- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-28
- Bylos Nr.
- e2S-262-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14487-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- I. B.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus stogai“, AB SEB bankas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.e2-21751-930/2015 dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir turto padalijimo pagal R. B. ieškinį, pareikštą atsakovei I. B., ir pagal atsakovės I. B. priešieškinį, tretieji asmenys: UAB „Vilniaus stogai“, AB SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teisme svarstyto klausimo esmė
Ieškovas byloje 2015 04 23 pateikė ieškinį ir 2015-05-18 patikslintą ieškinį, kuriuose pareiškė reikalavimus dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Padalijant turtą jis prašė jam paskirti konkretų turtą ir iš jo atsakovei priteisti 3692 Eur piniginę kompensaciją.
Atsakovė byloje 2015-07-31 pateikė priešieškinį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Padalijant turtą ji prašė ieškovui paskirti konkretų turtą, kurio vertė 75996 Eur, jai iš ieškovo priteisti 46186 Eur pinginę kompensaciją.
2015-10-19 atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 46186 Eur sumai, areštuojant ieškovui nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini), arba patalpinti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės (buto esančio (duomenys neskelbtini)) perleidimo draudimo. Ji nurodė, jog interneto tinklapyje www.capital.lt aptiko ieškovo patalpintą skelbimą apie tai, kad parduodamas jam asmenine nuosavybės teise priklausantis butas esantis (duomenys neskelbtini). Kreditas, pagal kurį įgytas minėtas butas, buvo apmokamas iš abiejų sutuoktinių bendrų lėšų, kurių dalį atsakovė prašo priteisti kaip kompensaciją. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovas, pardavęs butą, sieks išvengti atlyginti atsakovei priteistiną kompensaciją, tokiu būdu vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 46186 Eur sumai, areštuojant ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nutartyje teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, jis daro išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
Atskiruoju skundu ieškovas R. B. prašo panaikinti 2015 m. spalio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-21751-930/2015, nurodo, jog ši nutartis yra nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas klausimą dėl atsakovės prašymo, teismas turėjo įsitikinti, ar ji tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus. Atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo iš esmės sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais dėl santuokos nutraukimo (santuokos apskaitos įrašo panaikinimo) motyvų, tik nesutinka su ieškovo pasiūlytu turto padalijimo variantu. Priešieškinio 5.3 punkte atsakovė teismo prašo priteisti piniginę kompensaciją, lygią pusei sumos, sumokėtos pagal jo (ieškovo) asmeninio pobūdžio kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažymi, kad tikslią sumą ji nurodys ieškovui pateikus tikslų sumokėtos sumos apskaičiavimą. Bylos dokumentais nustatyta, kad atsakovė visiškai nevykdė pareigos prisidėti prie šeimos bendro ūkio kūrimo, išlaikymo. Butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko iki santuokos, kreditą mokėjo bei moka iš asmeninių pajamų. Atsakovė į šeimos biudžetą 2008 metais (po santuokos sudarymo) įnešė tik 53 Lt (penkiasdešimt tris litus). Tad ji ne tik nepadidino šeimos biudžeto, bet iki faktinių skyrybų gyveno išimtinai jo sąskaita, todėl neturi teisės reikalauti jokios kompensacijos. Esant šioms aplinkybėms, jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės už tai, kad jis asmeniškai mokėjo savo kreditą, yra abstraktus ir visiškai (ne tik tikėtinai) nepagrindžia reikalavimo, kad jai priklauso kompensaciją už ieškovo lėšomis sumokėtą pusė kredito pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to byloje yra nustatyta, kad ieškovas su atsakove turi kitą jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su nebaigtais statyti statiniais, į kurį gali būti nukreiptas į busimo teismo sprendimo įvykdymas. Atsakovė šį turtą įvertino 70000,40 Eur, todėl esant teismo sprendimui, pagal kurį jis kažkokią kompensaciją privalėtų išmokėti atsakovei, šio sprendimo vykdymo užtikrinimas gali būti nukreiptas į šį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikusi atsakovė prašo ieškovo atskirąjį skundą dėl 2015-10-20 Vilniaus m. apylinkės teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atmesti. Ji nurodo, jog ieškovas skunde teigia, kad atsakovė neprisidėjo prie jo asmeninio kreditorinio įsipareigojimo padengimo, tačiau priešieškinio dalykas susideda ne iš vieno reikalavimo priteisti santuokos metu ieškovo apmokėtos skolos kompensaciją (apie 5 000 EUR), tačiau ir iš kitų reikalavimų, t. y. priteisti iš ieškovo 37 998 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priteistiną žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), UAB „Persėja" akcijas, ratinį traktorių LIPECKO TG, taip pat 8 188 Eur piniginę kompensaciją už sumažintą dalintiną santuokinį turtą, ieškovui be atsakovės informavimo pardavus du automobilius. Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsakovė gyvendama santuokoje dirbo bei gaudavo darbo užmokestį, kuris buvo skiriamas šeimos ūkio kūrimui bei gausinimui. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog visi santuokoje įgyti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai būtų įsigyti iš jam asmenine teise priklausančių lėšų, todėl šiuo aspektu ieškovo argumentas, jog teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, neįsitikinęs kokiu būdu atsakovė prisidėjo prie bendro ūkio kūrimo, nėra teisiškai reikšmingas. Ieškovas taip pat nurodo, jog santuokoje jungtinės nuosavybės teise šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su nebaigtais statyti statiniais, į kurį gali būti nukreiptas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, tačiau sutikti su tuo negalima. Minėtame sklype nebaigti statyti pastatai nėra įregistruoti, todėl kompensacijos priteisimo atveju jų realizavimas yra teisiškai neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Civilinė byla pagal ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr.e2-21751-930/2015 dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir turto padalijimo pagal R. B. ieškinį, pareikštą atsakovei I. B., ir pagal atsakovės I. B. priešieškinį, tretieji asmenys: UAB „Vilniaus stogai“, AB SEB bankas, nagrinėti apeliacinio proceso tvarka Kauno apygardos teismui perduota Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. lapkričio30 d. nutartimi (c.b. Nr. e2-KT-118-943/2015).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendžia, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta bei teisėta. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2015 m. spalio 20 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jos priešieškinyje pareikšto reikalavimo padalijant santuokoje su ieškovu įgytą turtą priteisti jai 46186 Eur piniginę kompensaciją užtikrinimui areštavo ieškovui nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini), nutartyje teismas nurodė, jog atsižvelgdamas į atsakovės nurodytas aplinkybes, jis daro išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nesutikdamas su tokia nutartimi, ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimų, be to negalima pripažinti, kad nesiėmus konkrečių teismo taikytų priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas; būtina atsižvelgti į tai, kad šalys turi turto, kurį atsakovė įvertino virš 70000 Eur ir į kurį bus galima nukreipti išieškojimą.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).
Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra tiesiogiai susijusi su pareikštais reikalavimais padalyti santuokoje įgytą turtą, be to netinkamai parinkta tokio pobūdžio byloje.
Atsakovė prašė taikyti ir teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis suvaržomos ieškovo teisės disponuoti jam priklausančiu asmeniniu turtu, siekiant užtikrinti būsimą teismo sprendimą padalijus jos ir ieškovo santuokoje įgytą turtą. Ieškovė nenurodė, kad ji pretenduoja į ieškovui priklausantį butą ar jo dalį, t.y. turtą, kurį ji prašė areštuoti. Reikalavimą priteisti tikrai nemažą piniginę kompensaciją ji pareiškė turto padalijimo byloje, tačiau CK 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas tarp sutuoktinių padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o piniginė kompensacija priteisiama, kada turto negalima padalyti ir jis priteisiamas vienam sutuoktiniui. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad ieškovas ir atsakovė labai skirtingai vertina dalytiną turtą, kurį galima dalyti paskiriant dalį turto vienam iš sutuoktinių ir dalį – kitam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, dėl ko teismas neprivalėjo daryti išvadą, kad būsimam piniginės kompensacijos ieškojimui yra būtina areštuoti atsakovo asmeninį turtą.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Vilniaus apylinkės teismas, nuspręsdamas konkrečiu atveju santuokoje įgyto turto padalijimo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo asmeninį turtą, priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas areštuoti ieškovo butą atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės I. B. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 46186 Eur sumai, areštuojant ieškovui R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.