- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- eA2-3244-983/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00581-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Kreditorius
- UAB „Stamira“
- Skolininkas
- UAB „Kietaviškių statyba“
- Kategorijos
- 3.3.4Proceso atnaujinimas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) UAB „Kietaviškių statyba“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Stamira“ pareiškimą skolininkui UAB „Kietaviškių statyba“ dėl 19 589,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjo (skolininko) UAB „Kietaviškių statyba“ 2017-03-12 kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017, atnaujinti skolininkui UAB “Kietaviškių statyba” galimai praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo padavimui, vadovaujantis LR CPK 95 str. 2 d. skirti UAB „Stamira“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Šalies argumentai
Nurodo, kad tarp UAB “Kietaviškių statyba” (toliau – skolininkas) ir UAB “Stamira” (toliau – kreditorius) susiklostė statybinių medžiagų tiekimo (pirkimo-pardavimo) teisiniai santykiai, t. y. kreditorius teikė skolininkui statybines medžiagas pagal skolininko padarytus užsakymus, už kurias vėliau išrašydavo ir pateikdavo skolininkui sąskaitas-faktūras, o skolininkas jas apmokėdavo.
Kreditorius 2017 m. vasario 23 d. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. 2017 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017, buvo priimtas teismo įsakymas dėl 19 589 Eur sumos išieškojimo iš skolininko. Skolininkas nesutikdamas su priimtu teismo įsakymu kreipėsi į teismą su 2017 m. gegužės 5 d. prieštaravimais prašydamas panaikinti priimtą teismo įsakymą. Teismas skolininko prieštaravimus atsisakė priimti, kadangi jie buvo pateikti praleidžiant įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017, išduotas įsakymas įsiteisėjo ir šiuo metu yra perduotas antstolei Marijai Gaivenės priverstiniam vykdymui, vykdomosios bylos Nr. 0007/17/00645
Kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškime sąmoningai nurodė didesnę reikalavimo sumą - 19 589 Eur, tuo tarpu kai realiai turėjo teisę į 16 283,37 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad kreditoriui teismo įsakymu yra priteista didesnė suma negu jam iš tikrųjų priklauso, o skolininkas kitokių būdų apginti savo pažeistų teisių neturi, skolininkas kreipiasi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017
Žemesnės instancijos teismas
LR CPK 366 str. 1 d., be kitų proceso atnaujinimo pagrindų, nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (9 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški LR CPK 366 str. 1 d. 9 p. prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Teismų praktikoje šiuo klausimu yra nurodyta, jog minėta norma taikytina tik tuomet, kai teismas sprendime padarė aiškią ir esminę materialiosios ar proceso teisės normos taikymo klaidą – akivaizdžią, lengvai suvokiamą. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Teisės taikymo klaida laikoma esmine, kai ji daro sprendimą (nutartį) galimai neteisėtą bei nepagrįstą ir dėl to yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teisės normos taikymo klaida bus tada, kai neteisingai nustatomos faktinės aplinkybės arba netinkamai parenkama ir pritaikoma materialiosios teisės norma, jei ši klaida galėjo lemti bylos neteisingą išsprendimą
LR CPK 436 str. 1 d. yra nurodyta, jog išsprendęs pareiškimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą. Vadovaujantis LR CPK 435 str. 2 d., teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. LR CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo.
Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias LR CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (LR CPK 435 str. 2 d.).
Šiuo atveju, kaip jau yra nurodyta, kreditorius iš skolininko teismo įsakymu prisiteisė 3 305,63 Eur daugiau negu turėjo teisę. Toks teismo įsakymas teismo buvo priimtas iš esmės pažeidus LR CPK 435 str. 2 d., t. y. netinkamai įvertinus kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumą – kad kreditoriaus reikalavo jo naudai priteisti 19 589 Eur sumą, tuo tarpu kai iš visų jo prie pareiškimo pridėtų įrodymų yra akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę tik į 16 283,37 Eur sumą.
Atsižvelgiant į kreditoriaus turimo reikalavimo atsakovui 2017 m. vasario 28 d. dydį – 35 872,37 Eur, ir į skolininko atliktų mokėjimo sumą 2017 m. vasario 28 d. – 19 789 Eur, darytina išvada, jog skolininko įsiskolinimas atsakovui 2017 m. vasario 28 d. dienai sudarė 16 083,37 Eur, kas taip pat atsispindi lentelės skiltyje “Likutis pabaigai iš viso”.
