- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 1A-108-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40449-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- M. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Nukentėjusysis
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Tuo pačiu nuosprendžiu M. K. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš M. K. priteista 231,63 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiojo R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš M. K. priteista 132,10 eurų turtinės žalos atlyginimo, 2700 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 600 eurų proceso išlaidų, iš viso 3432,10 eurų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. K. viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2017 m. liepos 15 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje, lauke prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, K. R. paprašius išeiti, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t. y. kumščiu sudavė K. R. vieną smūgį į kairiąją ausį, dėl ko nukentėjusysis K. R. pargriuvo, tuo sukeldamas nukentėjusiajam K. R. fizinį skausmą, po ko kumščiu sudavė priėjusiam R. S. į veido sritį, o pastarajam pargriuvus, ne mažiau kaip vieną kartą spyrė R. S. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. S. apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžį bei viršutinės lūpos nubrozdinimą, šiais savo įžūliais veiksmais M. K. sutrikdė visuomeninę rimtį bei nesunkiai sutrikdė R. S. sveikatą.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
II. M. K. apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jei teismas jo atžvilgiu nenutrauks bylos, prašo sušvelninti jam pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, sutrumpinti laisvės apribojimo laiką ir visiškai neskirti įpareigojimo neatlygintinai atidirbti sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat prašo sumažinti R. S. priteistą neturtinės žalos sumą, atsižvelgiant į tai, kad konfliktą išprovokavo K. R. ir pats R. S..
2.1. Skunde nurodė, kad su apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka, nes teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus teigdamas, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis K. R., o jis pats tik gynėsi. Skunde išdėsto konflikto aplinkybes, pažymi, jog įvykio metu R. R. ir R. S. buvo neblaivūs. R. R. sudavė nuteistajam, todėl jis sudavė jam atgal. Jis vieną smūgį sudavė R. S.. Daugiau nukentėjusiųjų nemušė. Liudytojas T. M. savo parodymuose patvirtino, kad konfliktą išprovokavo R. R.. Aplinkybę, kad R. R. buvo suduotas vienas smūgis, patvirtino ir patys nukentėjusieji. Tas pats ekspertas skirtingose savo išvadose nustatė, kad R. S. buvo suduotas ne mažiau kaip vienas smūgis, o vėliau nustatė, kad R. S. galėjo būti suduoti du smūgiai. Pirmoji išvada kategoriška, jog suduotas nemažiau kaip vienas smūgis, o antra išvada tikėtina. Šios išvados prieštarauja tiek nuteistojo, tiek R. S. parodymams. Liudytoja J. R. nurodė, kad matė kaip M. K. spardė gulintį R. S. spirdamas į galvą daugiau nei du spyrius, tačiau tai prieštarauja eksperto išvadoms bei liudytojo S. S., policijos pareigūno, kuris atvyko į įvykio vietą, parodymams. Pareigūnas teigė, jog bendraujant su nukentėjusiųjų žmonomis jos paaiškino, kad konflikto nematė, o išbėgusios iš namų pamatė ant žemės gulintį R. S. ir iškvietė greitąją. Konflikto metu asmenys buvo neblaivūs. R. R. ir R. S. pripažįsta, kad nuteistasis jiems sudavė kumščiu po vieną smūgį į veidą.
2.2. Skunde nuteistasis teigia, kad svarbu išsiaiškinti, kokiu tikslu jis naudojo smurtą. Jis neturėjo jokio preteksto konfliktuoti su nukentėjusiaisiais, nes iki konflikto su jais nebendravo. R. R., R. S. ir jų žmonos vartojo alkoholį, garsiai klausėsi muzikos. Nuėjus paprašyti patylinti muziką, R. R. ir R. S. buvo neblaivūs ir agresyvūs, pradėjo stumdytis ir sudavė jam į veidą. Susistumdymas ir apsikumščiavimas įvyko gatvėje. Būtent R. S. konflikto metu pribėgo ir bandė smogti jam, bet jis apsigynė. Taigi viešąją tvarką ir rimtį sutrikdė nukentėjusieji. Pats nuteistasis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykus policijai niekas niekam priekaištų neturėjo, pareiškimo nerašė. Tik vėliau po kelių dienų R. S. kreipėsi į medikus, kur jam buvo konstatuotas žandikaulio lūžis.
2.3. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas nukentėjusiųjų ir jų žmonų parodymais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, o šie parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, ekspertų išvadoms.
III. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Atsiliepimu į nuteistojo M. K. skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokurorė E. K. prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Byloje nėra ginčo, kad nukentėjusiajam R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliantas skunde dėsto jo nekaltumą pagrindžiančius argumentus. Apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjęs surinktus įrodymus teisingai pažymėjo, kad nukentėjusieji R. S. ir R. R. jokių veiksmų nuteistojo atžvilgiu neatliko. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiųjų veiksmai kėlė realią grėsmę kaltinamojo sveikatai ar gyvybei. Teismas nesivadovavo T. M. parodymais dalyje, kuri prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams. Nustatyti R. R. veiksmai – reikalavimas eiti namo, nespoksoti, lengvas stumtelėjimas – nelaikytini provokuojančiu elgesiu, o tik menkaverte dingstimi M. K. nepasitenkinimui ir smurtui. T. M. parodymai, kuriais teismas nesivadovavo, skyrėsi ne tik nuo nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymų, bet ir nuo nuteistojo parodymų. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį pagrindė, kuriais apklaustų liudytojų parodymais rėmėsi ir kodėl. Atsiliepime teigiama, kad M. K. kaltė dėl nusikalstamų veikų įrodyta visiškai, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, o jį keisti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
M. K. apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra labai gerai motyvuotas, išvados yra aiškios ir padarytos pasiremiant visų įrodymų objektyvia analize. Nuteistojo apeliaciniame skunde pateikti motyvai nepaneigia nuosprendžio argumentų ir neveda prie kitokio sprendimo.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia savo išvadas, kurios remiasi jo pateikta įvykio versija. Tačiau priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas negali remtis vien tik kaltinamojo pateikiama versija, net jei ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiant teisme, buvo nuosekli. Teismas daro išvadas išsamiai ir nešališkai įvertinęs visas bylos aplinkybes, visus byloje esančius įrodymus. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė labai detalią įrodymų analizę ir nurodė motyvus, kodėl darydamas išvadas vadovaujasi vienais įrodymais, o kitus įrodymus atmeta.
