Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atsakovei L. M. dėl darbo ginčo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Viešoji įstaiga Vilniaus universitetas (toliau – ir ieškovas, VU) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu L. M. (toliau – ir atsakovė), nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. DGKS-355 darbo byloje Nr. APS-131-18030 (toliau – sprendimas), kuriuo L. M. reikalavimai, teikti Darbo ginčų komisijai, buvo patenkinti ir prašydamas pripažinti L. M. reikalavimus, teiktus Darbo ginčų komisijai ir jos sprendimu patenkinus, nepagrįstais bei priteisti jam iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas paaiškino, kad VU rektoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. R-37 „Dėl konkurso paskelbimo eiti dėstytojų pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakultete“, vadovaujantis Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų konkursų pareigoms eiti ir atestavimo organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 7 punktu, buvo paskelbtas konkursas eiti profesoriaus pareigas Teisės fakultete (profesorius: bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė, 1 etatas). Pretendentai pakviesti teikti dokumentus iki 2020 m. vasario 27 d.

3. Nurodė, kad vadovaujantis Nuostatų 13 punktu pretendentų akademinės veiklos atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams konkursui patikrina rektoriaus paskirti už mokslo rodiklių vertinimą atsakingi VU Centrinės administracijos padaliniai – nagrinėjamu atveju Mokslo ir inovacijų departamentas. Dalykinė nuomonė apie atsakovės kandidatūros rezultatus elektroniniu paštu pateikta Žmogiškųjų išteklių skyriui ir Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijai. Konstatuota, kad atsakovė neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigoms – 7.4.1.5 punkte įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį reikalaujama būti vadovavus bent vieno mokslo daktaro rengimui arba bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems mokslo darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos.

4. Pažymėjo, kad vadovaujantis Nuostatų 2 priedo 1 punktu, pretendentai, siekiantys dalyvauti konkurse pareigoms eiti, privalo atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikimas negarantuoja, kad pretendentas laimės konkursą pareigoms eiti, tačiau tai yra sąlyga dalyvauti konkurse. Ekspertinį vertinimą atlikusi Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisija 2020 m. balandžio 22 d. vertinimo formoje konstatavo, kad atsakovės rezultatai, susiję su dėstymo patirtimi, neatitinka VU pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų (toliau – Nuostatai 2) 7.4.1.5 punkte numatyto reikalavimo, pagal kurį pretendentė turi būti vadovavusi bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos. Be to, Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos narys prof. habil. dr. G. Š. pareiškė atskirą nuomonę, jog labai abejotinas yra ir pretendentės rezultatų, susijusių su akademine lyderyste, atitikimas nustatytiems minimaliems reikalavimams. Komisija taip pat atsižvelgė į tarptautinės ekspertės prof. habil. dr. A. P.-R. neigiamą vertinimą.

5. Nurodė, kad vadovaujantis Nuostatų 22 punktu, Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisija šias ekspertinio vertinimo išvadas pateikė Centrinei priėmimo komisijai. Centrinė priėmimo komisija įvertino atsakovės kandidatūrą ir konstatavo, kad atsakovė neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų pareigybei (profesoriaus pareigoms) ir priėmė 2020 m. birželio 15 d. sprendimą toliau atsakovės kandidatūros komisijoje nesvarstyti. Atsakovė pateikė skundą dėl galimų procedūros pažeidimų Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijoje, kurį 2020 m. rugpjūčio 3 d. išnagrinėjo Centrinė priėmimo komisija. Konstatuota, kad abi ekspertų komisijos savo funkcijas atliko tinkamai.

6. Pažymėjo, kad dėl Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto buvo gautas oficialus Mokslo ir inovacijų departamento direktorės 2020 m. balandžio 21 d. išaiškinimas – Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte (konkursas profesoriaus pareigoms užimti) kalbama ne apie vadovavimą doktorantui, bet apie vadovavimą mokslo daktaro rengimui, juo doktorantas tampa sėkmingai baigęs studijas ir apsigynęs disertaciją, tad pirmoji šio punkto dalis traktuotina kaip vadovavimas dr. laipsnį jau gavusiam doktorantui. Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad Nuostatų 2 7.4.1.5 punktas turi ir alternatyvą, t. y. jei pretendentas nėra vadovavęs doktorantui arba doktorantas nėra baigęs doktorantūros studijų, pretendentas gali būti vadovavęs bet kurios pakopos studentų darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos.

7. Kartu nurodė ir tai, kad atsakovė pateikė informaciją, jog ji vadovavo tik savo doktorantų moksliniams darbams ir nenurodė, kad vadovavo kurių nors studentų darbams, kurie paskelbti kaip mokslinės publikacijos. Be to, publikacija: „E. B.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateiktos patronuojančios ir dukterinės bendrovės sampratos analizė, 2020, Teisė, Nr. 115, p. 70–85“ pagal šio leidinio metriką publikuota tik 2020 m. birželio 29 d., taigi gerokai vėliau nei atliktas 2020 m. balandžio 22 d. Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos atsakovės vertinimas, tokiu atveju, vertinimo metu atsakovė nebuvo įvykdžiusi ir šio 7.4.1.5 punkto reikalavimo.

8. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Paaiškino, kad ginčas kilo dėl to, kad ieškovas nesilaikė viešo konkurso sąlygų ir pritaikė papildomą reikalavimą, kurio nebuvo iš anksto paskelbtose konkurso sąlygose – ieškovo rengtose konkurso sąlygose – Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte buvo įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas – vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui, tačiau ieškovas taikė papildomą minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kurio nebuvo viešo konkurso sąlygose – vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai, o tai lėmė sprendimą, kad šiuo aspektu jos, kaip pretendentės, kandidatūra neatitinka minimalių profesoriaus pareigybei nustatytų reikalavimų. Taip pat dėl neaiškių konkurso sąlygų buvo nepagrįstai nevertinta jos kandidatūros atitiktis pagal patikslintą informaciją Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte nustatytam alternatyviam reikalavimui – vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamųjų arba kitų mokslinių darbų, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos. Taip pat ginčas yra kilęs dėl kitų esminių konkurso tvarkos pažeidimų, nulėmusių jos, kaip pretendentės, teisių pažeidimą.

10. Atsakovės įsitikinimu, Nuostatų 2 7.4.1.5 punktas numato du alternatyvius reikalavimus: vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui arba bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, ir ji atitinka abi šias sąlygas. 2017–2020 m. laikotarpiu vadovavo 2 mokslo daktarų rengimui (E. B., J. J.) ir Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte nurodytam alternatyviam reikalavimui – vadovavo mokslo darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, nes vadovavo doktorantų moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos reikalaujamos 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos (t. y. (duomenys neskelbtini)). Šios aplinkybės konkurso metu nepagrįstai liko neįvertintos, todėl konkurso rezultatai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, o konkurso procedūros atnaujintos.

11. Pasisakydama dėl konkurso sąlygos – Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatyto reikalavimo „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“, atsakovė pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kad ieškovas nesilaikė viešo konkurso sąlygų ir pritaikė papildomą reikalavimą, kurio nebuvo iš anksto paskelbtose konkurso sąlygose, todėl buvo neteisingai įvertinta jos, kaip pretendentės, kandidatūros atitiktis Nuostatų 2 7.4.1.5 punktui. Ieškovo rengtose viešo konkurso sąlygose – Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte yra įtvirtintas minimalus kvalifikacinis reikalavimas „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“, tuo tarpu ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai taikė papildomą minimalų kvalifikacinį reikalavimą, kurio nebuvo viešo konkurso sąlygose „vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“.

12. Atsakovės vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad pačiam ieškovui Nuostatų 2 7.4.1.5 punktas buvo neaiškus. Vidinėje ieškovo komunikacijoje VU Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininkas prof. habil. dr. V. N. konstatavo, kad ši konkurso sąlyga yra dviprasmiška, pačiuose Nuostatuose 2 nėra reikalavimo, kad doktorantas būtų sėkmingai apgynęs daktaro disertaciją, ir ekspertų komisijos nariai šią konkurso sąlygą aiškina skirtingai, tačiau konkurso metu buvo neužtikrinta, kad neaiški konkurso sąlyga būtų aiškinama jos (pretendentės), o ne ją rengusios institucijos naudai.

13. Paaiškino, kad kai kurie fakultetai pasitvirtino aukštesnius kvalifikacinius pareigybinius reikalavimus, pvz., Filosofijos fakultetas įtvirtino aukštesnį kvalifikacinį reikalavimą, kad pretendentas į profesoriaus pareigybę būtų vadovavęs „bent vieno mokslo daktaro parengimui“, Komunikacijos fakultetas pasitvirtino papildomą reikalavimą: „vadovavo doktorantams ir parengė bent vieną mokslo daktarą“, Teisės fakultetas papildomų kvalifikacinių reikalavimų nenustatė, tai reiškia, kad ieškovas neteisėtai jai pritaikė konkurso sąlygose nenumatytą papildomą reikalavimą, nepagrįstai Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą aiškino plečiamai ir įtraukė papildomą reikalavimą, kurio nebuvo konkurso sąlygose.

14. Teigė, kad aiškinant Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, svarbi ir ta aplinkybė, kad konkurse dalyvaujantys pretendentai privalėjo pateikti informaciją pildydami ieškovo parengtos formos akademinį aprašą, pagal kurio formą skiltyje „Dėstymo ir vadovavimo studentų darbams patirtis“ buvo reikalaujama nurodyti tokią informaciją apie vadovavimą doktorantams: „Visų doktorantų, kurių mokslinis vadovas buvote/esate, sąrašas, nurodant jų disertacijų temas ir gynimo metus“, taigi, apraše nebuvo reikalavimo nurodyti informaciją apie sėkmingai apgintas disertacijas ar ją atskirai išskirti.

15. Nuostatų 2 7.4.1.5 punktu siekiama rodyti pretendento gebėjimus ugdyti mokslininkus, o ne garantuoti, kad doktorantas sėkmingai apsigins daktaro disertaciją, be to, kvalifikaciniu reikalavimu, kad vadovaujamas doktorantas turėtų būti apsigynęs disertaciją, būtų nepagrįstai užkertamas kelias siekti akademinės karjeros ir būtų sudarytos sąlygos riboti konkurenciją, nes atitiktis siejama su veiksniais, kurie nepriklauso nuo dėstytojo.

