- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- 1-530-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20790-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- K. V.
- Advokatai
- Rimantas Prėskienis
- Kategorijos
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti A. K. individualioje įmonėje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. V. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. birželio 16 d. su savimi laikė žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 30 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1490843-21), išduotą jos vardu, ir šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą 2021 m. birželio 16 d. apie 12.50 val. panaudojo VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), kai, siekdama pakeisti į tikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, pateikė jį VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojai.
K. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamoji K. V. teisiamojo posėdžio metu nepripažino kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Parodė, kad policijai ji pateikė dokumentus apie tai, kur gyveno ir kur laikė vairavimo egzaminus. Nežino, kodėl jai leido anksčiau laikyti egzaminus. Jai nežinomas reikalavimas pragyventi tam tikrą dienų skaičių Lenkijos Respublikoje.
Į teismo klausimą, ką gali paaiškinti apie 2021 m. birželio 16 d. į bylą pateiktą dokumentą, kuriame sugeneruota data 2021 m. rugsėjo 2 d., kaltinamoji K. V. parodė, kad nežino, jai iš karto tokį dokumentą davė instruktorius, juos turėjo iš karto.
Į teismo klausimą, ar instruktorius šį dokumentą atspausdino prie jos ar pateikė į rankas, kaltinamoji teigė, kad instruktorius davė dokumentą į rankas. Į teismo klausimą, kam jai reikėjo šio dokumento, jeigu ji buvo tikra, kad gavo vairuotojo pažymėjimą, kaltinamoji parodė, kad nežino, davė ir viskas.
Į teismo klausimą, kaip gali paaiškinti, jog teismas gavo oficialią informaciją iš Lenkijos Respublikos, kad tokio vairuotojo pažymėjimo apskritai nėra, kaltinamoji K. V. nurodė nežinanti kaip paaiškinti, negalvojo, kad vairuotojo pažymėjimas netikras. Į teismo klausimą, kaip gali paaiškinti dėl byloje esančios pažymos apie deklaruotą vietą, kuri išduota 2021 m. kovo 26 d., ir tą pačią dieną išduota sveikatos pažyma, kaltinamoji parodė, kad kai deklaravo gyvenamąją vietą, iš karto nuėjo dėl pažymos.
Liudytoja V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. vasarą mergina kreipėsi norėdama pakeisti Lenkijos vairuotojo pažymėjimą. Jie tikrina duomenų bazėje, kur sukelti visi Europos Sąjungos (toliau – ES) pažymėjimų numeriai ir duomenys apie juos. Tikrinant kelis kartus, to pažymėjimo nebuvo. Pažymėjimai tikrinami įvairiais būdais, t. y. vizualiniu, ultravioletinių spindulių, turi duomenų bazę, kurioje yra visų šalių vairuotojų pažymėjimai ir nustatomos visos saugos priemonės. Šis pažymėjimas kėlė įtarimų, nes visi pažymėjimai būna iš poli karbonato ir stambūs. Padidino jį visais įmanomais būdais, pažiūrėjęs vadovas pasakė, kad tai – klastotė. Tokiais atvejais kreipiasi į policiją. Jų turima duomenų bazė yra oficiali, joje nurodyta, kiek žmonės turi pažymėjimų. Būna, kad kartais nerodo, tada taikomi kiti patikrinimo būdai, įvedant datą ir numerį, bet šio pažymėjimo visais patikrinimo būdais nerado. Valstybės privalo įvedinėti duomenis į duomenų bazę. Pasak liudytojos, ji pati apžiūrėjo pažymėjimą. Iš pradžių jai nesukėlė įtarimų, bet kai pradėjo lyginti, žiūrėti, tada sukėlė. Mikrotekstas ir blankas buvo išplaukę, kiek pamena, nebuvo skambesio. Iškvietė policiją ir atidavė dokumentą. Tuo metu mergina sėdėjo ramiai, prašė jos, kad pasėdėtų tol, kol išsiaiškins, ar tikrai reikia kviesti policiją. Matė, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas Lenkijos Respublikoje, egzaminus laikė Lietuvoje, bet jų neišlaikė, po to atvyko pakeisti pažymėjimo į lietuvišką. Nepamena, ko tiksliai mergina neišlaikė, bet duomenų bazėje matė, kad buvo bandyta laikyti egzaminus. Jai nežinoma, kokie yra reikalavimai norint gauti vairuotojo pažymėjimą Lenkijoje.
