- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- AN2-67-875/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00009-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Šiaulių AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, Šiaulių apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 20 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) R. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį, ir paskirta 300 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. spalio 6 d. 23.39 val. per elektroninių paslaugų portalą e.Policija.lt pateikė pareiškimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m., po vasaros, tikslus laikas nežinomas, bendrasavininkas R. A. savavališkai, nesuderinęs su ja kaip su bendrasavininke, panaikino bendrai naudojamą rūkyklą, kuri buvo bendro naudojimo valdoje. 2021 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. A. veikoje nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių. Nurodyta, kad R. P. teikdama pareiškimą apie R. A. padarytą administracinį nusižengimą – savavaldžiavimą, pateikė melagingus parodymus, t. y., nurodė, kad tiek jai, tiek R. A. priklausanti rūkykla buvo jos nurodytoje vietoje iki 2021 metų pavasario, tikslios datos nežino ir, kad bendrasavininkis ją panaikino be jos leidimo. Tyrimo metu nustatyta, kad rūkyklos nebebuvo jau iki priimto Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatymo. Tai patvirtino R. A., V. J., R. A. pateikta 2010 m. lapkričio 26 d. priešieškinio kopija, kurioje pažymėta, kad rūkykla nugriauta, bei vaizdo įrašas iš 2020 m. rugsėjo 7 d. pradėtos administracinės teisenos.
2. Nesutikdama su Nutarimu R. P. jį apskundė teismui, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi skundas atmestas ir Nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje konstatuota, kad institucija atlikusi administracinio nusižengimo dėl melagingų parodymų davimo tyrimą, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgusį į byloje surinktų įrodymų visetą, priėmė pagrįstą sprendimą skirti baudą R. P. pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Teismas nesivadovavo liudytojo V. P. duotais parodymais, nes jis yra R. P. sutuoktinis, taip pat patrauktas administracinėn atsakomybėn už trukdymą administracinio nusižengimo teisenai, nes pateikė melagingus duomenis R. A. atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad jis yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Taip pat, teismas, ištyręs bylos medžiagą, padarė išvadą, jog R. P. skirta administracinė nuobauda parinkta ir individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, todėl jos keisti nėra teisinio pagrindo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu aukštesniajam teismui administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. prašo panaikinti skundžiamą 2022 m. balandžio 26 d. nutartį.
3.1. Nurodo, kad pirmo posėdžio metu prašė nusišalinti teisėjai S. R., tačiau ji atsisakė. Prašymo pagrindas buvo, kad tai jau antra panašaus pobūdžio byla su ja. Teisėja buvo šališka ir neobjektyvi, nes ir tada skundė Joniškio policijos komisariato tyrėjų priimtą nutartį. Teisėja skundą atmetė, paliko galioti nutarimą. Pati teisėja yra buvusi ilgametė (duomenys neskelbtini) policijos komisariato tyrėja, todėl turėjo nuojautą, kad kovoja ne už teisybę, o su sistema, kuri nepripažįsta savo klaidų. Nuojauta pasitvirtino.
3.2. Teisėja surašė 8 puslapių nutartį, kurioje tik suminėti jos pateikti dokumentai, liudytojų apklausos duomenys ir 2012 metų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) konspektas. Baigiamojoje kalboje paneigė visus R. A. parodymus. Keleto kaimynų paprašius paliudyti, jog matė rūkyklą, šie atsisakė, teigdami, jog bijo R. A., šis buvęs policijos pareigūnas iš darbo atleistas už pažeidimus, o už šmeižtą nubaustas baudžiamąja tvarka, nes buvo melagingai pranešęs, jog į darbą atvyko neblaivi. Yra agresyvus, konfliktuojantis su kaimynais, turi sūnų, kuris baustas už narkotinių medžiagų laikymą ir vartojimą, todėl žmonės stengiasi nebendrauti su jais, jaučia baimę.
3.3. Liudijant V. J. išaiškėjo, kad ji pasirašė „ką man pakišo policininkas, tą ir pasirašiau, žiūr. į posėdžio garso įrašą“, todėl liudytoja painiojosi, o jai cituojant tyrėjo surašytą protokolą, teisėja S. R. pertraukė, nes jos nuomone, liudytoja nesakė, kad rūkykla nugriauta prieš 15-20 metų. Bet tai užfiksuota apklausos protokole.
