- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-01
- Bylos Nr.
- 2S-88-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis, Rasa Gudžiūnienė (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Vudimeksus“
- Atsakovas
- P. L., PĮ „Lukoras“
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vudimeksus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vudimeksus“ ieškinį atsakovui P. L. PĮ „Lukoras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vudimeksus“ 2008-08-27 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. L. įmonės „Lukoras“ 41 199,99 Lt įsiskolinimą ir 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi taikė atsakovui P. L. PĮ „Lukoras“ laikinąją apsaugos priemonę ir areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 41 199,99 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas 41 199,99 Lt sumai.
2009-08-25 teisme buvo gautas atsakovo P. L. PĮ „Lukoras“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašyme nurodė, kad vykdant teismo nutartį antstolė areštavo atsakovui priklausantį 41 199,99 Lt vertės turtą, kuris negali būti panaudotas investicijoms ir komerciniams sandoriams sudaryti. Areštuoto turto atsakovas negali nei parduoti, nei išnuomoti, negali gauti paskolos įkeičiant šį turtą bankui ar tretiesiems asmenims. Įvertinęs rinkoje sudaromų sandorių pelningumą ir paklausą, bei bylos nagrinėjimo trukmę atsakovas savo nuostolius įvertino 2060 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą patenkino ir įpareigojo ieškovą per 14 dienų įnešti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2060 Lt sumą kaip garantą galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimui arba per tą patį laikotarpį pateikti teismui 2060 Lt banko garantiją.
Teismas konstatavo, kad įvertinus atsakovo prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pagrįstumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu ir yra pareiškęs priešieškinį dėl avansu sumokėtų 10 000 Lt priteisimo, jo prašymas tenkintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Vudimeksus“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, o atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1) atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašyme nurodytų nuostolių galimumą, jų pobūdį ir preliminarų dydį. Atsakovas savo reikalavimą grindė tik abstrakčiais samprotavimais apie rinkoje sudaromų sandorių pelningumą ir paklausą. Apelianto nuomone, neįrodžius prašymo faktinio pagrindo teismas negalėjo pripažinti atsakovo reikalavimą taikyti nuostolių užtikrinimo priemones pagrįstu, pateiktą prašymą privalėjo atmesti;
2) remiantis teismų praktika, nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą teismas nustato tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Tačiau atsakovas ne tik neįrodė nuostolių atsiradimo galimybės, jų pobūdžio bei preliminaraus dydžio, tačiau ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog ieškovas nesugebės atlyginti atsakovo patirtų nuostolių;
3) atsakovas neįrodė, kad laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas – nurodytai sumai atsakovo turtui apskritai yra pritaikytos. Teigia, kad atsakovo pateiktas antstolio patvarkymas dėl turto pateikimo vykdomojoje byloje įpareigoja atsakovą tik pateikti antstoliui duomenis apie atsakovui priklausantį turtą, tačiau nenurodo jokių faktinių duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovo turtui pritaikytą areštą, jo mastą ir areštuoto turto pobūdį. Taigi apelianto nuomone, nenustačius šių reikšmingų faktinių aplinkybių apie turto arešto pritaikymo faktą, teismas negalėjo objektyviai spręsti dėl galimų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostolių užtikrinimo ir preliminaraus jų dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai yra susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Remiantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas gali pareikalauti, jog ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo (ieškovo) tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo (ieškovo) nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams.
CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo (ieškovo) galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo (atsakovo) iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo (atsakovo) įmokėtos sumos.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas (atsakovas) gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo (ieškovo) nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo (ieškovo) nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui (ieškovui), jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis teismų praktika, teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008).
Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius prašyme nurodyto reikalavimo faktinį pagrindą.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b.l. 21-22) patenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškiniui užtikrinti ir areštavo atsakovui P. L. PĮ „Lukoras“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 41 199,99 Lt sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai ir pinigines lėšas 41 199,99 Lt sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus tik su valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, atsakovo įmonės darbuotojais, valstybės biudžetu, bei ieškovu. Konkretaus areštuotino turto teismas nenurodė, todėl nutarties vykdymą pavedė atsakovo pasirinktam antstoliui.
Atsakovas P. L. PĮ „Lukoras“ pateikė teismui prašymą įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 2060 Lt.
Atsakovas nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo būtinybę grindžia tuo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – areštavus jo turtą, jis negalės šio turto parduoti, išnuomoti, ar įkeisti bankui, gauti paskolą bei vykdyti kitus komercinius sandorius, todėl patirs nuostolius.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei atsižvelgdama į įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo šalims taisyklę (CPK 178 str.), sprendžia, jog atsakovas nepagrindė aplinkybių, kuriomis grindžia prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 185 str.). Atsakovas nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, kad jo disponavimo teisės suvaržymas galėtų sąlygoti nuostolių atsiradimą. Byloje nėra pateikta duomenų, koks konkretus atsakovo turtas yra areštuotas, kad atsakovas nori areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar sudaryti kitokius sandorius, o negalėdamas to padaryti, patiria nuostolius. Atsakovas neįrodė, jog jo 2060 Lt dydžio nuostoliai dėl negautų pajamų yra realiai tikėtini. Taigi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo prašyme nurodytų nuostolių galimumą, jų pobūdį ir preliminarų dydį.
Remiantis byloje esančiu antstolės B. P. 2008-09-04 Patvarkymu dėl turto pateikimo, antstolė, vykdydama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-08-29 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo P. L. PĮ „Lukoras“ turtui, ieškovo 41 199,99 Lt reikalavimui užtikrinti, įpareigoja atsakovą tik pateikti antstolei duomenis apie atsakovui priklausantį turtą, nurodyti tikslią šio turto buvimo vietą, bei pateikti 2008-09-04 aprašytas transporto priemones apžiūrai ir pateikti jų registracijos dokumentus. Tačiau šiame 2008-09-04 antstolės Patvarkyme dėl turto pateikimo nėra nurodyta jokių faktinių duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovo turtui pritaikytą areštą, jo mastą ir areštuoto turto pobūdį.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius šių reikšmingų faktinių aplinkybių apie turto arešto pritaikymo faktą, pirmosios instancijos teismas negalėjo objektyviai spręsti dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo ir preliminaraus jų dydžio.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu ir yra pareiškęs priešieškinį dėl avansu sumokėtų 10 000 Lt priteisimo, yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą. Pažymėtina, jog priešieškinio pateikimas nesudaro pagrindo manyti, kad dėl to ieškovas nesugebės atlyginti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešieškinis, kaip ir ieškinys, esant Civilinio proceso kodekso 144 str. numatytoms sąlygoms, gali būti užtikrinamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tuo tarpu priešieškinio pareiškimas pagal Civilinio proceso kodekso 147 str., nėra pagrindas taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimą ieškovo atžvilgiu.
Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš atsakovo pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti apie patiriamus ar preliminarius būsimus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms ir pateikus naujus įrodymus, atsakovas turi teisę prašyti, jog ieškovas pateiktų galimų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.). Be to, remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalies nuostata, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas P. L. PĮ „Lukoras“ neįrodė nuostolių dėl ieškovo UAB „Vudimeksus“ iniciatyva nagrinėjamoje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo galimybės, kas sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.), ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. atsakovo P. L. PĮ „Lukoras“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 6,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą, iš atsakovo P. L. PĮ „Lukoras“ priteistina 6,95 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo P. L. PĮ „Lukoras“ prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti.
Priteisti iš P. L. PĮ „Lukoras“ 6 (šešis) litus 95 centų pašto išlaidų valstybei.