- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-07
- Bylos Nr.
- II-472-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00333-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Pažeidėjas
- Y. N.
- Kategorijos
- 9.38pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui S. J. (S. J.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 27 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-304-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektorė I. J. 2024 m. gegužės 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalį, 515 straipsnio 1 dalį, už tai, kad Y. N. 2024 m. gegužės 17 d., 11.25 val., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, žodžiu deklaravo, kad gabena 60 Eur ir 3000 Rusijos rublių. Pakartotinai paklausus kiek su savimi gabena grynųjų pinigų, pilietis patvirtino, kas su savimi gabena 60 Eur ir 3000 Rusijos rublių ir daugiau grynųjų piniginių lėšų neturi. Duomenys suvesti į žodinę deklaraciją (MRN Nr. 24LTLK4000ZD067EB7). Kilus įtarimui ir atlikus asmeninių daiktų, prekių ir asmens apžiūrą, asmens kairės pusės kelnių galinėje kišenėje buvo rasti slėpti ir nedeklaruoti 540 Eur. Pinigai buvo gabenti kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės. Nedeklaruodamas 540 Eur J. N. pažeidė 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant j Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau - Reglamentas Nr. 833/2014), 5i straipsnio 1 dalį. Sulaikyta 540 Eur (b.l. 22).
Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus direktoriaus pavaduotojas, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – Y. N., 2024 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-304-2024, kuriuo nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Y. N. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį, 515 straipsnio 1 dalį. Minėtu nutarimu Y. N. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1820 eurų dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – piniginių lėšų (540 Eur) konfiskavimas (b. l. 11).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2024 m. spalio 2 d. gautas Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas administracine tvarka nubausto asmens Y. N. skundas dėl 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo pakeitimo. Skunde teigiama, kad šiuo atveju galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Y. N. paskirti mažesnę baudą, negu ANK 208 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Y. N. paskirta 1820 Eur bauda yra per griežta ir nagrinėjamu atveju nėra proporcinga nei nusižengimo pobūdžiui, nei tą pažeidimą padariusio asmens pavojingumui. Pareiškėjas yra dirbantys asmuo, teigiamai charakterizuojamas savo darbovietėje. Jis pirmą kartą baudžiamas už kontrabandos gabenimą per Lietuvos Respublikos sieną ir apskritai nėra gavęs administracinių nuobaudų Lietuvoje. Padarytas nusižengimas buvo formalus, atsitiktinio pobūdžio, veika realių pasekmių nesukėlė, taip pat nesukėlė esminės žalos įstatymo papildomai saugomai vertybei - finansų sistemai. Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos proporcingumo ir teisingumo, atsižvelgtina ir į pažeidėjo turtinę padėlį. Y. N. yra Baltarusijos pilietis, dėl politinių aplinkybių gyvenantis Lenkijoje, jo mėnesinės pajamos tesudaro 3500 PLN (819,67 Eurų). Vien už gyvenamojo busto nuomą pareiškėjas kas mėnesį moka 2000 PLN (468,38 Eurų). Visiems kitiems pareiškėjo būtiniems poreikiams lieka apie 350 Eurų per mėnesį. Todėl mano, kad vien tik 540 Eurų konfiskavimas yra pakankama priemonė tam, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai - pareiškėjas suprato, kad darant administracinį teisės pažeidimą jis rizikuoja savo finansine gerove, todėl ateityje ketina laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, nedaryti naujų teisės pažeidimų.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo į Y. N. skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas S. J. palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pažymėjo, kad skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, skirdama nuobaudą Y. N., nepasidomėjo pareiškėjo turtine padėtimi. Y. N. finansinė padėtis nėra gera, jis didžiąją dalį gaunamų pajamų skiria būsto nuomai apmokėti. Y. N. gabentų piniginių lėšų suma nėra didelė, tik 540 Eur, pinigus jis gabeno galinėje kelnių kišenėje, kas neparodo didelio jo siekio paslėpti pinigus nuo muitinės kontrolės. Mano, kad Y. N. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta. Be to, iš Y. N. jau buvo konfiskuoti 540 Eur, kas sudaro daugiau nei pusę jo gaunamo darbo užmokesčio. Pareiškėjas Y. N. gyvena vienas Lenkijoje, dirba, sveikatos problemų neturi.
Iš 2024 m. gegužės 17 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2024 m. gegužės 17 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektorė I. J. iš Y. N. paėmė viso 540 Eur (b.l. 23).
Iš 2024 m. gegužės 17 d. žodinės deklaracijos Nr. 24LTLK4000ZD067EB7 matyti, kad Y. N. deklaravo gabenantis 60 eurų ir 3000 Rusijos rublių (b.l. 28).