3.4. Liudytoja M. A. patvirtino, tai ką jau seniai žino ir mato, kad R. A. gyvena (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Taip, ta sodyba yra paveldėta iš mamos ir ½ dalies yra deklaruojama kaip jo turtas, o ne gyvenamoji vieta. Garso įraše girdisi, kodėl R. A. negali gyventi (duomenys neskelbtini). Liudytoja V. J. patvirtino, kad labai retai mato R. A. sklype, dėl jo ilgalaikių komandiruočių. Tai įrodo dokumentas, įteiktas teismui, kai jis negalėjo atvykti į teismo posėdį. Rūkykla buvo jo sklypo dalyje.
3.5. Prideda 2017 m. liepos 7 d. Joniškio teismo nutartį, kurioje nurodyta, kad nei ji, nei R. A. nesikreipė į teismą dėl naudojimosi tvarkos. 2012-12-28 teismo sprendime nurodytos naudojimosi ribos sklypo, namo ir ūkinio pastato, o 2022-04-26 nutartyje Joniškio teismas teigia (7-8 psl.), kad buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Todėl daromos neteisingos išvados jos atžvilgiu.
3.6. Rašydama pareiškimą nieko melagingai nenurodė ir tokio siekio neturėjo, norėjo, jog policija išsiaiškintų, kur dingo statinys, turėjęs būti oficialiai atidalintoje brolio pusėje. Pati teisėja S. R. 2021-05-26 teismo posėdyje dėl užrakinto šulinio iškėlė klausimą dėl kiemo statinių, klausė, kur yra rūkykla, tada jos ir pasigedo, pradėjo ieškoti, bet kad dėl beverčio daikto (tuo labiau ½ dalimi priklausančio jai) taps melagiais - to nesitikėjo. Abu su vyru yra pedagogai, moko vaikus nemeluoti. Vyras turi 45 metų darbo stažą, ji - 35 metų.
3.7. Nori, kad atsižvelgtų į tai, jog tyčios pranešti neteisingą informaciją neturėjo, kreipėsi norėdama apginti savo teises, rėmėsi dokumentais, todėl prašo tenkinti skundą arba pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. P. neigia padariusi ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Taip pat, prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
6. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Nutarimu ir bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad R. P. padarė ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl R. P. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o teismas padarė apeliantei nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. P. kaltė padarius ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė fiziniams asmenims už melagingų liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų davimą <..>, kuri užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Svarbu tai, kad ANK 224 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už kitokią apgavystę administracinio nusižengimo byloje.
8. R. P., būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį, pranešė policijai apie R. A. savavališkus veiksmus nugriaunant bendrai naudojamą rūkyklą bendro naudojimosi valdoje, kuri ten stovėjo iki 2021 m. pavasario.
9. Visų pirma svarbu tai, kad R. P. nurodomi R. A. neteisėti veiksmai savavališkai nugriaunant jiems priklausančią rūkyklą, paneigti administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 19 d. priimtu nutarimu, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena R. A. atžvilgiu nutraukta, nesant administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje, kadangi nustatyta, jog dar iki 2012 m. gruodžio 28 d. priimto teismo sprendimo, rūkyklos jau nebebuvo (Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu atmestas ieškovės R. P. ieškinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir iš dalies patenkintas atsakovo priešieškinys. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi, 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimas pakeistas: iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys). R. A. parodė, kad rūkykla buvo nugriauta (duomenys neskelbtini)., dar esant gyvai savininkei L. A., nes supuvo. Kiek prisimena, rūkyklą nugriovė pats R. P. vyras. R. A. nurodytą aplinkybę, kad rūkykla buvo jau nugriauta iki 2012 m. gruodžio 28 d. priimto teismo sprendimo, patvirtina ir pateiktas 2010 m. lapkričio 26 d. E. A. priešieškinys teismui, iš kurio matyti, kad jau tuo metu R. A. buvo nurodęs, kad rūkykla jau nugriauta.