Specialistas R. Jankovskis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tokie blankai, kaip vairuotojo pažymėjimai, gaminami su specialiomis apsaugos priemonėmis tam skirtose spaustuvėse. Technologinių požiūriu tai – aukštos kokybės blankai. Pateiktas tyrimui pažymėjimas yra atspausdintas rašaliniu spausdintuvu, kas yra nenaudojama tokių blankų gamybai. Dokumentas tiriamas pagal standartinę procedūrą, lyginama su tikro dokumento blanku arba jo gamybos ir apsaugos priemonių aprašymais specialiuose kataloguose. Visų dokumentų blankų centras neturi, todėl tenka naudotis specializuotais blankais, kur parašyta jų gamyba ir apsaugos priemonės. Pateiktą pažymėjimą apžiūri vizualiai ir lygina su tokiu, koks turi būti. Vieni gali žiūrėti ir nematyti, kadangi jis yra šios srities specialistas, pastebi tokius dalykus, bet žinoma, dokumentas skiriasi nuo originalaus. Tirdami naudoja skaitmeninę formą, prieina prie visų valstybių dokumentų ir vizualaus vaizdo ir apsaugos priemonių, bet yra dalis dokumentų, pavyzdžiui pinigai, kur laikomasi griežtų reikalavimų. Ir pamatyti, ar dokumentas atspausdintas rašaliniu spausdintuvu, šis požymis nepakankamas. Pasak specialisto, jei pinigą atspausdina rašaliniu spausdintuvu, tai žmogus gal ir mato, kad kažkas ne taip, o kitas gali to ir nematyti. Tokie dokumentai, kaip piliečio pasas, yra gaminami specialiose spaustuvėse, yra sistema, oficialios įgaliotos įstaigos, kurios juos išduota. Būtų keista, kad bankas išduotų klastotus pinigus ar pasą. Mano, kad valstybėse kaip Lenkijoje tvarka neblogesnė, oficiali išdavimo vieta išduoda tik tikrus pažymėjimus. Tai – nepaprastas dokumentas, jų gamyba nepigiai valstybei kainuoja, tai specializuoti dalykai. Pažymėjimas yra gaminamas ant specializuoto poli karbonatinio pagrindo, jame įrašai atliekami specialiu lazeriu, kuris graviruoja. Pats blankas spausdinamas tam tikrais būdais, naudojami specialūs dažai, laminuojami dokumentai specialiomis apsauginėmis priemonėmis, visa tai technologiška. Ši sistema prižiūrima, net blankų ar pasų spaustuvės yra specializuotos.
Liudytojas J. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su K. V. draugauja 5 metus, 2021 m. buvo kartu išvykę gyventi į Lenkiją, (duomenys neskelbtini) miestą, kur gyveno apie pusę metų, nors planavo būti ilgiau. Turėjo šeiminių problemų, todėl teko grįžti į Lietuvą. Į Lenkiją vyko uždirbti pinigų, jis pats ten turėjo pažįstamų, draugų. K. V. laikė vairavimo teises Lenkijoje, vairavimo kursus lankė (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdama į Lenkiją, ji bandė Lietuvoje laikyti vairavimo egzaminą. Atvykus į Lietuvą, galbūt nepraėjus mėnesiui nuo grįžimo, K. V. bandė pasikeisti teises. Dabar nepamena įmonės, kurioje ji lankė vairavimo kursus, pavadinimo. Pažymėjimas buvo išduotas VĮ „Regitra“, net kartu vyko atsiimti, ji išsilaikė B kategoriją. Pasak liudytojo, į Lietuvą jie grįžo vasaros pabaigoje. Kokiu tiksliai adresu gyveno Lenkijoje, nepamena, ten nuomojosi butą. Jis Lenkijoje dirbo nelegaliai, K. V. taip pat dirbo apie porą mėnesių, tačiau nepamena kokį darbą. Gyvenant Lenkijoje ji ne kiekvieną dieną vaikščiojo į mokyklą mokytis vairuoti. Nežino, kiek ji laikė egzaminų Lenkijoje, kiek kainavo mokslai ir vairavimo pamoka. Pati K. V. mokėjo už tai. Jam K. V. sakė, kad sunku buvo vairuoti, bet po to sekėsi gerai. Liudytojo teigimu, K. V. buvo išlaikiusi teorijos egzaminą Lietuvoje, tačiau vairavimo egzamino ji nelaikė, nes buvo likę vairavimo pamokų.
