Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, susipažinusi su nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai dalį S. K. veiksmų kvalifikavo kaip turto pasisavinimą ir iššvaistymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 ir 184 straipsniai), kurie turėjo būti kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnį; apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde nėra nurodyta teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ar netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatoriai nesutinka su S. K. nuteisimu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. UAB „D.“ turto (35 303,14 Eur) iššvaistymo (BK 184 straipsnio 2 dalis) ir 16 940 Eur, priklausančių UAB „E.“, pasisavinimo (BK 183 straipsnio 2 dalis). Tačiau netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas argumentuojamas ne teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet neigiant nustatytas faktines aplinkybes ir ginčijant įrodymų (nuteistojo S. K. parodymų) vertinimą, taip pat deklaratyviai tvirtinant, kad apeliacinės instancijos teismas atmetė prašymą apklausti UAB „E.“ darbuotojus. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Įrodymų tyrimas ir vertinimas bei faktinių bylos aplinkybių nustatinėjimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų prerogatyva. Kasacijos paskirtis lemia tai, kad kasacinės instancijos teismas tik teisės taikymo aspektu tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimus, kai yra bent vienas iš BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Dėl to kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti su ne baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo S. K. ir jo gynėjo advokato Aido Mažeikos kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.