Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. 2017 m. liepos 15 d., apie 23.30 val., lauke, viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. R. paprašius išeiti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. kumščiu sudavė K. R. vieną smūgį į kairiąją ausį, dėl ko nukentėjusysis K. R. pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. R. fizinį skausmą, po ko kumščiu sudavė priėjusiam R. S. į veido sritį, o pastarajam pargriuvus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė R. S. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį bei viršutinės lūpos nubrozdinimą, šiais savo įžūliais veiksmais M. K. sutrikdė visuomeninę rimtį bei nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad 2017 m. liepos 15 d. dirbo greitosios medicinos pagalbos brigadoje Nr. 0820. 2017 m. liepos 16 d., apie 00.45 val., gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), 45 metų vyras guli, jo nepažadina, gali būti be sąmonės, gal apsvaigęs. Nuvykus minėtu adresu rado sumuštą vyrą, jis buvo sąmoningas, bendravo. Nurodė savo duomenis, t. y., kad yra R. S.. Jie R. S. apžiūrėjo ir jam buvo nustatytas nosies nubrozdinimas, dešinio peties nubrozdinimas, lūžių negalėjo vietoje nustatyti. R. S. pasakė, kad susimušė su vyru. Nuo tolimesnės medicininės pagalbos R. S. atsisakė, todėl jis nebuvo išvežtas į ligoninę. Ar nukentėjusysis R. S. buvo girtas, pasakyti negali, akivaizdžiai to nesimatė (b.l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 01.30 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų, įvyko muštynės, vienas žmogus guli be sąmonės. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko M. K. ir paaiškino, kad jam einant (duomenys neskelbtini) g. jį užpuolė kaimynas K. R. iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su savo giminaičiu R. S., pradėjo jį mušti dėl jam nežinomų priežasčių. Paskui jie bendravo su K. R. ir R. S., kurie paaiškino, kad jiems išėjus į gatvę parūkyti juos netikėtai užpuolė ir mušė M. K.. Dėl ko jis juos užpuolė, jie nežino. Bendraujant su K. R. ir R. S. žmonomis pastarosios paaiškino, kad jos pačio konflikto nematė, o išbėgusios iš namų pamatė R. S., gulintį ant žemės, ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jie taip pat sulaukė greitosios medicinos pagalbos, kuri apžiūrėjo R. S., tačiau, kiek prisimena, jis į ligoninę nevažiavo. Minėti konflikto dalyviai, t. y. ir moterys, ir vyrai buvo neblaivūs, nes tai akivaizdžiai matėsi, iš jų burnos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, taip pat jų paklausus, ar jie vartojo alkoholį, to niekas neneigė. Įvykio metu pareiškimo niekas nerašė, nes asmenys nebuvo apsisprendę, ar turi vienas kitam pretenzijų (b.l. 77-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. K. parodė, kad gyvena kartu su vyru M. K.. 2017 m. liepos 15 d. pas juos į svečius buvo atėjęs jų kaimynas T.. Jie su vyru sėdėjo lauke pavėsinėje. Tą dieną pas jų kaimyną K. R. buvo atvažiavęs kaimyno žmonos brolis. Apie 22.00-23.00 val. pas kaimyną K. R. garsiai grojo muzika, o ji tuo metu niekaip negalėjo užmigdyti sūnaus. Kadangi jau buvo vėlu ir sūnui reikėjo miegoti, ji vyro paprašė nueiti pas kaimynus ir paprašyti pritildyti muziką. Vyras išėjo į lauką. Po kiek laiko vyras sugrįžo namo. Kai ji jį pamatė, jis buvo susijaudinęs. Kai vyro paklausė, kas nutiko, jis atsakė, kad jį užpuolė. Pamačius vyrą jai kilo mintis, kad jį užpuolė moteris, nes buvo apdraskytas jo kaklas, suplėšyti marškinėliai. Vyras jai papasakojo, kad, kai jis priėjo prie kaimynų, kaimynas K. R. jį užpuolė, prišoko, puolė muštis. Jis kaimyną atstūmė, tas suklupo, o po to vyrą puolė mušti kaimyno žmonos brolis. Vyras pasakė, kad jis gynėsi ir sudavė kaimyno žmonos broliui. Vyras nukrito, tada jis išsigando ir norėjo pasižiūrėti, ar su tuo vyru viskas gerai, o tada pribėgo moterys ir jį užpuolė, draskė jį. Dar pasakė, kad kaimynas T. laikė K. R., kad tas nesimuštų. Vyras iškvietė policiją. Kitą dieną vyras pradėjo skųstis rankos skausmais, kurią ranką jam skaudėjo ir kur, pasakyti negali, neprisimena. Dėl rankos skausmų, jai atrodo, pirmadienį, t. y. 2017 m. liepos 17 d. vyras kreipėsi į Naujosios Vilnios polikliniką, dėl to turėjo nedarbingumą (b.l. 80-82).

