- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-28
- Bylos Nr.
- 1-2071-369/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22412-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- L. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis ((duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. J.
2022 m. birželio 19 d., apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,79 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apklausiamas teisme kaltinamasis L. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neneigė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Golf“. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Paaiškino priežastis, kodėl tą dieną vartojo alkoholį ir nusprendė sėsti prie automobilio vairo. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju įvardino D. D..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2022 m. birželio 19 d. 19.42 val. L. J. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumo laipsnis, o 2022 m. birželio 19 d. 20.03 val. – 2,37 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 57-59).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Š. Ž. parodė, kad patruliuojant 2022 m. birželio 19 d. 19.35 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. link miesto centro važiuoja automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prakirstu priekiniu ratu, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Minėtą automobilį pastebėjo sustojusį (duomenys neskelbtini). Šalia automobilio stovėjo L. J. ir du liudytojai: T. B. ir E. V.. Minėti liudytojai nurodė, jog tai jie pranešė BPC apie šį įtartinai judėjusį automobilį. Važiuodami jam iš paskos policijai nurodinėjo šio automobilio judėjimo kryptį, kol automobilis nesustojo nurodytoje vietoje. L. J. neneigė vairavęs automobilį. Pradėjus bendrauti su L. J. nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jo kalba buvo nerišli. L. J. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Buvo patikrintas jo blaivumas. 19.42 val. L. J. buvo nustatytas 1,79 promilių girtumas. Antrą kartą tikrinant alkotesteriu 20.03 val. nustatytas 2,37 promilių girtumas. Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas „X“, buvo perduotas atvykusiam įmonės atstovui. Įvykio metu buvo filmuojama „Body“ kamera ir tarnybiniame automobilyje įrengtomis kameromis (b.l 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2022 m. birželio 19 d. apie 19.25 val. automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo centro link (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios sankryžos, šalia kurios yra PC „Z“, PC „Y“ išgirdo kažkokio automobilio skleidžiamą garsą, būdingą, kai važiuojama ratlankiu su pažeista padanga. Apsidairęs pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su „X“ lipdukais. Automobilyje buvo tik vairuotojas. Iš pradžių pagalvojo, kad gal šiam automobiliui nuleido padangą, bet kai pamatė, kad automobilis važiuoja blaškydamasis po gatvę, kilo įtarimas, kad jo vairuotojas neblaivus ir pradėjo jį sekti. Bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galimai girtą vairuotoją ir važiuodamas jam iš paskos nurodydavo, kur jis važiuoja. Taip jie nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini)namo kiemo. Iš „X“ automobilio išlipęs vairuotojas apžiūrėjo nuleistą padangą ir norėjo eiti. Tada jis (E. V.) pats išlipo iš savo automobilio, nuėjo link to vyro ir kelis kartus jį pašaukė. Tuo pačiu metu jis telefonu bendravo su pareigūnais. Tuo metu prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo dar vienas automobilis, kurio vairuotojas taip pat sekė įtartinai judėjusį „X“ automobilį. Privažiavęs asmuo paprašė (E. V.) telefonu filmuoti vairuotoją, jei jis bandys pabėgti. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jie nurodė „X“ vairavusį asmenį. Kaip vėliau sužinojo, jis buvo girtas. Atvažiavus į kiemą minėto automobilio vairuotojas alkoholio nevartojo. Prie jų privažiavusio automobilio vairuotojas minėjo, kad matė, kaip „X“ automobilis atsitrenkė į gatvės bortelį (b.l.39).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas yra UAB „X“, o savininkas – „B“ Lietuvos Filialas (b. l. 27). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad 2019-2022 metų gamybos automobilio „VW Golf 1.0eTSI Life Aut“ kaina su PVM sudaro 21 820 Eur (b.l. 20).
