- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-29
- Bylos Nr.
- I1-1123-621/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02903-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu (b. l. 1-2, 13) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Atsakovas), 8000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje (toliau – pataisos namai) nuo 2019-08-21 iki 2020-11-12 buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pataisos namuose nebuvo užtikrinta pakankamai ploto laisvam judėjimui trečio būrio 306-oje sekcijoje. Dušuose nebuvo kabinų pertvarų ar užuolaidėlių, skiriančių nuo kitų nuteistųjų. Buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, nes turėjo nuogas praustis matant kitiems asmenims. Nebuvo skirta pakankamai laiko nusiprausimui. Per 30 min. turėjo nusiprausti 22 nuteistieji, o dušo ragelių buvo tik 10. Sanitariniame mazge nebuvo jokios ventiliacijos, o tik langas. Sanitariniai mazgai nevėdinami, nedezinfekuoti. Valgykloje maistas tiekiamas atšalęs. Pareiškėjui dėl sveikatos būklės turėjo būti tiekiamas maistas pagal atskirą valgiaraštį nekeptas ir be svogūnų.
Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, patyčias, pažeminimus, tapo irzlus, geria antidepresantus. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. G. prašė skundą tenkinti ir paaiškino skunde nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad su skundais į pataisos namų administraciją, nesikreipė.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31-35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2019-08-21 iki 2020-11-10 pareiškėjas bausmę atliko 4-arne bei 3-ame nuteistųjų būriuose bendrabučio tipo patalpose. Nuteistiesiems, laikomiems laisvės atėmimo vietose, minimalus gyvenamųjų patalpų plotas nurodytas, skundžiamu laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 111 punkte:
„Iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip:
11¹1. - 3,1 kv. m - pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus);
11¹.2. - 3,6 kv. m - pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose;
11¹.3. - 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyvenamosiose patalpose;
11¹.4. - 5,1 kv. m - Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.“
Analogiškas nuostatas reglamentuoja ir nuo 2020-02-06 įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 patvirtintų „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigoje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“.
Pareiškėjui, atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose laikotarpyje nuo 2019-08-23 -2019-08-29 vienam nuteistajam tenkantis plotas buvo nežymiai mažesnis t. y. 3,02 m². Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučio tipo patalpose buvo mažesnis nei numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 str. prasme, negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan.
Marijampolės pataisos namuose esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2011, Nr. 29-1384), ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimus, todėl konstatuotina, kad patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai.
Pažymėtina, jog būriuose, kuriuose bausmę atliko pareiškėjas yra įrengtos 8 praustuvės ir 4 pusvonės. Tai yra pakankamas įrenginių kiekis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodo, jog sanitariniame mazge nebuvo įrengta ventiliacija. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.
Taip pat svarbu pažymėti, jog Higienos normos HN 134:2015 nenustato jokių reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui ir atitinkamai nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kaip jau minėta ankščiau Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato tik tai, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kaip jau nurodyta ankščiau, Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos neįtvirtina reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, ir į tai, jog šachtinė ištraukiamoji ventiliacija buvo įrengta visose gyvenamosiose patalpose, taip pat buvo galima išvėdinti patalpas per langus, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo argumentas dėl atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge nebuvimo turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.
Marijampolės pataisos įstaigos nuteistiesiems maitinimą teikia VšĮ „Bruneros“. Pareiškėjo skundo argumentai dėl šalto maisto tiekimo nepagrįsti, akivaizdžiai melagingi. Pareiškėjas nepateikė jokių bent kiek pagrįstų įrodymų, patvirtinančių šalto maisto tiekimo nors vieną konkretų atvejį. Esant sutartiniams nuteistųjų maitinimo paslaugos santykiams, pagal sutarties įsipareigojimus atsakomybė už netinkamą maitinimo paslaugos teikimą nuteistiesiems tenka ne tik atsakovės atstovei Marijampolės pataisos namams, bet ir nuteistųjų maitinimo paslaugos teikėjui VšĮ „Bruneros“.
Pažymėtina, kad, du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 261 p. Išduodamo pagaminto maisto juslinio patikrinimo rezultatai įrašomi į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Minėtame žurnale, kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo. Šioje procedūroje yra visiškai eliminuojama bet kokia galimybė pateikti netinkamos kokybės maisto produktus ar pagamintus patiekalus. Pagamintas maistas yra išdalijamas tuoj po pagaminimo, pagaminto maisto nereikia niekur gabenti, tad jis neturi jokių galimybių atvėsti iki tokio lygio, kad išdalijimo metu neatitiktų teisės aktų reikalavimų ir būtų patiekiamas atvėsęs.