Iš įvykio išrašo ir BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. liepos 16 d. 00.41 val. buvo gautas M. K. pranešimas, jog pranešėją užpuolė kaimynai, vyko muštynės, vienas vyras nukentėjo, guli be sąmonės. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodoma, kad buvo konfliktas tarp neblaivų kaimynų, susimušė. Šiuo metu niekas pretenzijų neturi (b.l. 14, 15).

Taip pat iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. 11.02 val. Bendrasis pagalbos centras gavo R. S. pareiškimą, kad konflikto metu M. K. sudavė jam į veido sritį ir tokiu būdu sulaužė jam apatinį žandikaulį (b.l. 10-11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulis tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2017 m. liepos 16 d., apie 01.30 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp kaimynų, muštynės, asmuo guli be sąmonės. Nuvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnus pasitiko M. K., kuris paaiškino, kad einant (duomenys neskelbtini) g. jį užpuolė kaimynas K. R., gyvenantis (duomenys neskelbtini), su savo giminaičiu R. S., pradėjo jį mušti dėl nežinomų priežasčių. K. R. ir R. S. paaiškino, kad jiems išėjus į gatvę parūkyti juos netikėtai užpuolė M. K. ir mušė dėl nežinomų priežasčių. K. R. žmona J. R. ir R. S. žmona R. S. išbėgusios iš namų matė, kad R. S. guli ant žemės ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Konflikto dalyviai buvo neblaivūs (b.l. 13).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017 m. liepos 16 d. 00.59 val. greitoji medicinos pagalba atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pagal iškvietimą dėl 45 metų amžiaus sumušto, be sąmonės gulinčio vyro. Buvo nustatyta, kad minėtas vyras yra R. S., kuris nurodė, kad susimušė su nepažįstamu vyru. Ant R. S. nosies ir dešinio peties matėsi nubrozdinimai (b.l. 91-92).

Apžiūros protokole užfiksuota garso įrašų iš Bendrojo pagalbos centro perklausa. Perklausius 2017 m. liepos 16 d. garso įrašą „2017-07-16 00.37-20-25.00“ girdisi pokalbis tarp M. K. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. M. K. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) prie namo (duomenys neskelbtini), jo kaimynai leido garsiai muziką, jis priėjo prie tvoros ir buvo užpultas, kaimynai stumdėsi, o jis gynėsi. Jam trenkė į veidą, įvyko muštynės. Dabar kaimyno draugas guli ant asfalto. Kaimynas ir dabar yra agresyvus. Jis besigindamas nuo užpuoliko trenkė žmogui antausį ir jis dabar guli ant asfalto. Vyrui, kuriam trenkė, yra apie 35 metus, jis šiuo metu yra be sąmonės. Bendrojo pagalbos centro darbuotojas nurodo laukti policijos ir greitosios medicinos pagalbos. Perklausius garso įrašą „10,102,186,21_2017-07-16_00-39-54“ girdisi pokalbis tarp Bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir moters. Skambinanti moteris nurodo, kad yra R. S.. R. S. nurodo, kad reikia policijos ir greitosios medicinos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi skirtinguose kiemuose šventė žmonės ir vienas iš jų dėjo per veidą jos vyrui, kuris dabar veidu guli ant žemės, be to, ir ją buvo sučiupęs. R. S. iš pradžių nurodo, kad jos vyras R. S. guli be sąmonės, o paskui nurodo, kad jis jau atsigauna, kalba, rankas judina (b.l. 86-89).

VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodoma, kad 2017 m. liepos 17 d. R. S. į klinikas atvyko dėl skausmo kairėje pusėje apatiniame žandikaulyje, skausmingo išsižiojimo. R. S. teigimu, traumą patyrė 2017 m. liepos 15 d., apie 23.30 val., kai jį sumušė pažįstamas asmuo. Po traumos buvo netekęs sąmonės. Apžiūrėjus R. S. ekstraoraliai matomas patinimas kairėje pusėje paausio srityje, išsižiojimas ribotas – apie 2 cm. Intraoraliai sutrikęs sąkandis, panoraminėje rentgenogramoje matomas apatinio žandikaulio lūžimas kairės pusės pakrumplio srityje, matomas viršutinės lūpos nubrozdinimas (b.l. 29).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant ekspertui J. M. P. buvo peržiūrėtas R. S. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos. Ekspertas peržiūrėjęs minėtą dokumentą pateikė išvadą, jog R. S. 2017 m. liepos 17 d. buvo nustatytas apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis ir viršutinės lūpos nubrozdinimas. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smūginiu kieto buko daikto poveikio, galimai suduodant tokiu daiktu per veidą, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b.l. 32-33).

Specialisto paaiškinimų protokole ekspertas J. M. P. nurodė, jog R. S. nustatytas apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis ir viršutinės lūpos nubrozdinimas, kurie tikėtina galėjo būti padaryti dviem atskirais smūgiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos 2017 m. liepos 17 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti nustatytomis aplinkybėmis, t.y., tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek spardant kojomis. R. S. nustatyti veido sužalojimai būdingi smūgiams kietais bukais riboto paviršiaus daiktais (kumščiais, kojomis) sudavimui ir nebūdingi griuvimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus (b.l. 35-36).

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyviuoju požymiu, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Kaltinamasis M. K. pripažino, kad sudavė tiek vienam, tiek antram nukentėjusiajam, tačiau teigė, kad tai padarė vien gindamasis nuo pačių nukentėjusiųjų agresyvaus puolimo. Teigė, kad abu nukentėjusieji buvo visiškai girti, o jis pats sudavė tik po vieną smūgį, nespardė nukentėjusiųjų, pats buvo užpultas dar ir nukentėjusiųjų sutuoktinių. Tačiau tokią kaltinamojo pateiktą versiją teismas laiko gynybine, kaip siekį išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Taigi teisiamajame posėdyje M. K. nurodė, kad jiems su T. M. priėjus prie namo ir nespėjus nieko pasakyti, pribėgo kaimynas K. R. ir juos stumtelėjo, jis nuo stumtelėjimo atsilošė. Jis kaimyno paklausė, kas nutiko, po ko gavo smūgį į veido sritį; tuomet jis su K. R. susikibo, trenkė jam į veido kairę pusę, jį pargriovė; daugiau smūgių nesudavė, nuo kaimyno atsitraukė ir liepė jam nusiraminti. Kaimynas nusiramino, bet tuo metu pribėgo užsimojęs kumščiu R. S. ir bandė jam (kaltinamajam) suduoti smūgį, tačiau jis (kaltinamasis) išsisuko, jam buvo suduota nesmarkiai, ir smogė R. S. į žandą. R. S. nuo smūgio nugriuvo; daugiau smūgių nesudavė, R. S. nespardė.

Būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Visų pirma, kaltinamojo versiją apie būtinąją gintį paneigia nukentėjusiųjų K. R. ir R. S. parodymai. K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamatęs priėjusius prie kiemo T. M. ir M. K., nuėjo prie jų tik norėdamas paklausti, ko jie nori; priėjęs gavo smūgį ir prarado sąmonę, nepamena, ar spėjo ko nors paklausti; kadangi smūgis buvo iš kairės pusės, tai suprato, kad jam trenkė M. K., nes jis stovėjo kairėje. R. S. parodė, kad bėgo prie kaltinamojo išgirdęs K. R. šūksnius „M., ką darai!“ ir pamatęs, kad šis muša K. R., o pribėgęs norėdamas atitraukti M. nuo K. taip pat gavo iš kaltinamojo smūgį iš dešinės pusės į kairę veido pusę kumščiu ir krito ant žemės; K. R. tuo metu gulėjo be sąmonės; jis (R. S.) nukritęs irgi prarado sąmonę. Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusieji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Duomenų, kad iki šio įvykio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo konfliktiški santykiai, dėl ko pastarieji būtų suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta; priešingai, K. R. teigė, kad santykiai buvo draugiški, dėl įvykio jokių pretenzijų kaimynui irgi neturi. Kaltinamasis M. K. bei liudytoja A. K. taipogi patvirtino, kad santykiai visuomet buvo geri, draugiški. Antra, būtinosios ginties versiją paneigia ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo T. M. parodymai, kurio suinteresuotumo duoti nepalankius kaltinamajam parodymus tuo labiau nenustatyta. