuvos Respublikoje nesieja tvirti socialiniai ryšiai (nedirba, neturi šeimos), tačiau tai savaime nepagrindžia, kad ji yra linkusi padaryti naujas nusikalstamas veikas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Sulaoja prieš Estiją, peticijos Nr. 55939/00, par. 64). Priešingai, negu nurodė teismas, kaltinamoji S. S. nuolat dirbo nuo 2013 metų, Lietuvos Respublikoje gyvena jos giminaičiai ir ji turi, kur apsistoti. Būnant Jungtinėje Karalystėje kaltinamajai S. S. gimė ketvirtas vaikas, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai. Teismo argumentai, kad vaiku pasirūpins kaltinamosios S. S. giminaičiai, neteisingi. Šiuo metu vaikas Lietuvos Respublikoje yra dėl to, kad neturi, kur gyventi, jis buvo atvežtas kaltinamosios S. S. perdavimo metu tikintis, kad jai bus paskirta intensyvi priežiūra ir ji galės rūpintis vaiku. Kaltinamoji S. S. yra vieniša daugiavaikė motina.
3.4. Teismas iš esmės neapsvarstė alternatyvių kardomųjų priemonių skyrimo galimybės (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Bolech prieš Šveicariją, peticijos Nr. 30138/12, par. 63-68) ir neatsakė į susijusius gynybos argumentus. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, yra šiuo atveju neproporcingas. Savo pobūdžiu suėmimas prilygsta išankstinei laisvės atėmimo bausmei, tačiau gali ją ir pranokti – tardymo izoliatoriai paprastai pasižymi griežtesniu režimu, negu pataisos namai, be to, juose asmenų laikymo sąlygos būna blogesnės. Vietoje suėmimo kaltinamajai S. S. gali būti paskirti namų areštas ir intensyvi priežiūra, kurie užtikrintų kardomųjų priemonių tikslus. Lietuvos teismų praktikoje gausu atveju, kai esant analogiškoms veikoms taikoma kardomoji priemonė – užstatas (baudžiamosios bylos Nr. 1-40-606/2019; 1-40-606/2019, 1-4-870/2018, T-1-383/2019 ir kt.).
4. Teismo posėdžio metu prokuroras skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios S. S. gynėjo advokato A. Melkovo skundas atmestinas.
5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad teismas nepažeidė kardomųjų priemonių skyrimo bendrųjų nuostatų, pagrįstai nustatė, jog suėmimo skyrimo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę, taip pat laikėsi suėmimo taikymo termino pratęsimo reikalavimų ir proporcingumo principo, todėl pratęstas suėmimo terminas paliktinas galioti.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 121 straipsnio 2 dalies pagrindu kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad baudžiamojoje byloje tokių duomenų yra pakankamai: manyti, kad įtariamoji S. S. galėjo padaryti jai inkriminuojamus nusikaltimus, leidžia asmenų parodymai, parodymų patikrinimo veiksmų, objektų tyrimo ir procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Siekiant paneigti tokią išvadą skunde daug dėmesio skiriama šių duomenų vertinimui, tačiau pažymėtina, kad aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo, kaltės klausimo nesprendžia, o byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės paskyrimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Kaltės klausimas sprendžiamas nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo nuosprendį. Pastebėtina ir tai, kad skundo argumentai dėl teisme apklaustinų asmenų, duomenų, kuriais bus grindžiamas nuosprendis yra skuboti, nes byloje tęsiamas įrodymų tyrimas.
7. Pagal BPK 122 straipsnio 8 dalį suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju nusikaltimai, kurių padarymu kaltinama S. S., atitinka šią suėmimo skyrimo sąlygą: BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.
8. BPK 122 straipsnio 1 dalyje vienu iš suėmimo skyrimo pagrindų yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (1 punktas). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje „kitų aplinkybių“ sąvokai priskiriami ir nusikaltimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-247-870/2020, 10 punktas). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nurodytas suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji S. S. pažeidė jai paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro užsienyje. Skundo argumentai, kuriais kaltinamosios S. S. išvykimą bandoma pateisinti nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nepaneigia tokio pažeidimo, tuo tarpu akcentuojamas jos atviras gyvenimas užsienyje nereiškia, jog kaltinamoji S. S. nesislapstė, nes teisėsaugos institucijoms jos buvimo vieta buvo nežinoma, tam nustatyti prireikė paieškos, o kaltinamosios S. S. dalyvavimui procese, netrukdomam ikiteisminiam tyrimui užtikrinti – jos perdavimo pagal Europos arešto orderį. Priešingai, negu bandoma pateikti skunde, kaltinamoji S. S. Lietuvos Respublikoje nėra saistoma tvirtų socialinių ryšių: netekėjusi, vieniša, iki suėmimo ilgą laiką gyveno Jungtinėje Karalystėje, kur išvyko palikusi mažamečius vaikus, ten susilaukė vaiko, turėjo gyvenamąją vietą ir darbą, tuo tarpu Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ir teisėto pragyvenimo šaltinio neturi, šiuo metu jos keturis vaikus prižiūri giminaičiai. Skunde akcentuojamas kaltinamosios S. S. giminaičių ir vaikų buvimas Lietuvos Respublikoje jos socialinių ryšių neleidžia vertinti tvirtais, nes praeityje tai kaltinamajai S. S. nesutrukdė pasislėpti užsienyje. Nemažiau svarbu, kad paskatinti tai daryti gali jai gresianti pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, turint omenyje teistumus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, taip pat turint tikslą jas platinti. Šiame kontekste aptarti kaltinamosios S. S. socialiniai, ekonominiai ryšiai Jungtinėje Karalystėje, kurie tam galėtų sudaryti tinkamas prielaidas, negali būti ignoruojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamoji S. S. ir toliau gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl skundžiama nutartimi pagrįstai nustatyta, kad šis suėmimo skyrimo pagrindas nėra išnykęs.
9. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiame straipsnyje numatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamoji S. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat į užsienį, švelnesnės kardomosios priemonės nėra pakankamos užtikrinti jos dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nes kaltinamosios S. S. palikimas laisvėje, nors ir laisvę varžančiomis sąlygomis – taikant skunde siūlomus užstatą, namų areštą ir intensyvią priežiūrą, neatimtų galimybės tai daryti, todėl nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nėra nurodytas užstato davėjas ir nėra siūlomas užstato dydis.
10. Pagal BPK 11 straipsnio 1 dalį procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltinamajai S. S. paskirto suėmimo pratęsimas trijų mėnesių terminui, nors ir varžo jos teises, tačiau nepažeidžia proporcingumo principo, nes viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą. Dėl išdėstytų priežasčių kaltinamosios S. S. teisės suvaržytos išlaikant pusiausvyrą tarp galimai padarytų nusikaltimų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės taikymo.
11. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi kaltinamajai S. S. paskirto suėmimo termino pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas, jos teisių nesuvaržė labiau nei tą leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, baudžiamojo proceso įstatymas ir proporcingumo principas, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Kaltinamosios S. S. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartį, kuria kaltinamajai S. S. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.