Kreditorius savo 2017 m. vasario 23 d. pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo yra nurodęs, jog reikalavimą skolininkui grindžia vienu rašytiniu įrodymu - 2017 m. vasario 6 d. skolų suderinimo aktu (c.b. Nr. eL2-1230-272/2017, 1 t. 6 b.l.). Šiame akte, kuriuo, kaip jau buvo minėta, kreditorius grindė skolininkui turimą 19 589 Eur dydžio reikalavimą yra nurodyta, jog jo pasirašymo dieną, t. y. 2017 m. vasario 6 d., skolininko įsiskolinimas kreditoriui sudaro 16 283,37 Eur, o ne 19 589 Eur, kaip savo pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo teigė kreditorius. Šiuo atveju iš paties kreditoriaus pateiktu teismui įrodymų yra akivaizdu, jog kreditorius neturėjo reikalavimo teisės į tokio dydžio sumą. Tuo tarpu teismas gavęs kreditoriaus pareikšimą dėl teismo įsakymo išdavimo netinkamai taikė procesinės teisė normas dėl to teismo priimtas įsakymas iš esmės yra nepagrįstas, kadangi iš skolininko kreditoriaus naudai buvo priteista iš esmės 3 305,63 Eur (19 589 – 16 283,37) dagiau negu iš tikrųjų sudarė kreditoriaus reikalavimas skolininkui pareiškimo padavimo metu.
Teismui nepriėmus skolininko prieštaravimų dėl teismo priimto įsakymo, skolininkas kreipėsi į kreditorių su reikalavimu paaiškinti dėl ko skolininko reikalaujama suma yra daugiau negu trimis tūkstančiais didesnė negu faktinis skolininko įsiskolinimas. Skolininkui buvo paaiškinta, jog tai neva yra skolininko rašymo apsirikimas. Taip pat skolininkui buvo paaiškinta, jog kai tik kreditoriaus naudai bus išieškota faktinė skolininko įsiskolinimo suma, kreditorius vykdomąjį dokumentą iš antstolių kontoros atsiims ir likusios sumos, viršijančios skolininko faktinį įsiskolinimą, nereikalaus. 2017 m. spalio pabaigoje kreditoriaus išieškotais sumai artėjant prie faktinės skolininko skolos - 16 083,37 Eur, skolininkas 2017 m. spalio 28 d. susisiekė su kreditoriumi ir pareikalavo, kad pastarasis, kaip buvo tartasi atsiimtų iš antstolių kontoros vykdomąjį dokumentą. Tačiau skolininkui buvo atsakyta, jog antstoliui kreditoriaus naudai išieškojus visą priteistą sumą bei antstolio vykdymo išlaidas kreditorius paskaičiuos kiek išlaidų šis patyrė ir skolininkui grąžins likusią sumą, t.y. nuo 3 305,63 Eur atėmus kreditoriaus patirtas išlaidas. Iš skolininko kreditoriaus naudai visa suma buvo išieškota 2018 m. sausio mėn. Skolininkui susisiekus su kreditoriumi, buvo paaiškinta, jog kreditorius skolininkui nieko negrąžins, nes kadangi teismas tokią sumą priteisė jį yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas apie tai, kad kreditorius jam reikalavimą viršijančios sumos negrąžins, sužinojo tik 2018 m. sausio mėn., prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduodamas nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėn. termino. Visos skolininko dedamos pastangos susitarti su kreditoriumi geranoriškai buvo beprasmės, kadangi kreditorius kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su skolininku.
Teismui nusprendus, jog skolininkas praleido terminą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo skolininkas prašo jam šį terminą atnaujinti, kadangi terminas yra praliestas dėl svarbių priežasčių. Pagal LR CPK 78 str. 1 d. praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-548/2004).
