Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, bet 2011 m. spalio 3 d. Klaipėdos r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d.; teistas Didžiosios Britanijos teismo (St. Albans Crown court) 2009 m. spalio 6 d. baudžiamojo įstatymo 5.6.1.1, 12.15.13.1 straipsnius (prekyba vogtomis prekėmis; disponavimas įranga valstybės dokumentams arba administraciniams dokumentams klastoti; eismo taisyklių pažeidimai) laisvės atėmimu (252 dienos), vykdymas atidėtas 24 mėn., bauda, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymu 6 mėnesiams; Didžiosios Britanijos teismo (St. Albans Crown court) 2010 m. kovo 17 d. baudžiamojo įstatymo 8.7.3.2 straipsnius (Nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus) – viešieji darbai, bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. liepos 24 d. apie 05:10 val. Varėnos rajono sav., Kaniavos sen., Būdų kaime, esančiame kelyje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo I. K. priklausančią kelių (motorinę) transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. kaltę pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, o tik prašė juos išvardinti, t.y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis R. Ž. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Kaltinamojo R. Ž. veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai, nes byloje yra įrodyta, jog jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (1.57 promilių neblaivumas).

BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių. Nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokio būtino reikalingumo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Sprendžiant, ar asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma, o nesant bent vienos iš šių sąlygų, laidavimo instituto taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Nors R. Ž. praeityje Lietuvos Respublikoje iš tiesų neteistas, savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu nepripažino, o jau teisiamajame posėdyje pilnai pripažino.Teismų praktikoje įtvirtinta, jog veikos kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bylos ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu, neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Kaltės pripažinimas reiškia, jog kaltinamasis sutinka su kaltinime nurodytais faktais ir jų neginčija. Taip yra palengvinama teismo užduotis procese pagrindžiant veikos padarymą.

Kaltinamojo prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Bylos duomenys patvirtina, kad R. Ž. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, turtinė ar neturtinė žala nusikalstamais veiksmais nepadaryta. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra, jos nustatytos ir įrodytos byloje esančiais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad laidavimo instituto taikymo sąlyga – pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra vertinamojo pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisi įstatymus. Taip pat vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir kita. Teismo, sprendžiančio dėl šios sąlygos egzistavimo, išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) teistumai ir veikų, už kurias kaltininkas ankščiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie ankščiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Ž. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nors praeityje Lietuvos Respublikoje R. Ž. teistas nebuvo, tačiau pažymėtina, jog jis baustas užsienio valstybėje: 2009-10-06 baustas už Prekybą vogtomis prekėmis, disponavimą įranga valstybės dokumentams arba administraciniams dokumentams klastoti, Eismo taisyklių pažeidimus (laisvės atėmimas 252 d., atidedant vykdymą 24 mėn., viešaisiais darbais, vairuotojo pažymėjimo galiojimo sustabdymas 6 mėn.); 2010-03-17 baustas už nusikaltimus valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus (viešieji darbai, piniginė sankcija) (t.1, b.l. 147-153).

Šių faktų teismas neturi pagrindo ignoruoti ir atsižvelgia, vertindamas laidavimo instituto taikymą.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo sutuoktinė G. Ž. (tokios aplinkybės nustatytos pagal prašymą ir duotą paaiškinimą, o ne pateikiant santuokos liudijimą) pateikė prašymą atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato (t.2, b.l. 30-32).

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018).), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Prašoma paskirti laiduotoja G. Ž. save įvardija, kaip įgijusi (duomenys neskelbtini), tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nurodė, jog šiuo metu yra dekretinėse atostogose ir charakterizuojančios medžiagos apie savo asmenybę nepateikė (iš darbo vietos, seniūnijos ir pan.).

Prašoma paskirti laiduotoja G. Ž., iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, praeityje yra 16 kartų bausta už administracinius nusižengimus.