2021 m. birželio 16 d. VĮ „Regitra“ pranešime nurodyta, kad į VĮ „Regitra“ kreipėsi K. V., kuri pageidavo pasikeisti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. gegužės 20 d. Lenkijoje ir pateikė šį dokumentą su jo klastojimo požymiais (1 t., b. l. 8–10).
Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2021 m. birželio 16 d. 12.50 val. Bendrajame pagalbos centre gautas V. G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), į VĮ „Regitra“ atvyko Lietuvos Respublikos pilietė pasikeisti lenkišką vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojo pažymėjimas yra padirbtas (1 t., b. l. 13–16).
2021 m. birželio 16 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas VĮ „Regitra“ padalinys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 17–29).
2021 m. birželio 16 d. K. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji gavo vairuotojo pažymėjimą Lenkijoje 2021 m. balandžio 23 d. Gavo jį legaliai Lenkijos Regitroje, išlaikiusi egzaminus (1 t., b. l. 34).
2021 m. birželio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad V. G. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 1 vnt. (1 t., b. l. 35–36).
2021 m. birželio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. V. savanoriškai pateikė 3 lapus su galimai lenkų kalbos rašmenimis (1 t., b. l. 38–44).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad pateiktas tyrimui Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Blankas atspausdintas rašaliniu spausdintuvu. Vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (1 t., b. l. 54–56).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. rašte nurodyta, kad K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nežinomi Lenkijos turimose duomenų bazėse (1 t., b. l. 58).
Lenkijos Respublikos Infrastruktūros ministerijos Kelių transporto departamento 2022 m. vasario 17 d. atsakyme nurodyta, kad pagal gautą iš vairuotojų apskaitos informaciją, K. V. neturi jokių išduotų Lenkijos Respublikos teritorijoje teisių vairuoti transporto priemones. Pagal galiojančias Lenkijoje įstatymų taisykles, prisiklausančios ES šalies pilietis gali pradėti teisės vairuoti transporto priemones gavimo procedūrą ir laikyti valstybinį vairavimo egzaminą tik tada, kai legaliai gyvens Lenkijos Respublikos teritorijoje mažiausia 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Kiti su tuo susiję reikalavimai (minimalus amžius, medicininiai tyrimai ir mokymai) yra identiški kaip ir Lenkijos piliečiams. Asmeniui, kuris Lenkijoje išlaikė būtiną gauti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą egzaminą, vairuotojo pažymėjimą išduoda seniūnas pagal administracinį sprendimą. Visi išduoti jų šalies teritorijoje vairuotojo pažymėjimai įrašomi į Centrinę vairuotojų apskaitą (2 t., b. l. 8–13).
(duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Administracijos ir piliečių reikalų biuro 2022 m. kovo 22 d. atsakyme dėl duomenų pateikimo nurodyta, kad: 1) vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos pilietei K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste nebuvo išduotas. Nurodytas rašte asmens kodas – (duomenys neskelbtini), kaip ir vairuotojo pažymėjimo 4d punkte – (duomenys neskelbtini) yra neteisingi bei nefigūruoja žmonių apskaitos sistemoje; 2) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei K. V. nebuvo išduotas. Iš persiųstos vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad dokumentą išdavė (duomenys neskelbtini) miesto prezidentas. Vairuotojo pažymėjimo 5 d punkte yra nurodytas išdavusios įstaigos teritorinis kodas. Iš rašto matyti, kad tai yra „6907680“. (duomenys neskelbtini) mieste yra 18 atstovybių išduodančių vairuotojo pažymėjimus. Visų atstovybių teritorinį kodą sudaro 7 skaičiai, kur pirmi 4 yra (duomenys neskelbtini). Rašte nurodytas dokumento numeris 49611/216907680 yra neteisingas. Centralizuotos statistikos tarnybos (lenk. Glowny Urząd Statystyczny – GUS) teritorinių kodų sąraše nėra kodo 6907680.
Šalies argumentai
Taip pat rašte nurodyta, kad: 1) asmuo norintis gauti vairuotojo pažymėjimą pateikia pareiškimą dėl sąlygos atitikimo, kuris nurodytas Įstatymo dėl asmenų, vairuojančių transporto priemones 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tai yra, kad jo gyvenamoji vieta yra Lenkijos Respublikos teritorijoje mažiausiai 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais. Papildomai, pagal Infrastruktūros ir statybos ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymo „Dėl dokumentų, patvirtinančių teisę vairuoti transporto priemones išdavimo“ 9 paragrafo 3 dalį, užsienietis prie prašymo išduoti vairuotojo pažymėjimo prideda leidimo gyventi, vizos ar kito patvirtinančio, kad turi teisę gyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje, dokumento kopiją arba pažymą, kad studijuoja mažiausiai šešis mėnesius; 2) vairuotojo pažymėjimus Lenkijoje išduoda seniūnas arba miesto turinčio apskrities statusą prezidentas. (duomenys neskelbtini) įstaiga išduodanti vairuotojo pažymėjimus – (duomenys neskelbtini) miesto prezidento įstaiga; 3) sutinkamai su Kelių eismo įstatymo 100a straipsniu, duomenys apie asmenis, turinčius teisę vairuoti transporto priemonę, yra kaupiami centrinėje vairuotojų apskaitoje. Apskaita kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje tvarko Informacizacijos ministras. Šis ministras yra apskaitoje kaupiamų duomenų ir informacijos administratorius (2 t., b. l. 43–48, 53–55).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017).
BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad laiko ir panaudoja netikrą dokumentą, juo siekia teisinių padarinių ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. V. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje neginčytinai nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas K. V. vardu, kurį ši pateikė VĮ „Regitra“ darbuotojai, yra netikras. To iš esmės neginčijo nei kaltinamoji, nei jos gynėjas. Be to, tokią išvadą patvirtina objektyvūs bylos įrodymai – Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 30 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad pateiktas tyrimui Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras. Blankas atspausdintas rašaliniu spausdintuvu. Vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (1 t., b. l. 54–56). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto R. Jankovskio, kuris buvo apklausiamas teisme, kompetencija. Aplinkybę, kad K. V. vardu Lenkijos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras, patvirtina ne tik liudytojos V. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie K. V. bylai reikšmingu laiku pateikto vairuotojo pažymėjimo atliktą patikrinimą duomenų bazėse, bet ir Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų teismui pateikti atsakymai, t. y. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021 m. rugsėjo 22 d. raštas, kuriame nurodyta, kad K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nežinomi Lenkijos turimose duomenų bazėse (1 t., b. l. 58); Infrastruktūros ministerijos Kelių transporto departamento 2022 m. vasario 17 d. atsakymas, kuriame nurodyta, kad pagal gautą iš vairuotojų apskaitos informaciją, K. V. neturi jokių išduotų Lenkijos Respublikos teritorijoje teisių vairuoti transporto priemones (2 t., b. l. 8–13); (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės Administracijos ir piliečių reikalų biuro 2022 m. kovo 22 d. atsakymas dėl duomenų pateikimo (informacija gauta pagal Europos tyrimo orderį), kuriame nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei K. V. nebuvo išduotas (2 t., b. l. 43–48, 53–55).