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektorė I. J. 2024 m. gegužės 17 d. tarnybinio pranešimo dėl nedeklaruotų euro banknotų nustatyta, kad 2024 m. gegužės 17 d. Panemunės kelio posto praleidimo vietos 18-toje darbo vietoje 11.25 val. Baltarusijos Respublikos pilietis Y. N., vykdamas per LR valstybinę sieną į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį iš Lietuvos Respublikos, žodžiu deklaravo, kad su savimi turi 60 Eur ir 3000 Rusijos rublių. Paklausus antrą kartą, kiek su savimi gabena grynųjų pinigų, asmuo patvirtino, jog gabena 60 Eur ir 3000 Rusijos rublių. Kilus įtarimui, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pinigų, buvo atlikta asmens apžiūra. Apžiūros metu asmens kairės pusės kelnių galinėje kišenėje buvo rasti slėpti ir nedeklaruoti 540 Eur (b.l. 29).
Iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto nustatyta, kad pas Y. N. kairės pusės kelnių galinėje kišenėje buvo rasti nedeklaruoti 540 Eur (b. l. 27, 29).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad Y. N. administracine tvarka nebaustas (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinių nusižengimų padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad Y. N. 2024 m. gegužės 17 d., 11.25 val., vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną Panemunės kelio postą pėsčiųjų taku iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį, kontrabandos būdu, siekiant išvengti muitinės kontrolės, gabeno nedeklaruotus 540 Eur.
Nuo 2023 m. balandžio 15 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, kuris iš dalies pakeistas 2022 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentu (ES) 2022/576 (galiojanti redakcija nuo 2022 m. balandžio 8 d.), 5i straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad draudžiama naudojimui Rusijoje, neįvardijant asmeniniam ar kitokiam naudojimui, išvežti (parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti) euro banknotus, išskyrus vykstančių ar kartu keliaujančių asmenų, jei yra būtina, asmeniniam naudojimui. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad aptariamu atveju vykstančiam Y. N. kelionės metu asmeniniam naudojimui buvo skirti 60 eurų, kuriuos jis ir deklaravo muitinės pareigūnams, o kiti pinigai naudojimui Rusijoje buvo gabenami kontrabandos būdu – slepiant, siekiant išvengti muitinės kontrolės, kad būtų apeitas sankcijomis nustatytas eurų išvežimo draudimas. Taigi, Y. N. buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 208 straipsnio 2 dalį ir 515 straipsnio 1 dalį.
ANK 208 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pinigų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkis bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo 1820 iki 4000 eurų. To pačio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 600 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 Eur.
Skundžiamu Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Y. N. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 208 straipsnio 2 dalyje, 515 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų – minimalaus dydžio 1820 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – piniginių lėšų (540 Eur) konfiskavimas.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir dal labiau švelninti Y. N. atžvilgiu taikomas poveikio priemones.
Y. N. teigia prisipažinęs padaręs nusižengimus, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, žala jo neteisėtais veiksmais nepadaryta. Anksčiau administracine tvarka baustas nebuvo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Jo finansinė padėtis nėra gera. Dėl politinių priežasčių gyvena Lenkijoje, dirba, gauna 819,67 Eurų darbo užmokestį, didesnę užmokesčio dalį išleidžia būsto nuomai. Teismas nesutinka su Y. N. teiginiais, kad šių lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, kadangi galimas savo daromų teisės pažeidimų pasekmes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas. Patraukus Y. N. administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius administracinę nuobaudą, jis be kita ko patiria ir tam tikrus finansinius nepatogumus, tačiau tokių nepatogumų rizika egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, bet nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Nustatyta, kad Y. N. elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė administracinį nusižengimą, todėl jo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės yra jo neteisėto elgesio rezultatas ir pasekmė. Administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, kad Y. N. negautų jokių pajamų, jis būtų prisiėmęs didelius turtinius įsipareigojimus, turėtų išlaikytinių, jo atžvilgiu antstoliai vykdytų išieškojimus ir pan., dėl ko jam būtų ypatingai sunku ar neįmanoma pragyventi. Taigi, Y. N. patiriami finansiniai sunkumai nelaikytini išimtine aplinkybe, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti Y. N. paskirtos minimalios baudos dydžio.
Kaip minėta anksčiau, ANK 208 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 208 straipsnio 2 dalyje. Kontrabandos daiktais šiuo atveju yra laikytini 540 eurų ir kuriuos pagrįstai skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija, vadovaudamasi minėta imperatyvia nuostata, nutarė konfiskuoti.
Teismas, atsižvelgdamas į Y. N. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, mano, kad Institucija pagrįstai paskyrė minimalų baudos dydį. Toks baudos dydis nėra per griežtas ir atitinka teisingumo bei proporcingumo principus.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-304-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo Y. N. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo Y. N. skundo netenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-304-2024 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.