10. Šie duomenys R. P. turėjo būti žinomi, todėl pranešimas apie rūkyklos nugriovimą praėjus tiek metų, laikytinas tyčiniu R. P. siekiu inicijuoti administracinį procesą R. A. atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš administracinio nusižengimo protokole esančio R. P. paaiškinimo matyti, kad ji nurodė, kad kada norėjo tada ir parašė pareiškimą, kada jai buvo tikslinga. Teisme R. P. kaltės nepripažino, nurodė, kad po sklypą nevaikšto ir nesidomi kas ten yra, pastaruoju metu rūkykla nesinaudojo, toje sodyboje jau 25 metus niekas negyvena. Rašydama policijai pareiškimą, turėjo tikslą, išsiaiškinti kur dingo rūkykla, nes civiliniame ieškinyje turės įrodyti teismui. Policija priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir dėl šito nutarimo buvo pas komisarą, kuris jai pasakė, kad su šiuo nutarimu gali kreiptis į inventorizacijos biurą, į teismą rašyti civilinį ieškinį. Šiuo nutarimu turėjo pasibaigti viskas, ji šio nutarimo neskundė. 2021 m. pasigedo rūkyklos, patikino, kad nemelavo dėl rūkyklos, kai jos pasigedo, tada ir parašė pareiškimą. Negali pasakyti, kada paskutinį kartą matė rūkyklą, neprisimena. Patvirtino, kad 2012 m. civilinėje byloje pačios buvo užsakyti planai, matininkai buvo atvykę ir pažymėjo šulinį, vartelius ir kt. Kiek prisimena, kad kadangi tai yra smulkūs statiniai ir nereikalingi leidimai, todėl turbūt matininkai ir nepažymėjo rūkyklos. Buvo matuojamos visos tvoros ir viską žiūrėjo, tuo metu R. A. buvo susikoncentravęs į vartelius ir nekreipė dėmesio į rūkyklą.
11. Šių duomenų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad R. P. veiksmai tinkamai įvertinti pagal ANK 224 straipsnio 2 dalį. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad savo galimai pažeidžiamas teises R. P. gali gintis civilinio proceso tvarka, o nesinaudodama ANK nuostatomis, juolab, kad ir nenustatyta R. A. veiksmuose ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtis. Aukštesnysis teismas pažymi, kad netoleruotina praktika, kai tarp žmonių esantiems civilinio pobūdžio santykiams yra inicijuojami baudžiamieji ar administraciniai procesai, pasitelkiant pareigūnus, kas ir buvo bandoma padaryti šiuo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
13. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygų. Kaip nustatyta, R. P. kaltės nepripažįsta, teisėsaugos institucijomis naudojosi savo asmeninių tikslų civiliniame procese įgyvendinimui, be to, teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, kad ji apsunkintų R. P. padėtį labiau nei to reikia ANK 22 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, t. y., nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelnesnės baudos nei sankcijoje numatyta minimali skyrimui, nėra. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad Institucija pagrįstai konstatavo, kad nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti R. P. paskyrus minimalų sankcijoje už ANK 224 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą baudos dydį (300 €). Abejoti, kad paskirta administracinė nuobauda prieštarauja proporcingumo, teisingumo principams ir dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.
14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo šališkumo. Teismo šališkumo klausimas buvo iškeltas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde R. P. teisėjos S. R. šališkumą sieja su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos ir įvertintos atmetant prašymą dėl nušalinimo Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. kovo 9 d. nutartyje (R. P. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių kiltų abejonių teisėjos nešališkumu. Tai, kad R. P. yra nepatenkinta anksčiau priimtais jos netenkinančiais sprendimais nėra pagrindas teisėją nušalinti). Jokių naujų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti teismą buvus šališku, skunde nėra nurodyta.
15. Teismo nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta.
16. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėdamas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pagrindo nėra. Apygardos teismas, išklausęs tiek 2022 m. kovo 28 d., tiek 2022 m. balandžio 11 d. apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių garso įrašus, teisėjos išankstinio nusistatymo bylos baigtimi požymių nenustatė. Visiems proceso dalyviams, tame tarpe ir apeliantei, buvo suteikta teisė pasisakyti, reikšti prašymus. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas procesą organizavo vienai pusei, t. y. Institucijai palankia linkme, o R. P. atžvilgiu buvo nusiteikęs priešiškai, suinteresuotas bylos baigtimi ar nesilaikė ANK įtvirtintų teisės normų. Nagrinėjamo klausimo kontekste, pažymima ir tai, kad tai, jog teisėja jau kartą nagrinėjo bylą ir priėmė R. P. nepalankų sprendimą, taip pat neįrodo teisėjos šališkumo. Apeliantės argumentai dėl šališko teismo yra traktuotini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir nukreipti teismo dėmesį nuo byloje surinktų akivaizdžių jos kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pažeidėjai nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo nėra pagrindas laikyti, jog skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, todėl R. P. teiginys atmestinas kaip deklaratyvus.
17. Formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A261-3555/2011, Nr. N662-1252/2012 ir kt.). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296-788/2017).
18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiama apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.