Pagrindinis klausimas, iškilęs byloje, ar K. V. suvokė, kad ji disponuoja žinomai netikru vairuotojo pažymėjimu, ar ne. Kaltinamoji baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę dėl padarytos inkriminuojamos nusikalstamos veikos nurodydama, kad nežinojo, jog dokumentas netikras. Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atmeta tokius K. V. parodymus kaip nepagrįstus.
Teismų praktikoje nagrinėjant skirtingo pobūdžio bylas, išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017 ir kt.). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018 ir kt.). Nustatant asmens kaltę turi būti remiamasi ne tik kaltinamojo parodymais, bet visų byloje surinktų įrodymų visuma.
Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių K. V., kad įgytų teisę vairuoti transporto priemones, turėjo neva laikyti egzaminus ne Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje – Lenkijos Respublikoje. Pati kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ji 2020 m. kovo mėn. lankė vairavimo kursus Naujojoje Vilnioje, baigė kursus po pusės metų, nes buvo karantinas ir vairavimo mokyklos nedirbo. Baigusi kursus, laikė teorijos egzaminą Vilniaus „Regitroje“ ir egzaminą išlaikė. Nelaikė vairavimo praktinio egzamino Lietuvos Respublikoje, nes su draugu J. R. nusprendė išvažiuoti į Lenkijos Respubliką ir ten nuolatos gyventi (1 t., b. l. 80–82). Asmens elgesys, kai jis išsilaikė vairavimo teorijos egzaminą ir vėliau nelaikė praktinio vairavimo egzamino, o išvyko į užsienio valstybę, kad vėl iš naujo nuo pradžių galimai lankytų vairavimo kursus (mokytųsi teoriją, kuri kiekvieno valstybėje nėra tokia pati), mokėtų papildomus pinigus už tai, yra nelogiškas elgesys. Pasak K. V., ji su vaikinu J. R. nuo 2021 m. kovo mėn. išvyko į Lenkijos Respubliką, apsigyveno (duomenys neskelbtini), tačiau kadangi nerado darbo, 2021 m. gegužės mėn. grįžo į Lietuvos Respubliką (1 t., b. l. 80–82). Byloje iš tikrųjų yra 2021 m. kovo 26 d. pažyma, kad kaltinamosios deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 26 d. (1 t., b. l. 42, 48). Kita vertus, liudytojas (kaltinamosios draugas) J. R., apklausiamas teisme, parodė, kad 2021 m. buvo kartu išvykę gyventi į Lenkijos Respubliką, (duomenys neskelbtini) miestą, kur gyveno apie pusę metų, nors planavo būti ilgiau. Turėjo šeiminių problemų, todėl teko grįžti į Lietuvos Respubliką. Taigi šio liudytojo parodymai neatitinka K. V. parodymų, kur jie gyveno Lenkijos Respublikoje, kiek laiko buvo šioje valstybėje, taip pat dėl kokios priežasties jie grįžo į Lietuvos Respubliką. Teismas taip pat vertina kaip nelogiškus K. V. parodymus, kad ji neva išsilaikė vairavo egzaminą, gavo vairuotojo pažymėjimą, o netrukus grįžo į Lietuvos Respubliką, nes nerado darbo. Akivaizdu, kad asmuo, kuris iš tiesų nori nuolat apsigyventi kitoje valstybėje, gyventų joje ilgesnį laiką, o ne kelis mėnesius, kaip teigė kaltinamoji. Be to, neva vairavimo egzaminų išlaikymas kitoje valstybėje (Lenkijos Respublikoje) ir netrukus (maždaug po mėnesio) grįžimas į Lietuvos Respubliką taip pat rodo, kad K. V. realiai neketino sieti savo gyvenimo su Lenkijos Respublika. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamosios ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai – 2021 m. kovo 26 d. pažyma dėl deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) mieste ir 2021 m. kovo 26 d. sveikatos pažyma (1 t., b. l. 42–43, 48–49) – yra tos pačios datos. Asmuo, siekdamas apsigyventi kitoje valstybėje, paprastai tą pačią dieną neina deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir tikrintis sveikatą, kad galėtų pradėti lankyti vairavimo kursus, nes tokio poreikio skubos tvarka nėra. Šiuo atveju nėra abejonių, kad K. V., pateikdama tokias pažymas ikiteisminio tyrimo, siekė pateisinti neva teisėtą vairuotojo pažymėjimo gavimą.