16. Atsakovės kandidatūra atitinka ir alternatyvų minimalų kvalifikacinį reikalavimą pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą – vadovavo doktorantų moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, tačiau šios aplinkybės konkurso metu nepagrįstai liko neįvertintos. Pažymėjo, kad ieškovas neginčija, jog jai nesuteikė galimybės patikslinti informacijos dėl Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatyto alternatyvaus reikalavimo. Atsakovė nurodė, kad pretenduojantys dalyvauti konkurse turėjo pateikti akademinės veiklos aprašą anglų kalba pagal ieškovo parengtą formą ir pateikti joje ieškovo reikalaujamą informaciją (Nuostatų 12 punktas), kadangi apraše nebuvo reikalaujama nurodyti informaciją apie sėkmingai apgintas disertacijas ar ją atskirai išskirti, tai minėtą Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą ji suprato kaip vadovavimą doktorantams 2017–2020 m., ir šios informacijos nedetalizavo, tik apraše nurodė, kad vadovavo 2 mokslo daktarų rengimui (J. J. „Verslo sprendimo taisyklė”, gynimo metai: 2020; E. B. „Smulkiųjų akcininkų teisių apsauga įmonių grupėse“ gynimo metai: 2021).

17. Pažymėjo, kad ji vadovavo doktorantų moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos šios 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos: 1) J. J.. Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys. Teisė, 2019, Nr. 110, p. 80–102; 2) J. J.. Ar pagrįstai verslo sprendimo taisyklė priskiriama prezumpcijos kategorijai? Teisė, 2019, Nr. 112, p. 186–202; 3) E. B.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateiktos patronuojančios ir dukterinės bendrovės sampratos analizė. Teisė, 2020, Nr. 115, p. 70–85. Pabrėžė, kad net ir aiškinant Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą skirtingai, aprašą papildžius šia nurodyta informacija, ji tenkina minimalų kvalifikacinį reikalavimą, numatytą Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte – vadovavo doktorantų moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos.

18. Akcentavo, kad jai nebuvo suteikta teisė patikslinti ar papildyti duomenų apie jos atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, nors, jos įsitikinimu, konkursą organizuojanti institucija turėjo ne tik tokią teisę, bet ir pareigą. Teigė, kad neaiškių konkurso sąlygų neigiamų pasekmių rizika tenka ieškovui kaip konkursą organizuojančiai institucijai. Ieškovo pareiga leisti pretendentei patikslinti ar papildyti pateiktą informaciją apie atitikimą kvalifikacijos reikalavimams kyla iš Nuostatuose akcentuojamų VU misijos, veiklos tikslų ir principų, kuriais privaloma vadovautis vertinant kandidatūrą. Atsakovės įsitikinimu, jai turi būti leista patikslinti informaciją ir, ją patikslinus, turi būti įvertinta jos, kaip pretendentės, kandidatūros atitiktis Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte nustatytam alternatyviam reikalavimui – vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos.

19. Nurodė, kad ieškovas Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą ieškinyje nepagrįstai aiškina siaurinamai, iškreipdamas šios konkurso sąlygos prasmę – ieškovas nurodo, kad „pretendentas, kaip alternatyva, gali būti vadovavęs bet kurios pakopos studentų darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, bet su sąlyga, kad pretendentas nėra vadovavęs doktorantui arba doktorantas nėra baigęs doktorantūros studijų“, taip pat ieškovas nurodo, kad tam, jog pretendentė tenkintų minimalų kvalifikacinį reikalavimą, ji turėjo būti vadovavusi ne savo doktorantų moksliniams darbams, o kurių nors studentų darbams, kurie paskelbti kaip mokslinės publikacijos. Atsakovė pažymėjo, kad reikalavimas apima visų pakopų studentus, inter alia, doktorantus, ir šiame punkte konkrečios studentų kategorijos, kuriems turėtų būti vadovauta, nėra išskirta.

20. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovas informacijos apie doktorantų mokslines publikacijas neįvertino, jos kandidatūros atitikties vertinimas Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatytam alternatyviam reikalavimui dar tik turėtų būti atliekamas, atnaujinus konkurso procedūras, šį vertinimą turėtų atlikti ekspertų komisija. Kartu pastebėjo ir tai, kad aprašą patikslinus (papildžius) jos nurodyta informacija, ši informacija vertinama kartu su esančia akademiniame apraše, jos apraše yra pateikta informacija apie jos ir bendraautoriaus V. M. mokslinę publikaciją, kuri įskaičiuojama pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad E. B. straipsnis irgi yra įskaičiuotinas, jo straipsnis įteiktas žurnalui „Teisė“ 2019 m. gruodžio 10 d. ir priimtas spausdinti 2020 m. balandžio 20 d.

21. Nurodė, kad taip pat buvo padaryta kitų esminių konkurso tvarkos pažeidimų. Užsienio ekspertė rėmėsi konkurso sąlyga – Nuostatų 2 7.4.1.5 punktu ir nurodė, kad turėjo būti vadovauta bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai, nors tokios formuluotės nėra nei lietuviškame Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte, nei ieškovo kartu su konkurso dokumentais paskelbtame jo vertime į anglų kalbą, be to, užsienio ekspertės pagrindimas identiškas Padalinio komisijos pagrindimui. 2020 m. balandžio 22 d. Padalinio komisijos sprendimas nerekomenduoti jos eiti profesoriaus pareigas priimtas nesant tam faktinio pagrindo – komisijos narių pretendentės akademinės veiklos vertinimo forma buvo pasirašyta tik 2020 m. gegužės 4 d., o susipažinti su šiuo 2020 m. balandžio 22 d. Padalinio komisijos posėdžio protokolu ji turėjo galimybę tik jį išreikalavus į darbo bylą Nr. APS-1331-18030. Ieškovas neįrodė, kad Centrinė priėmimo komisija, neatlikusi galutinio ekspertinio vertinimo, tinkamai atliko jai pavestas funkcijas, pažeidžiant konkurso organizavimo tvarką, buvo praleistas privalomas konkurso etapas – pretendentės kandidatūros vertinimas Centrinėje priėmimo komisijoje (Nuostatų 11.4, 11.8, 15.2, 25, 26 punktai). Centrinė priėmimo komisija turėjo tęsti konkurso procedūras ir atlikti galutinį jos, kaip pretendentės, kandidatūros ekspertinį vertinimą, nes Padalinio komisija atliko ekspertinį vertinimą visiškai ir pateikė bendro apskritai atlikto ekspertinio vertinimo išvadą tolesniam vertinimui, atitinkamai ieškovas neįrodė, kad buvo teisėtas pagrindas jos atžvilgiu nutraukti (pabaigti) konkurso procedūras ir konkursą laikyti neįvykusiu. Centrinės priėmimo komisijos posėdžio, kuriame buvo nuspręsta jos kandidatūros toliau nesvarstyti, protokolas Nr. (1.22 E) 14600-V-271 neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų (pvz., protokolas nepasirašytas, nėra posėdžio datos ir yra nurodyta tik registracijos data ir registracija).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu nusprendė ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atmesti. Taip pat nusprendė pripažinti negaliojančiais Vilniaus universiteto rektoriaus 2020 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. R-37 paskelbto viešo konkurso rezultatus eiti profesoriaus pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakultete (profesorius: bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė, 1 etatas) ir panaikinti Vilniaus universiteto Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos 2020 m. balandžio 22 d. sprendimą nerekomenduoti L. M. eiti profesoriaus pareigas, Vilniaus universiteto centrinės priėmimo komisijos 2020 m. liepos 7 d. protokole įformintą sprendimą toliau nesvarstyti L. M. kandidatūros, Vilniaus universiteto rektoriaus 2020 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. R-309 „Dėl konkursų eiti profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų pareigas Vilniaus universitete rezultatų“ 2.16 punktą, kuriuo laikytas neįvykusiu 2020 m. skelbtas viešas konkursas eiti profesoriaus pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakultete (profesorius: bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė, 1 etatas), Vilniaus universiteto centrinės priėmimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą siūlyti L. M. skundo netenkinti, Vilniaus universiteto rektoriaus įsakymu ad hoc sudarytos komisijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą siūlyti L. M. skundo netenkinti, Vilniaus universiteto vicerektorės 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus universiteto centrinės priėmimo komisijos sprendimas siūlyti L. M. skundo netenkinti, Vilniaus universiteto rektoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus universiteto rektoriaus įsakymu ad hoc sudarytos komisijos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas siūlyti L. M. skundo netenkinti bei įpareigoti ieškovą viešąją įstaigą Vilniaus universitetą atnaujinti viešo konkurso procedūras eiti profesoriaus pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakultete (profesorius: bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė, 1 etatas) ir jas tęsti nuo L. M., kaip pretendentės, kandidatūros ekspertinio vertinimo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijoje, atliekant vertinimą pagal Vilniaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų 7.4.1.5 punktą, taip pat įvertinant patikslintus L. M. duomenis dėl jos vadovautų doktorantų mokslinių darbų (J. J.. Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys. Teisė, 2019, Nr. 110, p. 80–102; J. J.. Ar pagrįstai verslo sprendimo taisyklė priskiriama prezumpcijos kategorijai? Teisė, 2019, Nr. 112, p. 186–202; E. B.. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateiktos patronuojančios ir dukterinės bendrovės sampratos analizė. Teisė, 2020, Nr. 115, p. 70–85) bei mokslinę publikaciją (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. DGKS-355 darbo byloje Nr. APS-131-18030 laikyti netekusiu galios. Teismas taip pat nusprendė priteisti atsakovei L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto (j. a. k. 211950810) 226,61 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų ir šešiasdešimt vieno euro cento) bylinėjimosi išlaidas; priteisti valstybės naudai iš ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto (j. a. k. 211950810) 10 Eur (dešimties eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

23. Teismas sprendime, įvertinęs viešo konkurso nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. eiti profesoriaus pareigas (bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė) 1 etatas VU Teisės fakultete chronologiją, pažymėjo, kad, vadovaujantis Nuostatų 2 7.4.1.5 punktu, konkurse profesoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti mokslininkai, kurie po daktaro laipsnio jiems suteikimo vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui arba bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos. Taigi, Nuostatų 2 7.4.1.5 punktas įtvirtina du alternatyvius reikalavimus, todėl pretendentui atitikus bent vieną iš šių reikalavimų, jis laikomas atitinkančiu šio punkto minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Tuo tarpu liudytojas G. Š. nepagrįstai teigė, kad Teisės fakultete taikoma tik pirmoji Nuostatų dalis (vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui), kadangi tokio jo teiginio nepatvirtina bylos medžiaga, priešingai, tokį jo teiginį paneigia pačių Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto formuluotė.

24. Įvertinęs Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto reikalavimą, teismas pritarė atsakovės teiginiui, jog ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai jai taikė konkurso sąlygose nenumatytą – papildomą minimalų kvalifikacinį reikalavimą – vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai, kadangi toks ieškovės taikytas reikalavimas nebuvo įtvirtintas konkurso sąlygose. VU Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos pirmininkas vidinėje ieškovo komunikacijoje pripažino, kad ši konkurso sąlyga yra dviprasmiška, nes pačiuose Nuostatuose 2 nėra reikalavimo, kad doktorantas būtų sėkmingai apgynęs daktaro disertaciją, ir komisijos nariai šią konkurso sąlygą aiškina skirtingai – vieni ją sieja su sėkmingu vadovavimu doktorantui, kiti tuo abejoja, nes ši sąlyga Nuostatuose 2 betarpiškai nėra įrašyta. Teismas pažymėjo, kad už konkurso sąlygų aiškumą yra atsakingas konkurso organizatorius, todėl visos abejonės dėl neaiškios sąlygos aiškinamos pretendento naudai, neaiškių konkurso sąlygų rizika tenka konkursą organizavusiai institucijai. Konkurso metu nebuvo užtikrinta, kad pačiam ieškovui neaiški konkurso sąlyga (vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui) būtų aiškinama atsakovės, o ne ją įtvirtinusio ieškovo naudai. Aplinkybė, kad vidinėje ieškovo komunikacijoje jau konkurso eigoje buvo galiausiai nutarta, kaip turi būti vertinama ši sąlyga, nesuteikia teisės ieškovui to panaudoti prieš atsakovę.

