Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovas R. B. 2016 m. spalio 26 d. pateikė prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad prašo įpareigoti atsakovę įnešti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 46186 EUR nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, o jei teismas atmes šį prašymą, prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-20 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su nebaigtais statyti statiniais. Paaiškino, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Jo butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Jis butą iš tikro nori parduoti, kad greičiau atsiskaityti su banku už paskolą, atiduoti skolą pagal vekselį (skolos sumokėjimo terminas yra 2015-12-31). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis negali realizuoti savo konstitucinės teisės į nuosavybę, nepardavęs buto, jis patirs nuostolius.

Atsakovė I. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, kuriame prašo panaikinti šią Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Skunde nurodo, kad nutartis priimta formaliais pagrindais, byloje nesant jokių įrodymų dėl ieškovo patiriamo nuostolių dydžio pagrindimo, bei dar neįsiteisėjus nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia tokiais argumentais:

Pirma, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007), nuostolių atlyginimo institutas skirtas atsakovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti, tačiau jis nėra ginimosi priemonė nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl negali paneigti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės. Teismas gali netaikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jei taikant šį institutą būtų paneigta asmens teisė į tinkamą teisminę gynybą, t. y. į realų teismo sprendimo įvykdymą, ypač jei atsakovai gali kitu būdu apginti savo teises. (duomenys neskelbtini) straipsnyje tiesiogiai nenurodoma, kad atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimas taikomas vadovaujantis ekonomiškumo principu, tačiau šis principas turi būti taikomas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 6 dalis) ir parenkamas toks užtikrinimo būdas, kuris kuo mažiau varžytų ieškovo interesus. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama palankaus teismo sprendimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galimi ieškovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Kaip matosi iš 2015-10-30 nutarties teismas šių aplinkybių visiškai nevertino, todėl vien tik šiuo pagrindu nutartis naikintina. Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kiekvienu atveju turi išsiaiškinti, ar iš tikrųjų egzistuoja objektyvi tikimybė, kad ieškovas ar atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galės patirti nuostolių, koks gali būti jų pobūdis ir preliminarus dydis, o vertindamas šias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje suformuotos taisyklės, kad galimi nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuojami. Tokį galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-826/2008, 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-857/2008, 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-321/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-928/2010). Vertinant šias aplinkybes turi būti užtikrinamas šalies tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui (šiuo atveju ieškovui), jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2005). Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Svarbu pažymėti ir tai, kad, ieškovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-88-516/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1472-125/2010). Taigi, kaip ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip ir nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo reikalingumas turi būti teismo pasvertas ir nutartyje tinkamai motyvuotas. Šiuo aspektu, teismas pažeisdamas civilinio proceso normas ieškovo galimų nuostolių dydžio nutartyje visiškai nevertino, vadovavosi tik formaliai ieškovo nurodyta suma. Taigi, užtikrinti ieškovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą teismas gali tik tuo atveju jei tik ieškovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių. Teismui turi būti aiškus bei pagrįstas tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas, t. y. priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovas tik konstatuoja, jog būtent 46186 EUR sumai gali atsirasti nuostoliai, tačiau nenurodė nuostolių atsiradimo mechanizmo, bei nepagrindė nurodytos sumos. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra suvaržyta ieškovo teisė disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, t.y. ieškovas negali parduoti jam priklausančio buto, nes yra suvaržyta teisė jį perleisti. Pažymėtina, kad ieškovas nei su prašymu dėl nuostolių užtikrinimo, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių galimą realų 46 186 EUR dydžio nuostolių atsiradimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas tenkinti jo prašymą.

Šalies argumentai

Ketvirta, atsakovės nuomone, teismas šioje stadijoje, t. y. ieškovui pateikus atskirąjį skundą dėl jam 2015-10-20 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, neturėjo pagrindo net pradėti nagrinėti ieškovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, kadangi aukštesnės instancijos teismas dar nėra išnagrinėjęs šio skundo, o nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra susijęs su teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jas panaikinus galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas netektų prasmės (LR (duomenys neskelbtini) str., 145 str., 146 str. 1 d.).