Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Ž. ieškinį atsakovui H. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Preliminarus sprendimas keistinas.

6. Preliminaraus sprendimo priėmimas, nagrinėjant bylą dokumentinio proceso tvarka, reiškia, jog yra priimtas sąlyginis sprendimas tik pagal ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. sprendimas atskleidžia tik vienos šalies požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią. Teismas pažymi, kad įrodinėjimo priemonės ribojamos tik pirmajame dokumentinio proceso etape, kai pareiškiamas dokumentinio proceso tvarka galimas nagrinėti ieškinys ir priimamas preliminarus sprendimas (CPK 424 straipsnis, 425 straipsnis).

7. Atsakovui pareiškus prieštaravimus, prasideda antrasis dokumentinio proceso etapas, kuriame procesas vyksta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (išskyrus tai, kad sutrumpintas pasirengimas teisminiam nagrinėjimui) ir baigiamas galutinio sprendimo priėmimu. Antrajame dokumentinio proceso etape, kai atsakovas gavęs preliminaraus sprendimo nuorašą pareiškia prieštaravimus, įrodinėjimo priemonės neribojamos (CPK 430 straipsnis). Šiame etape tiek ieškovas, tiek atsakovas gali teikti visas CPK 177 straipsnyje leidžiamas įrodinėjimo priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009). Pažymėtina, kad po preliminaraus sprendimo priėmimo tiek atsakovas savo prieštaravimuose, tiek ieškovas atsiliepime į prieštaravimus turi teisę pateikti teismui naujus, ir nebūtinai rašytinius, įrodymus, nurodyti papildomus motyvus (CPK 430 straipsnio 1, 2 dalis), o teismas savo ruožtu turi teisę teismo posėdyje aiškintis visas bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

8. Byloje nustatyta, kad į atsakovo H. S. sąskaitą (duomenys neskelbtini) ieškovas S. Ž. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervedė 100 000 Lt, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervedė 100 000 Lt, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervedė 200 000 Lt, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu pervedė 101 373 Lt, viso 501 373 Lt (145 207,66 Eur), visų mokėjimų paskirtis – beprocentinė paskola. Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) Paskolos raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 204 000 Eur, kurių grąžinimo terminas iki (duomenys neskelbtini). Paskolos rašte atsakovas savo parašu patvirtino, kad „pinigus sumoje (Du šimtus keturis tūkstančius eurų) gavau“.

9. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

11. Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y., kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šiuose dokumentuose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis).

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) parašė ir pasirašė Paskolos raštą, kuriuo patvirtino, kad pasiskolino iš S. Ž. (ieškovo) 204 000 Eur ir įsipareigoja šią sumą grąžinti iki (duomenys neskelbtini), taip pat, kad pinigus gavo. Ieškovas reikšdamas savo reikalavimą atsakovui, teismui pateikė šį reikalavimą patvirtinantį Paskolos raštą, kuris pagal CK 6.871 straipsnio 3 dalį atitinka rašytinės formos reikalavimus, be to, jame atsakovo nurodyta – „pinigus sumoje 204 000 Eur gavau“. Minėta, kad paskolos raštelio buvimas pas kreditorių, teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas ją įvykdytų.

13. Atsakovas, nors ir neginčijo, kad jis rašė Paskolos rašto tekstą ir jį pasirašė, tačiau įrodinėjo, jog realiai paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai nebuvo perduoti, pripažino, kad ginčo paskolos raštas pasirašytas dėl anksčiau ieškovo atsakovui perduotų pinigų.

14. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas.

15. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalykas buvo realiai perduotas, nustatinėjimo, ką nepagrįstai nagrinėjamu atveju akcentuoja atsakovas. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų duomenų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2014, kuria suvienodinta nagrinėjamu klausimu formuojama kasacinio teismo praktika).

16. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius patvirtina teismui pateikti 2007 ir 2008 metais ieškovo atlikti mokėjimo pavedimai (8 nutarties punktas), taip pat (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Patikrinimo aktas. Minėtame akte nurodoma, kad atliekant H. S. mokestinį patikrinimą, aiškinantis dėl H. S. paskolintų lėšų, S. Ž. nurodė, kad 2007-2008 metais paskolino H. S. 200 000 Eur; pateikė dvi paskolų sutartis, nurodė, kad dalis pinigų buvo pervesta į banko sąskaitą (tikslios sumos neatsimena), dalis pinigų sumokėta grynais, taip pat nurodė, kad paskolos sutartys buvo keletą kartų perrašomos, nes H. S. iki 2010 metų pasiskolintos sumos negrąžino.

17. Teismo vertinimu, nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo 2007- 2008 metais mokėjimo pavedimais pervestos sumos vėliau buvo įformintos (duomenys neskelbtini) Paskolos raštu kaip ieškovo paskola atsakovui. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai suabsoliutina vieną iš paskolos sutarties elementų – paskolos dalyko – pinigų perdavimą, tačiau neatsižvelgia į antrąjį – šalies įsipareigojimą grąžinti skolą. Taigi teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė dalies pinigų (145 207,66 Eur) perdavimo faktą ir atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolintus pinigus iki (duomenys neskelbtini), o atsakovas neįrodė, kad pagal paties pasirašytą (duomenys neskelbtini) paskolos raštą jis nėra skolingas ieškovui (CPK 178 straipsnis).

18. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo paskolos raštas pasirašytas dėl anksčiau ieškovo atsakovui perduotų pinigų. Pažymėtina, kad ieškovas, kaip protingas ir apdairus asmuo, besirūpinantis savo interesų apsauga ir skolinantis nemažas pinigų sumas, turėjo pasirūpinti, kad būtų sudarytos tinkamos formos ir turinio paskolos sutartys, t. y. kad jose būtų aptarti būtinieji paskolos sutarties elementai, tačiau to nepadaręs taip pat turi prisiimti savo elgesio neigiamas pasekmes. Byloje nustačius, kad Paskolos raštu buvo įformintos 2007 ir 2008 metais atsakovui perduotos pinigų sumos, atsižvelgiant į tai, kad rašytiniais įrodymais atsakovas pagrindė 145 207,66 Eur sumos paskolinimą atsakovui, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma mažintina iki 145 207,66 Eur (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

19. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Reikalavimui priteisti paskolintus pinigus ieškininės senaties termino pradžia prasideda nuo tos dienos, kai pasibaigia sutartyje numatytas įvykdymo terminas. Ieškovui apie jo teisės pažeidimą tapo aišku (duomenys neskelbtini). Skaičiuojant nuo šios datos, ieškinio senaties terminas kreipimosi į teismą metu nebuvo pasibaigęs, todėl teismas pripažįsta, kad senaties terminas nepraleistas.

20. Atsakovas taip pat privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas sumokėjo 1088 Eur žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies (97 procentais) iš atsakovo ieškovui priteistina 1057 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų (PVM sąskaita faktūra, pinigų priėmimo kvitas), todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovo ieškovui priteistina 1021 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 80 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270, 430 straipsniais,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo H. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145 207,66 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis tūkstančius du šimtus septynis eurus 66 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (145 207,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1021 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.