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad K. R. priėjęs juos stumtelėjo, sakydamas, kad eitų iš čia, pastūmė nestipriai, o šiaip, kad jie eitų namo. Šiuos veiksmus liudytojas, akivaizdu, vertino ne kaip grėsmingus, nuo kurių būtina gintis, o kaip raginimą pasišalinti, kuriam pakluso; nurodė, jog jis ir pats ragino M. eiti namo, jau pasisuko eiti ir pamatė, kad M. su K. mušasi ir jau buvo pribėgęs R.. Nors liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nedetalizavo konflikto pradžios momento ir tolimesnės eigos, teigė nematęs, nes viskas vyko greitai ir buvo tamsu, tačiau jo parodymai nesudaro pagrindo manyti, kad nukentėjusiųjų veiksmai buvo tokie grėsmingi, kad M. K. pagrįstai galėjo juos įvertinti kaip puolimą, nuo kurio būtina gintis. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas nenurodė girdėjęs kokius nors M. K. ar K. R. vienas kitam pasakytus žodžius, išskyrus, kad K. R. sakė eiti namo ir nespoksoti; t. y. nepatvirtino kaltinamojo versijos, jog po K. R. stumtelėjimo M. K. būtų klausęs, kas nutiko, ar pan. Todėl atmestina ir kaltinamojo versija, kad T. M. nusisukus K. R. galėjo panaudoti prieš M. K. smurtinius veiksmus. Priešingai, T. M. parodymais nustatyti K. R. veiksmai – reikalavimas eiti namo, nespoksoti, lengvas stumtelėjimas – nelaikytini provokuojančiu elgesiu, o tik menkaverte dingstimi M. K. nepasitenkinimui ir smurtui. Be to, nors kaltinamasis teigė ėjęs pasiaiškinti dėl pas kaimynus garsiai grojusios muzikos, tačiau nei jis pats, nei kiti asmenys nenurodo, kad priėjęs prie K. R. namo jis būtų bent užsiminęs apie poilsiui trukdančią muziką ar/ir kad tokio pobūdžio pretenzijos galėjo iššaukti neadekvačią kaimyno reakciją. Taip pat būtent kaltinamojo aktyvius veiksmus iš dalies patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu T. M. duoti parodymai, atitinkantys R. S. parodymus, kad konflikto metu K. R. šaukė „M., ką darai“; o šią frazę galima vertinti vienareikšmiškai, t. y. kaip priekaištą dėl kaltinamojo puolamųjų veiksmų, kas patvirtina ir tai, jog M. K. rodė iniciatyvą pulti, o ne gintis ir nutraukti K. R. neva panaudotą smurtą.

Čia pažymėtina, kad kitais teisminio nagrinėjimo metu duotais liudytojo T. M. parodymais teismas neturi pagrindo vadovautis, kadangi jie skiriasi ne tik nuo liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nukentėjusiųjų parodymų, bet netgi ir nuo paties kaltinamojo parodymų. Antai teisminio nagrinėjimo metu liudytojas teigė, kad K. R. sudavė kaltinamajam į veidą, M. K. taip pat sudavė į veidą K. R.; tuomet atbėgo R. S., kuris buvo stipriai apsvaigęs; M. K. paleido K. R., kurį laikė už pečių, kad nesikeltų, o atsisukęs gavo smūgį nuo R. S., kuris puolė jį kumščiais; M. K. R. S. trenkė atgal (į žando sritį iš šono dešine ranka), R. S. pargriuvo ant žemės ant nugaros ir jie mušėsi toliau; kai R. S. gulėjo ant žemės, M. K. jį buvo apžergęs, ant jo sėdėjo ir stengėsi jį apraminti, sudavė jam keletą smūgių. T. y. teisme liudytojas, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino matęs, kaip nukentėjusieji sudavė smūgius kaltinamajam; be to, nurodė, kad R. S. nugriuvus ant žemės, jis su M. K. mušėsi toliau ir pastarasis, apžergęs nukentėjusįjį, stengdamasis jį apraminti, sudavė jam dar kelis smūgius. Tuo metu M. K. teigė sudavęs tik po vieną smūgį kiekvienam nukentėjusiajam, taip pat teigė, kad nuo R. S. smūgio jis išsisuko, t. y. smūgio iš jo negavo. Aplinkybę, kad R. S. jam sudavė, „nesmarkiai“, kaltinamasis nurodė tik teisme. Toks liudytojo parodymų prieštaringumas sudaro pagrindą juos vertinti kritiškai. T. M. parodymų neatitikimą aiškino tuo, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu visko smulkiai nepaminėjo, kadangi tyrėja jam sakė, kad viską plačiau galės papasakoti teisme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė kategoriškus parodymus, teigdamas, kad kas pirmas pradėjo muštynes ir kas kam sudavė kokius smūgius, pasakyti negali, nes kas pirmas smūgiavo nematė ir lauke jau buvo tamsu, tam, kad matyti, kas kur kam smūgiuoja; viskas įvyko greitai (b. l. 70-72). Todėl T. M. teismui duoti parodymai laikytini sąmoningu teismo klaidinimu, siekiant padėti savo draugui M. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Be to, ir netiesioginiai įrodymai, o būtent kaltinamojo M. K. sutuoktinės A. K. parodymai apie jo paaiškinimus apie įvykį, kad kaimynai jam bandė suduoti, bet jis išsisuko ir sudavė jiems atgal, – patvirtina, kad nei K. R., nei R. S. jokių smūgių kaltinamajam nesudavė.