Skolininkas susitaręs su kreditoriumi, jog kai jo naudai bus išieškota 16 283,37 Eur skolos suma su kitomis bylinėjimosi ir vykdymo išlaidomis, kreditorius atsiims iš antstolių kontoros vykdomąjį dokumentą, bendradarbiavo su antstoliais, atliko mokėjimus į antstolio depozitinę sąskaitą, kad kreditoriaus naudai būtų išieškota jam priklausanti 16 283,37 Eur suma ir protingai tikėjosi, jog kreditorius laikysis savo susitarimo dalies ir atėjus laikui atsiims vykdomąjį dokumentą iš antstolių kontoros. Taip pat skolininkas protingai tikėjosi, jog antstoliui kreditoriaus naudai išieškojus visą sumą, kreditorius grąžins skolininkui tai, kas jo naudai buvo išieškota nepagrįstai, kaip šalys tarėsi tarpusavyje. Tačiau kreditorius priešingai jų su skolininku susitarimams bei skolininko teisėtiems lūkesčiams vykdomojo dokumento iš priverstinio jo vykdymo atsiimti atsisakė taip pat jo nepagrįstai išieškotos skolos dalies negrąžino. Dėl to skolininkas yra priverstas savo pažeistas teises ginti proceso atnaujinimo instituto pagalba, kuris iš esmės yra paskutinė priemonė skolininko pažeistoms teisėms ginti.
Nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovas elgėsi itin nesąžiningai, akivaizdžiai piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Ieškovo piktnaudžiavimą jam suteiktomis teisėmis patvirtina be teisėto pagrindo 2017 m. vasario 23 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pareikalauta 19 589 Eur suma iš skolininko turint teisę tik į 16 283,37 Eur sumą.
Taip pat kreditoriaus nesąžiningumą patvirtina ir pozicijos keitimas dėl vykdomojo dokumento atsiėmimo iš priverstinio jo vykdymo, t. y. iš pradžių kreditorius teigė skolininkui, jog jis supranta, kad dalis jo naudai iš skolininko priteistos sumos yra priteista nepagrįstai bei pažadėjo teismo įsakymą atsiimti iš antstolių kaip tik jo naudai bus priteista tikroji įsiskolinimo suma - 16 283,37 Eur. Taip pat vėliau kreditorius žadėjo skolininkui grąžinti dalį sumos kai gaus iš skolininko visą priteistą sumą. Tuo tarpu kreditoriaus naudai išieškojus jam priklausančią sumą kreditorius vykdyti savo įsipareigojimą, t. y. atsiimti vykdomąjį dokumentą iš antstolių kontoros, o vėliau ir grąžinti skolininkui kreditoriaus nepagrįstai gautą sumą, atsisakė. Todėl skolininkas vadovaudamasis LR CPK 95 str. 2 d. prašo teismo kreditoriui už piktnaudžiavimą procesu skirti 5 000 Eur dydžio baudą.
Kreditorius UAB „Stamira“ atsiliepime dėl prašymo atnaujinti procesą prašo netenkinti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ prašymo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo padavimui; netenkinti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ prašymo atnaujinti civilinį procesą byloje Nr. eL2-1230-272/2017; netenkinti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ prašymo skirti baudą UAB „Stamira“. Nurodė, kad 2017-02-23 Trakų rajono apylinkės teismas priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Kietaviškių statyba“, 19 589,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 589,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017-02-24, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 110,00 Eur (vieno šimto dešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį), taip pat, atsižvelgiant į tai, jog išieškoma suma yra didelė ir ją ilgą laiką Skolininkas vengia grąžinti, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones Skolininko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, jog po teismo įsakymo priėmimo dienos Skolininkas visiškai nereagavo į priimtą teismo procesinį dokumentą, po jo įsiteisėjimo, skolininkui nepateikus prieštaravimų, buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. 2017 m. gegužės mėn. skolininkas teikė teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo jau praleidęs procesinius terminus juos pateikti ir priimta teismo nutartimi jau tada teismas pasisakė, jog Skolininkas nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir apdairus, kiek, esant nurodytoms aplinkybėms, turėjo ir galėjo būti rūpestingas, atidus ir apdairus, todėl konstatuotina, kad terminas prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo pateikti praleistas daug, o skolininko atstovo nurodytos įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys negali pateisinti tokio pakankamai ilgo termino praleidimo laikotarpio. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra pagrindo nei atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus pareiškimo ir 2017-02-24 Trakų rajono apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017 pateikti, nei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti išieškojimą antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/00645. Skolininkas, žinodamas, jog turi įsiskolinimą Kreditoriui, būdamas nesąžiningas, teismui teikė pavėluotus prieštaravimus apskritai neigdamas įsiskolinimo egzistavimą, nors teikiant prašymą dėl proceso atnaujinimo įsiskolinimą Kreditoriui jau pripažįsta
Pagal CPK 431 str. 1 d. bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Kreditorius, teikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė visus reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, teismas nenustatė aiškių, nerealių ar kitų pagrindų, dėl kurių Kreditoriaus prašoma priteisti suma būtų neteisinga, todėl vadovaujantis civilinio proceso normomis, patikrinus pateiktus Kreditoriaus dokumentus visais CPK 436 str. numatytais turinio aspektais, buvo priimtas teisėtas teismo įsakymas. Naudojantis teismo įsakymo priėmimo instituto taisyklėmis Skolininkas turėjo galimybę teikti prieštaravimus, tačiau šia teise nesinaudojo, suprasdamas aplinkybę, jog teismo priteista skola yra teisinga ir pagrįsta, kadangi Skolininkui kartu su įsiskolinimu yra priteistas susikaupęs nuostolių atlyginimas už ilgą laką besitęsiantį netinkamą įsipareigojimų vykdymą.