Taip pat svarbu paminėti, jog Marijampolės pataisos namuose maisto daviniai valgykloje išduodami per du atskirus langelius, tam, kad būtų efektyviai ir greitai dalinamas maistas ir kad maistas neatvėstų. Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, galima teigti, jog Marijampolės pataisos namuose nuteistiesiems tiekiamas tinkamas maitinimas.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 str. prasme.
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 8000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-08-21 iki 2020-11-12. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, jog jam teko mažiau kameros ploto, nei tai numato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Žin., 2003, Nr. 76-3498, galiojusios iki 2020-01-22) (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (TAR, 2020-02-05, Nr. 2020-02567) 2.1. punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-08-21 iki 2020-11-12 Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo laikomas gyvenamosiose patalpose Nr. 420 (plotas 36,24 kv. m.), Nr. 322 (plotas 36,24 kv. m.), Nr. 306 (plotas 36,00 kv. m.). Iš atsakovo atsiliepimo bei byloje pateiktų nuteistųjų, kurie atitinkamą dieną buvo nurodytame miegamajame, sąrašų (38-65 b. l.) matyti, kad ginčo laikotarpiu gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 7 iki 12 nuteistųjų. Minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjui nebuvo užtikrinta tuo metu, kai gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų, t. y. iš viso 6 paras (nuo 2019-08-23 iki 2019-08-29), kadangi tuo metu pareiškėjui bendrabučių tipo patalpoje teko 3,02 kv. m ploto. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog esant gyvenamojoje patalpoje daugiau nei leidžia teisės aktai, asmenų, tuo pačiu labiau buvo ribojama ir pareiškėjo judėjimo laisvė. Atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam gyvenamojoje patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,1 kv. m patalpos ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015).
Atsakovas atsiliepime nurodo, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Teisės aktai nenumato ventiliacijos įrengimo sanitariniuose mazguose. Pareiškėjas skunde nurodo, jog sanitariniuose mazguose vėdinimas buvo galimas pro langą, tačiau, pareiškėjo nuomone nepakankamas. Pareiškėjas su skundais į pataisos namų administraciją nesikreipė.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis dušu.
Teismas pažymi, kad specifinė kalinamo asmens teisinė padėtis suponuoja ir tam tikrus procesinių taisyklių taikymo ypatumus. Tai, kad asmens laisvė yra ribojama, administracinių teismų praktikoje atsižvelgiama taikant įrodinėjimo naštos dėl reikalavimų atlyginti kalinimo metu kilusią neturtinę žalą taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2065-624/2019, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-492/2020). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1685-822/2019, 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-789-502/2020).
Pareiškėjas skunde detaliai ir aiškiai nurodė, kad dušai yra be pertvarų, todėl buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog prausyklos patalpų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jose yra pakankamas įrenginių kiekis. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie dušo (prausyklos) patalpų pertvarų įrengimą, todėl šios aplinkybės vertintino pareiškėjo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, buvo pažeistas, t. y. atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo pakankamai laiko nusiprausti duše. Pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo prausimosi laiko deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jam neturtinė žala, nenurodė jokių aplinkybių kada jis nespėjo nusiprausti, su skundais į pataisos namų administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, maistas buvo atšalęs. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuolat vykdoma maisto kontrolė, maistas visada yra tinkamos kokybės ir temperatūros. Iš Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro tyrimų protokolų (73-76 b. l.) matyti, jog maisto kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl sveikatos sutrikimų buvo skirtas specialus maitinimas, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, jog pareiškėjui būtų reikalingas specialus maitinimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, atmestini, kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją ir kt.). Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje buvo kalinamas pažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo įstaigoje, kameros ploto normos reikalavimus, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Teismas, įvertinęs visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nors pareiškėjui tenkanti gyvenamosios patalpos ploto norma buvo pažeista, tačiau pareiškėjas buvimo pataisos namuose laikotarpiu turėjo galimybę laisvai judėti, pažeidimo laikotarpis nebuvo ilgas.
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.), taip pat įvertindamas pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalią mėnesinę algą, vidutinį darbo užmokestį) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 30 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 8000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 30 Eur (trisdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.