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-492-942/2015).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusieji jokių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko, t.y. smūgių jam nesudavė, daiktų, galinčių sužaloti žmogų, rankose neturėjo, byloje nėra jokių kitų duomenų, kad nukentėjusiųjų veiksmai kėlė realią grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei ir kad kaltinamasis turėjo pagrindą galvoti, kad bus sužalotas. Taip pat byloje nėra nustatyta duomenų, kad nukentėjusieji buvo, kaip teigė kaltinamasis ir liudytojas T. M., visiškai girti. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė nepastebėjęs, jog R. S. būtų neblaivus; iš garso įrašo bendrajam pagalbos centrui taip pat negalima daryti išvados, kad skambinę kaltinamasis, liudytoja ar kiti, fone girdimi asmenys, būtų neblaivūs; bent jau kad asmenys būtų tokio apsvaigimo laipsnio, kad neblaivumo būsena būtų akivaizdi. Tuo metu policijos pareigūnas S. S. nurodė, kad visi konflikto dalyviai, t. y. ir moterys, ir vyrai akivaizdžiai atrodė neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, neneigė vartoję alkoholį. Esant tokiems prieštaringiems duomenims spręstina, kad nors galimai visi konflikte dalyvavę asmenys buvo vartoję alkoholio, tačiau teismas neturi pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad kažkuri viena iš konfliktuojančių pusių buvo labiau neblaivi, o kita blaivi, kad galimas neblaivumas turėjo įtakos asmenų veiksmams ar vykstančių įvykių suvokimui. Taigi neatmestina, kad visi ar kai kurie konflikto dalyviai buvo daugiau ar mažiau paveikti alkoholio, galimai dėl konflikto dar labiau įsiaudrino, tačiau nei vieno jų (ne)blaivumas nebuvo patikrintas ir šiuo metu tai nustatyti galimybės nėra. Pažymėtina tik tai, kad jei nukentėjusieji buvo, kaip nurodo kaltinamasis ir liudytojas, visiškai girti, o kaltinamasis blaivus, tuomet dar labiau abejotina atrodo kaltinamojo versija apie pavojų nuo visiškai girtų asmenų ir būtinąją gintį, pasibaigusią būtent šių asmenų sveikatos sutrikdymu.

Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti esant įrodyta, kad M. K. įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. kumščiu sudavė K. R. vieną smūgį į kairiąją ausį, dėl ko nukentėjusysis K. R. pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. R. fizinį skausmą, po ko kumščiu sudavė priėjusiam R. S. į veido sritį, dėl ko šis taip pat pargriuvo. Be to, tolimesnius kaltinamojo M. K. veiksmus patvirtina liudytojos J. R. parodymai, kuri nurodė, kad išėjusi į kiemą pamatė, kad jos vyras (K. R.) už tvoros prie kelio yra suklupęs ir laikosi už galvos. Tada ji išbėgo ant kelio ir pamatė brolį (R. S.) gulintį ant asfalto, o M. K. jį spardė ir stengėsi pataikyti į veidą; jos brolis tikriausiai buvo be sąmonės, kadangi gulėjo nejudėdamas; tai pamačiusi ji M. atitraukė nuo brolio, tačiau M. vėl pribėgo prie jos brolio ir vėl pradėjo jį spardyti. Aplinkybė, kad liudytoja yra vieno nukentėjusiojo žmona, o kito – sesuo, nesudaro pagrindo jos parodymais netikėti. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamojo ir liudytojos santykiai buvo priešiški ir ji gali kaltinamąjį apkalbėti. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jei tai nukentėjusieji būtų puolę kaltinamąjį, o jis būtų gynęsis nuo jų, liudytojos veiksmuose nebūtų jokios logikos taip pat pulti būtent kaltinamąjį, atitraukinėti jį nuo R. S., kuris, ko neneigia ir kaltinamasis, gulėjo be sąmonės. Liudytoja R. S. taip pat patvirtino, kad J. išėjus į lauką, po kelių minučių išgirdo J. šauksmą; kai išėjo į lauką, pamatė savo vyrą gulintį ant žemės ant nugaros, jis buvo užsimerkęs, nereagavo; J. tuo metu rėkė ant M. ką jis daro, šalia dar stovėjo vyras vardu T.. Taigi ir iš šios liudytojos parodymų matyti, kad vėlgi būtent kaltinamajam buvo reiškiami priekaištai dėl jo veiksmų, o ne nukentėjusiesiems ir ne T. M.. Todėl darytina išvada, jog yra įrodyta, kad M. K. po smūgio kumščiu R. S. į veido sritį ir pastarajam pargriuvus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė R. S. į galvos sritį. Visi aptarti kaltinamojo veiksmai vyko viešoje vietoje, nakties metu, akivaizdu, kad dėl jų namuose buvusios nukentėjusiųjų žmonos buvo išgąsdintos ir šokiruotos, buvo iškviesta policija bei greitoji medicinos pagalba, ir ne muzika, o M. K. veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Aplinkybė, kad pagalbą R. S. kvietė ir pats M. K., nagrinėjamu atveju nešalina atsakomybės, tačiau teismas į ją gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Vien tai, kad asmuo iš karto po įvykio skambina specialiosioms tarnyboms, nei patvirtina, nei paneigia, kad jis skambindamas teisingai nupasakoja įvykio aplinkybes.

Medicininių dokumentų apžiūros duomenys patvirtina, kad R. S. nustatyta apatinio žandikaulio kairės sąnarinės ataugos lūžis ir viršutinės lūpos nubrozdinimas, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas J. M. P. paaiškino, kad jeigu būtų (abu) sužalojimai sukelti vienu smūgiu, jie būtų grubesni, todėl padarė išvadą, jog greičiausiai buvo du kontaktai. Kategoriškai pasakyti negalėjo, tačiau nurodė, jog didesnė tikimybė, kad poveikiai buvo du. Be to, specialisto paaiškinime nurodė, kad sužalojimų padarymo galimybė nustatytomis aplinkybėmis 2017-07-15 tiek suduodant smūgius kumščiais, tiek ir spardant kojomis neatmetama, R. S. nustatyti veido sužalojimai būdingi smūgių kietais bukais riboto paviršiaus daiktais (kumščiais, kojomis) sudavimui ir nebūdingi griuvimui ir atsimušimui į kietus bukus daiktus. Tokia išvada neprieštarauja J. R. parodymams, kad kaltinamasis spardė R. S. į galvą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. S. medicinos pagalbos kreipėsi dėl žandikaulio skausmų, t. y. kiti galimi sužalojimai nebuvo tiriami, jie nebuvo nustatyti ir dėl jų kaltinimas nėra pareikštas, tačiau tai nedaro abejotinais liudytojos parodymų, kad M. K. spardė nukentėjusįjį į galvą. Kita vertus, šiuo klausimu pažymėtina, kad smūgių, spyrių sudavimas nesuponuoja pasekmių (sužalojimų), todėl ir tuo aspektu, jog nėra nustatyta daugiau sužalojimų, nėra pagrindo netikėti liudytojos J. R. parodymais. Vertinant suduotų smūgių skaičių atsižvelgtina ir į tai, kad specialisto paaiškinime nuoroda, jog sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smūgiu (b. l. 32-33) iš esmės neprieštarauja aplinkybei, kad smūgių galėjo būti ir daugiau; juolab, teisiamojo posėdžio metu specialistas patikslino, kad didesnė tikimybė, jog smūgių buvo du.