6. Kolegija nesutinka su apelianto vertinimu apie konflikto pradžią, kad ją išprovokavo K. R.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio 9-10 lapuose analizuodamas galimą būtinosios ginties situaciją analizavo konflikto pradžią ir, remdamasis nukentėjusiojo K. R. bei liudytojų R. S. bei T. M. parodymais, nustatė, kad iki smurtinių nuteistojo veiksmų tarp jo ir nukentėjusiųjų nebuvo konflikto ir nebuvo situacijos, kurioje M. K. reikėtų naudoti fizinį smurtą. Nors apeliantas teigia, kad konfliktas prasidėjo nukentėjusiesiems panaudojus smurtą prieš jį, tačiau be jo parodymų daugiau jokių duomenų apie smurtavimą prieš jį nėra. Tuo tarpu tiek abu nukentėjusieji, tiek liudytoja J. R. paaiškino, kad M. K. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius. Jų parodymus patvirtina ir R. S. nustatyti sužalojimai.
7. M. K. yra nuteistas už tai, kad kumščiu sudavė vieną smūgį K. R. į kairiąją ausį, kumščiu sudavė R. S. į veidą ir ne mažiau vieno karto spyrė R. S. į galvą. Šios aplinkybės yra įrodytos byloje esančiai įrodymais. K. R. suduotas smūgis yra nustatytas paties K. R., R. S., T. M. parodymais, R. S. suduotas smūgis yra nustatytas jo ir liudytojo T. M. parodymais, apžiūros protokolu, specialisto paaiškinimų protokolu, o spyris R. S. yra nustatytas J. R. parodymais.
8. Skunde teisingai nurodyta, kad specialistas apžiūros protokole (t. 1, b. l. 32-33) darydamas išvadas apie R. S. padarytus sužalojimus veide nurodė, kad sužalojimai buvo padaryti ne mažiau kaip vienu smūgiu, o paaiškinime (t. 1, b. l. 35-36) nurodė, kad tikėtina, kad sužalojimai buvo padaryti dviem atskirais smūgiais. Specialistas apie smūgių kiekį sprendė iš sužalojimų kiekio ir lokalizacijos. Kadangi buvo objektyviai buvo duomenų apie du sužalojimus – apie apatinio žandikaulio lūžį ir viršutinės lūpos nubrozdinimą, specialistas ir padarė išvadą apie galimus du smūgius. Visais byloje esančiais įrodymais buvo nustatyta, kad M. K. sudavė R. S. į veidą vieną smūgį, todėl vienas smūgis į veidą jam ir buvo inkriminuotas bei už vieną smūgį į veidą jis buvo nuteistas.
9. Apeliaciniu skundu M. K. prašo bylos jo atžvilgiu nenutraukus švelninti jam paskirtą bausmę trumpinant paskirtos bausmės laiką ir neskiriant įpareigojimo neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi jis augina du mažamečius vaikus ir įpareigojimas sumažins jo galimybes bendrauti su vaikais, sumažinti R. S. priteistos žalos dydį.
10. Prašymo dalis dėl bausmės termino sumažinimo ir įpareigojimo panaikinimo netenkinama. Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos nuteistas M. K., sankcijose kaip alternatyvi bausmė yra numatyta laisvės apribojimas, o BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje laisvės apribojimas yra numatytas kaip švelniausia bausmė. Pirmosios instancijos teismas paskyrė M. K. bausmę vos didesnio termino nei įstatyme nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Įpareigojimo nustatymas yra sudėtinė laisvės apribojimo bausmės dalis ir paskyręs ją teismas privalo paskirti nors vieną BK 48 straipsnio 5 dalyje nustatytą draudimą arba 48 straipsnio 6 dalyje nustatytą įpareigojimą arba kitokį įpareigojimą, kaip nurodyta BK 48 straipsnio 7 dalyje. Pirmosios instancijos teismas M. K. įpareigojo per 12 mėnesių neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 150 valandų per 12 mėnesių tai yra 12,5 valandų per vieną mėnesį arba apie 4 valandas per savaitę. Kolegija nemano, kad tokia paskirta bausmė labai apribos M. K. bendravimą su vaikais. Kitą vertus, M. K. padarytos veikos yra nukreiptos prieš visuomenę, joje nustatytą viešąją tvarką, prieš kitus asmenis, jam paskirtas įpareigojimas yra susijęs su visuomenei padarytos žalos atlyginimu, pagalba visuomenės nariams, todėl jis paskirtas pagrįstai.
11. Skunde nuteistasis prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš M. K. nukentėjusiajam R. S. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į visas CK 6.250 straipsnyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti, savo sprendimą tinkamai argumentavo. Kolegijai nekyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumo. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašymą sumažinti neturtinės žalos dydį motyvuoja savo nedideliu atlyginimu ir auginamais dviem mažamečiais vaikais, tačiau šios aplinkybės šiuo atveju neturi esminės įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
M. K. apeliacinį skundą atmesti.