25. VU Teisės fakultetas, kuriame atsakovė pretendavo užimti profesoriaus pareigas, papildomų kvalifikacinių reikalavimų nebuvo nustatęs, todėl padarė išvadą, kad ieškovas neteisėtai pritaikė atsakovei konkurso sąlygose nenumatytą papildomą reikalavimą. Ieškovas Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą nepagrįstai aiškino plečiamai, įtraukdamas papildomą reikalavimą, kurio nebuvo konkurso sąlygose.

26. Vertindamas Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto reikalavimą „vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“, teismas nustatė, kad atsakovė teikia informaciją, jog ji vadovavo doktorantų moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, tačiau jai nebuvo suteikta teisė patikslinti (papildyti) duomenis dėl šio reikalavimo tenkinimo, o liudytojas G. Š. parodė, kad nutarus, jog atsakovė neatitinka pirmojo formalaus reikalavimo, dėl kitų reikalavimų komisija toliau nebediskutavo ir nebalsavo, vadinasi, liko neįvertinta ankščiau nurodyta informacija. Be to, liko neįvertinta ir atsakovės bei bendraautoriaus V. M. mokslinė publikacija. Ieškovas, neįvertinęs atsakovės pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto antrąjį alternatyvų reikalavimą, nesilaikė savo paties paskelbtų konkurso sąlygų.

27. Sprendime konstatuota, kad ieškovas nuostatą „vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“ aiškina nepagrįstai siaurinamai, nurodydamas, kad pretendentas, kaip alternatyva, gali būti vadovavęs bet kurios pakopos studentų darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, bet su sąlyga, kad pretendentas nėra vadovavęs doktorantui arba doktorantas nėra baigęs doktorantūros studijų, taip pat nurodydamas, kad pretendentė turėjo būti vadovavusi ne savo doktorantų moksliniams darbams, taip ieškovas iškreipia konkurso sąlygos prasmę, kadangi Nuostatų 2 7.4.1.5 punktas (vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos) apima visų pakopų studentus, tarp jų ir doktorantus. Konkrečios studentų kategorijos, kuriems atsakovė turėjo būti vadovavusi, nebuvo išskirtos.

28. Pažymi, kad E. B. straipsnis žurnalui „Teisė“ įteiktas 2019 m. gruodžio 10 d. (tuo metu baigiasi atsakovės vadovavimas), priimtas spausdinti 2020 m. balandžio 20 d., todėl turi būti įskaičiuotinas. Visgi ieškovas nesudarė galimybės atsakovei patikslinti informaciją dėl šio alternatyvaus reikalavimo tenkinimo, todėl egzistuoja pagrindas atsakovės atitikties Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto reikalavimams vertinimui iš naujo. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad nustatyti procedūriniai pažeidimai, lėmę atsakovės teisių pažeidimą, todėl teismui teikti ieškovo reikalavimai yra atmetami, o atsakovės reikalavimai teikti Darbo ginčų komisijai tenkinami – konkurso rezultatai visoje jų apimtyje pripažįstami negaliojančiais, įpareigojant ieškovą atnaujinti konkurso procedūras.

29. Ieškovas apeliantas VU pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti 2021 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2132-996/2021 bei priimti naują sprendimą bei tenkinant ieškovo ieškinį pripažinti atsakovės L. M. reikalavimą šioje byloje nepagrįstu arba bylą perduoti visa apimtimi pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat reiškia procesinio pobūdžio prašymus: 1) priimti papildomus įrodymus byloje; 2) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) šią bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

30. Pasisakydamas dėl skundžiamo sprendimo motyvo dėl taikyto papildomo minimalaus kvalifikacinio reikalavimo „vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“, VU pažymi, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl mano, kad pretendentei buvo pritaikytas dar vienas – papildomas minimalus kvalifikacinis reikalavimas. Nei Nuostatai, nei Nuostatai 2 neskirsto šiame punkte minimų reikalavimų į papildomus minimalius. Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisija 2020 m. balandžio 22 d. vertinimo formoje, po rubrika „Trumpas komentaras“, be kita ko, konstatavo, kad „pretendentės rezultatai, susiję su dėstymo patirtimi, neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatyto reikalavimo, pagal kurį pretendentė turi būti vadovavusi bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“. Taigi akivaizdu, kad komisija rėmėsi ne kuo nors kitu, o būtent Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto teisės normos formuluote „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“ ir tik pakomentavo šią formuluotę prierašu, kaip suvokia šio punkto turinį, pagal kurį pretendentė turi būti vadovavusi bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai, ir jokiu būdu komisija nesukūrė jokio naujo papildomo minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kuris minimas sprendime. Tokį šios nuostatos aiškinimą patvirtino ir liudytojas G. Š..

31. Nurodo, kad teismas Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą aiškino kaip tęstinį veiksmą – rengimą, o ne baigtinį veiksmą – parengimą, ir tokiu būdu aiškino normą tik vienu aspektu. Mokslo daktaru gali būti tik asmuo, parengęs ir apgynęs disertaciją. Mokslų daktaras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas pabaigus doktorantūros studijas ir apgynus daktaro disertaciją. Nuostatų 2 7.4.1.5 p. turima omenyje pretendento į profesoriaus pareigas vadovavimas bent vieno asmens, kuris jam vadovaujant tapo mokslo daktaru, rengimas. Priešingu atveju, net ir už trumpalaikį, nesėkmingą vadovavimą vieno doktoranto rengimui būtų pasiekiamos profesoriaus pareigos. Pretendentas į profesoriaus pareigas turi būti „sėkmingai vadovavęs mokslo daktaro rengimui“ (t. y. doktorantas, kuriam vadovavo pretendentas, turi būti apsigynęs disertaciją ir būti tapęs mokslo daktaru).

32. Tai, kad Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininkas prof. V. N. asmeniškai dar iki 2020 m. balandžio 22 d. komisijos vertinimo, balandžio 18 d., el. paštu kreipėsi į VU Žmogiškųjų išteklių skyriaus personalo vadybininkę G. L.-G. prašydamas išaiškinti šią nuostatą, nereiškia, kad pačiam ieškovui (VU kaip viešajai įstaigai) ji buvo neaiški, šis asmuo kreipėsi asmeniškai. Į šį paklausimą atsakė tokią kompetenciją turintis Mokslo ir inovacijų departamentas.

33. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neaiški konkurso sąlyga turėtų būti aiškinama atsakovės naudai. VU veikla yra viešojo intereso dalis, visuomenė yra suinteresuota aukšta mokslo ir studijų kokybe. Nuostata turėtų būti aiškinama objektyviai, o ne šališkai.

34. Pažymi, kad tiek Filosofijos, tiek Komunikacijos fakultetas pasirinko redakcijas, kurios yra analogiškos ar labai artimos 2020 m. balandžio 21 d. išaiškinimui. Tuo būdu minėti fakultetai ne nusistatė aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, o faktiškai savo iniciatyva ir išmanymu, siekdami teisinio aiškumo, tik pasitikslino Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto redakciją.

35. Apeliaciniame skunde nurodo, kad 2018 m. lapkričio 20 d. įsigalioję nauji Nuostatai, lyginant su senaisiais Nuostatais 2, numato gerokai aukštesnius minimalius kvalifikacinius reikalavimus pretendentams į profesoriaus pareigybę. Pagal Nuostatų 2 2 priedo 16 punktą profesoriaus pareigas socialinių mokslų srityje siekiančiam užimti mokslininkui jų yra vos vienas – turi būti paskelbęs ne mažiau kaip 8 tarptautinio lygio mokslinius straipsnius recenzuojamuose mokslo leidiniuose, iš jų ne mažiau kaip 3 mokslinius straipsnius tarptautinio lygio leidiniuose. Ir naujuose Nuostatuose yra Kamieninio akademinio padalinio tarybai suteikta teisė teikti Universiteto senatui tvirtinti aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus dalyvaujantiems konkurse pretendentams. Visi panašūs aukštesni minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai prarado galimybę būti taikomais įsigaliojus naujiems Nuostatams, nes buvo suformuluoti ir tvirtinti senųjų Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte reiškiamų reikalavimų pagrindu. Be to, VU senato 2019 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. SPN-46 gerokai iki ginčijamo konkurso paskelbimo tokie ir panašūs aukštesni minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti galiojant seniesiems Nuostatams 2, dar ir formaliai buvo pripažinti netekusiais teisinės galios. Taigi, sprendime remiamasi negaliojančiais vidiniais VU teisės aktais ir įpareigojama vadovautis netekusia galios jų taikymo praktika.

36. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. S-2018-12-4 „Dėl Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų konkursų pareigoms eiti ir atestavimo organizavimo nuostatų patvirtinimo 2.1 punktu“, reglamentuojančiu šių nuostatų įsigaliojimą, iki 2021 m. rugsėjo 1 d. „pereinamuoju laikotarpiu konkursai ir atestacijos vykdomi vadovaujantis šiuo metu galiojančiais minimaliais kvalifikaciniais reikalavimais konkursui ir atestacijai, įtvirtintais Vilniaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus universiteto senato 2013 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. S-2013-8-2 (su vėlesniais pakeitimais), VII skyriuje“. Konkursas Teisės fakultete vyko 2020 m. balandžio 22 d. Taigi, tą dieną vertinant pretendentės L. M. kvalifikacinių reikalavimų įvykdymą buvo galima vadovautis tik Nuostatų 2 VII skyriaus 7.4.1 punkte, tarp jų 7.4.1.5 punkte išdėstyta normos redakcija. Tuo tarpu teismas sprendime laikosi pozicijos, kad nepaisant to, konkurso sąlygose galėjo būti įtvirtintas papildomas minimalus kvalifikacinis reikalavimas – vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai, ir kadangi toks ieškovės taikytas reikalavimas nebuvo įtvirtintas, tai jis taikytas nepagrįstai ir neteisėtai. Tokia pozicija prieštarauja Vilniaus universiteto senato 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. S-2018-12-4 2.1 punktui.