Apibendrinant darytina išvada, jog yra įrodyta, kad M. K. 2017 m. liepos 15 d., apie 23.30 val., lauke, viešoje vietoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), K. R. paprašius išeiti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. kumščiu sudavė K. R. vieną smūgį į kairiąją ausį, dėl ko nukentėjusysis K. R. pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. R. fizinį skausmą, po ko kumščiu sudavė priėjusiam R. S. į veido sritį, o pastarajam pargriuvus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė R. S. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį bei viršutinės lūpos nubrozdinimą, šiais savo įžūliais veiksmais M. K. sutrikdė visuomeninę rimtį bei nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą. M. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Teisiamojo posėdžio metu buvo teigiama, kad M. K. taip pat patyrė sužalojimų. Iš M. K. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad M. K. 2017 m. liepos 24 d. 09.00 val. kreipėsi į VŠĮ Naujosios Vilnios polikliniką dėl skausmo juosmens-kryžmens srityje, serga 3 dienos, negali paeiti, pasilenkti, riboti judesiai per liemenį. 2017 m. liepos 20 d., pasak M. K., susižeidė dešinės plaštakos 1-ą pirštą, pirštas sutino, pirštas sumuštas. M. K. nuo 2017 m. liepos 24 d. iki 2017 m. liepos 28 d. išrašytas nedarbingumas. 2017 m. liepos 28 d. M. K. kreipėsi dėl kairės alkūnės sužalojimo. Dėl alkūnės sužalojimo M. K. buvo gydytas nuo 2017 m. liepos 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. M. K. buvo gydytas iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Visų pirma pažymėtina, kad M. K. skausmas juosmens-kryžmens srityje, pasak medicininio dokumento, atsirado liepos 21 d., pirštą jis susižalojo liepos 20 d., o alkūnę – liepos 28 d.; sieti šiuos susirgimus su liepos 15 d. įvykiu jokio pagrindo nėra. Ir antra, nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nesiskundė, kad jam konflikto metu kuris nors iš nukentėjusiųjų padarė kokius nors sužalojimus, tuo labiau konkrečius juosmens, piršto ar visos plaštakos, alkūnės sužalojimus, nurodė tik tai, kad griūdamas susižalojo alkūnę; sužalojimų atsiradimo aplinkybių nenurodė ir gydytojui. Todėl nėra pagrindo vadovautis pateiktais medicininiais dokumentais.

Skiriant kaltinamajam bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.). Kaltinamojo M. K. padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), padarytos tyčia, baigtos. Jo teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (b.l. 128), administracine tvarka baustas (b.l. 129-130), dirba (b. l. 131-132). Kaltinamasis į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 134-136). Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-239/2018 matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad M. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos (b.l. 138). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Byloje nustatyta, kad M. K. skambino bendrajam pagal bos centrui, tačiau, kaip matyti iš garso įrašo apžiūros, M. K. pirmiausia pasakoja apie įvykusias muštynes, netikėtą užpuolimą, po to pasitikslina iš vietoje esančių asmenų, ar reikia greitosios, ar nereikia. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad M. K. aktyviais veiksmais siekė išvengti sunkesnių padarinių, todėl nepripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytą, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nusikalstami veiksmai netruko ilgą laiko tarpą, smurtas panaudotas prieš du žmones, vienam jų nesunkiai sutrikdyta sveikata, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta M. K. paskyrus BK 284 ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, bausmės trukmę nustatant artimą vidurkiui (BK 42 str. 1 d. 3 p., 48 str.). Taip pat, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos, rūpybos įstaigose arba nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl civilinių ieškinių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 231,63 Eur žalos atlyginimo dėl R. S. gydymo (b.l. 39-40). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, prašė baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant, nurodė, kad ieškinį palaiko. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam R. S. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2017-07-17 – 2017-07-20 buvo suteiktos burnos chirurgo paslaugos, kurių bendra suma – 231,63 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kadangi ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina 231,63 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo M. K..

