- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-05
- Bylos Nr.
- 1-1262-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-66709-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Civilinis ieškovas
- Reginai B
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
Žemesnės instancijos teismas
nepilnamečių nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. atstovei pagal įstatymą V. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 31 punkto reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus – 2017 m. gruodžio 22 d. apie 18.11 val. ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią praleisti pėsčiojo sustojo ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavęs kitas automobilis, privalėdamas sustoti ir vėl važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, to nepadarė, prieš pėsčiųjų perėją nesustojo, todėl partrenkė jam iš kairės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį S. D. ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu S. D. buvo padarytas, be kita ko, galvos sumušimas, kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius ir galvos smegenų medžiagoje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, abipusiu plaučių uždegimu; nuo šių sužalojimų 2018 m. sausio 3 d. S. D. VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ mirė.Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimoKaltinamasis L. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gruodžio 22 d. apie 18 val. baigė darbą ir su kolega D. K. išvažiavo į namus. Tądien buvo pervargęs, nes dirbo nuo 2.30 val., pertrauką darbe turėjo 20 minučių trukmės (iš viso dirbo apie 15 valandų). Buvo prieššventinis laikotarpis, turėjo daug darbo, reikėjo išvežioti daug siuntų. Su kolega į namus vyko skirtingais automobiliais, jis vyko savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo blaivus. Buvo šlapia kelio danga, nes krito dulksna, buvo tamsu, kelio danga buvo slidi. Matomumas buvo šiek tiek apsunkintas šviesų, bet jam buvo pakankamai geras. V. S. gatve, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, matė, kad jam degė žalias šviesoforo signalas. Prieš pat šią sankryžą persirikiavo į dešinę (pirmąją) eismo juostą, nes vidurinėje (antroje) eismo juostoje buvo transporto priemonių ir formavosi spūstis. Pravažiavęs minėtą sankryžą judėjo pirma eismo juosta ir matė, kad eismas antrąja juosta juda šiek tiek lėčiau. Žino, kad už minėtos sankryžos yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir paprastai už tos perėjos prie šaligatvio būna palikti stovintys automobiliai. Ši perėja jam gerai žinoma, nes kasdien tuo keliu pravažiuoja kelis kartus. Matė tuo metu gatvėje buvusius kelio ženklus. Taip pat matė priekyje jo, gatvėje stovinčius automobilius, todėl jau mintyse planavo persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Tuo metu šalia jo, labiau priekyje, kairėje pusėje, antroje eismo juostoje, lėčiau už jį važiavo automobilis (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad užsidegė automobilio (duomenys neskelbtini) stabdžių žibintai ir suprato, kad šis automobilis stabdo. Tuo metu jis dar nebuvo įvažiavęs į minėtą perėją. Manė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) stabdo dėl eismo spūsties. Jam susilyginus su automobiliu (duomenys neskelbtini) ir nusivalius nuo priekinio lango dulksną pamatė pėsčiąjį. Tuo metu jis matė tik pusę perėjos, t. y. iki tiek, kiek jam leido matyti antroje eismo juostoje važiuojantys automobiliai. Bandė stabdyti, pasukti automobilį į dešinę ir išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, bet nebespėjo ir pėsčiąjį partrenkė. Po smūgio sustojo, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį ir išlipęs iš automobilio priėjo prie partrenkto pėsčiojo, kuris gulėjo už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, antrojoje eismo juostoje. Tuo metu automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo ant perėjos. Po to jis nuėjo ant šaligatvio ir sulaukė, kol atvažiuos specialiųjų tarnybų darbuotojai. Pripažįsta, kad dėl jo sukelto eismo įvykio nukentėjusieji patyrė žalą. Jo šeimos mėnesinės pajamos iki 1000 eurų, jo mėnesiniai finansiniai įsipareigojimai sudaro 264 eurus. Atsiprašo nukentėjusiųjų, dėl veikos nuoširdžiai gailisi, iki dabar dėl patirto eismo įvykio jaučiasi labai blogai, pripažįsta civilinius ieškinius ir ruošiasi juos atlyginti.Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis L. M. prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas, kaltinamasis ir jo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti: tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (8 b. l.), eismo įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolai (9–25 b. l.), pakvitavimas (26 b. l.), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopija (30 b. l.), liudytojos B. P. apklausų protokolai (32–33, 108–109 b. l.), liudytojo D. K. apklausos protokolas (102–103 b. l.), nukentėjusiosios R. B. D. apklausų protokolai (35, 82 b. l.), liudytojos V. Š. apklausų protokolai (86, 93 b. l.), nutarimai pripažinti nukentėjusiaisiais ir leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese (36, 96–99 b. l.), Panevėžio teritorinės ligonių kasos duomenys apie gydymo išlaidas (40–44 b. l.), specialistų išvados (45, 112–117 b. l.), kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (52–54, 57, 60–65 b. l.), kaltinamojo L. M. paaiškinimas ir apklausų protokolai (67, 71–72, 130–132, 134 b. l.).Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis L. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Dėl bausmės skyrimoKaltinamojo L. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.Skirdamas bausmę kaltinamajam L. M. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis L. M. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuriuo keliamas pavojus transporto eismo saugumui, eismo dalyvių turtui, sveikatai ar gyvybei, jis neteistas, administracine tvarka nebaustas (anksčiau buvo 2 kartus baustas, bet nuobaudos įvykdytos ir baustumai išnykę), psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas, dirba, darbovietėje ir gyvenamosiose vietose charakterizuojamas teigiamai, vedęs. Kaltinamojo veika sukėlė nepataisomas pasekmes, nes buvo atimta žmogaus gyvybė. Įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina vienintelė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė už tokios bausmės vidurkį. Taip pat kaltinamajam L. M. taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis L. M. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, byloje nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvykio metu jis buvo blaivus ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Jis dirba, tiek gyvenamojoje vietoje, tiek darbovietėje jis apibūdinamas iš esmės tik teigiamai – kaip tvarkingas, darbštus, atsakingas, taktiškas, nuoširdus, kruopštus ir nekeliantis rūpesčių. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad kaltinamasis iš esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, pagal savo asmeninį suvokimą nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai pergyveno dėl įvykusio, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios R. B. D. atsiprašė telefonu, prieš pat teisiamąjį posėdį ir jo metu dar kartą atsiprašė nukentėjusiųjų. Taip pat jis gyvena santuokoje, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad jo sutuoktinė laukiasi. Be to, jis pripažįsta savo veika padarytą žalą ir pasiryžęs ją atlyginti. Taigi, apibendrinus visus pirmiau paminėtus duomenis, teismo nuomone, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad kaltinamasis L. M. vertinamas tik teigiamai, kad šis įvykis jam taps skaudi pamoka ir ateityje jis padarys reikiamas išvadas. Teismo įsitikinimu, yra visos sąlygos ir motyvai manyti, kad kaltinamajam L. M. bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas ir, atsižvelgiant į jo turimus, o taip pat ir gresiančius finansinius įsipareigojimus, jis įpareigojimas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Dėl baudžiamojo poveikio priemoniųBK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2013).Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis aptarta aktualia teismų praktika, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo L. M. asmenybę, teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise, parinkus jam kitą baudžiamojo poveikio priemonę.Šiuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiškas KET ignoravimas, o kaltinamojo L. M. neatidumas kelyje dėl pervargimo ir prastų eismo sąlygų (tamsus paros metas, šlapia ir slidi kelio danga, dulksna, silpnas gatvės apšvietimas, apsunkintas matomumas, eismo spūstis ir kt.). Svarbu tai, kad jis nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis dirba vairuotoju-kurjeriu, vykdant darbines funkcijas jam reikalinga ir teisė vairuoti transporto priemones. Taip jis užsidirba lėšų savo, o kartu ir šeimos pragyvenimui. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones kaltinamasis L. M. negalės tinkamai atlikti savo darbo, o dėl to nukentės ir jo šeima, kuri, pagal byloje esančius duomenis, po pusmečio turėtų pagausėti. Taigi uždraudus kaltinamajam vairuoti kelių transporto priemones jis prarastų ir galimybę toliau dirbti savo darbą bei tokiu būdu būtų užkirsta galimybė jam tinkamai vykdyti turimus bei gresiančius finansinius įsipareigojimus.Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamajam L. M. uždraudimas naudotis specialia teise varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam L. M. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta, artima minimaliai – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 6 mėnesių sumokėjimo terminą.Dėl civilinių ieškiniųNepilnamečių nukentėjusiųjų A. D. ir I. D. atstovė pagal įstatymą V. Š. civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė. Teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad nepilnamečiams nukentėjusiesiems padarytą žalą įrodinės civilinio proceso tvarka.Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 15802,80 Eur žalos nepareiškė.Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. D. teisiamojo posėdžio metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 700 Eur procesinių išlaidų. Patikslino, kad savo neturtinę žalą įvertino 15000 Eur neskaitant draudimo bendrovės jai jau išmokėtos 5000 Eur kompensacijos. Nurodė, kad tokia pinigų suma savo neturtinę žalą įvertino dvasinį skausmą, sukrėtimą, pablogėjusią sveikatą ir kitus neigiamus padarinius, o taip pat būtinybę padėti anūkams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, nekvestionuojamas skausmas, sukeltas dėl sūnaus netekties. Nėra abejonės, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. D. dėl sūnaus žūties patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. Sutiktina su tuo, kad, kaip nurodoma ieškinyje, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. D. santykiai su žuvusiuoju buvo artimi, jie dažnai bendraudavo, sūnus jai padėdavo, patardavo. Dėl sūnaus žūties ženkliai pablogėjo jos sveikata (tai patvirtina prie ieškinio pridėtas medicininis dokumentas). Netekusi sūnaus ji neteko galimybės toliau su juo bendrauti. Artimo žmogaus – sūnaus, su kuriuo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. D. buvo saistoma stipraus emocinio ir dvasinio ryšio, netektis, be jokios abejonės, stipriai paveikė jos gyvenimą, ji neteko paramos senatvėje. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad jos sūnus gyveno atskirai, rajone esančiame name. Teismo vertinimu, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė po sūnaus mirties taip pat neliko visiškai vieniša, kadangi turi dukrą, anūkus ir jų mamą, kurie atėjo jos palaikyti teisiamojo posėdžio metu ir su kuriais ji turi galimybes bendrauti. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis L. M. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, pats iškvietė pagalbą, savo kaltę pripažino, atsiprašė žuvusiojo artimųjų ir gailėjosi dėl savo padaryto pažeidimo. Kaltinamasis vedęs, jo žmona laukiasi, jo šeima turi kreditorinių įsipareigojimų, jo šeimos mėnesines pajamas vidutiniškai sudaro apie 1000 Eur, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jo turtinė padėtis būtų itin gera. Taip pat, kaip matyti iš nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovės V. Š. ketinimų, kaltinamojo L. M. laukia dar vienas procesas ir dar vienas civilinis ieškinys – dėl nepilnamečiams nukentėjusiesiems padarytos žalos. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. žalos dydį ir jos pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, į teismų praktiką panašiose bylose, pripažįsta, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. D. asmeniškai iš viso buvo padaryta 15000 Eur neturtinė žala.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo L. M. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad, pasak pačios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. B. D., draudimo bendrovė sumokėjo jai galiojančiais teisės aktais nustatytą maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti – 5000 Eur, neatlyginta neturtinės žalos dalis – 10000 Eur – priteisiama iš kaltinamojo L. M..Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. B. D. yra senyvo amžiaus, ji neturi specialių teisinių žinių, todėl šio baudžiamojo proceso metu jai vienai, be profesionalios teisininko pagalbos, tinkamai ginti savo teisėtus interesus būtų buvę sudėtinga. Ji viso proceso metu patyrė 700 Eur išlaidas advokato pagalbai. Šios išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažįstamos pagrįstomis ir išieškotinos iš kaltinamojo L. M..Dėl kitų klausimųAutomobilis „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintas kaltinamajam L. M. (26 b. l.), paliktinas savininkui L. M..Procesinės prievartos priemonės kaltinamajam L. M. taikytos nebuvo.Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo L. M. išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 3 (trims) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti 1/3 ir L. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, L. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Reginos B. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jai iš L. M. priteisti 10000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimą grąžintą L. M., palikti savininkui L. M..
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš L. M.:
700 (septynis šimtus) eurų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. B. D. už advokato pagalbą; 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) į valstybės pajamas už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.