37. Apeliantas taip pat pasisako dėl fakultatyvaus kvalifikacinio reikalavimo „vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“. Nurodo, kad recenzuojamas leidinys yra periodinis, tęstinis arba vienkartinis, turintis ISSN arba ISBN numerį, kuriame mokslo darbai publikuojami remiantis mokslinių recenzentų (peer-review) išvadomis, kurių pateikimas gali būti įrodytas. Dėl leidinio atitikties recenzuojamo leidinio kategorijai sprendžia ekspertų komisijos, publikacija turi būti paskelbta recenzuojamame leidinyje. Atsakovė teigia, kad nebuvo vertinta pagal nagrinėjamą Nuostatų 2 punktą aplinkybė, jog buvo vadovauta doktorantų moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos reikalaujamos 3 (trys) recenzuojamos mokslinės publikacijos. Atsakovės „Pretendento akademinės veiklos apraše“, skiltyje Dėstymo ir vadovavimo studentų darbams patirtis, 8.4 punkte: „Vadovavimas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentams rengiant tiriamuosius darbus, kurių pagrindu parengtos mokslinės publikacijos“, nurodytos tik dvi publikacijos. Prašoma 8.4 punkte pateikti informacija yra aiški ir nėra paaiškinta, kodėl nurodytos publikacijos nebuvo nurodytos laiku. Nė viena iš atsakovės Pretendento akademinės veiklos apraše nurodytų publikacijų nėra išleista recenzuojamame leidinyje, būtent dėl to ši sąlyga nebuvo vertinta.

38. Atkreipia dėmesį, kad tiek pagal Nuostatus 2, tiek Nuostatus tikslinti, keisti ar pildyti pateiktus duomenis (Pretendento akademinės veiklos aprašą) neleidžiama (šiuo atveju po 2020 m. vasario 27 d.).

39. Atsakovė nurodo tris priežastis, kodėl jos manymu komisija privalėjo paprašyti jos patikslinti duomenis. Apelianto teigimu, nebuvo prašoma naujos informacijos, nenurodytos Pretendento akademinės veiklos apraše, o tikslinama nurodytoji. Tai buvo atlikta siekiant išvengti šališkumo, nes tai pirmas atvejis, kuomet pretenduoja neturintis apsigynusio doktoranto pretendentas, taigi buvo paprašyta oficialios pozicijos iš atitinkamų universiteto atstovų. Pagal teismų praktiką, darant analogiją su viešaisiais pirkimais, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų. Pažymi, kad tikslinama buvo ne nauja informacija, o informacija, pateikta apraše. Byloje nėra nė vieno įrodymo ar paaiškinimo, liudijančio priežastis, kurios atsakovei sutrukdė pateikti jos minimus procesiniuose dokumentuose straipsnius „Pretendento akademinės veiklos apraše“ skiltyje „Dėstymo ir vadovavimo studentų darbams patirtis“, 8.4 punkte: „Vadovavimas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentams rengiant tiriamuosius darbus, kurių pagrindu parengtos mokslinės publikacijos“. Tai liudija faktą, jog pati atsakovė net neketino dalyvauti konkurse pagal šį fakultatyvų kvalifikacinį reikalavimą.

40. Apeliantė nurodo vieną naują publikaciją, kuri pagal leidinio metriką priimta spaudai tik 2021 m. balandžio 20 d., taigi nepateko į laikotarpį, iki kurio turėjo būti pateikiami duomenys (2020 m. vasario 27 d.). Straipsnio atidavimas (įteikimas) rankraščio spaudai dar nereiškia kad jis bus/yra priimtas. Atsakovės doktorantų parengtos mokslinės publikacijos, remiantis Vilniaus universiteto senato 2017 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. S-2017-10-3 patvirtintais Vilniaus universiteto Mokslo doktorantūros reglamento 36.2 punktu, pagal kurį doktoranto vadovas tik „peržiūri ir, esant reikalui, teikia išvadas dėl doktoranto publikacijų publikavimo“, neapima ir nepatenka į Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto (fakultatyvaus minimalaus kvalifikacinio reikalavimo) apimtį: „vadovavo <...>“, tai paaiškino ir byloje apklaustas liudytojas.

41. Teigia, kad teismo įpareigojimas atnaujinti viešo konkurso procedūras ir jas tęsti nuo L. M., kaip pretendentės, kandidatūros ekspertinio vertinimo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijoje, atliekant vertinimą pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, prieštarauja vidiniams VU teisės aktams. Nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisiją ne atlikti patikrinimą akademinės veiklos atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, o tęsti ekspertinį vertinimą pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, o tai nepatenka į ekspertinio vertinimo sampratą ir eigą pagal Nuostatų 15, 17 ir tolesnius punktus. Be to, teismas įpareigojo Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijoje atlikti vertinimą tik pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, kai tuo tarpu padalinio komisijos ekspertinis vertinimas apima vertinimą pagal Nuostatų 60 p. 7 konkursinius vertinimo kriterijus. Pretendentų akademinės veiklos atitikties minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams konkursui patikrinimas ir komisijos ekspertinis vertinimas yra skirtingi konkurso etapai (Nuostatų 11 p.), tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Pastebėtina ir tai, kad po 2021 m. rugsėjo 1 d. naujo vertinimo atlikti neįmanoma ir praktiškai, nes nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. visa apimtimi įsigaliojo nauja minimalių kvalifikacinių reikalavimų redakcija vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. S-2018-12-4.

42. Teismas nepasisakė dėl ieškovo teiginių bylos nagrinėjimo metu, kurie buvo išsakyti dėl VU kaip aukštosios mokyklos autonomijos, ir kad šis faktorius yra reikšmingas vertinant bylos aplinkybes. Vadovaujantis įstatymų ir Konstitucinis Teismo nutarimų nuostatomis VU Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisija, kaip Rektoriaus įgaliota kolegiali institucija, 2020 m. balandžio 22 d. vertindama pretendentę L. M., turėjo diskreciją savarankiškai kolegialiai spręsti, ar pretendentės rezultatai, susiję su dėstymo patirtimi, atitinka, ar neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatytą reikalavimą. Du nariai susilaikė, kiti septyni buvo prieš. Visa tai liudija, kad vertinimo procedūra ir jos rezultatas atitiko komisijos kompetenciją ir turimus įgaliojimus.

43. Teismas sprendime nesigilino, ar tariamai nustatyti procedūriniai pažeidimai lėmė pretendentės nesėkmę konkurse, ar pretendentė turėjo galimybę laimėti konkursą ir jos neteko. Nebuvo atsižvelgta į liudytojo Priėmimo-atestacijos komisijos nario prof. habil. dr. G. Š. parodymus, kad to nebūtų pakakę, ir kad komisijos darbe nebuvo iki šiol atvejo, jog vien už vadovavimą doktorantui ar už vien vadovavimą studentų baigiamiesiems būtų suteiktos profesoriaus pareigos. Vidiniame VU teisės akte aiškiai pasisakyta dėl sąsajos tarp dalyvavimo konkurse ir galimybės jį laimėti. Taigi neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp tariamai nustatytų procedūrinių pažeidimų ir pretendentės nesėkmės konkurse.

44. Atsakovė L. M. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo netenkinti prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei nepriimti naujų įrodymų.

45. Ieškovas netinkamai taikė Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto pirmąjį alternatyvų reikalavimą „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“ ir neteisėtai atsakovei pritaikė viešo konkurso sąlygose nenumatytą papildomą reikalavimą „vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“. Tuo tarpu ieškovas klaidingai aiškino ir taikė Nuostatų 2 7.4.1.5 p. pirmą alternatyvų reikalavimą „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“, nes galiausiai jį pritaikė, lyg jis reikalautų „vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“. Ginčas kilęs ne dėl ieškovo diskrecijos vertinti laikantis viešo konkurso sąlygų, bet dėl to, kad ieškovas nesilaikė viešo konkurso sąlygų ir pritaikė papildomą reikalavimą, kurio nebuvo iš anksto paskelbtose konkurso sąlygose. Mokslo daktarui nėra vadovaujama, vadovaujama doktorantui. Reikalavimas „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“ reikštų vadovavimą mokslo daktaro (kuriam vadovavimas nereikalingas) rengimui, kuris nėra užbaigtas.

46. Nurodo, kad VU Teisės fakultetas nebuvo pasitvirtinęs aukštesnių nei minimalūs reikalavimų, tai patvirtino ir liudytojas G. Š.. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto taryba turėjo teisę teikti Senato komisijai tvirtinti aukštesnius nei Nuostatuose 2 nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir nustatyti pretendentams specialius konkursinius reikalavimus, kurie turi būti įtraukti į konkurso sąlygas. Ieškovas papildomų reikalavimų konkurso sąlygose nenustatė, tačiau pretendentei taikė papildomą reikalavimą, kurio nebuvo viešo konkurso sąlygose „vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“.

47. Pažymi, kad pretendentai turėjo pateikti akademinės veiklos aprašą anglų kalba pagal ieškovo parengtą formą ir nurodyti joje ieškovo reikalaujamą informaciją. Aprašo, kurį parengė pats ieškovas, formoje nebuvo reikalavimo nurodyti informaciją apie sėkmingai apgintas disertacijas ar ją atskirai išskirti.

48. Nuostatų 2 7.4.1.5 punktu siekiama rodyti pretendento gebėjimus ugdyti mokslininkus, o ne garantuoti, kad doktorantas sėkmingai apsigins daktaro disertaciją. Šios nuostatos aiškinimas ieškovo nurodytu būdu iš esmės reikštų, kad reikalaujama atlikti tai, kas yra neįmanoma (pvz., dėl vadovaujamo doktoranto šeimyninių aplinkybių, ligos, mirties ar kt. nuo vadovo nepriklausančių aplinkybių).

49. Pasisakydama dėl reikalavimo „vadovavo bet kurios pakovos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“ atsakovė nurodo, kad šie reikalavimai yra alternatyvūs, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad šis reikalavimas yra fakultatyvus. Ieškovas apskritai nevertino atsakovės kaip pretendentės kandidatūros atitikties pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto antrąjį alternatyvų reikalavimą, nors turėjo, be to, klaidingai aiškina ir taiko šį alternatyvų reikalavimą.

50. Ieškovas neginčijo, kad nesuteikė atsakovei galimybės patikslinti informacijos dėl Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatyto alternatyvaus reikalavimo, šioje ginčo dalyje ieškovas argumentų iš esmės neteikė ir nepaneigė savo pareigos prašyti pretendentės patikslinti (papildyti) pateiktą informaciją apie atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams.

