Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamoji A. G. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. 00.23 val., Ozo g. ties Kernavės g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jai, kadangi tą dieną negalėjo išsikviesti taksi, buvo su šunimi ir taksi jos nenorėjo vežti, skubėjo, dėl to pati vairavo, baudą dėl padaryto administracinio nusižengimo sumokėjo. 2023 m. rugsėjo 25 d. 13.34 val., Viršupio g. 5, Vilniuje, vairavo transporto priemonę „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skubėjo, reikėjo vykti pas gydytoją, tačiau ją pareigūnai sustabdė bei surašė administracinio nusižengimo protokolą, nutempė jai nuosavybės teise priklausantį automobilį į saugojimo aikštelę, baudą sumokėjo. 2023 m. gruodžio 30 d. 17.37 val., Šiaurės g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pareigūnai ją sustabdė, surašė administracinio nusižengimo protokolą, automobilį nutempė į saugojimo aikštelę. Baudos nėra sumokėjusi, tačiau kaltės neneigia, automobilį vairavo. Probacijos tarnyba buvo su ja susiekusi dėl šių pažeidimų, išskyrus dėl 2023 m. gruodžio 30 d. pažeidimo, jiems viską paaiškino ir parašė paaiškinimą raštu. Dėl padarytos nusikalstomos veikos nuoširdžiai gailisi, pasielgė neapgalvotai, žino, kad jai yra uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones, tačiau kartais tenka sėsti už automobilio vairo, daugiau to nedarys. Automobilis „BMW 525 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu dėl to, kad automobilį nusipirko, kad ją draugai pavežtų. Žino, jog negalima vairuoti transporto priemonės, kuri yra neregistruota bei neapdrausta.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. 2024 m. sausio 3 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (ĮKNR) išrašas, iš kurio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu A. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2023 m. balandžio 7 d.).

4. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus raštas ir 2023 m. balandžio 17 d. baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas Nr. 8DN-1161, iš kurių matyti, kad A. G. 2023 m. gegužės 2 d. buvo pasirašytinai supažindinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. priimtu baudžiamuoju įsakymu, jai išaiškinta vykdomos baudžiamojo poveikio priemonės tvarka ir sąlygos, teisės ir pareigos, teisinės pasekmės už pareigų nevykdymą.

5. 2023 m. gruodžio 15 d. A. G. pateiktas paaiškinimas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui, iš kurio matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus mieste, Ozo g., ties Kernavės g., vairavo transporto priemonę, nes negalėjo išsikviesti taksi, niekas su šunimi nenorėjo vežti. 2023 m. rugsėjo 25 d., Viršūpio g. 5, Vilniuje, vairavo transporto priemonę, nes reikėjo važiuoti pas gydytoją, tą dieną vėlavo ir galvojo, kad nuvažiuos pati, bet pas gydytoją taip ir nenuvažiavo.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Kelių policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio vyriausiojo patrulio P. Š. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 30 d. patruliuodamas kartu su specialistu D. A., apie 17.37 val., Šiaurės gatvėje, Vilniuje, sustabdė patikrinimui automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, ji atsakė, kad tokio neturi. Kaip vėliau paaiškėjo iš pateikto asmens dokumento, automobilį vairavo A. G., gim. 2002 m. gruodžio 12 d., kuriai yra atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę ir pažeidimą ji daro pakartotinai. Taip pat patikrinus per duomenų bazę paaiškėjo, kad automobilis yra neregistruotas nustatyta tvarka ir negaliojantys valstybiniai numeriai. Vairuotojai buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas, automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę.

7. 2024 m. sausio 30 d. administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1967-2024, iš kurių matyti, kad, be kita ko:

7.1. 2023 m. lapkričio 6 d. A. G. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANT_N-265020-2023, nubauta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalį, 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2023 m. rugpjūčio 6 d. 0.23 val., Ozo g. ties Kernavės g., Vilniuje, vairavo transporto priemonę ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 35 km/val., važiavo 95 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta;

7.2. 2023 m. lapkričio 23 d. A. G. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28716-2023, nubauta pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. 13.34 val., Viršupio g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti bet kokios rūšies transporto priemonę ir kai ši teisė yra atimta, padarydama nurodytus veiksmus pakartotinai, transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra;

7.3. 2024 m. sausio 18 d. A. G. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1967-2024, nubauta pagal ANK 415 straipsnio 2, 3 dalis, nustatyta, kad ji 2023 m. gruodžio 30 d. 17.37 val., Šiaurės g., Vilniuje, vairavo automobilį, kai atimta teisė vairuoti tos kategorijos transporto priemonę ir pažeidimą daro pakartotinai, taip pat automobilis yra neįregistruotas nustatyta tvarka ir negaliojantys valstybiniai numeriai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad VA VPK 3-iajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-00395-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, padarymo, t. y. dėl to, kad A. G. sistemingai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi vairavo kelių transporto priemonę, kai teismo buvo uždrausta tai daryti, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 8 punktu, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinė teisena pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį nutraukta.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

8. BK 243 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).

9. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir sutampa tarpusavyje, visumą, konstatuoja, kad byloje neginčijamai įrodyta, jog A. G. sistemingai ir piktybiškai vengė vykdyti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – žinodama, kad jai yra paskirtas draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metus, tris kartus vairavo automobilį. Kaltinamosios kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta jos pačios prisipažinimu, jos rašytiniu paaiškinimu, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, kurie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

10. Kaltinamoji A. G. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdama jai paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, suvokdama jos vykdymo tvarką, žinodama, kokie padariniai kyla už jos nevykdymą, sistemingai (tris kartus) vengė laikytis jai paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, nenurodydama jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių būtinybę vairuoti automobile, taip ignoruodama teismo priimtą sprendimą.

11. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

8. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą A. G. skirti 51 MGL (2 550 Eur) baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. G. galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą. Kaltinamoji su jai siūlomos bausmės rūšimi sutiko, prašė skirti kuo mažesnę baudą ir leisti ją mokėti dalimis.

9. BK 243 straipsnyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

10. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

11. Spręsdamas dėl A. G. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji, veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Neteisėtais veiksmais žala nebuvo padaryta. A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. A. G. teista Vilniaus miesto apylinkės 2023 m. kovo 21 d. baudžiamuoju įsakymu už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Kaltinamoji teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto tyčia vengdama vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Per pastaruosius penkerius metus kaltinamoji ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos. A. G. yra netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už jos padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą švelniausią sankcijoje numatytą turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Teismo vertinimu, pasiūlyta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda yra pakankama, teisinga ir proporcinga, tokia bausmė nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu ir A. G. skirtina 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

13. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

14. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

15. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos (duomenys neskelbtini) amžių, skirtinos baudos dydį bei prašymą leisti sumokėti baudą dalimis, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – šešis mėnesius. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Kiti klausimai

16. A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 64¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti jai 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-861-1201/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. 9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas