- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-590-440/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00657-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vilija Valantienė (pirm.)
- Atsakovas
- H. S., A. B., "Ragtora"
- Ieškovas
- MB "GGS Invest"
- Kategorijos
- 3.1.3.2Civilinio proceso šalys ir jų teisės ir pareigos
- 3.1.7.1.1Žyminio mokesčio dydis
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „GGS Invest“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10611-457/2022, pagal ieškovės mažosios bendrijos „GGS Invest“ ieškinį atsakovams H. S., A. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ragtora“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „GGS Invest“, pagal (duomenys neskelbtini) sutartį perėmusi iš S. Ž. reikalavimo teises į skolą pagal įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-295-883/2021, kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovų H. S. ir A. B. sandorius dėl 41 453 vnt. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ragtora“ paprastųjų vardinių akcijų perleidimo-įgijimo, taikyti restituciją – grąžinti H. S. iš A. B. 41 453 vnt. UAB „Ragtora“ paprastųjų vardinių akcijų ir priteisti iš atsakovų H. S. ir A. B. visas ieškovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Ragtora“ 41453 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, taip pat visą UAB „Ragtora“ nekilnojamąjį turtą.
2. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 5-9 d. penkiais atskirais sandoriais, kiekvienu atveju perleidžiant po 20 procentų akcijų, H. S. perleido A. B. 100 procentų UAB „Ragtora“ akcijų. Šis akcijų perleidimo sandoris laikytina vienu sandoriu, nes akcijos per penkias dienas buvo perleistos vienam asmeniui, todėl tokiam sandoriui būtina notarinė forma, o šios formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.93 straipsnio 3 dalis).
3. Atsakovas H. S. savo verslą – UAB „Ragtora“ 100 proc. akcijų paketą perleido savo pavaldiniui A. B. būdamas skolingas kreditoriui S. Ž. Perleidęs verslą H. S. negrąžino S. Ž. skolos, kas tik patvirtina, jog sandoris buvo sudarytas fiktyviai, dėl akių, kai pagrindinis sandorio tikslas buvo apsaugoti savo verslą nuo kreditorių reikalavimų, bet ne jį realiai parduoti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti atsakovų sudarytą sandorį dėl UAB „Ragtora“ akcijų perleidimo niekiniu ir negaliojančiu dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.
4. Sandoris buvo atsakovui H. S. nenaudingas, nes jis negavo atlyginimo už savo verslo perleidimą ir nepadengė S. Ž. esamos skolos. Atsakovo H. S. veiksmai buvo nukreipti ne į verslo perleidimą, bet į fiktyvų akcijų perrašymą kitam asmeniui, taip siekiant pažeisti kreditoriaus S. Ž. interesus. Įforminęs savo verslo perleidimą, atsakovas H. S. daugiau kaip penkerius metus toliau jam tebevadovauja, bendrovės turtu disponuoja kaip nuosavu. Todėl sandoriai/sandoris turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.86 straipsnio 1 dalies pagrindu.
5. Yra visos sąlygos actio Pauliana instituto taikymui, kad būtų pripažintas negaliojančiu atsakovų H. S. ir A. B. sudarytas sandoris (sandoriai) dėl visų UAB „Ragtora“ akcijų perleidimo. Iš viešai prieinamų duomenų apie Turto arešto registre, sudarydamas sandorį atsakovas A. B. turėjo žinoti, kad H. S. turi ne vieną kreditorių, kurių interesai ginčo sandoriu yra pažeidžiami, be to atsakovai atsakovas A. B. ir H. S. buvo bendradarbiai, todėl A. B., perimdamas H. S. verslą buvo nesąžiningas CK 6.66 straipsnio taikymo aspektu.
6. Actio Pauliana ieškiniu kreditorius siekia atkurti skolininko mokumą ir taip apginti savo pažeistas teises. Patenkinus actio Pauliana ieškinį, restitucija taikoma tik pripažinto negaliojančiu sandorio šalims, o ieškovei (kreditoriui) turto nepriteisiama, todėl toks ieškinys yra neturtinis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi teismas atsisakė priimti MB „GGS Invest“ ieškinį ir pasiūlė ieškovei su ieškiniu kreiptis į Šiaulių apygardos teismą.
8. Teismas vertino, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas susijęs su konkrečiais turtiniais padariniais ginčijamo sandorio šalims. Teismas atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014 suformuotą praktiką, į tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos taikomos tiek actio Pauliana, tiek kitiems ieškiniams dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu taikoma restitucija, sprendė, kad ieškinio reikalavimai yra turtiniai, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu, vertinant ginčijamais sandoriais apmokamų akcijų kainą (1 200 478,88 Eur). Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės reikalavimas viršija 40 000 Eur sumą, padarė išvadą, jog ieškinys yra teismingas Šiaulių apygardos teismui.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė savo ieškinyje nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, nes ji priimta iki CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto naujos redakcijos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) įsigaliojimo. Be to, šiuo klausimu pasisakyta vėlesniame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2014.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovė MB „GGS Invest“ prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10611-457/2022 ir priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Sutinka, kad remiantis pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje cituojama Lietuvos teismų praktika, ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas gali būti laikomas kaip turtinis ir apmokamas atitinkamu žyminiu mokesčiu, tačiau nesutinka su teismo išvada, jog byla teisminga Šiaulių apygardos teismui.
10.2. Ginčo akcijų nominali vertė – 1 200 478,88 Eur nėra ginčo akcijų pardavimo kaina ir negali būti tapatinama su akcijų rinkos verte. Ieškinio suma tokiu atveju turi būti apskaičiuojama pagal grąžintino turto rinkos vertę, o ją susieti vien su akcijų nominalia verte nėra pagrindo, nes nominali akcijų vertė yra nekintanti. Akcijų rinkos vertė svyruoja priklausomai nuo bendrovės finansinės padėties, jos veiklos rezultatų. Ieškinio sumai nustatyti akcijų nominali vertė nėra tinkamas kriterijus.
10.3. Viešai prieinamais duomenimis, 2021 m., UAB „Ragtora“ veikla iš esmės buvo nuostolinga, 2017 m. pabaigoje UAB „Ragtora“ turėjo 1 202 641 Eur nuostolių, todėl UAB „Ragtora“ akcijų rinkos vertė yra neigiama. Atsakovai sandorį dėl ginčo akcijų sudarė ne notarine forma, todėl darytina išvada, kad ginčo akcijos buvo perleistos už ne didesnę kaip 14 000 Eur sumą, todėl ieškinys teismingas apylinkės teismui ir neturėtų būti apmokamas žyminiu mokesčiu skaičiuojant nuo 1 200 478,88 Eur sumos.
10.4. Teismas turėjo ieškovei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant ieškovę pateikti teismui daugiau duomenų apie ginčo akcijų vertę. Teismui tenkinus ieškovės išduoti teismo liudijimą, atsiras prielaidos teismui gauti tarp atsakovų įformintus ginčo akcijų perleidimo dokumentus, iš kurių matysis, kaip ginčo akcijos buvo įkainotos. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti ieškinį ir pasiūlius ieškovei kreiptis į Šiaulių apygardos teismą, buvo pažeistas civilinio proceso koncentracijos principas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
13. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Ragtora“ aiškinamąjį raštą prie 2017 m. metinės finansinės atskaitomybės ir 2017 m. metines finansines ataskaitas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantės pateikti duomenys apie UAB „Ragtora“ finansinę padėtį 2017 m. turi reikšmės, sprendžiant dėl akcijų rinkos vertės ir gali turėti reikšmės vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, be to būtinybė pateikti šiuos duomenis kilo tik pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį, todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai priimami.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.
18. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
20. CPK 85 straipsnio 1 dalis reglamentuoja ieškinio sumos nustatymo būdus. Vienas jų, bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma apskaičiuojama pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija (CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
21. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės GGS Invest“ ieškinį atsakovams H. S., A. B. ir UAB „Ragtora“ nustatęs, kad ieškinys yra turtinis, teismas ieškinio vertę nustatė atsižvelgdamas į ginčijamais sandoriais perlestų akcijų nominalią vertę – 1 200 478,88 Eur ir padarė išvadą, kad ieškinys teismingas apygardos teismui.
22. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė siekia pripažinti UAB „Ragtora“ 41 453 vnt. paprastųjų vardinių akcijų perleidimo-įgijimo sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją, įpareigojant akcijas grąžinti atsakovams H. S. ir A. B..
23. Apeliantė atskirajame skunde sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra turtinis, tačiau nesutiko su teismo nustatyta ieškinio verte pagal akcijų nominalią vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškinio sumai nustatyti akcijų nominali vertė nėra tinkamas kriterijus. Akcijų rinkos vertė svyruoja priklausomai nuo bendrovės finansinės padėties, jos veiklos rezultatų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-66-464/2016). 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-302/2017, Nr. e2-1129-178/2018).
24. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į apeliantės atskirajame skunde nurodytus argumentus, nurodytą teismų praktiką, papildomai su atskiruoju skundu pateiktus dokumentus.