51. Pasisakydama dėl to, kad atsakovė apraše nedetalizavo jos vadovautų doktorantų straipsnių, pažymi, kad informacija apie šias publikacijas yra faktiškai pateikta ir yra iš kelių akademinės veiklos aprašo akademinės veiklos aprašo grafų: 1) kadangi atsakovė buvo doktorantų J. J. ir E. B. mokslinė vadovė, ji vadovavo, be kita ko, ir moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos šios trys recenzuojamos mokslinės publikacijos (J. J.. „Verslo sprendimo taisyklės taikymo priežastys“. 2019, Teisė, Nr. 110, p. 80-102; J. J.. „Ar pagrįstai verslo sprendimo taisyklė priskiriama prezumpcijos kategorijai?“ 2019, Teisė, Nr. 112, p. 186-202; E. B.. „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateiktos patronuojančios ir dukterinės bendrovės sampratos analizė“, Teisė, 2020, Nr. 115, p. 70-85; 2) aprašą patikslinus (papildžius) atsakovės nurodyta informacija, ši informacija vertinama kartu su esančia akademiniame apraše. Informacija apie ketvirtą recenzuojamą mokslinę publikaciją yra pateikta akademinės veiklos aprašo 1 priedo 4 punkte – publikacijų sąraše (susijusi su ne atsakovės vadovaujamu doktorantu) ((duomenys neskelbtini)). Nuostatų 1 priede pateiktoje Pretendento akademinės veiklos aprašo formoje, kurią parengė ieškovas, nebuvo išskirta grafa, kurioje būtų nurodytos publikacijas pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto antrąjį alternatyvų reikalavimą. Ieškovo liudytojas G. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl ieškovo parengta aprašo forma neturėjo tokios grafos.

52. Ieškovas ieškinyje naujai iškėlė abejonę dėl atsakovės vadovautų doktorantų paskelbtų mokslinių publikacijų skaičiaus, klaidingai teigdamas, kad atsakovė vis tiek neturi reikiamo vadovautų publikacijų skaičiaus pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte numatytą alternatyvų reikalavimą (nors ieškovas dar nėra atlikęs atsakovės kandidatūros atitikties Nuostatų 2 punkte nurodytam antram alternatyviam reikalavimui vertinimo ir tokių abejonių nekėlė nei ginčą nagrinėjant DGK, nei vidine pretenzine tvarka).

53. Pasisakydama dėl E. B. publikacijos įskaičiavimo, pažymi, kad ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka dėl E. B. publikacijos įskaičiavimo, laiko, kad vadovavimas baigiasi, kai publikacija yra priimta spaudai (2020 m. balandžio 20 d.), ir tai grindžia naujomis aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovas į šią aplinkybę neatsikirtinėjo. Kadangi ieškovas ieškinyje suklydo dėl publikacijų skaičiaus, atsiliepime atsakovė ir nurodė, kad akademinės veiklos aprašą patikslinus atsakovės nurodyta informacija dėl trijų jos vadovaujamų doktorantų publikacijų, ši informacija vertinama kartu su esančia akademinės veiklos apraše. Tai reiškia, kad ieškovas turi vertinti inter alia atsakovės akademinės veiklos aprašo priedo Nr. 1 4 punkte nurodytą atsakovės ir bendraautoriaus V. M. mokslinę publikaciją. Net ir neatsižvelgiant į šią E. B. publikaciją, vis tiek publikacijų yra ne mažiau kaip trys.

54. Pagal tą patį Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą vienu atveju informaciją, pateiktą pagal paties ieškovo parengtą formą, ieškovas tikslinosi (dėl sėkmingai apgintos disertacijos), o kitu (dėl 3 publikacijų pagal alternatyvų reikalavimą) ne, taigi ieškovas savo nuožiūra ir iniciatyva dėl nesuprantamų priežasčių tikslinosi apraše nurodytą informaciją tik iš dalies. Informaciją apie atitikimą Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto antram reikalavimui turi pats ieškovas, ir ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Ieškovas nesudarė galimybės atsakovei patikslinti (papildyti) duomenų dėl šio alternatyvaus reikalavimo tenkinimo, nors atsakovė ir prašė. Tokia pareiga ieškovui kilo kaip potencialiam darbdaviui.

55. Atsakovė nurodo, kad ieškovas nepagrįstai dėl sąlygų tikslinimo vadovavosi teismų praktika, suformuluota viešųjų pirkimų bylose. Atsakovės teigimu, galima atsižvelgti tik į teismų praktiką, suformuotą viešųjų pirkimų bylose aiškinant reikalavimus tiekėjams, o ne reikalavimus pasiūlymui, kaip ja remiasi apeliaciniame skunde ieškovas.

56. Ieškovas laikosi pozicijos, kad pretendentas, kaip alternatyva, gali būti vadovavęs bet kurios pakopos studentų darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos, bet su sąlyga, kad pretendentas nėra vadovavęs doktorantui arba doktorantas nėra baigęs doktorantūros studijų. Taip pat tam, kad pretendentė tenkintų minimalų kvalifikacinį reikalavimą, ji turėjo būti vadovavusi ne savo doktorantų moksliniams darbams, o kurių nors studentų darbams, kurie paskelbti kaip mokslinės publikacijos. Šią sąlyga ieškovas nepagrįstai aiškina siaurinamai. Be to, šiame Nuostatų 2 punkte konkrečios studentų kategorijos, kuriems turėtų būti vadovauta, nėra išskirtos. Vadovavimas moksliniams darbams apima ir doktorantų, kurių vadovė atsakovė buvo, ir doktorantų, kurių vadovė ji nebuvo.

57. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į kitus procedūrinius pažeidimus. Atskirai raštu užpildyta tarptautinės ekspertės vertinimo forma turėjo būti pateikta iki Padalinio komisijos posėdžio, o Padalinio komisija savo vertinimą turėjo atlikti posėdžio metu (Nuostatų 17 p.). Tačiau abu vertinimai iš esmės identiški. Užsienio ekspertė rėmėsi konkurso sąlyga – Nuostatų 2 punktu ir nurodė, kad turėjo būti vadovauta bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai, nors tokios formuluotės nėra nei lietuviškame Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte, nei ieškovo kartu su konkurso dokumentais paskelbtame jo vertime į anglų kalbą. Ieškovo darbuotojo nuomonė dėl ginčo nuostatos aiškinimo (vadovavimo doktorantams) Padalinio komisijos pirmininkui buvo pateikta 2020 m. balandžio 21 d. 17.04 val., o Padalinio komisijos posėdis vyko 2020 m. balandžio 22 d. Padalinio komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu. Tačiau įrodymų, kad tarptautinės ekspertės vertinimas buvo pateiktas iki komisijos posėdžio, ieškovas nepateikė. Taigi, ieškovas nepaneigė aplinkybių dėl skaidrumo principo pažeidimo. Padalinio komisija turėjo veikti savarankiškai ir sprendimą dėl pretendentės kandidatūros atitikties Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto pirmajam alternatyviam reikalavimui priimti nepriklausomai, tačiau taip neveikė, nes dėl pirmojo alternatyvaus reikalavimo (vadovavimo doktorantams) rėmėsi ieškovo darbuotojo, kuris nėra Padalinio komisijos narys, 2020 m. balandžio 21 d. nuomone. Konkurso procedūros vyko iki 2020 m. liepos 1 d, ir jų metu priimami 3 sprendimai – Padalinio komisijos, Centrinės priėmimo komisijos ir Rektoriaus. Dar tik priėmus pirmąjį sprendimą, vykstant konkurso procedūroms, joms nepasibaigus, atsakovei buvo pranešta, kad jai konkursas pasibaigė, nurodo ir daugelį kitų procedūrinių pažeidimų.

58. Pasisakydama dėl kitų ieškovo argumentų, nurodo, kad universiteto autonomija nėra absoliuti, o šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl procedūrinių viešo konkurso pagrindu įsidarbinti pagal darbo sutartį pažeidimų, kurie nulėmė atsakovės teisių pažeidimą. Savo ruožtu, DGK išnagrinėjo jai žinybingą ginčą. Ieškovas nepagrįstai ginčija teismo įpareigojimą atnaujinti viešo konkurso procedūras. Ieškovas, pažeidęs konkurso įtvirtintą tvarką, turi atlikti veiksmus, kurie šią tvarką atitiktų. Konkurso procedūros turi būti atnaujintos nuo to etapo, kur buvo padaryti pažeidimai. Atnaujinus konkurso procedūras, Padalinio komisija turi iš naujo atlikti pretendentės kandidatūros ekspertinį vertinimą pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą. Kaip matyti iš konkurso medžiagos, tik šio Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto netinkamas taikymas lėmė Padalinio komisijos netinkamą atsakovės kandidatūros įvertinimą: Padalinio komisijos protokole nurodyta: „Posėdžio pirmininkas siūlo balsuoti už tai, kad pretendentė L. M. nerekomenduojama eiti profesoriaus pareigas, nes neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5. punkte numatyto privalomo reikalavimo. Ieškovo procedūriniai pažeidimai dėl viešo konkurso pagrindu įsidarbinti pagal darbo sutartį profesoriaus pareigybei dalyvavusios atsakovės kaip pretendentės teisių pažeidimo lėmė, kad ieškovas klaidingai sprendė, jog atsakovė neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto nuostatų, nors iš tikrųjų yra priešingai. Paaiškina, kad atlikusi atsakovės kandidatūros vertinimą pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą ir tokiu būdu turėdama vertinimą visumoje (t. y. Dėstymo patirties dalyje – trūkstamą dalį dėl atitikties Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto reikalavimams), Padalinio komisija priims atitinkamą sprendimą, jį pateiks Centrinei komisijai.

59. Nurodo, kad tai, kad procedūriniai pažeidimai šiame konkurse lėmė, kad ieškovas klaidingai sprendė, jog atsakovė neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto nuostatų, patvirtina atsakovės kandidatūros vertinimas. Padalinio komisijos atsakovės kaip pretendentės akademiniai pasiekimai akademinės veiklos vertinimo formoje buvo įvertinti iš esmės gerai ir labai gerai, išskyrus dėstymo patirtis, dėl ko ir vyksta ginčas.

60. Pažymi, kad pretendento kvalifikacinė atitiktis vertinama pagal Nuostatų 2 VII skyriaus 7.4.1.5 punkte nurodytus reikalavimus. Atnaujinus konkurso procedūras, konkurso teisiniai santykiai taip pat tęsiami taikant kvalifikacinius reikalavimus, kurie buvo nurodyti šiam konkursui, t. y. pagal nustatytus Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte. Todėl ieškovo argumentai dėl naujų kvalifikacinių reikalavimų, kurie taikytini organizuojant naujus konkursus 2022 metais, nėra susiję su šiuo ginču ir nėra teisiškai reikšmingi.

61. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas patikslintu ieškiniu iš dalies nesutiko su DGK 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. DGKS- darbo byloje Nr. APS-131-18030, tik ta apimtimi, kiek tai susiję su viešo konkurso rezultatų pripažinimu negaliojančiais, ir prašė atsakovės reikalavimą pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais laikyti nepagrįstu. Likusioje dalyje DGK sprendimas nebuvo apskųstas, todėl ta apimtimi, kiek tai susiję su viešo konkurso procedūrų atnaujinimu, DGK sprendimas įsiteisėjo ir turi būti vykdomas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

62. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

63. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje ginčas kilo dėl viešo konkurso sąlygų profesoriaus pareigoms užimti vertinimo.

Dėl naujų įrodymų ir papildomų paaiškinimų prijungimo

64. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).

65. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Tačiau naujų įrodymų teikimo draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

66. Ieškovas apeliantas pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus – VU senato 2019 m. birželio 11 d. nutarimą Nr. SPN-46 Dėl Vilniaus universiteto senato komisijos 2014 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. SK-2014-4-2 „Dėl aukštesnių, nei numatyti Vilniaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatuose, kvalifikacinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų nustatymo“ 3 punkto ir Vilniaus universiteto senato 2015 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. S-2015-1-2 „Dėl aukštesnių, nei numatyti Vilniaus universiteto pedagoginio ir mokslo personalo atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo nuostatuose, kvalifikacinių dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų nustatymo“ pripažinimo netekusiais galios“ ir pažymą dėl 2019 ir 2020 metais priimtų ir atmestų straipsnių.

67. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, taip pat dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti, VU senato 2019 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. SPN-46 egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į tai, kad įrodymų rinkimas, teikimas ir tyrimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šiuos įrodymus privalėjo pateikti laiku. Tokia pati išvada darytina ir dėl 2021 m. rugsėjo 3 d. pažymos „Dėl 2019 ir 2020 metais priimtų ir atmestų straipsnių“. Apeliantas neteisus teigdamas, kad toks teismo motyvas buvo siurprizinis, kadangi ginčo dėl to byloje iki sprendimo net nebuvo. Tiek ieškovas ieškinyje šią aplinkybę nurodė, tiek atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį būtent ir rėmėsi viena iš šių aplinkybių, kad E. B. straipsnis irgi yra įskaičiuotinas, jo straipsnis įteiktas žurnalui „Teisė“ 2019 m. gruodžio 10 d. ir priimtas spausdinti 2020 m. balandžio 20 d. (atsiliepimo į patikslintą ieškinį 41 punktas), ieškovas galėjo ir turėjo pareigą į šią aplinkybę atsikirsti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas šios aplinkybės vertinimas negali būti laikomas netikėtu. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas motyvuotai nepagrindė, dėl kokios priežasties pastarąjį įrodymą pateikė tik dabar, prašymas netenkintinas.

68. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. lapkričio 8 d. taip pat gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai, kuriuose iš esmės atsikertama į atsakovės atsiliepimo argumentus. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu ji realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesą reglamentuojančių normų. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. lapkričio 8 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai dėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą, t. y. teikiamas atsiliepimas į atsiliepimą, nors tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka būdo civilinio proceso įstatymas nenumato (CPK 318 straipsnis). Pažymėtina, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų turinio, ieškovas šiais paaiškinimais, atsikirsdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, iš esmės siekia išplėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujais motyvais. Atsižvelgiant į tai, ieškovo rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

69. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), o žodinis jo nagrinėjimas galimas tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokio proceso būtinumą, t. y. toje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos išskirtinumą, objektyviai lemiantį žodinio proceso poreikį (CPK 322 straipsnis). Ir nors byloje dalyvaujantys asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali prašyti žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Esminė aplinkybė nusprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo įprastos (rašytinės) bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme formos, yra nagrinėtino klausimo ir tirtinų aplinkybių pobūdis, dėl kurio tam tikrais atvejais tinkamai išnagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka nėra įmanoma.

70. Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja su Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo praktika, pagal kurią tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas siekdamas veiksmingo teisingumo vykdymo bylą gali išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais); taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti – dėl specialių proceso bruožų, sprendžiamų klausimų pobūdžio rašytinis procesas gali būti pateisinamas aukštesnės instancijos teismuose, jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Oganova prieš Gruziją, Nr. 25717/03, 27, 28 punktai), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l 28-469/2017).

71. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodamas tuo, kad byla didelės apimties, todėl bus operatyviau atskleista bylos esmė, dalis ieškovo argumentų buvo netirta ir nevertinta (pavyzdžiui, dėl ginčo žinybingumo DGK, dėl atsisakymo kviesti liudyti VU Mokslo ir inovacijų departamento direktorę V. L., kuri 2020 m. balandžio 21 d. atsakė į Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininko prof. V. N. paklausimą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus anksčiau pateiktus išaiškinimus dėl žodinio bylos nagrinėjimo, šiuo atveju neegzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurios pateisintų žodinio bylos nagrinėjimo poreikį. Šalys daug kartų teikė procesinius dokumentus su paaiškinimais ir įrodymais, detaliai suformulavo savo pozicijas, kurios buvo išsakytos tiek DGK, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme vykusių teismo posėdžių metu ir teismo įvertintos, o apelianto nurodomi argumentai visiškai gali būti įvertinti apeliacinį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl ginčo esmės

72. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VU rektorius 2020 m. sausio 23 d. priėmė įsakymą Nr. R-37 „Dėl konkurso paskelbimo eiti dėstytojų pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakultete“, kuriuo, be kita ko, paskelbė viešą konkursą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. eiti profesoriaus pareigas (bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė) 1 etatas VU Teisės fakultete, į kurį 2020 m. vasario 26 d. iškėlė savo kandidatūrą atsakovė.

73. Ekspertinį vertinimą atlikusios VU Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos 2020 m. balandžio 22 d. parengtoje Pretendento akademinės veiklos vertinimo formoje konstatuota, kad atsakovės rezultatai, susiję su dėstymo patirtimi, neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5 punkte įtvirtinto reikalavimo – vadovavo bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai arba kitų mokslinių darbų, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos.

74. VU Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisija 2020 m. balandžio 22 d. nutarė, kad L. M. nerekomenduojama eiti profesoriaus pareigas (2020 m. balandžio 28 d. protokolas Nr. (5.1 E)220000-KT-17).

75. VU centrinė priėmimo komisija 2020 m. liepos 7 d. konstatavo, kad atsakovė neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų profesoriaus pareigoms ir toliau nesvarstoma (2020 m. liepos 7 d. protokolas Nr. (1.22 E)14600-V-271).

76. VU rektorius 2020 m. liepos 13 d. priėmė įsakymą Nr. R-309 „Dėl konkursų eiti profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų pareigas Vilniaus universitete rezultatų“, kurio 2 punktu, be kita ko, nustatė, kad 2020 m. skelbtas viešas konkursas eiti profesoriaus pareigas (bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė) 1 etatas VU Teisės fakultete laikomas neįvykusiu.

77. 2020 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė skundą VU centrinei priėmimo komisijai dėl VU Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos galimai padarytų procedūrinių pažeidimų konkurse profesoriaus pareigoms (profesorius: bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė, 1 etatas) užimti.

78. 2020 m. liepos 21 d. atsakovė pateikė skundą rektoriaus įsakymu ad hoc sudaromai komisijai dėl VU centrinės priėmimo komisijos galimai padarytų procedūrinių pažeidimų konkurse profesoriaus pareigoms (profesorius: bendrovių teisė, ES ir lyginamoji bendrovių teisė, 1 etatas) užimti.

79. 2020 m. rugpjūčio 3 d. VU centrinė priėmimo komisija siūlė atsakovės skundo netenkinti, dokumentą (2020 m. rugpjūčio 7 d. protokolą Nr. (1.22 E)14600-KT-92) patvirtino vicerektorė.

80. 2020 m. rugpjūčio 8 d. rektoriaus įsakymu ad hoc sudaryta komisija 2020 m. rugpjūčio 6 d. siūlė atsakovės skundo netenkinti, dokumentą (2020 m. rugpjūčio 12 d. protokolą Nr. (1.27 E)11500-KT-96) patvirtino rektorius.

81. L. M. 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais ir konkurso procedūrų atnaujinimo. Darbo ginčų komisija sprendimu atsakovės prašymą patenkino. VU, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Dėl minimalaus reikalavimo „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“

82. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo šio reikalavimo vertinimu, nurodo šiuos nesutikimo argumentus: 1) Nuostatai nenumato jokių papildomų reikalavimų, vertinant pretendentės atitiktį buvo tik pakomentuota ši formuluotė prierašu, kaip suvokiamas šio punkto turinys; 2) teismas nepagrįstai įvertino šį reikalavimą, kadangi turima omenyje vadovavimas rengiant bent vieną asmenį, kuris kandidatui vadovaujant tapo mokslo daktaru; 3) Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininko kreipimasis prašant išaiškinti šią nuostatą nereiškia, kad pačiam VU ji buvo neaiški; 4) nuostata neturėtų būti aiškinama atsakovės naudai.

83. Pažymėtina, kad ginčas yra kilęs dėl Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto dalies („vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“) aiškinimo. VU teigia, kad šis punktas turėtų būti aiškinamas kaip vadovavimas apsigynusio mokslo daktaro rengimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pateikiamas aiškinimas nėra pagrįstas, o yra išimtinai naudingas tik apeliantui. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad Nuostatai nenumato jokių papildomų reikalavimų, apie kuriuos kalba tiek atsakovė, tiek sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas. Pripažintina, kad tai ne papildomas reikalavimas, tačiau tai pačiai Nuostatų 2 7.4.1.5 sąlygai ją nepagrįstai plečiamai aiškinant suteikta visai kita prasmė, negu kad jos pirminė prasmė paskelbiant viešąjį konkursą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vėliau konkurso eigoje šią sąlygą išaiškinus ir pritaikius taip, kad jau sukuriamas reikalavimas vadovauti apsigynusio mokslo daktaro rengimui, pažeidžiama ir iškreipiama nuostata, įtvirtinta skelbiant viešąjį konkursą.

84. Teisės nuostatų aiškinimą „pagal apimtį“ yra įprasta skirstyti į adekvatų, siaurinamąjį ir plečiamąjį. Adekvatus teisės aiškinimas yra pažodinis, o plečiamasis arba siaurinamasis – atitinkamai išplečia arba susiaurina pažodinį teksto supratimą. Padarius išvadą, jog Nuostatos 7.4.1.5 punkto sąlyga gali būti aiškinama „ne autentiškai“, o siaurinama arba plečiama, tai reikštų, jog toks aiškinimas ne atskleidžia, o keičia sąlygos turinį, toks aiškinimas neatitiktų teisės aiškinimo sampratos ir paskirties. Pasitelkiant tokį nuostatų aiškinimą galima išreikšti platesnę (plečiamasis teisės aiškinimas) arba siauresnę (siaurinamasis teisės aiškinimas) teisės normą, nei tikėtasi, tačiau teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad toks plečiamasis arba siaurinamasis aiškinimas yra ir turi būti tik išimtinis dalykas. Teismų praktikoje taip pat pateikiamas išaiškinimas, ribojantis plečiamojo aiškinimo galimybę, nurodant, kad kai teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs ir reiškia, jog kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1007-822/2016).

85. Šiuo atveju, teismo vertinimu, VU pateiktas plečiamasis nuostatos aiškinimas kaip vadovavimas bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai iš esmės pakeičia ir iškreipia pradinės nuostatos, nurodytos organizuojant viešąjį konkursą, prasmę, nepagrįstai de facto įtvirtinant naujus reikalavimus atsakovei. Negalima pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, neva kad Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisija 2020 m. balandžio 22 d. vertinimo formoje, po rubrika „Trumpas komentaras“, be kita ko, konstatavo, kad „pretendentės rezultatai, susiję su dėstymo patirtimi, neatitinka Nuostatų 2 7.4.1.5. punkte numatyto reikalavimo, pagal kurį pretendentė turi būti vadovavusi bent 1 sėkmingai apgintai daktaro disertacijai“ ir tokiu būdu tik pakomentavo šią formuluotę prierašu, kaip suvokia šio punkto turinį, kadangi būtent atlikę tokį vertinimą plečiamai išaiškino šią nuostatą, o tai tiesiogiai užkirto kelią pretendentei tolesnėms vertinimo procedūroms.

86. Nors apeliantas teigia, kad jam pastarasis reikalavimas buvo aiškus ir suprantamas, tačiau tai laikytina gynybine apelianto pozicija, kurią byloje esantys įrodymai paneigia. Teisės fakulteto Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininkas prof. V. N. 2020 m. balandžio 18 d. el. paštu kreipėsi prašydamas išaiškinti šią nuostatą. Apeliantas deklaratyviai teigia, kad toks kreipimasis buvo asmeniškas, niekaip nepagrindžiantis, kad apeliantui buvo kilę neaiškumų. Visų pirma, pagrįstai abejotina, kad atliekant atitikties vertinimo procedūras būtų kreipiamasi kokiais nors kitais tikslais, o ne aiškinantis, kaip vertinti pretendentės atitiktį minimaliems reikalavimams. Minėtame elektroniniame laiške V. N. prisistato Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininku (kuri ir vertino atsakovės atitiktį minimaliems reikalavimams), nurodo, kad „Komisijoje susidūrėme su vienos iš konkursų nuostatų taisyklės dviprasmiškumu <...> pačiuose nuostatuose nėra numatyta, kad šis vadovavimas turi būti sėkmingas, t. y., kad doktorantas būtų sėkmingai apsigynęs daktaro disertaciją <...>. Dalis komisijos narių teigia, kad šią nuostatą aiškina siedami vadovavimą būtent su sėkmingu vadovavimu. Kita komisijos dalis dėl tokio aiškinimo abejoja, kadangi nuostatuose ši sąlyga betarpiškai nėra įrašyta. Šis įrodymas expressis verbis patvirtina, kad pačiam atsakovui, kaip konkurso organizatoriui, minėta sąlyga kėlė neaiškumų. Teiginys, kad šiuo atveju V. N. kreipėsi asmeniškai, neatitinka paties elektroninio laiško turinio, kuriame nurodyta, kad komisijai kilo neaiškumų (o jis kreipiasi būdamas pirmininku), akivaizdaus jo rašymo tikslo, todėl laikytinas deklaratyviu.

87. Teismo vertinimu, kad pastaroji nuostata suformuluota nekorektiškai, patvirtina ir kaip pavyzdys pateikti kitų VU Filosofijos ir Komunikacijos fakultetų nusistatyti reikalavimai, skambantys taip: „kad asmuo, pretenduodamas į profesoriaus pareigybę, turėjo būti vadovavęs bent vieno mokslo daktaro parengimui“, „kad asmuo, pretenduodamas į profesoriaus pareigybę, turėjo būti vadovavęs doktorantams ir parengęs bent vieną mokslo daktarą“. Kaip matyti, pastarosios kitų fakultetų nuostatos šiuo aspektu yra aiškiai suformuluotos, nekeliančios abejonių, kad asmuo turi būti vadovavęs apsigynusiam disertaciją asmeniui, tuo tarpu VU, kaip viešojo konkurso organizatoriui, tenka pareiga laikytis savo paties viešajame konkurse paskelbtų reikalavimų bei prisiimti iš jo nekorektiškos formuluotės kylančią riziką, priešingi apelianto argumentai vertintini kaip siekis išvengti neigiamų padarinių.

88. Apeliantas taip pat teigia, kad pastarąjį reikalavimą būtina vertinti sisteminiu, loginiu būdu, pateikia tiek mokslo daktaro, tiek disertacijos apibrėžimus, pateikia hipotetinę situaciją, jog nebūtų proporcinga profesoriaus laipsnį suteikti asmeniui, kuris vieną dieną gali vadovauti doktorantui, tačiau atitikti minimalų reikalavimą. Šiuo atveju visiškai pritartina atsakovės pateiktam alternatyviam pavyzdžiui, jog doktorantas disertacijos gali ir neapsiginti dėl subjektyvių, asmeninių priežasčių, pvz., nesėkmės, motyvacijos ar galimybių trūkumo, pasirinkimo, šeiminių priežasčių, todėl lygiai taip pat nebūtų teisinga pretendento atžvilgiu užkirsti jam kelią kandidatuoti į profesoriaus postą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad antroji situacija būtų akivaizdžiai neteisingesnė ir labiau neproporcinga. Pasisakant dėl apelianto versijos, pakartotinai pažymėtina, kad jo nurodoma situacija išvengtina pasitvirtinus aukštesnius nei minimalūs reikalavimus kandidatuojant į profesoriaus poziciją, bei korektiškai, aiškiai formuluojant reikalavimus, o ne konkurso eigoje juos aiškinant sau priimtinu būdu.

89. Taip pat visiškai nepagrįstas apelianto nesutikimas su šios nuostatos aiškinimu atsakovei palankiu būdu, kadangi šiuo atveju atsakovė, potenciali darbuotoja, yra ne tik kad silpnesnė ikisutartinių darbo santykių šalis, tačiau silpnesnė ir tuo aspektu, kad ne ji rengė, ne ji siūlė konkurso sąlygas, be to, pats apeliantas pateikia ne objektyvų, o sau palankų, plečiamą šios nuostatos vertinimą.

90. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino tikrąją sąlygos „vadovavo bent vieno mokslo daktaro rengimui“ prasmę, teisingai ją išaiškino. Kiti argumentai, susiję su šios nuostatos aiškinimu, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Atsižvelgiant į tai, su šiuo reikalavimu susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

91. Apeliantas, grįsdamas poreikį apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, kad tokiu būdu galėtų būti apklausiama VU Mokslo ir inovacijų departamento direktorė V. L., kuri 2020 m. balandžio 21 d. atsakė į Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininko prof. V. N. paklausimą ir teikė Nuostatų 2 7.4.1.5 punkto išaiškinimą, nurodydama, kad „šiame punkte kalbama ne apie vadovavimą doktorantui, bet apie vadovavimą mokslo daktaro rengimui. Juo doktorantas tampa sėkmingai baigęs studijas ir apsigynęs disertaciją. Tad pirmoji šio punkto dalis traktuotina kaip vadovavimas dr. laipsnį jau gavusiam doktorantui“. Apelianto teigimu, šio asmens liudijimas gali padėti atskleisti ir paaiškinti kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, šio asmens pozicija ir Nuostatų vertinimas jau detaliai išdėstytas atsakyme, prašyme dėl žodinio bylos nagrinėjimo nedetalizuota, kokias dar papildomas aplinkybes šis asmuo galėtų nurodyti ar paaiškinti, todėl tokie argumentai yra nepagrįsti.

Dėl alternatyvios sąlygos „vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“

92. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo šios aplinkybės vertinimu, nurodo, kad atsakovės „Pretendento akademinės veiklos apraše“, skiltyje Dėstymo ir vadovavimo studentų darbams patirtis, 8.4 punkte: „Vadovavimas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentams rengiant tiriamuosius darbus, kurių pagrindu parengtos mokslinės publikacijos“, nurodytos tik dvi publikacijos, pastaroji nuostata, apelianto teigimu, yra aiški, nepateikta argumentų, kodėl atsakovė prašomos informacijos nenurodė. Apeliantas taip pat, pasisakydamas dėl apraše nurodytų publikacijų, nurodo, kad jos nėra išleistos recenzuojamame leidinyje, todėl publikacijos nebuvo vertintos, tai buvo nurodyta ir pažymoje atlikus pirminį vertinimą (DGK bylos 45 lapas), apelianto teigimu, duomenų tikslinti nėra pagrindo, o atsakovė pateikia nepagrįstus argumentus, dėl kurių neva VU turėjo prašyti patikslinti. Apeliantas teigia, kad informacijos tikslinimas negali būti tapatus situacijai, kuomet prašoma pateikti naujus, dar neteiktus dokumentus. Apeliantas taip pat nesutinka su E. B. publikacijos „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateiktos patronuojančios ir dukterinės bendrovės sampratos analizė“ atitikimu ir užskaitymu kaip atitinkančiu minėtą reikalavimą. Nesutinka ir tuo aspektu, kad vadovaujamų doktorantų publikacijos neatitinka Nuostatų 2 sąlygos.

93. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Nuostatų 2 7.4.1.5 formuluotės akivaizdžiai matyti, kad dvejos sąlygos įvardintos kaip alternatyvos viena kitai, dvi visiškai skirtingos sąlygos, atskirtos jungtuku „arba“, kas neabejotinai patvirtina vienodą tokių sąlygų „svorį“, todėl apeliantas nepagrįstai deklaruoja, kad šis antrasis reikalavimas yra fakultatyvinis (galimas, neprivalomas, nebūtinas; leistas pasirinkti; veikiantis atitinkamomis progomis, https://www.lietuviuzodynas.lt/terminai/Fakultatyvus)) ir neturėjo būti taip pat vertinamas, toks aiškinimas nėra pagrįstas ir nedarytinas net iš paties nuostatos teksto.

94. Įvertinus pretendentės turimą užpildyti aprašą matyti, kad apraše nėra išskirtos konkrečios grafos pagal sąlygą „vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“. Tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad nors aprašo 8.4 punkte apeliantė nurodė tik dvi E. M. publikacijas, kurioms vadovavo, tačiau akivaizdu, kaip kad nurodyta aprašo 8.1 punkte, ji vadovavo doktorantams J. J. ir E. B., ką detalizuodama bylą nagrinėjant teisme atsakovė nurodė, taip pat nurodė, kokias šių asmenų publikacijas rengiant ji vadovavo, taip pat jos vadovautos publikacijos atsispindi iš kitų Pretendento akademinės veiklos aprašo punktų, pavyzdžiui, aprašo 1 priedo 4 punkto.