R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 132,10 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl nedarbingumo nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. negavo 132,10 Eur netto pajamų, neatvyko į darbą. Kadangi R. S. iki ligos vidutinis vienos dienos darbo užmokestis netto sudarė 41,77 Eur, tai jis, atsižvelgiant į vidutinį darbo užmokestį (23 darbo dienos x 41,77 Eur = 960,71 Eur) ir išmokėtas nedarbingumo pašalpas (338,98 Eur + 376,64 Eur + 112,99 Eur = 828,61 Eur), prarado 132,10 (960,71-828,61) Eur netto pajamų. Todėl dėl neteisėtų M. K. veiksmų R. S. patyrė 132,10 Eur turtinę žalą. Taip pat R. S. patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nes M. K. sužalojo jį viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje. R. S. buvo priverstas gydytis ligoninėje ir ambulatoriškai namuose dėl patirto žandikaulio lūžio ir veido sumušimų. Gydymo metu R. S. negalėjo normaliai maitintis, nes jo apatinis žandikaulis buvo fiksuotas tarpžandikauline fiksacija su viršutiniu žandikauliu, todėl galėjo vartoti tik skystą maistą, ir dėl riboto maisto vartojimo jis neteko apie 9 kg svorio. Be to, R. S. turėjo nuolat lankytis pas specialistus, gerti nuskausminamuosius ir raminamus vaistus, skaudėjo galvą. Dėl gydymo metu naudojamų tarpžandikaulinių fiksacijų atsirado grėsmė dantų kariesui atsirasti, todėl R. S. patyrė psichologinį nerimą dėl ateityje galimų sveikatos pasekmių ir galimų papildomų išlaidų. Dėl nubrozdinimų ir sumušimų veide bei fiksuoto apatinio žandikaulio R. S. buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais ir artimaisiais, negalėjo rodytis viešumoje, buvo priverstas laikinai atsisakyti laisvalaikio pomėgių, medžioklės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). UAB „S.“ pažyma, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašas bei Sodros informacija patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes apie R. S. vidutinį darbo užmokestį, gydymą ligoninėje ir siuntimą tęsti nedarbingumą ambulatoriškai bei nedarbingumo metu gautas išmokas (b. l. 49, 50, 51). Atsižvelgus į tai, kad R. S. sveikata buvo sutrikdyta M. K. kaltais veiksmais, jam iš kaltinamojo priteistina turtinės žalos atlyginimo pagal pateiktus rašytinius įrodymus, t.y. 132,10 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Nukentėjusiojo R. S. nedarbingumas truko 6 svavaites, jis, kaip nurodė, galėjo vartoti tik skystą maistą ir dėl riboto maisto vartojimo neteko svorio, turėjo nuolat lankytis pas specialistus, gerti nuskausminamuosius ir raminamus vaistus, skaudėjo galvą. Dėl gydymo metu naudojamų tarpžandikaulinių fiksacijų atsirado grėsmė dantų kariesui atsirasti, todėl patyrė psichologinį nerimą dėl ateityje galimų sveikatos pasekmių ir galimų papildomų išlaidų. Dėl nubrozdinimų ir sumušimų veide bei fiksuoto apatinio žandikaulio buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais ir artimaisiais, negalėjo rodytis viešumoje, buvo priverstas laikinai atsisakyti laisvalaikio pomėgių. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad R. S. 4 kartus lankėsi pas odontologą žaizdos perrišimui, įtvarai buvo nuimti 2017 m. rugpjūčio 14 d. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis ne tik patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, tačiau ir pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, dėl mažareikšmės priežasties, o dėl patirtų sužalojimų jis jautė diskomfortą laisvalaikiu ir darbe, bendraudamas su žmonėmis. Tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nesunkiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į padarytą turtinės žalos dydį, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos; taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tame tarpe susijusiose su veido kaulų lūžiais (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-258-699/2015, 2K-202-693/2015, 2K-21-942/2016), neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam R. S. iš kaltinamojo priteistina 2700 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl išlaidų už advokato paslaugas. R. S. prašo priteisti iš kaltinamojo 600 Eur už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad advokato darbo apmokėjimas priskiriamas prie proceso išlaidų, kurias teismas priteisia iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis), teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio parengimui, atstovavimui nukentėjusysis turėjo kreiptis teisinės pagalbos, į šių išlaidų sumą, tai, kad minėtos išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu bei mokėjimo nurodymais, laiko būtinomis ir pagrįstomis, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 600 Eur proceso išlaidų.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su bendrojo pagalbos centro garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę M. K. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. K. 231,63 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 63 centus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo M. K. 132,10 Eur turtinės žalos atlyginimo, 2700 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur proceso išlaidų, iš viso 3432,10 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus trisdešimt du eurus 10 centų). Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su bendrojo pagalbos centro garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.