Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno savivaldybės administracijos (toliau – institucija) Vyriausioji specialistė B. A. 2022 m. balandžio 19 d. I. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-19-ANR_P-5129-2022 (toliau – protokolas) už tai, kad 2022 m. kovo 17 d. 12.14 val. užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo ant paštomato skleidžia išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini)“, neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, po 2022 m. vasario 17 d. el.paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstos informacijos dėl išorinės reklamos skleidimo be leidimo, suėjus 10 darbo dienų terminui išorinė reklama nebuvo pašalinta, per nurodytą terminą prašymas dėl leidimo išdavimo nebuvo užregistruotas, tuo pažeistas 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Š. apeliacinis skundas netenkinamas

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju I. Š. apeliaciniame skunde kelia savo kaltės dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje klausimą, taip pat prašo, ją pripažinus kalta padarius administracinį nusižengimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nuobaudos neskirti.

Dėl I. Š. kaltės

8. ANK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus ir reklamos veiklos subjektų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – reklamos įstatymas) 12 straipsnio nuostatos. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių 11 punkte taip pat numatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norintis įrengti išorinę reklamą turi gauti leidimą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos Prevencinio poskyrio vyriausioji specialistė D. G. 2022 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie tai, jog adresu Kaune, A. (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie turimą galiojantį leidimą skleidžiamai reklamai (administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN) b. l. 4-7). 2022 m. kovo 16 d. AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriame nurodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ paštomatams išorinės reklamos leidimo nereikia, todėl prašo panaikinti pateiktą reikalavimą (AN b. l. 8). Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2022 m. kovo 17 d. pateikė pranešimą/aktą dėl administracinio nusižengimo, kuriame nurodė, jog 2022 m. kovo 17 d. 12.14 val. užfiksuota, kad ant pastato, esančio Kaune, A. (duomenys neskelbtini), AB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini)“ neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje (AN b. l. 2-3). 2022 m. balandžio 19 d. I. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (AN b. l. 30-32). 2022 m. gegužės 31 d. priimtas nutarimas, kuriuo dėl ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, I. Š. paskirta 140 Eur bauda (AN b. l. 49).

10. Tiek institucija nutarimu, tiek teismas nutartimi nustatė, kad bendrovės „AB (duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo pažeidė reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nes skleidė išorinę reklamą su turiniu „(duomenys neskelbtini)“ neturint galiojančio Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje ir tuo buvo padarytas administracinis nusižengimas numatytas ANK 144 straipsnio 1 dalyje.

11. Apeliantė I. Š. savo apeliaciniame skunde nurodė, jog išorinė reklama „(duomenys neskelbtini)“ yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikiamų paslaugų pavadinimas, todėl jai turėjo būti taikomos reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos išimtys. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės reklamos įstatymo normų aiškinimu nesutinka. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog prekės ženklą „(duomenys neskelbtini)“ valdo „AB (duomenys neskelbtini)“ ir ginčijama išorinė reklama – užrašas „(duomenys neskelbtini)“ buvo pavaizduota ant laikino statinio – paštomato. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau pašto įstatymas) 3 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad pašto paslauga yra pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas, o AB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudojamas „(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklas ginčijamu atveju yra skirtas apibūdinti paštomato savitarnos paslaugą, kuri nėra įtraukta į pašto atliekamų funkcijų pagal pašto įstatymą sąrašą. Ši paslauga laikytina AB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdomo prekės ženklo „(duomenys neskelbtini)“ teikiama paslauga, kuri nėra susijusi su pašto teikiamomis paslaugomis ir yra apibūdinama visiškai kitu, nei paštas pavadinimu – „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ir pats „(duomenys neskelbtini)“ yra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekės ženklas, o ne AB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdomos paslaugos (siuntų siuntimo) pavadinimas.