Skolininko minimu CPK 435 str. 2 dalies pagrindu Teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimą, dėl aiškaus pareiškimo nepagrįstumo, kadangi tam nebuvo pagrindo.
Nagrinėjamu atveju Skolininkas prašo atnaujinti procesą remiantis tuo, jog teismo įsakyme buvo padaryta teisės normos taikymo klaida, taip pat praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo grindžia tuo, jog Skolininkas trijų mėnesių tokiam prašymui pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Svarbią priežastį Skolininkas įvardija neva Kreditoriaus paaiškinimus, susitarimus su Skolininku, tačiau jokių susitarimo sudarymą tarp šalių pagrindžiančių įrodymų nepateikia, kadangi tokio susitarimo paprasčiausiai nebuvo. Skolininkui teismo įsakymu priteistos skolos dydis nebuvo naujai paaiškėjusios aplinkybės, jis jas žinojo nuo pat teismo įsakymo gavimo dienos ir nuo pat pradžių sutiko su priimtu teismo įsakymu. Be kita ko bet kuris apdairus ir rūpestingas asmuo, matydamas teismo įsakyme padarytą teisės normos taikymo klaidą - ją ginčytų ir tokį prašymą dėl proceso atnaujinimo, normalu, teiktų per CPK numatytą tijų mėnesių laikotarpį, tačiau ne po metų. Skolininką atstovavo profesionalus teisininkas, todėl manytina, jog visos procesinės Skolininko teisės ir galimybės jam buvo žinomos dar nuo priimto teismo įsakymo dienos.
Teisminė praktika šiuo klausimu pasisako, jog procesinis terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jei jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Sprendžiant procesinio termino atnaujinimo klausimą svarbios priežastys reiškia, kad praleistas procesinis terminas gali būti atnaujintas, jei jis praleistas dėl ekstraordinarių, išskirtinių aplinkybių, kurios pareiškėjui objektyviai sukliudė tokį prašymą pateikti laiku. Tam, jog būtų nustatytos svarbios priežastys, sutrukdžiusios Skolininkui pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo tinkamu metu ir dėl tinkamo pagrindo turi pateikti objektyvias priežastis ir įrodymus. Šiuo atveju to nėra, ir manytina, jog visiškai niekuo nepagrįstas Skolininko pareiškimas dėl šalių tarimosi dėl vykdomojo rašto atsiėmimo negali būti konstatuojama kaip svarbi priežastis užbaigtam procesui atnaujinti, kadangi tokio šalių susitarimo nebuvo. Skolininkui nebuvo uždrausta teisė laiku teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl Skolininko argumentai, jog teismas neva padarė klaidą priimdamas teismo įsakymą, taip pat, jog jis neturėjo galimybės apskųsti teismo įsakymo apeliacine tvarka, pateikti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo laiku (paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nors jos buvo žinomos) negali būti prilyginama ektraordinarioms aplinkybėms, turinčioms pagrindą atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Skolininko prašomam baudos skyrimui turi būti nustatyta, jog Kreditorius teismui teikė aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl skolos priteisimo, kai procesinis dokumentas teikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių. Nesąžiningumas reiškia asmens suvokimą, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, asmuo neturi teisės reikalauti ginti jo teises, kadangi jos realiai nebuvo pažeistos. Jei Kreditorius tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, baudos skyrimas prilygtų sankcijai už procesinio veiksmo iniciavimą. Nagrinėjamoje situacijoje Kreditorius išreiškė prašymą teismui priteisti įsiskolinimą iš UAB „Kietaviškių statyba“, teismas tokį Kreditoriaus prašymą tenkino, jokių trūkumų nebuvo nustatyta. Skolininkas prieštaravimų neteikė, prašymo, kurį teikia dabar, dėl proceso atnaujinimo taip pat, todėl nėra ir nebuvo jokių sąmoningų, neteisėtų, tyčinių veiksmų, kreipiantis į teismą siekdamas nesąžiningai bei piktavališkai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir paskirti už tai baudą, nes nėra nustatytas aiškiai nepagrįstas Kreditoriaus teisių įgyvendinimas, priešingai – buvo apgintos Kreditoriaus teisės prieš nesąžiningai skolos bei atsiradusių nuostolių negrąžinantį Skolininką.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti civilinį procesą atmestinas.