Teismas pažymi, kad iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų gauta informacija patvirtina, kad šioje valstybėje pagal galiojantį reglamentavimą ES valstybės pilietis, norintis gauti vairuotojo pažymėjimą Lenkijos Respublikoje, turi gyventi Lenkijos Respublikos teritorijoje mažiausiai 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais (2 t., b. l. 8–13, b. l. 43–48, 53–55). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, K. V. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lenkijos Respublikoje 2021 m. kovo 26 d., tačiau mažiau kaip po mėnesio neva išlaikė praktinį vairavimo egzaminą (1 t., b. l. 41, 47). Akivaizdu, kad kaltinamoji oficialiai negyveno bent 185 dienas Lenkijos Respublikoje kalendoriniais metais, todėl ji apskritai neturėjo teisės įgyti vairuotojo pažymėjimo šioje valstybėje. Teismui nekyla abejonių, kad kiekviena oficiali vairavimo mokykla Lenkijos Respublikoje žino minėtą reikalavimą, nes priešingu atveju nesilaikant jo, vairuotojo pažymėjimas apskritai negali būti išduodamas asmeniui. Tai kelia abejonių, kad K. V. lankė vairavimo kursus Lenkijos Respublikoje ir galėjo legaliai įgyti teisę vairuoti transporto priemones.
Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad iš byloje esančių 2021 m. birželio 16 d. K. V. savanoriškai pateiktų dokumentų matyti, jog kaltinamoji pateikė išrašą apie vairuotojo teises, kurio sugeneravimo data yra vėlesnė už pateikimo datą, t. y. 2021 m. rugsėjo 2 d. 14.55 val. (1 t., b. l. 46). Taigi abejotina dėl šio dokumento sukūrimo datos. Kaltinamosios teiginys, kad jai šiuos dokumentus atspausdino ir į rankas davė instruktorius, nėra logiškas ir įtikinamas. Gretinant kaltinamosios K. V. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir byloje esančiais jos pateiktais dokumentais, matyti, kad, pasak kaltinamosios, jai vairavimo instruktorius atspausdino ir iš karto davė byloje esantį dokumentą (1 t., b. l. 44, 46). Tuo tarpu apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, kad „toje pačioje įmonėje ji išlaikė vairavimo egzaminą ir kitą dieną jai išdavė Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą“ (1 t., b. l. 80–81). Be to, nėra abejonių, kad oficiali sistema nesugeneruotų dokumento datos vėlesnės, nei yra iš tikrųjų, juolab iš Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų gauta informacija patvirtina, kad K. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas nėra užregistruotas kompiuterizuotoje informacinėje sistemoje. Taigi aptariamas dokumentas apskritai nelaikytinas įrodymu, nes jis nepasirašytas ir kitaip oficialiai patvirtintas, be to, jo turinys neatitinka tikrovės, šio dokumento gavimo aplinkybės nėra nenustatytos. Taip pat nelogiška, kad asmuo, prieš gaudamas vairuotojo pažymėjimą iš oficialios institucijos, kuri įgaliota išduoti tikrą pažymėjimą, kartu gauna išrašą apie vairuotojo pažymėjimą, kurį, pasak kaltinamosios, jai išdavė kitą dieną išlaikius egzaminą. Lietuvos Respublikoje VĮ „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas savaime įtvirtina juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės vairuoti transporto priemones atsiradimo įrodymas, todėl papildomai jo autentiškumą ir tikrumą patvirtinančių įrodymų nei instruktorius, nei VĮ „Regitra“ neišduoda. Atitinkamai pagal Lenkijos Respublikos teisę, vairuotojo pažymėjimus Lenkijoje išduoda jų kompetentinga institucija – seniūnas arba miesto turinčio apskrities statusą prezidentas, (duomenys neskelbtini) įstaiga išduodanti vairuotojo pažymėjimus – (duomenys neskelbtini) miesto prezidento įstaiga (2 t., b. l. 43–48, 53–55). Akivaizdu, kad asmuo, gavęs vairuotojo pažymėjimą, t. y. oficialų dokumentą, kurio tikrumu neabejoja, nelaiko su savimi neaiškiomis aplinkybėmis gauto dokumento, kuris oficialiai nepatvirtintas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad K. V. pateikė aptariamą dokumentą vėlgi siekdama pateisinti neva teisėtą vairuotojo pažymėjimo gavimą.