12. Pažymėtina, jog Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad išorinės reklamos leidimas yra nereikalingas, jeigu įrengiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus atitinkanti iškaba, ant kurios ar kurioje pateikiamas tik reklamos davėjo pavadinimas ir (arba) vardas, pavardė arba reklamos davėjo prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas ir (arba) darbo laikas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymo Nr. 4-670 ,,Dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“ III skyriuje nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytoms iškaboms keliami reikalavimai, tarp kurių 14 punkte nurodoma, jog ant laikinųjų statinių ir ant kitų prekybos ar paslaugų teikimo vietų įrengiamos iškabos plotas, kai joje nurodyta informacija pateikiama ant pritaikytų išorinės reklamos pateikimo priemonių, naudojant lipdukus, užrašus ir pan., turi būti ne didesnis kaip 2 m². Šiuo atveju ant paštomato buvo nurodyta ne AB ,,(duomenys neskelbtini)“ (reklamos davėjo pavadinimas), o „(duomenys neskelbtini)“. Todėl nustačius, kad „(duomenys neskelbtini)“ nėra AB ,,(duomenys neskelbtini)“ teikiama pašto paslauga, o privati AB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdomo prekės ženklo paštomatų paslauga, kuri turi visiškai kitą pavadinimą, konstatuotina, kad netaikytinos ir reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, kurios leidžia neturėti išorinės reklamos leidimo.

13. Apeliantė skunde nurodo, kad ji ir jos darbuotojai pagrįstai manė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija sutampa su jų pozicija, jog ginčijamai išorinei reklamai taikoma reklamos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 6 punkto išimtis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, AB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateikus užklausą dėl reklamos leidimo išdavimo ir nurodžius, jog Vilniaus miesto savivaldybė tokio leidimo nereikalauja, buvo gautas atsakymas elektroniniu paštu iš adreso (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad leidimą išduodanti institucija neturi duomenų apie Vilniaus miesto savivaldybės suteiktas nuolaidas reklamoms ir norint atšaukti prašymą dėl leidimo reikia kreiptis į kitą asmenį (AN b. l. 46). Iš šio apeliantės pateikto elektroninio laiško, priešingai nei ji nurodo savo apeliaciniame skunde, negalima susidaryti nuomonės, kad Kauno miesto savivaldybė leidimų išorinei reklamai ant paštomatų nereikalauja. Tokia pozicija matyti ir iš visų byloje esančių Kauno miesto savivaldybės pateiktų dokumentų dėl pažeidimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentas, kad jų pozicija sutapo su Kauno miesto savivaldybės dėl reklamos leidimo neprivalomumo ant paštomato atmestinas, kaip nepagrįstas ir laikytinas tik gynybine pozicija siekiant išvengti kilusios administracinės atsakomybės.

14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodė apeliantė savo apeliaciniame skunde, neformaliai ir visapusiškai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl I. Š. kaltės, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas. I. Š. apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Apylinkės teismo išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 144 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo apeliantės veikoje yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize, jos atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Todėl naikinti skundžiamą nutartį, bei Institucijos nutarimą dalyje dėl I. Š. kaltės ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 144 straipsnio 1 dalį nutraukti I. Š. apeliaciniame skunde nurodytais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bausmės

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

16. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių I. Š. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantė net ir po Institucijos raginimo išsiimti išorinės reklamos leidimą to nepadarė 31 darbo dieną, todėl veikos mažareikšmiškumo konstatuoti nėra galimybės. Taip pat dėl nesumokėtos rinkliavos buvo padaryta žala Kauno miesto savivaldybei. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, jog I. Š. už ANK 144 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda, todėl jos dar labiau mažinti nėra pagrindo.

17. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek skunde apygardos teismui, nurodytos aplinkybės nėra I. Š. atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama straipsnio sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, jog I. Š. padarė administracinį nusižengimą už kurį Institucija jai skyrė minimalią baudą. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pažeidėja prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat buvo atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Reikia pažymėti, kad apeliantė net ir teikdama skundą apygardos teismui vis dar yra įsitikinusi, kad leidimas išorinei reklamai ant paštomato šiuo atveju nėra reikalingas, kas iš esmės laikytina jos kaltės nepripažinimu. Teigti, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino skunde nurodytų aplinkybių (atsakomybės nevengimo, bendravimo su Kauno miesto savivaldybės administracija, prašymo dėl leidimo gavimo pateikimo, galėjimosi) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti jai paskirtą nuobaudą arba jos neskirti pagrindo nėra. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22 bei 32 straipsnių reikalavimų ir nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Keisti skundžiamą teisingą, teisėtą ir pagrįstą nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.