2017-02-24 Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017 priėmė teismo įsakymą (toliau – Teismo įsakymas), kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko UAB „Kietaviškių statyba“, 19 589,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 589,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017-02-24, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 110,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).
2017-05-08 Trakų rajono apylinkės teisme buvo gauti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ prieštaravimai dėl 2017-02-24 teismo įsakymo.
2017-05-11 Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi nutarė netenkinti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ atstovo advokato A. V. prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Atsisakyta priimti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ atstovo advokato A. V. prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir 2017-02-24 Trakų rajono apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017. Netenkintas skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ atstovo advokato A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išieškojimo antstolės Marijos Gaivenės kontoroje vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0007/17/00645 sustabdymo. Šios nutarties skolininkas neskundė, 2017-05-19 ji įsiteisėjo.
Vadovaujantis CPK 365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).
Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817-381/2015).
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad termino pradžia priklauso nuo pareiškėjo subjektyvių savybių, jo rūpestingumo ir atidumo laipsnio, termino pradžios momentą lemtų pareiškėjo pasirinkimas ir įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebetektų prasmės, nebūtų pasiektas terminų nustatymo tikslas – garantuoti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010). Terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo momento, kada pareiškėjas gavo 2017-02-24 Trakų rajono apylinkės teismo įsakymą, kadangi teismo įsakymai priimami nepranešus skolininkui. Skolininkas UAB „Kietaviškių statyba“ nurodo, kad apie tai, kad kreditorius jam reikalavimą viršijančios sumos negrąžins, sužinojo tik 2018 m. sausio mėn., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduodamas nepraleidus įstatymo nustatyto 3 mėn. termino. Tačiau teismas atmeta šiuos argumentus, kadangi kaip matyti iš civilinės bylos Nr. eL2-1230-272/2017 teismo įsakymas skolininkui nustatyta tvarka įteiktas 2017-03-10, todėl terminas proceso atnaujinimui skaičiuojamas nuo 2017-03-10. 2017-05-11 Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi nutarė netenkinti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ atstovo advokato A. V. prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino prieštaravimas pateikti atnaujinimo. Šios nutarties skolininkas neskundė. Byloje duomenų, jog kreditorius sutiko, kad jis iš skolininko reikalaus tik 16283,37 Eur nepateikta. Skolininko pateikti elektroniniai laiškai siųsti kreditoriui šių aplinkybių neįrodo. Priešingai, pateiktas tik vienintelis kreditoriaus 2017-05-15 el. laiškas skolininkui, kuriame kreditorius teigia, jog skolos dydis yra objektyvus ir tikslus, toks kokia skola yra priteista.
Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, laiko byloje esant nustatytu, kad yra praleistas CPK 368 str. nustatytas terminas. Skolininko prašymas atnaujinti minėtą trijų mėnesių terminą tuo atveju, jeigu teismas laikytų jį esant praleistą, nėra pagrįstas jokiomis svarbiomis priežastimis, kurios pagrįstų būtinumą atnaujinti šį terminą (CPK 78 str. 1 ir 4 d.), todėl atmetamas.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikomas tada, kai nustatoma aiški teisės normos taikymo klaida, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, kuris nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje pagal Mažeikių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-198/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Tomis“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-58/2007; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. ir kt. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005), imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal M. R. prašymą, bylos Nr. 3K-3-403/2008). Proceso atnaujinimas galimas tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje R. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-3-111/2010).
