Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-449-627/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20693-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4 (S)

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Pašilis, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo S. K. atstovo advokato Gražvydo Gudonio skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atmestas S. K. atstovo advokato padėjėjo Vitalio Venckaus prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą S. K. turtui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant S. K. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – S. K. įpareigotas per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti 59 780,23 Eur turtinę žalą bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „D.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „P.“, ir 66 940 Eur turtinę žalą BUAB „E.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „B.“. Iš S. K. BUAB „D.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „P.“ priteista 59 780,23 Eur turtinės žalos, BUAB „E.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „B.“ – 66 940 Eur turtinės žalos. 460 Eur nukreipti BUAB „D.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „P.“, civilinio ieškinio padengimui. S. K. ir R. K. turtui – žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžio dalis, kuria S. K. pripažintas kaltu pagal BK 209 straipsnį, jis dėl šios nusikalstamos veikos išteisintas. S. K. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant S. K. tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas – S. K. įpareigotas per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti 66 940 Eur turtinę žalą BUAB „E.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „B.“, ir 59 780,23 Eur turtinę žalą BUAB „D.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „P.“. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi S. K. paskirtos 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudos sumokėjimo terminas nustatytas iki 2020 m. liepos 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi S. K. paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. S. K. atstovas advokato padėjėjas V. Venckus 2024 m. gruodžio 23 d. ir 2025 m. kovo 21 d. pateikė prašymus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo S. K. turtui, panaikinimo. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. balandžio 17 d. nutartimis prašymai buvo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

S. K. atstovas advokatas G. Gudonis skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir panaikinti S. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Nurodo, kad žalos išieškojimą vykdžiusiam antstoliui Sauliui Ramanauskui 2024 m. birželio 19 d. buvo pateikta „Reikalavimo teisių perleidimo sutartis“, kurioje nurodoma, kad R. B. perleidžia reikalavimo teisę mažajai bendrijai (toliau – MB) „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), į S. K. 59 780,23 Eur skolą, palūkanas ir vykdymo išlaidas, kylančias pagal 2023 m. kovo 17 d. antstolio S. Ramanausko vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo pagrindu antstolis pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje, o 2024 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigė vykdomąją bylą išieškotojo prašymu. Mano, kad skolos išieškojimas yra baigtas. Pažymi, kad teismui pateiktas S. K. ir MB „J.“ prašymas panaikinti S. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kadangi tarp šalių nėra ginčo. Nurodo, kad teismui pateiktas MB „J.“ pakvitavimas, jog S. K. prievolę įvykdė šalių sutarta tvarka ir būdu. Advokatas nesutinka su teismo teiginiais, kad turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys faktinį pinigų sumos sumokėjimą. Teigia, kad kreditorius ir skolininkas gali susitarti dėl prievolės įvykdymo būdo ir sąlygų, pvz., kad prievolė bus įvykdyta pinigais arba įskaitymu, pakeista kita (novacija), vietoj pinigų kreditoriaus sutikimu skolininkas perduotas kitas turtas (skolos padengimas turtu). Pažymi, kad kreditorius turi teisę atleisti skolininką nuo visos ar dalies prievolės įvykdymo. Mano, kad prievolės pasibaigimui neturi reikšmės, kokiu pagrindu ji išnyko, esant pakvitavimui, kad S. K. prievolė yra įvykdyta ir pasibaigusi, kreditorius nebeturi teisės reikalauti ją įvykdyti, kadangi pats patvirtino, jog prievolė nebeegzistuoja. Atsiliepimu į S. K. atstovo advokato G. Gudonio skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Aidas Amparavičius prašo jį atmesti. Nurodo, kad, prokuratūros duomenimis, MB „J.“ veiklos nevykdo, neturi darbuotojų, nėra pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitų, jos buvęs vadovas J. J. (J. J.) yra ne kartą teistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 206 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį. Pažymi, kad S. K. atstovo skunde nurodomi analogiški duomenys, kaip ir ankstesniuose prašymuose, pateikti duomenys nepatvirtina, kad S. K. realiai atlygino 59 780,23 Eur. Prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

S. K. atstovo advokato G. Gudonio skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs S. K. atstovo advokato G. Gudonio skundą, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad žemesnysis teismas, atsisakydamas panaikinti S. K. turtui taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, atsižvelgė į visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir taikomų ribojimų svarbą. Priešingai nei nurodoma skunde, toks teismo sprendimas yra teisėtas ir visiškai pagrįstas, priimtas atsižvelgiant ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, bet ir į bendruosius teisės principus. Atkreiptinas S. K. ir jo atstovo advokato G. Gudonio dėmesys į tai, kad jų 2026 m. birželio 17 d. prašyme ir aukštesniajam teismui pateiktame 2026 m. rugpjūčio 11 d. skunde yra nurodomi tapatūs argumentai, kaip ir 2024 m. gruodžio 23 d. ir 2025 m. kovo 21 d. prašymuose. Šie S. K. ir jo atstovų argumentai Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. balandžio 17 d. nutartimis buvo nagrinėti ir atmesti, kaip nepagrįsti. Siekdamas kitokio procesinio rezultato S. K. pats asmeniškai ar per pasirinktą atstovą turi teikti naujus duomenis, reikšmingus klausimo dėl jo turtui taikomų apribojimų panaikinimo išsprendimui, naujus teisinius argumentus, dėl kurių teismas dar nėra pasisakęs, arba įgyvendinti teismo nurodytą sąlygą – pateikti 59 780,23 Eur sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Tuo tarpu kartotinis analogiškų prašymų teikimas siekiant, kad juos nagrinėtų vis skirtingi teisėjai ir galimai priimtų kitokį sprendimą, nei ankstesnis, neatitinka baudžiamojo proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir sąžiningo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis principų. Tokie S. K. ir jo atstovų veiksmai gali būti pripažįstami asmenų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis ir teismų paliekami nenagrinėtais.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nustatyta, kad S. K. pasisavino BUAB „D.“ didelės vertės turtą – 24 477,09 Eur ir iššvaistė bendrovei priklausantį didelės vertės turtą – 35 303,14 Eur, iš viso padarydamas 59 780,23 Eur dydžio žalą. Bylos nagrinėjimo metu BUAB „D.“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „P.“, pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 59 780,23 Eur. Išnagrinėjęs bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog BUAB „D.“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, bendrovei turtinė žala buvo padaryta neteisėtais nuteistojo S. K. veiksmais, todėl iš S. K. BUAB „D.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „P.“, priteisė 59 780,23 Eur. Šio civilinio ieškinio įgyvendinimo užtikrinimui nuosprendžiu buvo paliktas galioti S. K. ir R. K. turtui – žemės sklypui ir pastatui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nurodant aiškų tokių apribojimų terminą – iki nuosprendžio įvykdymo BUAB „D.“ civilinio ieškinio dalyje (kitas civilinis ieškinys įgyvendintas, todėl dėl jo nepasisakoma). Nuo 2024 m. gruodžio 23 d. S. K. teikia teismams MB „J.“ pakvitavimą, kuriame nurodoma, jog prievolė dėl 59 780,23 Eur atlyginimo yra įvykdyta šalių sutarta tvarka ir būdu, taip pat bendrą S. K. ir MB „J.“ prašymą panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, teigiant, kad tarp šalių nebėra teisinio ginčo. Aukštesnysis teismas, įvertinęs MB „J.“ pakvitavimą ir S. K. su MB „J.“ prašymą, pritaria žemesniojo teismo argumentams, jog jie nėra pakankami duomenys civilinio ieškinio atlyginimo patvirtinimui.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju sprendžiant, ar vis dar turi būti taikoma griežta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ar ji jau gali būti panaikinama, yra vertinama, ar tokia asmens disponavimo savo turtu kontrolė yra būtina priemonė išvengti šio turto perleidimo ar praradimo. Nagrinėjamu atveju laikinas S. K. ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės apribojimas paliktas galioti tam, kad būtų atlyginta BUAB „D.“ padaryta 59 780,23 Eur dydžio turtinė žala. Taigi, siekdamas nuosavybės apribojimų panaikinimo, S. K. privalo neabejotinai ir neginčijamai teismui pagrįsti, jog nuosprendžio dalis dėl BUAB „D.“ civilinio ieškinio įvykdymo buvo įgyvendintas. Nuosprendžiu buvo nustatytas civilinio ieškinio patenkinimo būdas – iš S. K. BUAB „D.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „P.“, priteista 59 780,23 Eur turtinės žalos, t. y. nustatyta, kad civiliniam ieškovui turi būti sumokėta konkretaus, teismo nustatyto, dydžio pinigų suma. Tuo tarpu iš S. K. MB „J.“ pateikiamų duomenų (pakvitavimo ir bendro prašymo) darytina išvada, kad civilinio ieškinio patenkinimo būdas vykdymo procese buvo savavališkai pakeistas. Ši aplinkybė buvo paminėta tiek Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartyje, tiek 2025 m. balandžio 17 d. nutartyje, teismui reikalaujant pateikti duomenis, kokiu nauju būdu šalys susitarė dėl prievolės atlyginti 59 780,23 Eur turtinę žalą įgyvendinimo, tačiau tokia informacija nėra atskleidžiama.

Skunde S. K. atstovas advokatas G. Gudonis pažymi, kad prievolės įvykdymas „šalių sutartu būdu“, jį pripažįstant konfidencialia informacija ir teismui neatskleidžiant, yra tinkamas procesinių teisinių įgyvendinimas baudžiamojo proceso prasme. Tokie advokato teiginiai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje ir tarptautinėje teisėje galioja fundamentalus principas – nullus commodum capere potest de injuria sua propria (niekas negali gauti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo). Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nustatyta, kad S. K. nusikalstamais veiksmais BUAB „D.“ padarė 59 780,23 Eur žalą, t. y. jis gavo 59 780,23 Eur finansinės naudos, kuri, bendrovei pareiškus civilinį ieškinį, teismo buvo priteista, taip nusikalstamu būdu įgytą 59 780,23 Eur dydžio finansinę naudą perduodant šio turto teisėtam savininkui. Būtent tokio prievolės įgyvendinimo užtikrinimui buvo palikti galioti S. K. ir jo sutuoktinės turto apribojimai – iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje. Atsižvelgiant į tai, pakeitęs prievolės įgyvendinimo būdą, laikydamas, kad civilinis ieškinys jau yra įgyvendintas, S. K. turi teismui pateikti duomenis, kaip nauju pasirinktu būdu jo nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo perleistos BUAB „D.“, o bendrovei perleidus reikalavimo į skolinius įsipareigojimus teisę – naujajam skolininkui MB „J.“. Toks teismo reikalavimas atskleisti informaciją apie šalių susitarimą, kai yra būtinas teisingumo įgyvendinimui, negali būti laikomas neteisėtu ir nepagrįstu kišimusi į civilinio ieškinio vykdymo procesą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti S. K. atstovo advokato Gražvydo Gudonio skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutartį. Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.