95. Šiuo atveju tikslinga pasisakyti dėl apelianto argumentų, jog šios sąlygos negali atitikti ir išpildyti atsakovės vadovautų doktorantų rengtos publikacijos. Pastarieji argumentai nepagrįsti, kadangi pačiame reikalavime expressis verbis įtvirtinta „bet kurios pakopos studentų“, o tai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 21 dalį taip pat apima vadovavimą doktorantų, kaip priklausančių bet kurios pakopos studentams, rengiamiems darbams. Tuo tarpu apeliantas remiasi žemesnės galios vidiniu teisės aktu Vilniaus universiteto senato 2017 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. S-2017-10-3 patvirtintu Vilniaus universiteto Mokslo doktorantūros reglamento 36.2 punktu, pagal kurį nurodoma, kad doktoranto vadovas tik „peržiūri ir esant reikalui teikia išvadas dėl doktoranto publikacijų publikavimo“, tokiu būdu, teismo vertinimu, stengiantis sumažinti bet kokio pretendento indėlį šiam vadovaujant. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, pateikiamas itin siaurinamas, pretendentui nepalankus, be to, ir nepagrįstas nuostatos aiškinimas. Pretendento vadovaujamasis indėlis turėtų būti vertinamas jau konkrečiai vertinant pretendento, kaip vadovo, atliktus veiksmus, ir tik vėlesnėse vertinimo stadijose galima būtų įvertinti, kad jis, pavyzdžiui, yra minimalus ar nepakankamas, tačiau ne sprendžiant dėl formalaus ir minimalaus sąlygos atitikimo.

96. Pritartina argumentams, kad apeliantas, kaip potencialus darbo sutarties santykių dalyvis, esant neaiškumams dėl aprašo užpildymo, turėjo kreiptis į atsakovę, kad aprašas būtų patikslintas, tinkamai užpildytas (kaip minėta, tokiu būdu naujų duomenų nebūtų prašoma, o tik būtų prašoma patikslinti aprašą jį tinkamai užpildant); iš apraše pateiktos informacijos akivaizdu, kad atsakovei vadovaujant net keliems doktorantams, jie akivaizdžiai rengė tam tikrus mokslinius darbus, kurių vadovė buvo atsakovė. Teismo vertinimu, apeliantas, pažodžiui įvertinęs apraše atsakovės pateiktą informaciją, formaliais pagrindais nesudarė atsakovei galimybės tokios informacijos patikslinti, tokiu būdu elgėsi nesąžiningai bei pažeisdamas šalių bendradarbiavimo pareigą. Juo labiau, kaip kad iš pradžių buvo nustatęs apeliantas, atsakovė neatitiko pirmosios Nuostatų 2 7.4.1.5 sąlygos, taigi vien į šią aplinkybę atsižvelgus apeliantui turėjo kilti pareiga geranoriškai pasiūlyti patikslinti informaciją. Neigiamas nusistatymas atsakovės, kaip potencialios darbuotojos ir konkurse dalyvaujančio asmens, atžvilgiu pagrindžiamas neabejotinai ir tuo, kad pirmosios sąlygos atveju, kaip nustatyta, apeliantas kreipėsi dėl informacijos tikslinimo, išaiškinimo (detaliai pasisakyta šios nutarties 85 punkte), tačiau antrosios sąlygos atveju tokių veiksmų nepagrįstai atlikta nebuvo, o tai tik patvirtina atsakovo, kaip profesionalaus konkurso organizatoriaus, siekio bendradarbiauti nebuvimą.

97. Apeliantas, grįsdamas galimybės tikslinti duomenis nebuvimą, cituoja Nuostatų 12 punktą, kuriame nurodoma, jog pretendentai pateikia konkurso skelbime nurodytus dokumentus, laikydamiesi skelbime nurodytų dokumentų pateikimo terminų ir kitų dalyvavimo konkurse sąlygų, tačiau iš šios pacituotos nuostatos nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie tikslinimai yra negalimi, juo labiau, kad, kaip jau detaliai minėta, šios nuostatos nesutrukdė pačiam apeliantui savo iniciatyva tikslintis dėl pirmojo reikalavimo.

98. Byloje liudytoju apklaustas G. Š. patvirtino, kad nutarus, jog atsakovė neatitinka pirmojo formalaus reikalavimo, dėl kitų reikalavimų komisija toliau nebediskutavo ir nebalsavo, tokie veiksmai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, neatitinka pačios Nuostatos 2 7.4.1.5 formuluotės dėl alternatyvios minimalios sąlygos profesoriaus pareigoms užimti. Apeliantas skunde taip pat detaliai pasisako dėl E. B. publikacijos „Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje pateiktos patronuojančios ir dukterinės bendrovės sampratos analizė“ kaip neišpildančio minimos sąlygos reikalavimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuostata „vadovavo bet kurios pakopos studentų baigiamiesiems arba kitiems moksliniams darbams, kurių pagrindu paskelbtos ne mažiau kaip 3 recenzuojamos mokslinės publikacijos“ atrankoje nė nebuvo vertinama, nėra pagrindo pasisakyti dėl šios publikacijos teisinio vertinimo.

99. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir įpareigojo šiuos reikalavimus apeliantą įvertinti iš naujo.

Dėl konkurso procedūrų atnaujinimo ir procedūrinių pažeidimų įtakos

100. Apeliantas skunde dėsto argumentus, jog įpareigojimas atnaujinti viešo konkurso procedūras ir jas tęsti prieštarauja vidiniams VU teisės aktams, kadangi teismas įpareigojo tęsti ekspertinį vertinimą pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, o tai nepatenka į ekspertinio vertinimo sampratą ir eigą pagal Nuostatų 15, 17 ir tolesnius punktus. Be to, teismas įpareigojo Teisės fakulteto priėmimo-atestacijos komisijoje atlikti vertinimą tik pagal Nuostatų 2 7.4.1.5 punktą, kai tuo tarpu padalinio komisijos ekspertinis vertinimas apima vertinimą pagal Nuostatų 60 p. 7 konkursinius vertinimo kriterijus, o po 2021 m. rugsėjo 1 d. naują vertinimą atlikti neįmanoma ir praktiškai, nes nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. visa apimtimi įsigaliojo nauja minimalių kvalifikacinių reikalavimų redakcija vadovaujantis Vilniaus universiteto senato 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. S-2018-12-4.

101. Vertinimo eiga reglamentuota Nuostatų 17 punkte, taip pat 11.4, 11.6, 15.2, 22 punktuose. Konkursą pareigoms eiti sudaro šie etapai: pretendentų akademinės veiklos bei tinkamumo eiti pareigas ekspertinis vertinimas ir, prireikus, pirmumo eilės nustatymas padalinio komisijoje (11.4 p.); padalinio komisijos pretendentų į profesoriaus pareigas ekspertinio vertinimo išvadų pateikimas Centrinei priėmimo komisijai (11.6 p.). Padalinio komisija, atlikdama pretendentų ekspertinį vertinimą, vadovaujasi konkurso skelbime ir (ar) pareigybės aprašyme nustatytais reikalavimais pareigybei, Nuostatų V skyriuje pateiktais konkursiniais vertinimo kriterijais ir Pretendento į dėstytojo ar mokslo (meno) darbuotojo pareigas ir atestuojamojo darbuotojo akademinės veiklos vertinimo gairėmis (5 priedas) bei posėdžio metu apie kiekvieną pretendentą užpildo Pretendento (atestuojamojo darbuotojo) akademinės veiklos vertinimo formą (3 priedas), kurioje fiksuojama apibendrinta visų padalinio komisijos narių nuomonė (įskaitant Nuostatų 16.2 papunktyje nurodyto tarptautinio eksperto nuomonę, pateiktą eksperto atskirai užpildytoje ir padalinio komisijai iki posėdžio pateiktoje vertinimo formoje), pagrindžiant padalinio komisijos vertinimą bei pateikiant padalinio komisijos išvadą, ar pretendentas yra rekomenduojamas, ar nerekomenduojamas eiti pareigas. Ši užpildyta forma pridedama prie padalinio komisijos protokolo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės kandidatūros atitiktį Nuostatų 2 7.4.1.5 punktui buvo pavesta vertinti padalinio komisijai, būtent šių nuostatų netinkamas taikymas lėmė padalinio komisijos netinkamą atsakovės įvertinimą. Pažymėtina, kad priėmus atsakovei palankų teismo sprendimą bei konstatavus tam tikrus procedūrų pažeidimus, atsakovė grąžintina į tą procedūrų etapą, kuriame buvo padaryti pažeidimai, todėl būtent apeliantui, kaip konkurso organizatoriui, tenka pareiga procedūras organizuoti taip, kad teismo nustatyti pažeidimai būtų pašalinti.

102. Apeliantas taip pat teigia, kad net jei ir būtų pripažinta, kad pretendentė atitinka minimalius reikalavimus, reikalingus profesoriaus pareigoms užimti, tai negali reikšti, kad tokias pareigas jai būtų leidžiama užimti, turėjo būti įrodyta, jog net nesant nustatytų procedūrinių pažeidimų, pretendentė pagal esamą reikalavimų atitikimo situaciją turėjo galimybę laimėti konkursą ir jos neteko. Tokiems subjektyviems argumentams prieštarauja bylos medžiaga, kadangi, kaip matyti iš pretendentės akademinės veiklos vertinimo formos, kitos atsakovės kvalifikacijos buvo įvertintos nuo „pakankama“ iki „labai gera“, komentare, be kita ko, nurodyta, kad pretendentės „rezultatai viršija profesoriaus pareigoms keliamus reikalavimus“, todėl šiame etape daryti išvadą, kad procedūriniai pažeidimai negalėjo užkirsti kelią laimėti konkursą, kadangi jo ir taip nebūtų laimėjusi, nėra pakankamo pagrindo.

103. Kaip nepagrįsti vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog neva pažeidžiamas aukštųjų mokyklų autonomijos principas. Skundžiamu teismo sprendimu nėra paneigiama teisė apeliantui įtvirtinti savo kompetencijos ribose pageidaujamų konkurso sąlygų, tačiau tokios konkurso sąlygos turi būti skaidrios, nedviprasmiškos. Negalimos situacijos, jog paskelbus konkursą ir šiam vykstant, pateikiamas kitokią prasmę turintis, kandidatams nepalankus išaiškinimas. Be to, kaip minėta, ginčas susiklostė tarp potencialaus darbuotojo ir apelianto, veikiančio kaip potencialus darbdavys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo sutarčių sudarymo tvarką nustato įstatymas. Darbo įstatymai yra privalomi visiems darbdaviams, taigi ir valstybinėms aukštosioms mokykloms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis aukštosioms mokykloms garantuoja akademinę autonomiją. Tačiau akademinė autonomija nereiškia, kad aukštoji mokykla gali savarankiškai reglamentuoti darbo santykius. Akademinė autonomija neapima darbo teisinių santykių, kurių teisinis reglamentavimas yra valstybės prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1363. Teismų praktika. 2001, 17). Taigi šiuo atveju ginčas nėra susijęs su aukštųjų mokyklų autonomijos principu, taip visiškai atskiros ir skirtingos teisinės kategorijos, todėl šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

104. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, padarė teisės aktus ir teismų praktiką atitinkančias teisines išvadas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus apeliacinio skundo, apeliantas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto ieškovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.