Skolininkas UAB „Kietaviškių statyba“ nurodo, kad kreditorius UAB „Stamira“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iš skolininko teismo įsakymu prisiteisti 3 305,63 Eur daugiau negu turėjo teisę. Teismas kreditoriaus pareiškimą tenkino visiškai ir priėmė teismo įsakymą. Toks teismo įsakymas teismo buvo priimtas iš esmės pažeidus LR CPK 435 str. 2 d., t. y. netinkamai įvertinus kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumą – kad kreditoriaus reikalavo jo naudai priteisti 19 589 Eur sumą, tuo tarpu kai iš visų jo prie pareiškimo pridėtų įrodymų yra akivaizdu, jog kreditorius turėjo teisę tik į 16 283,37 Eur sumą.
CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 437 straipsnio tvarka skolininkams siunčiamas pranešimas su siūlymu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas bei bylinėjimosi išlaidas ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Kaip žinia, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas netikrina pareiškimo pagrįstumo klausimo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d., 437 str. 2 d. 4 p.). Teismas priimdamas teismo įsakymą tik patikrina, ar pateiktas pareiškimas atitinka CPK 433 straipsnio 1 dalyje pareiškimo formai ir turiniui keliamus reikalavimus bei, ar nėra CPK 435 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių.
Pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti, atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, tai yra tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu.
Nagrinėjamu atveju, įvertinęs kreditoriaus UAB „Stamira“ teismui pateikto pareiškimo turinį, teismas nustatė, kad pareiškimo priėmimo metu nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti tokį pareiškimą aiškiai nepagrįstu, todėl egzistuoja visos reikiamos sąlygos teismo įsakymo priėmimui.
2017-05-08 praleidus terminą prieštaravimas teikti Trakų rajono apylinkės teisme buvo gauti skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ prieštaravimai dėl teismo įsakymo. Skolininkas prieštaravimuose nurodo, kad nesutinka su skola, tačiau nenurodo su kokia skolos dalimi, nurodo, kad pats kreditorius ne visus įsipareigojimus tinkamai įvykdė. 2017-05-11 Trakų rajono apylinkės teismas nutartimi netenkino skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ atstovo advokato A. V. prašymo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad šios nutarties skolininkas neskundė, 2017-05-19 nutartis įsiteisėjo.
Skolininkas nurodo, kad jis buvo susitaręs su kreditoriumi, jog kai jo naudai bus išieškota 16 283,37 Eur skolos suma su kitomis bylinėjimosi ir vykdymo išlaidomis, kreditorius atsiims iš antstolių kontoros vykdomąjį dokumentą, bendradarbiavo su antstoliais, atliko mokėjimus į antstolio depozitinę sąskaitą, kad kreditoriaus naudai būtų išieškota jam priklausanti 16 283,37 Eur suma ir protingai tikėjosi, jog kreditorius laikysis savo susitarimo dalies ir atėjus laikui atsiims vykdomąjį dokumentą iš antstolių kontoros. Taip pat skolininkas protingai tikėjosi, jog antstoliui kreditoriaus naudai išieškojus visą sumą, kreditorius grąžins skolininkui tai, kas jo naudai buvo išieškota nepagrįstai, kaip šalys tarėsi tarpusavyje. Nurodo, kad kreditorius priešingai jų su skolininku susitarimams bei skolininko teisėtiems lūkesčiams vykdomojo dokumento iš priverstinio jo vykdymo atsiimti atsisakė, taip pat jo nepagrįstai išieškotos skolos dalies negrąžino. Tačiau teismo vertinimu, skolininkas nepateikia tokius tarp kreditoriaus ir skolininko buvusius susitarimus patvirtinančių įrodymų, taip pat kaip jau minėta anksčiau, skolininko pateikti elektroniniai laiškai, kuriais susirašinėjo skolininko UAB „Kietaviškių statyba“ direktorius su auditoriaus padėjėja V. V., taip pat šių aplinkybių neįrodo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto proceso atnaujinimo pagrindui, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.
Taip pat nustatyta, kad yra praleistas CPK 368 str. 1 d. numatytas terminas ir tai sudaro taip pat savarankišką pagrindą prašymo atmetimui.
Skolininkas, vadovaujantis LR CPK 95 str. 2 d. prašo skirti kreditoriui UAB „Stamira“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atmetus skolininko prašymą dėl proceso atnaujinimo, atmestinas ir šis išvestinis prašymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str., 370 str. 3 d., teismas
nutaria:
atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo (skolininko) UAB „Kietaviškių statyba“ prašymą civilinėje byloje Nr. eL2-1230-272/2017 pagal kreditoriaus UAB „Stamira“ pareiškimą skolininkui UAB „Kietaviškių statyba“ dėl 19 589,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.