Pats faktas, jog prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog ji turėtų būti vertinama kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo. Tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (t.2, b.l.34-43 ) matyti, jog G. Ž. buvo bausta už administracinius nusižengimus padarytus ir turi galiojančias nuobaudas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 40 straipsnis): 1. 2022-09-19 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 13 km/h); 2. 2022-07-19 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (nustatytą greitį viršijo 30 km/h); 3. 2022-07-04 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 17 km/h); 4. 2022-06-11 pagal ANK 416 straipsnio 2 d. (nustatytą greitį viršijo 12 km/h); 5. 2022-08-19 pagal ANK 416 straipsnio 2 d. (nustatytą greitį viršijo 12 km/h); 6. 2022-05-22 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 14 km/h); 7. 2021-09-07 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 17 km/h); 8. 2022-08-30 pagal ANK 416 straipsnio 2 d. (nustatytą greitį viršijo 17 km/h); 9. 2021-06-30 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (sustojo ir paliko automobilį ant pėsčiųjų tako)(bauda sumokėta 2021-07-30), o taip pat bausta: 2021-06-29 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (nustatytą greitį viršijo 26 km/h); 2021-06-12 pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį (nesumokėta už stovėjimą); 2020-03-27 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 13 km/h); 2020-03-12 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (nustatytą greitį viršijo 19 km/h); 2020-03-03 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (sustojo ir stovėjo, kur stovėti draudžiama);2018-10-06 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (sustojo ir stovėjo, kur stovėti draudžiama);2018-08-30 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį (nustatytą greitį viršijo 25 km/h).

Tik išnykus baustumui asmuo yra laikomas nebaustu, tačiau į tai gali būti atsižvelgiama kaip į asmenį apibūdinančias aplinkybes. Nustatyto greičio viršijimas yra priskiriamas prie šiurkščių administracinių nusižengimų.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad turi būti įvertinta aplinkybių visuma, neišskiriant, kurios nors vienos aplinkybės (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-96-628/2019). Prašoma paskirti laiduotoja G. Ž. sistemingai darė tyčinius administracinius nusižengimus (nustatyto greičio viršijimas), jos priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis ar spontaniškas, todėl jos elgesys darant Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vertintinas kaip asmens, linkusio nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio normų, įstatymų reikalavimų.Teismas sprendžia, kad G. Ž. negali būti kaltinamojo R. Ž. laiduotoja, nėra verta teismo pasitikėjimo ir negalės jam daryti teigiamos įtakos, darant išvadą, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų galimybę daryti teigiamą įtaką R. Ž., nes G. Ž. šių laiduotojui įstatyme keliamų reikalavimų neatitinka.

Kaltinamasis R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. Ž. baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį (nurodyto transporto priemonių eismas draudžiamas) ( t.1, b.l. 134-137).

Kaltinamasis nurodo, kad dirba – vykdo individualią veiklą. Nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą turi būti skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Iš dalies sutiktina su kaltinamojo argumentu, kad savo veiksmais jis nesukėlė žalos ir neigiamų padarinių kitiems asmenims, tačiau R. Ž. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kai jam buvo nustatytas vidutinis (1.57 promilių) neblaivumo laipsnis. Kaltinamasis neblaivus vairuodamas automobilį, ignoravo galinčias kilti pasekmes, nors žinojo, kad įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Kaltinamasis aiškina, jog jis vairavo transporto priemonę miško keliukais, o ne magistraliniu keliu. Tokiu atveju atkreiptinas dėmesys, kad vasaros sezono metu (veika padaryta 2022 m. liepos 24 d. 05.10 val.), miško keliukais intensyviai važinėja ir vaikšto grybautojai ir uogautojai, todėl neigiamų pasekmių kaltinamajam pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka. Toks kaltinamojo elgesys rodo didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenės ir eismo saugumą.

Kaltinamajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus ir ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nubausti bei paveikti R. Ž., kad laikytųsi įstatymų, užtikrintų bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Neabejotina, kad atsižvelgdamas būtent į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, sankcijoje už šį nusikaltimą nustatydamas ne tik bausmę, bet ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiomis teisėmis, konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, įstatymo leidėjas siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, todėl šiuo atveju sumenkinti įstatymo leidėjo poziciją ir švelninti už komentuojamų veiksmų padarymą įstatyme numatytą baudžiamąją atsakomybę, nėra jokio pagrindo.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą yra nustatyta bauda - už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Skirtina bauda, artima minimaliam jos dydžiui.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl padarytos veikos, be to, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam, nesunkinant jo turtinės padėties, išdėstytina paskirta bauda – 12 mėnesių laikotarpiu.

Kaltinamasis R. Ž. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.57 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad kaltinamasis R. Ž. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, anksčiau nebuvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, spręstina, kad kaltinamajam turėtų būti skirtas įstatyme numatytas specialiosios teisės atėmimo terminas, artimas minimaliam uždraudimo terminui – vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams uždrausta vairuoti transporto priemones. Net už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, yra numatyta sankcija – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)).

Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 311 straipsnyje, kuri gali būti paskirta tik už administracinio nusižengimo padarymą, siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. BK įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės nenumato tokio draudimo ar tokios poveikio priemonės, kuri numatyta ANK 311 straipsnyje. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pritaikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turto laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymo priemonė ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019).

Neginčytinai nustatyta, kad R. Ž. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį VW Passat, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoka BK 72 straipsnio prasme. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio VW Passat, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra I. K., nuo 2021-05-01. Automobilis grąžintas faktiniam valdytojui G. S. (t.1, b.l. 77-90).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

R. Ž. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam nusikaltimui, skirtina atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Pagal VšĮ "Emprekis" duomenis matyti, kad automobilio VW Passat, pagaminto 2004 m., kurio variklio darbinis tūris 1896 cm³ (kuras - dyzelis), įvykio metu rinkos vertė buvo 1740,00 Eur (su PVM) (t.1, b. l. 69). Todėl taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Įstatymu nenumatyta išdėstyti išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kaltinamajam R. Ž. 2022 m. liepos 26 d. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ( t.1, b. l. 168-175), paliekamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam R. Ž. nebuvo taikytas laikinas sulaikymas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceos kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinai nuosavybės teisės nebuvo apribotos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo įrašus iš VSAT Varėnos pasienio rinktinės A.Barausko pasienio užkardos tarnybinio automobilio Toyjota Land Cruiser, v.nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūno M.Petrausko naudotos vaizdo kameros, pateiktus byloje kompaktiniuose diskuose, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Proceso išlaidos – priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 195.34 Eur - yra apmokėtos R. Ž. (t.1, b.l. 91).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad R. Ž. paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Baudos, kuri sudaro 2000 Eur, sumokėjimą R. Ž. išdėstyti 12 mėn. (dvylikos mėnesių) terminui, nustatant, kad pirmąją baudos dalį 174 Eur jis sumoka per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o likusias dalis po 166 eurus sumoka kas mėnesį. Praleidus nors vieną baudos sumokėjimo terminą, visa likusi baudos suma bus išieškoma priverstinai. Visa bauda gali būti sumokėta ir anksčiau negu nustatytas terminas. Apie baudos mokėjimą kiekvieną kartą privaloma informuoti teismo rūmų raštinę, atsiunčiant mokėjimo dokumentą (Aušros g.15, Varėna, 111 kab., El. paštas: varenos.rumai@teismas.lt)

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas - 6801. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti - bauda.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Teismas baudą gali pakeisti kita bausme Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnyje numatytais atvejais. Bauda kita bausme pakeičiama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius (1) metus šešis (6) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo 2022 m. liepos 26 d. (nuo tada kai jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti valstybės naudai iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskuotino automobilio VW Passat, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą - 1740,00 Eur, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 6610, mokėjimo paskirtį – konfiskuotino turto vertė.

Panaikinti R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vaizdo įrašus iš VSAT Varėnos pasienio rinktinės A.Barausko pasienio užkardos tarnybinio automobilio Toyjota Land Cruiser, v.nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūno M.Petrausko naudotos vaizdo kameros, pateiktus byloje kompaktiniuose diskuose, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).