Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1472-125/2010

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. spalio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. personalinės įmonės „Mados oazė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaifena“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl 10 304 Lt priteisimo iš atsakovės už automobilių aikštelės nuomos paslaugas. Teismas ieškiniui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei 10 304,30 Lt vertės turtą perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti savo teises į juos, bloginti turto būklę, naikinti ar atskirti nuo pagrindinio daikto turto priklausinius. Tenkindamas atsakovės prašymą, teismas įpareigojo ieškovę per 14 d. nuo nutarties įteikimo dienos įmokėti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 500 Lt, atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, dėl to galimas nuostolių atsakovui atsiradimas. Įstatymų leidėjas nustatė galimybę teismui, taikančiam laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą, interesų pusiausvyrą ir teisingumą, pareikalauti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Šio instituto paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovui galimybę padengti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių kilti atsakovo nuostolių padengimą tik tuomet, kai teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta esant realiai galimybei tokiems nuostoliams atsirasti ateityje arba nuostoliams jau atsiradus, tačiau tik esant tikimybei, kad dėl kokių nors aplinkybių ar ieškovo veiksmų atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo institutą abiejų sąlygų visuma yra būtina. Svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovui pateikus prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti ieškovo iniciatyva pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimo, tokį prašymą pateikusiam asmeniui tenka pareiga leistinais įrodymais pagrįsti būtinybę tenkinti jo pareikštą prašymą. Teismui turi būti pateikti visi duomenys, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas, t. y. kad nuostoliai yra dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Atsakovė, prašydama, kad ieškovė pateiktų jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nurodė, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės disponuoti savo turtu, todėl negaus pajamų ir jos tikėtini nuostoliai bus 1 283 Lt, t. y. 6 proc. metinių palūkanų nuo apriboto disponuoti turto vertės. Šiuo atveju atsakovė tokius nuostolius apskaičiavo nuo 42 773,22 Lt aprašyto turto vertės, tačiau kolegija pažymi, kad teismas uždraudė atsakovei perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti savo teises į 10 304,30 Lt vertės turtą, todėl negalima sutikti su tokiais atsakovės apskaičiavimais. Taip pat atsakovė prašyme dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo nurodė, kad UAB „Lietuva Statoil“ nutraukė 10 000 Lt kredito limitą, todėl ji privalės skolintis lėšų avansiniam mokesčiui už kurą finansuoti ir minimaliai patirs 250 Lt nuostolių, kadangi iš banko gautais duomenimis kredito limito metinės palūkanos yra ne mažesnės kaip 5 proc. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė kreipėsi į kurį nors banką dėl kredito suteikimo ir kad dėl suteikto kredito ji patirs tokius nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal atsakovės pateiktą prašymą negalima daryti išvados apie realios galimybės dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsakovei atsiradimą. Kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė pateikė priešieškinį dėl žalos, padarytos pažeidus sutartį, neteisėtai sulaikius turtą bei nepagrįstai reikalaujant mokėjimų už nesuteiktas paslaugas, taip pat dėl nepagrįstai pareikštu ieškiniu padarytos 26 742,18 Lt žalos priteisimo, su priešieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštuojant ieškovės lėšas, neviršijant 26 742,18 Lt sumos.

Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinant tai, jog atsakovė kreipėsi dėl žalos priteisimo, susijusio su pareikštu ieškiniu, kolegija daro išvadą, jog šie atsakovės prašymai turi būti nagrinėjami kartu, todėl vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.