25. Pažymėtina, kad akcijų perleidimo sandorių sudarymo metu tikėtina perleidžiamų akcijų vertė buvo tiesiogiai susijusi ne su nominalia akcijų verte, bet su realia jų rinkos verte, tiek pirkėjui, tiek pardavėjui įvertinant gaunamą ekonominę naudą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nėra sandorių šalimi ir kaip nurodė apeliantė, jai nėra žinoma, ginčijamų sandorių kaina, todėl ji turėdama pareigą nurodyti ieškinio vertę, akcijų vertę nurodė, remdamasi viešai prieinamais duomenimis ir atsižvelgdama, kad sandorių sudarymo metu 2017 m. UAB „Ragtora“ veikla buvo nuostolinga (-1 202 641 Eur), vertino, kad bendrovės akcijų rinkos vertė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo neigiama. Taip pat apeliantė nustatydama ieškinio vertę, atsižvelgė, kad ginčo sandoriai dėl akcijų perleidimo buvo sudaryti ne notarine forma ir perleistų akcijų vieno sandorio vertė galėjo neviršyti 14 000 Eur (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atskirajame skunde apeliantė nors ir nurodė argumentus, kad ieškinys turėtų būti apmokėtas 20 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau turėdama pareigą nurodyti ginčijamas sandorių sumas, vertes nuo kurių skaičiuotinas žyminis mokestis, jų nenurodė.
26. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareikštas ieškinio reikalavimas yra turtinis ir ieškovė nėra nurodžiusi ieškinio kainos, turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio kainą nustatė remdamasis nominalia paprastųjų ardinių akcijų verte, o ne jų rinkos kaina ginčijamų sandorių sudarymo metu, spręstina, kad galėjo nepagrįstai nustatyti, kad ieškinio suma yra 1 200 478,88 Eur ir tokiu atveju netinkamai taikyti ieškinio teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl dėl nurodytų aplinkybių ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turėtų nustatyti ieškovei terminą trūkumų šalinimui ir įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie ginčui aktualių akcijų rinkos vertę sandorių sudarymo metu bei nurodyti ieškinio kainą.
27. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė ginčija ne vieną sandorį, kurio metu buvo perleistos UAB „Ragtora“ paprastosios vadinės akcijos. Atskirajame skunde, taip pat apeliantė akcentuoja, jog visos UAB „Ragtora“ akcijos buvo perleistos per keletą sandorių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti apeliantei patikslinti ieškinio reikalavimus, nurodant, kokius konkrečius sandorius dėl akcijų perleidimo ji ginčija.
28. Nors apeliantė ieškinyje prašo pirmosios instancijos teismo išduoti teismo liudijimą ieškovės atstovui, suteikiantį teisę gauti iš H. S. ir A. B. ir A. D. visus jų turimus dokumentus apie UAB „Ragtora“ akcijų perleidimą ir įgijimą, ir atskirajame skunde teigia, kad ji neturi galimybės gauti duomenų apie ginčo sandorių sutartis, iš kurių būtų galima nustatyti sandorių vertę, tačiau nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ji kreipėsi į atsakovus dėl aktualių duomenų susijusių su ginčijamu sandoriu gavimo (CPK 199 straipsnis, 205 straipsnis).
29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Nagrinėjamu atveju byla nėra pradėta nagrinėti ir yra sprendžiamas tik ieškinio priėmimo klausimas, todėl ieškovės prašymas išduoti teismo liudijimą ieškinio priėmimo stadijoje, neatleidžia ją nuo pareigos pateikti įrodymus apie ginčijamų sandorių vertę ir nurodyti ieškinio kainą, o ieškovei pateikus įrodymus, kad ji neturi galimybės gauti duomenų apie ginčijamus sandorius, spręstina dėl pagrindo išduoti teismo liudijimą tikslingumo.
Dėl bylos procesinės baigties
30. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika spręsdamas dėl ieškinio kainos konkrečiame ginče dėl ginčijamų sandorių nustatymo, ieškinio kainą nustatė remdamasis nominalia paprastųjų ardinių akcijų verte, o ne jų rinkos kaina ginčijamų sandorių sudarymo metu, kas lėmė nepagrįstą atsisakymą priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą pirmosios instancijos teismui. Be to teismas esant procesinio dokumento trūkumams, esant nesumokėtam žyminiam mokesčiui nepagrįstai nesprendė dėl reikalingumo nustatyti terminą trūkumas pašalinti (CPK 115 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės mažosios bendrijos „GGS Invest“ ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.