Pagrindą manyti, kad K. V. buvo išties žinoma, jog vairuotojo pažymėjimas yra netikras, patvirtina ir tai, kad nėra aišku, iš kokios mokymosi įstaigos yra pateiktas vairuotojo praktikos valstybinio egzamino lapas (1 t., b. l. 41, 47). Pati kaltinamoji teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti dokumento kilmės, taip pat nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad mokėsi konkrečioje vairavimo mokykloje, mokėjo už vairavimo kursus. Liudytojas J. R. bylą nagrinėjant teisme davė abstrakčius parodymus, kad jo draugė lankė vairavimo kursus (duomenys neskelbtini), tačiau neatsiminė vairavimo mokyklos, kurią ji lankė, kiek egzaminų laikė, kiek kainavo kursai ir vairavimo pamoka. Todėl nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas nesiremia minėto liudytojo parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu su K. V. ir jos gynėju buvo bandoma įvesti į interneto paieškos sistemą kaltinamosios nurodytą vairavimo mokyklos pavadinimą, tačiau jokia reikšminga informacija negauta. Kaltinamoji negalėjo nurodyti, kaip internete rasti vairavimo mokyklą, kurioje mokėsi (1 t., b. l. 92–93), nors pirmoje apklausoje ji teigė, kad vairavimo mokyklą rado naudodamasi internetu (1 t., b. l. 80–82). Pastebėtina ir tai, kad vairuotojo praktikos valstybinio egzamino lape nurodyta, kad K. V. laikė praktinį vairavimo egzaminą 2021 m. balandžio 23 d. (AM / B1 / B kategorijos). Kita vertus, byloje esančiame vairuotojo pažymėjime, išduotame kaltinamosios vardu, užfiksuota kita data – 2021 m. balandžio 26 d. Svarbu ir tai, kad K. V. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad, kai ji išlaikė vairavimo egzaminą, kitą dieną jai išdavė vairavimo mokykla vairuotojo pažymėjimą (1 t., b. l. 80–81). Pastebėtina, kad tokie kaltinamosios parodymai neatitinka tiek vairuotojo pažymėjime nurodytos išdavimo datos (2021 m. gegužės 20 d.), tiek minėtame neaiškiomis aplinkybėmis gautame sugeneruotame dokumente nurodytos vairuotojo pažymėjimo datos (2021 m. gegužės 20 d.), juolab tuose pačiuose dokumentuose nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimą neva išdavė (duomenys neskelbtini) miesto prezidento institucija (tokia informacija paneigta Lenkijos Respublikos kompetentingų institucijų gautais duomenimis). Taigi pačios kaltinamosios parodymai dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo datos, įstaigos, kuri neva išdavė vairuotojo pažymėjimą, prieštarauja minėtuose dokumentuose užfiksuotai informacijai. Be to, nėra abejonių, kad, išlaikius vairavimo egzaminą, užtrunka laiko, kol būna pagaminamas vairuotojo pažymėjimas. Todėl neįtikėtini K. V. parodymai, kad jai galėjo būti išduotas vairuotojo pažymėjimas jau kitą dieną po vairavimo egzamino išlaikymo.
