- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- II-313-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00779-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-334-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2021 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 17-ANR_N-334-2021 J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį, už tai, kad jis 2021 m. vasario 13 d. 20.00 val., t. y. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tuo sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Vyriausybės nutarimo 2.1.5.2. papunkčio reikalavimų. jam paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų dydžio bauda (b. l. 5).
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog paliko savo automobilį uždaroje automobilių aikštelėje. Eidamas nuo aikštelės galo link laiptų buvo be kaukės tik dėl to, kad aplink nebuvo žmonių ir norėjo atsirakinti telefoną, kuris atsirakina pagal jo veido bruožus, paskambinti. Tuomet kažkas pasirodė ant laiptų ir šūktelėjo kažką, kaip čia patekti kažkur, ar panašiai. Kadangi jis (pareiškėjas) išėjo iš tamsos į degančią šviesą, nematė, kad tai pareigūnai, pagalvojo, kažkokie vyrukai bando prikibti, todėl jiems atsakė atstoti ar kažką panašaus. Artėdamas prie jų pamatė, kad tai pareigūnai, ir tuomet išgirdo pirmą klausimą: kur kaukė. Jis kaukę laikė rankoje ir iš karto užsidėjo. Tada buvo antras sakinys: praeiti į mašiną protokolo surašymui. Pareiškėjo manymu, pareigūnai įsižeidė dėl jo tokio atsakymo ir tik todėl jam surašė protokolą. Prašo panaikinti jam skirtą baudą ar bent sumažinti iki pirminės paskirtos baudos (250 eurų). Dėl susiklosčiusios situacijos labai gailisi (b. l. 2).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo palikti galioti priimtą nutarimą ir J. G. skundo netenkinti. Nurodo, kad telefono atrakinimas veidu yra trumpalaikis veiksmas, po kurio asmuo iškart privalėjo užsidėti veidą ir nosį dengiančias apsaugos priemones, tačiau tai padarė tik priėjus policijos pareigūnams. Todėl pareiškėjo versiją laiko tik bandymu išvengti atsakomybės (b. l. 15).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. G. skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad toje situacijoje neturėjo tyčios apkrėsti kitus, kaukę turėjo su savimi. Be policijos pareigūnų, kitų žmonių nebuvo. Jis visada nešioja kaukę, skambino draugui paklausti buto numerio, ir išėjo tokia situacija. Jam pirmą kartą dėl kaukės nedėvėjimo surašytas protokolas. Jis neginčija, kad reikia kaukės, visi turi saugotis ir laikytis įstatymų, tiki, kad yra ta liga, jo tėvai yra vyresnio amžiaus ir jau ja persirgo.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu (per Zoom platformą) neprisijungė, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021-02-02 iki 2021-02-15) 2.1.5.2. punktas įpareigojo asmenis, vyresnius nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Šis reikalavimas netaikomas: 2.1.5.2.1. asmenims, kai jie sportuoja; 2.1.5.2.2. aukšto meistriškumo sporto pratybose ar varžybose dalyvaujantiems aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo specialistams, aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo instruktoriams ir teisėjams; 2.1.5.2.3. paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke; 2.1.5.2.4. neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį; 2.1.5.2.5. už gyvenamosios vietovės (miestų, miestelių, kaimų, viensėdžių, sodininkų bendrijų) ribų ir kai šalia 20 metrų spinduliu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus); 2.1.5.2.6. vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje.
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjas buvo automobilių aikštelėje, t. y. viešoje vietoje, kur gali lankytis kiti asmenys, ir nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, nors pagal minėtą Vyriausybės nutarimą tai buvo privaloma. Todėl darytina išvada, kad jo veikoje yra ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Tačiau, teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje nuobauda paskirta tinkamai neįvertinus šios konkrečios situacijos (ne)pavojingumo.
ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad padaryta veika, kad ji būtų laikoma administraciniu nusižengimu, turi ne tik formaliai atitikti <...> administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinio nusižengimo pavojingumas skiriasi nuo nusikalstamos veikos pavojingumo ir negali būti su juo tapatinamas. Nusikalstama veika paprastai pasižymi didesniu nei administracinis nusižengimas pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu ir tai yra vienas iš pagrindinių kriterijų atskiriant šiuos skirtingus teisės pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad administraciniam nusižengimui neturi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
J. G. paaiškinimais nustatyta, ir Institucija atsiliepime neginčija, kad pastatęs automobilį J. G. aikštelėje buvo vienas, jis nematė, kad kur nors būtų buvę daugiau žmonių, o policijos pareigūnus pamatė tik tuomet, kai jie jam šūktelėjo kažko klausdami. Teismas pažymi, ANK 45 straipsnio 4 dalyje atsakomybė numatyta už teisės aktų pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Nagrinėjamu atveju, nors J. G. formaliai ir pažeidė Vyriausybės nutarimo reikalavimus, tačiau nenustatyta pagrindo manyti, kad savo elgesiu tokį pavojų sukėlė. Jis, nors ir buvo ne už gyvenamosios vietovės ribų, tačiau kaukės nedėvėjo trumpą laiką ir tuo laiku aikštelėje kitų žmonių nebuvo, kaukę su savimi turėjo ir pareigūnų paliepimu užsidėjo. T. y. jo veiksmuose nenustatyta piktybiško teisės aktų reikalavimų ignoravimo; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jis anksčiau nebuvo baustas už tokį administracinį nusižengimą; visa tai, atsižvelgiant ir į byloje nustatytas aplinkybes, sudaro pagrindą konstatuoti, kad jo veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Nors ANK 45 straipsnyje nenumatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik tuomet, kai asmuo nepaiso įspėjimo, vis tik nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, būtų absoliučiai pakakę apsiriboti reikalavimu užsidėti kaukę (ką, kaip minėta, pareiškėjas ir padarė). Iš teismų praktikos matyti, kad už ANK 45 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą asmenys traukiami atsakomybėn už didesnio pavojingumo veiksmus, pavyzdžiui, kai asmuo nedėvi kaukės parduotuvėje, kur yra daug žmonių, o paprašytas ją užsidėti, nesutinka, arba asmenys žaidžia kontaktinį žaidimą (paplūdimio tinklinį), paprašyti išsiskirstyti paklūsta, bet po kurio laiko vėl žaidžia (Šiaulių apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-41-519/2021, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-406-898/2020), už viešojo maitinimo veiklos vykdymą ne tik maisto pateikimo išsinešimui būdu (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-50-891/2021), pareigos izoliuotis nevykdymą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-62-658/2021) ir pan. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad J. G. padaryta veika savo pavojingumu prilygsta paminėtoms situacijoms.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad J. G. kaukės nedėvėjo trumpą laiką, tuo laiku toje vietoje kitų žmonių nebuvo, pasirodžius pareigūnams ir liepus užsidėti kaukę, ją nedelsdamas užsidėjo, darytina išvada, kad J. G. veika tik formaliai atitinka ANK 45 straipsnio 4 dalies požymius, tačiau nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo J. G. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-334-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.