Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Širvintų rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimo byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos draudimas ieškinį atsakovei Širvintų rajono savivaldybei dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Remiantis AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugsėjo 23 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto priedu bei byloje pateiktomis nuotraukoms nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), jis aplietas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris remiantis VĮ „Registrų centras“ 2021 m. spalio 11 d. nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu priklauso atsakovei Širvintų rajono savivaldybės administracijai.

19. (duomenys neskelbtini) esantis butas Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 10-25/47 buvo išnuomotas V. A. K., vėliau Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 9-9-527 ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. susitarimu Nr. 3 dėl nuomos sutarties pakeitimo buvo išnuomotas V. K.. Ši nuomos sutartis neįregistruota viešajame registre.

20. Aplietas butas, remiantis AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimu, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2035 m. kovo 1 d., buvo apdraustas. Ieškovas, vadovaudamasis draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, sudarė lokalinę sąmatą ir 2020 m. spalio 1 d. pranešimu apie žalos atlyginimą išmokėjo draudėjui 716,80 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala nebuvo atlyginta.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir nustatytos žalos dydžio

21. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įrodyta, jog ieškovės draudėjo butas buvo užlietas būtent iš atsakovės buto.

22. Teismas pažymi, kad byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

23. Remiantis Kasacinio teismo praktika, patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

24. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

26. Pažymėtina tai, kad užliejimo židinys buvo atsakovei priklausančiame bute, patvirtina AB “Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugsėjo 23 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytos aplinkybes bei ir užlieto buto nuotraukos, iš kurių nustatyta, kad butas užlietas būtent iš virš jo esančių patalpų. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių nustatyti galimybei, jog butas galėjo būti užlietas dėl kokio nors pastato vamzdžių gedimo, avarijų, tačiau, kaip jau buvo minėta, esant duomenis apie tai, kad užpylimas įvyko iš viršuje esančių patalpų, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovei, ieškovė neprivalo įrodyti konkrečią tokio užpylimo priežastį, t. y. dėl ko vanduo iš atsakovės buto prasiskverbė į draudėjo butą.

27. Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Taigi šiuo atveju ieškovei byloje įrodžius buto užliejimo iš aukščiau esančio atsakovų buto faktą, pareigą įrodyti (paneigti), kad atsakovė nėra atsakinga dėl užpylimo, kad jis galėjo dėl nežinomų galimų pastato vamzdžių gedimo, avarijų, turėjo atsakovė, tačiau to ji nepadarė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 straipsnis).

28. Atsakovės teiginiai, kad atsakovė nebuvo supažindinti su turto sugadinimo, sunaikinimo aktu, ir jai nesudarius galimybės apžiūrėti užlietą butą, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad ieškovė byloje neįrodė draudėjo buto užliejimo iš atsakovės priklausančių patalpų fakto ar kad nepagrįstai paskaičiavo draudėjui kilusią žalą.

29. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).

30. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės.

31. Atsakovės nurodyti teiginiai, kad ieškovės draudėjo buto nuotraukos neva nepatvirtina, kad užpylimas įvyko būtent 2020 m. rugsėjo 16 d., apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai išplečia ieškovei keliamą įrodinėjimo pareigą. Įvertinus tikėtiną užpylimo datą (2020 m. rugsėjo 16 d.), AB „Lietuvos draudimo“ turto sunaikinimo, sugadinimo akto surašymo datą (2020 m. rugsėjo 23 d.) draudėjo buto nuotraukas po užpylimo, darytina išvada, kad pateikti įrodymai patvirtina buvusį užpylimą nurodytu metu ir jo metu kilusias pasekmes, kurios buvo konstatuotos turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (CPK 185 straipsnis). Esant draudžiamajam įvykiui – buto užliejimui, ta aplinkybė, kad ieškovė neatliko būtent atsakovų buto apžiūros, šiuo atveju nekeičia teisinės situacijos vertinimo. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žalos, patirtos dėl užpylimo, atlyginimo klausimą, ieškovė neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovų buto, užtenka įrodyti, kad užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai, ką ieškovė šioje byloje ir įrodė.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl jos neinformavimo apie žalos nustatymo veiksmus, nelemia kitokių išvadų dėl įvykio ir žalos fakto, juolab atsakovė nepateikė jokių argumentų ar objektyvių duomenų, kad žalos dydis nustatytas netinkamai, yra per didelis ar pan.

33. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs AB „Lietuvos draudimo“ 2020 m. rugpjūčio 23 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, ieškovės draudėjo buto nuotraukas, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad draudėjo butas buvo užlietas iš viršuje esančių patalpų, kurios priklauso atsakovei, tuo tarpu atsakovai įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

35. Nors atsakovė apeliaciniame skunde dėsto argumentus dėl žalos dydžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad aplietos vonios lubos (plastikinės dailylentės), grindų danga (laminatas, kurio dalis išlinko) negalėjo būti užpylimo pasekmė, vandeniui skverbiantis iš viršaus. Šiuo atveju, atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad dėl vandens prasiskverbimo negalėjo būti apgadinta grindų danga bei vonios lubos vandeniui skverbiantis žemyn (CPK 178, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymai (AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugsėjo 23 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, nuotraukos) patvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta būtent dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kurie pasireiškė kaip viršuje esančių patalpų savininkų nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, todėl konstatuotina, kad priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių pasekmių – apgadintų lubų ir grindų, byloje įrodytas.

36. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su padarytos žalos dydžiu.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019).

38. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis). Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-611/2018). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

39. Civilinėse bylose turtinės žalos dydis paprastai įrodinėjamas žalai likviduoti reikalingų remonto darbų apskaičiavimu – sąmata. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas remiantis ieškovės pateikta 2020 m. rugsėjo 24 d. d. lokalinė sąmata, sudaroma Sistela programa, apliejimo pasekmėms – lubų ir grindų apgadinimams, pašalinti. Apskaičiuota turto remonto kaina 756,80 Eur ir ieškovė išmokėjo draudėjui 716,80 Eur dydžio draudimo išmoką (756,80 Eur nuostolio suma – 40 Eur besąlyginė išskaita).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju apima išlaidas, reikalingas tokio paties nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė, kuri parengė 2020 m. rugsėjo 24 d. lokalinę sąmatą, paaiškino, kad žala apskaičiuotina naudojantis Sistela programa, kurioje įvedus reikalingus atlikti darbų kiekius, programa pagal tuo metu galiojančius vidutines rinkos kainas apskaičiavo tiesioginius remonto kaštus, joje nėra numatyti visi būtini darbai, nes sąmata sudaryta ekonomiškiausiu būdu – sudarant supaprastintą sąmatą.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kvestionuodama žalos dydį, apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad žala nepadaryta, neproporcinga galimai padarytiems pažeidimams, tačiau nepateikė jokių duomenų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotą žalos dydį (CPK 178 straipsnis).

43. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad žalos dydis nagrinėjamu atveju paskaičiuotas neobjektyviai ir neatitinka kilusių pasekmių masto (CPK 185 straipsnis).

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovės apdrausto buto užliejimo židinys buvo viršuje esantis atsakovų butas, o ne kiti šaltiniai. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti priešingą išvadą, byloje nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, jog būtent atsakovė, turėdama pareigą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, netinkamai naudojosi savo turtu bei padarė turtinę žalą, kuri ieškovei, išmokėjusiai nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką, turi būti atlyginta.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimi klausimas nesprendžiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovės Širvintų rajono savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.