Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nutarimą priėmusios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovei N. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. Š. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

8. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad Kauno savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos Prevencinio poskyrio vyriausioji specialistė D. G. 2022 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu info@post.lt išsiuntė pranešimą apie tai, jog tikrinamos išorinės reklamos adresu- Kaune, A. J. pr. 11, nėra duomenų apie turimą galiojantį leidimą skleidžiamai reklamai, informavo, jog pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą be leidimo įrengi išorinę reklamą yra draudžiama bei pasiūlė per 10 darbo dienų nuo šios informacijos įteikimo, pašalinti neteisėtai naudojamą reklamą arba ją įteisinti – registruoti prašymą leidimo išdavimui (AN b. l. 4, 6, 7). 2022 m. kovo 16 d. AB ,,Lietuvos paštas“ pateikė 2022 m. kovo 10 d. raštą, kuriame nurodė, jog gavo 2022 m. vasario 17 d. pranešimą dėl išorinės reklamos įrengimo pažeidimo ir informavo, kad vadovaujantis Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-670 ,,Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 14 punktu ,,LP Express“ paštomatams išorinės reklamos leidimo nereikia, todėl prašo panaikinti pateiktč reikalavimą (AN b. l. 8). Pakartotinai atlikus patikrinimą, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2022 m. kovo 17 d. pateikė pranešimą/aktą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, jog 2022 m. kovo 17 d. 12.14 val. užfiksuota, kad ant pastato, esančio Kaune, A. J. pr. 11, AB ,,Lietuvos Paštas“ atsakingas asmuo skleidė išorinę reklamą su turiniu ,,LP Express“ neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje (AN b. l. 2-3). AB Lietuvos paštas 2022 m. kovo 21 d. raštu informavo, kad už reklamos leidimų tvarkymą bendrovėje atsakinga Bendrovės finansų ir administravimo padalinio Bendrųjų reikalų departamento vadovė I. Š., veikianti pagal įgaliojimą (AN b. l. 17-20). 2022 m. balandžio 19 d. pareiškėjai I. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-19-ANR_P-5129-2022, nurodant, kad 2022 m. kovo 17 d. 12 val. 14 min. užfiksuota, kad adresu Juozapavičiaus pr. 11, Kaunas, AB „Lietuvos paštas“ atsakingas asmuo ant paštomato skleidžia išorinę reklamą su turiniu „LPEXPRESS“, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, po 2022 m. vasario 17 d. el.paštu info@post.lt išsiųstos informacijos dėl išorinės reklamos skleidimo be leidimo, suėjus 10 darbo dienų terminui išorinė reklama nebuvo pašalinta, per nurodytą terminą prašymas dėl leidimo išdavimo nebuvo užregistruotas, tuo pažeistas 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020 m. gegužės 26 d.) (toliau – Reklamos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas ir padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 144 straipsnio 1 dalyje (AN b. l. 30-32). 2022 m. gegužės 31 d. priimtas nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR_N-1882-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22162157113, kuriuo dėl ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, I. Š. paskirta 140 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodoma, jog pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja I. Š., prašydama netaikyti administracinės atsakomybės arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.

9. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ji padarytą administracinį nusižengimą pripažįsta, jo neginčija, tačiau mano, jog jai paskirta nuobauda – 140 Eur dydžio bauda yra neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, kadangi visuomenės interesas dėl vėlavimo gauti reikiamą leidimą išorinei reklamai nebuvo pažeistas, nusižengimas nesukėlė jokios žalos valstybei ar visuomenei, nepadarė įtakos valstybės ir visuomenės teisėms bei interesams, o nustatytas pažeidimas buvo pašalintas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja I. Š. pripažįsta padariusi ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, į administracinio nusižengimo protokolą, rašytinį I. Š. paaiškinimą, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, AN bylos medžiagą, tame tarpe foto nuotraukas, 2022 m. vasario 17 d. informaciją dėl išorinės reklamos, 2022 m. kovo 17 d. pranešimą / aktą dėl administracinio nusižengimo, elektroninį susirašinėjimą bei kitus rašytinius bylos duomenis, konstatuotina, jog pareiškėja nesilaikė išorinės reklamos įrengimo draudimų bei reikalavimų.

10. ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymą. Aptariama teisės normos dispozicija yra blanketinė. Išorinės reklamos įrengimo bei išorinės reklamos įrenginių naudojimo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas bei Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (toliau tekste ir – Išorinės reklamos įrengimo taisyklės).

11. Visų pirma pažymėtina, kad taikant atsakomybę pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti atsakingą subjektą. Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CK 2.82 straipsnio 2 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog bet kokiu atveju pagal galiojančią teisės normų sistemą už juridinio asmens padarytą ir įrodytą teisei priešingą veiką administracinio poveikio priemonės paprastai taikytinos juridinio asmens atstovui, kuriuo gali būti direktorius, valdytojas ar kitas asmuo, t. y. fizinis asmuo, einantis tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo arba administracinių-ūkinių pareigų vykdymu ir nebūtinai tai turi būti vienasmenis vadovas (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N17-1662/2006, Nr. N1-702/2007, Nr. N-62-447/2008, Nr. N-575-562/2008, Nr. N62-613/2010, Nr. N62-1781/2010, Nr. N575-358/2012, Nr. N575-352/2012, Nr. N575-592/2012, Nr. N575-463/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo dėl to, jog pareiškėja I. Š. yra netinkamas subjektas. Kaip matyti iš AB Lietuvos pašto 2022 m. kovo 21 d. rašto, už reklamos leidimų tvarkymą bendrovėje atsakinga Bendrovės finansų ir administravimo padalinio Bendrųjų reikalų departamento vadovė I. Š., veikianti pagal įgaliojimą (AN b. l. 17-20). Atsižvelgiant į tai, teismas toliau pasisakys dėl minėto asmens atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir reklamos veiklos subjektų atsakomybę reglamentuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 11 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą turi gauti leidimą.

13. Pareiškėja I. Š. tiek rašytiniame paaiškinime, tiek skunde nurodė, jog išorinė reklama ,,LP Express“ yra AB ,,Lietuvos Paštas“ teikiamų paslaugų pavadinimas, todėl šiai išorinei reklamai turėjo būti taikomos Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys. Nors teismo posėdžio metu pareiškėja neginčijo nutarime nurodytos pažeidimo esmės ir jo aplinkybių, tačiau paaiškino, jog dėl to, kad Reklamos įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, kokiu atveju logotipas yra reklama, o kokiu atveju, tai yra teikiamos paslaugos pavadinimas, visą laiką manė, jog ,,LP Express“ yra teikiamos paslaugos pavadinimas.

14. Reklamos įstatymo 2 straipsnyje yra išaiškintos ir apibrėžtos pagrindinės minėto įstatymo sąvokos. Reklamos įstatymo 2 straipsnio 1¹ punkte yra numatyta, kad iškaba – ant ar prie reklamos davėjo buveinės pastato arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietoje ar prie jos įrengiama speciali išorinės reklamos pateikimo priemonė, ant kurios ar kurioje pateikiama informacija: reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikoma tokios informacijos pateikimo vieta ant reklamos davėjo buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų. Be nurodytos informacijos, iškaboje gali būti pateikiami prekių ženklas, logotipas, emblema, darbo laikas, reklamos davėjo vardas, pavardė.

15. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) 3 straipsnio 9 punkte įtvirtinta, kad pašto paslauga – pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas; 12 punkte įtvirtinta, kad pašto siunta tai adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, įskaitant korespondencijos siuntas, pašto siuntinius, siuntas, kuriose siunčiamos knygos, katalogai, laikraščiai, kiti periodiniai leidiniai, kurią turi pristatyti pašto paslaugos teikėjai; 16 punkte yra apibrėžta, kas yra siuntos pristatymas, tai visuma veiksmų, atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo gavėjams per pašto tinklą, įskaitant įteikimą asmeniškai pasirašytinai gavėjams; o 18 punkte yra aptariamas rūšiavimas - kaip visuma veiksmų, atliekamų su pašto siuntomis nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki jų pateikimo vežti arba pristatyti - skirstymas pagal įvairius pristatyti būtinus kriterijus; 20 punkte yra nurodyta, kad surinkimas - pašto paslaugos teikėjo veiksmai, kuriuos atliekant pašto siuntos patenka į pašto tinklą. Pažymėtina, jog Pašto įstatymas yra aiškiai apibrėžęs minėtas pašto teikiamas paslaugas (pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas, pristatymas), tačiau „LP Express“ pavadinimas niekaip nesusijęs su Pašto įstatymo pagrindinėse sąvokose apibrėžtomis teikiamomis AB „Lietuvos paštas“ paslaugomis, todėl darytina išvada, jog išorinė reklama ,,LP Express“ nėra susijusi su teikiamomis AB ,,Lietuvos Paštas“ paslaugomis. Akivaizdu, jog „LP Express“ pavadinime nėra tiesiogiai su AB ,,Lietuvos Paštas“ veikla – pašto siuntomis, jų pristatymu ar kitų su siuntomis atliekamų veiksmų, susijusių žodžių ar frazių, todėl asmenys, neturintys jokios informacijos apie AB ,,Lietuvos paštas“ bendrovę ir jos teikiamas paslaugas, iš pavadinimo ,,LP Express“, esančio ant lipduko ir užklijuoto ant paštomato, negalėtų spręsti nei apie įmonę nei apie tiesiogiai jos teikiamas paslaugas.

16. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad šiai skleidžiamai reklamai leidimų nereikia, kadangi galioja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta išimtis. Pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtinta, kad leidimo nereikia - Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkančiai iškabai, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-670 ,,Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriuje nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms iškaboms keliami reikalavimai, tarp kurių 12 punkte nurodoma, jog iškaba turi būti įrengiama ant reklamos davėjo buveinės, prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato arba ant kitų prekybos ar paslaugų teikimo vietų (palapinės, kiosko, taromato ir pan.) išorinės sienos, langų ar durų ne aukščiau kaip 4 metrai nuo žemės paviršiaus (grindinio), neįskaitant iškabos aukščio; 14 punkte nurodoma, jog ant laikinųjų statinių ir ant kitų prekybos ar paslaugų teikimo vietų įrengiamos iškabos plotas, kai joje nurodyta informacija pateikiama ant pritaikytų išorinės reklamos pateikimo priemonių, naudojant lipdukus, užrašus ir pan., turi būti ne didesnis kaip 2 m². Taigi, tokie nustatyti reikalavimai galioja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto aprašymą atitinkančiai išorinei reklamai, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Šiuo atveju, „LP Express“ nėra reklamos davėjas, reklamos davėjas yra AB „Lietuvos paštas“, „LP Express“ nėra reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas.

17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad AB ,,Lietuvos paštas“ Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą neturėjo. I. Š., būdama atsakingu asmeniu už reklamų įrengimų leidimų išdavimą, po gauto pranešimo dėl išorinės reklamos įrengimo, per nustatytą 10 darbo dienų terminą galėjo pateikti prašymą dėl leidimo išdavimo, sumokėdama vietinę rinkliavą, arba privalėjo pašalinti neteisėtai naudojamą reklamą, tačiau to nepadarė. Prašymas dėl išorinės reklamos įrengimo buvo pateiktas ženkliai praleidus nustatytą 10 darbo dienų terminą, t. y. tik 2022 m. balandžio 5 d. Todėl, teismo vertinimu, Institucija pagrįstai sprendė, jog buvo pažeistas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas, už ką numatyta atsakomybė ANK 144 straipsnio 1 dalyje, todėl konstatuotina, kad pareiškėja I. Š. skundžiamu nutarimu teisėtai ir pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje.

18. Papildomai pažymėtina, kad Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje yra numatyta priežiūros institucijos diskrecija atsisakyti pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą. Šiame straipsnyje numatyta, kad priežiūros institucija be kita ko, gali atsisakyti pradėti pranešimo/skundo nagrinėjimo procedūrą, kuomet pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Kaip matyti, Kauno miesto savivaldybės administracija įvertinusi pažeidimo padarymo aplinkybes ir kitas su pažeidimu, susijusias aplinkybes, tokios galimybės neįžvelgė. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Čia reikia pažymėti, kad pažeidimo paaiškėjimo diena yra jau 2022 m. vasario 17 d., kuomet buvo užfiksuota išorinė reklama, adresu Juozapavičiaus pr.11, Kaunas, pažeidimo užfiksavimo diena 2022 m. kovo 17 d., kuomet surašytas aktas dėl administracinio nusižengimo, tad įvertinus skleisto išorinės reklamos ne vienadienį laikotarpį, užfiksuotas pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmis, todėl nesutiktina su pareiškėjos argumentu, kad savivaldybės interesai nebuvo pažeisti, nebuvo padaryta jokios žalos valstybei. Šiuo atveju išorinė reklama be savivaldybės išduoto leidimo buvo skleidžiama pakankamą laikotarpį, ne vieną dieną, savivaldybei nesumokėtos rinkliavos, todėl akivaizdu, kad ji patyrė finansines pasekmes. Jokių kitų argumentų, kodėl padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, pareiškėja savo skunde nenurodė.

19. Pažymėtina, kad pareiškėjos argumentas, jog jai neturėtų būti taikoma administracinė nuobauda dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo ir dėl aiškios informacijos nepateikimo, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos argumentai dėl teisės aktų neaiškumo yra hipotetinio pobūdžio ir subjektyvaus suvokimo sąlygoti, nesudarantys teismui prielaidų manyti, jog yra abejonių dėl ginčo sprendimui taikytinos teisės normos, teisės akto konstitucingumo, juolab pareiškėja nereiškė prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, o teismui nagrinėjamoje byloje nekilo jokių pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis, Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas yra aiškus, todėl pareiškėjos argumentas dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo laikytinas jos subjektyvia pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tas pats pasakytina ir dėl pareiškėjos argumento dėl aiškios informacijos nepateikimo. AN bylos medžiaga patvirtina, kad faktinės aplinkybės dėl išorinės reklamos be leidimo negalimumo ginčo vietoje pareiškėjai buvo aiškiai ir konkrečiai išdėstytos ir nurodytos Institucijos 2022 m. vasario 17 d. rašte, kuriame pranešta, kad ginčo vietoje dėl išorinės reklamos naudojimo be leidimo pažeidžiami Reklamos įstatymo reikalavimai, informuota, kad be Savivaldybės leidimo įrengti išorinę reklamą yra draudžiama, pasiūlyta per 10 darbo dienų pašalinti naudojamą reklamą arba ją įteisinti ir išaiškinta minėto įteisinimo tvarka. Be to, šios aplinkybės buvo konstatuotos ir 2022 m. kovo 17 d. pranešime / akte dėl administracinio nusižengimo. Šių raštų, kuriame pareiškėjai pateikta informacija, susijusi su pareiškėjo išorine reklama, leidimu ir kt., pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Be to pati pareiškėja pripažįsta, kad bendravo su institucijos darbuotojais, tai patvirtina ir AN byloje esantis elektroninis susirašinėjimas. Taigi, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo teigti, kad Institucija šiuo atveju pažeidė gero administravimo principą.

20. Konstatavus, jog pareiškėja I. Š. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ANK 144 straipsnio 1 dalyje, spręstina dėl jai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo.

21. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant administracinę nuobaudą, buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, pareiškėjai I. Š. paskirta minimali numatyta 140 Eur dydžio administracinė nuobauda. Pareiškėja skundu prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.).

24. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokių aplinkybių I. Š. administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Pareiškėjai buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o su administraciniame nurodyme pateiktu pasiūlymu iki 2022 m. gegužės 19 d. susimokėti 70 Eur baudą ji nesutiko ir šiuo pasiūlymu nepasinaudojo. Jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl paskirta bauda turėtų būti mažinama, pareiškėja nenurodė. Dėl pareiškėjos nurodytų argumentų dėl veikos mažareikšmiškumo, žalos sukėlimo, teismas jau pasisakė šios nutarties 18, 19 dalyse. Minėtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirtą nuobaudą švelninti – į šias aplinkybes buvo atsižvelgta sprendžiant dėl pareiškėjai skirtinos baudos dydžio ir paskiriant sankcijoje numatytą minimalią baudą, o taip pat ir administraciniu nurodymu pasiūlant susimokėti pusę minimalios baudos. Skiriant nuobaudą I. Š. buvo atsižvelgta į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta nuobauda - minimali bauda buvo tinkamai individualizuota, atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos I. Š. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-1882-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22162157113 palikti nepakeistą ir pareiškėjos I. Š. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 22162157113, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.