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismo vertinimu, L. J. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. L. J. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti parodymai, bet ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei alkotesterio kvito rodmenys, pagrindžiantys, kad L. J. 2022 m. birželio 19 d. 19.35 val. (duomenys neskelbtini) miesto gatvėse vairavo automobilį neblaivus. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog L. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas. Pagal šias bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnyje numatytos formalios sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl L. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui pateiktas D. D. sutikimas būti kaltinamojo laiduotoja ir prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). L. J. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Tik minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, L. J. šią sąlygą atitinka. Anksčiau jis neteistas, turi kelias galiojančias administracines nuobaudas už tai, kad paliko stovėti automobilį kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Kaltinamasis dirba ir teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas tik iš teigiamos pusės. Teismo posėdyje L. J. nuoširdžiai gailėjosi ir pergyveno dėl įvykio, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Atvykusi į teismo posėdį D. D. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. D. D. teismui papasakojo, kad jau daug metų tiek ji pati, tiek kiti jos šeimos nariai nuoširdžiai bendrauja su L. J.. Jie dažnai susitinka, kartu leidžia laisvalaikį, turi bendrus pomėgius bei draugų ratą. Laiduotoja labai šiltai ir nuoširdžiai apibūdino savo santykius su kaltinamuoju, papasakojo apie jo asmeninį gyvenimą, kad L. J. labai pergyvena dėl savo neapgalvotų veiksmų. Jos nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo gyvenimą leidžia teigti, kad jos ir L. J. tarpusavio santykiai išties yra labai draugiški, pagrįsti vienas kito pagarba ir pasitikėjimu. Laiduotoja įsitikinusi, kad savo geram draugui galės daryti teigiamą poveikį, nes ir iki teismo nagrinėjamo įvykio, norėdamas priimti vienokį ar kitokį sprendimą, L. J. visada į ją kreipdavosi ir tardavosi, o ypač teisiniais klausimasis, nes laiduotoja yra profesionali (duomenys neskelbtini) ir dirba (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Teismui buvo pateikti rašytiniai duomenys, pagrindžiantys, kad laiduotoja D. D. anksčiau neteista ir administracine tvarka nebausta, dirba. Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1-3 dalyse numatytas sąlygas, kaltinamasis L. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą. Valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo perdavimo pagal laidavimą ir prašė teismo nutraukti jam iškeltą baudžiamąją bylą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 2 dalies pagrindu pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką L. J. padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. L. J. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, dirba ir yra gerai charakterizuojamas, todėl jam nustatytinas mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas - 2 (dveji) metai, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2022 m. birželio 20 d., kai įtariamajam L. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (b.l. 73,76). Kaltinamojo gynėja teismo prašė jos ginamajam taikyti minimalų vienerių metų BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Teismas nesutinka su gynėjos siūlymu, nes L. J. įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti didesnis nei tai reglamentuoja LR Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus minimaliam administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminui, nustatytam už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės terminą atsižvelgtina, kad L. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, vairavo būdamas ženkliai neblaivus, kai stipriai viršyta minimali leistino neblaivumo vairuojant riba, liudytojų teigimu, manevravo pavojingai, važiavo mieste, intensyvaus eismo gatve, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytu pagrindu, pilnamečiam asmeniui gali būti skiriamas ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir pasielgė itin neatsakingai. Suvartojęs tam tikrą kiekį alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo stipriai apgirtęs, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, „VW Golf“, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – „B“. Byloje nėra duomenų, jog transporto priemonės savininkui buvo žinoma, kad jo automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Tai sudaro pagrindą iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertę. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Pasisakydama baigiamosiose kalbose L. J. advokatė prašė teismo atsižvelgti, kad jos ginamasis dirba pagal verslo liudijimą. L. J. gaunamos pajamos yra nepastovios ir priklauso nuo gaunamų (duomenys neskelbtini) užsakymų. Advokatė prašė, kad teismas iš jos ginamojo konfiskuotų ne daugiau 4000 eurų konfiskuotino turto vertės ir ši suma būtų išdėstyta periodinėmis išmokomis 24 mėnesių laikotarpiui. Prokurorė prašė iš kaltinamojo konfiskuoti 1/2 VšĮ „Emprekis“ nustatytos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui ir minėto automobilio vertė pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra labai didelė – 21 820 Eur su PVM. Akivaizdu, kad taikant transporto priemonės vertės (21 820 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokią pinigų sumą, nebūtų teisinga. Iš esmės turto konfiskavimas šiuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimą, iš kaltinamojo L. J. konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. ¼ kuri sudaro 5 455 Eur sumą. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kreditinį įsipareigojimą, kad kaltinamasis negauna fiksuoto uždarbio ir jų dydis priklauso nuo gaunamų užsakymų bei kitas teismo įvertintas aplinkybes.
Teismas pažymi, jog nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis) nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotinos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką teismas negali nuspręstą konfiskuoti pinigų sumą išdalinti į periodines mėnesio išmokas, nustatant jų sumokėjimo terminus. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui (Vilniaus apygardos teismo nutartis 2020 m. balandžio 30 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1S-102-626/2020, 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-379-658/2020). Neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, asmuo gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko vykdomojoje byloje sudarymo, t. y. tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudami gali susitarti su antstoliu ir sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
L. J. 2022 m. birželio 20 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės: dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.70-76), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos.
Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - baudžiamojoje byloje esantis L. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Civilinio ieškinio byloje ir proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį D. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 20 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis, L. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – iš jo išieškoti konfiskuotino turto ¼ vertės atitinkančią pinigų sumą – 5 455 Eur, į valstybės biudžetą.
Išaiškinti L. J., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (5 455 Eur) turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotas turtas byloje“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6610): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta suma bus išieškota priverstinai. Sumokėjus sumą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
L. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – L. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti kartu su nuosprendžio nuorašu VĮ „Regitra“.
Išaiškinti L. J., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.