K. V. parodymai, kad ją, vairuojančią transporto priemonę, yra sustabdę Lenkijos Respublikos policijos pareigūnai, tačiau policijos pareigūnams nesukėlė jokių įtarimų dėl vairuotojo pažymėjimo netikrumo, nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Taip pat sprendžiant dėl kaltinamosios K. V. tyčios, neturi reikšmės kaltinamosios gynėjo teiginiai neva kaltinamosios kaltę paneigia liudytojos V. G. parodymai apie tai, kad ji nepastebėjo jokio K. V. susijaudinimo. Kiekvienas asmuo skirtingai reaguoja į susidariusią situaciją, todėl kaltinamosios rami reakcija dėl jos vairuotojo pažymėjimo patikrinimo VĮ „Regitra“ padalinyje, įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ji nesuprato, kad yra padariusi nusikalstamą veiką.
Anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad K. V. savo veiksmais veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suprato, kad disponuoja žinomai netikru dokumentu – jos vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu, juo siekė teisinių padarinių ir tai atliko sąmoningai, norėjo taip veikti. Vien K. V. ir jos gynėjo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl jos kaltės savaime nereiškia, kad ji nepadarė aptariamo nusikaltimo.
Remdamasis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, teismas atmeta kaltinamosios gynėjo versiją neva kaltinamoji tapo sukčiavimo auka kaip neatitinkančią tikrovės.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog K. V. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2021 m. birželio 16 d. su savimi laikė žinomai netikrą Lenkijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. birželio 30 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1490843-21), išduotą jos vardu, ir šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą 2021 m. birželio 16 d. apie 12.50 val. panaudojo VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), kai, siekdama pakeisti į tikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, pateikė jį VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojai.
Todėl pripažintina, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – K. V. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką valdymo tvarkai, susijusią su dokumentų klastojimu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).
Teismas nenustatė K. V. atsakomybę lengvinančių bei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. yra jauno amžiaus, neteista (1 t., b. l. 71), nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 72), dirbanti. Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto).
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti K. V. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi ji anksčiau neteista. Be to, kaltinamoji K. V. yra jauno amžiaus, vos (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu dirba, daugiau dėl jos ikiteisminių tyrimų pradėta nėra, ji taip pat nebausta administracine tvarka. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atideda paskirtos bausmės vykdymą 5 mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti K. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant K. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su mokslu, darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas, nesant galimybės išteisinti kaltinamosios, iš esmės prašė neskirti bausmės, susijusios su areštu ar laisvės apribojimu.
Pažymėtina, jog BK 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir turi būti nustatyta bent viena 1–6 punktuose numatyta sąlyga. Šiuo atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą K. V. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Teismas taip pat nenustatė ir pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, kuri taikoma tik tada, kai nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnį. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju K. V. padarė dvejopo pobūdžio veikas, t. y. ji ne tik laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, bet ir panaudojo šį dokumentą. Kaltinamoji, pateikdama netikrą vairuotojo pažymėjimą VĮ „Regitra“, siekė jį pakeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, taip siekdama gauti tikrą vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemones, ir juo naudotis kaip lygiavertė vairuotoja. Tai rodo didesnį K. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Nors kaltinamosios gynėjas teigė, kad ginamoji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, kuri nėra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tipinės bausmės už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, kurią ir padarė K. V., yra areštas arba laisvės atėmimas. Taigi baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kad bausmės tikslai paprastai gali būti pasiekti kitos rūšies bausmėmis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad K. V. arešto bausmės, juolab kuri yra atidedama, paskyrimas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Nors teismas nenustatė K. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nėra. Tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, nėra bausta administracine tvarka, dirba, taip pat savaime nesudaro pagrindo taikyti jai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kaltininko asmenybė yra tik viena iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, o teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019 ir kt.).???
Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio pagrindo skirti K. V. švelnesnę bausmės rūšį, nei nustatyta BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
V. Kiti klausimai
K. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 83–84). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą voką su tyrimo objektu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. V. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti K. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams paskiriant:
1) intensyvią priežiūrą, įpareigojant K. V. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: kiekvieną savaitės trečiadienį ir sekmadienį nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su mokslu, darbu arba gydymusi;
2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);
3) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą voką su tyrimo objektu palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.