Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. K. atstovo advokato Eligijaus Karbausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. U. ieškinį atsakovams Ž. K. ir A. B. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovo Ž. K. priešieškinį dėl turto dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017 m. balandžio 25 sprendimu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi, ieškovės A. U. ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atsakovo Ž. K. priešieškinį tenkino iš dalies bei nustatė, kad ieškovės A. U. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra 4908/10000 dalys buto, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); atidalijo ieškovės A. U. 4908/10000 dalis buto, esančio (Duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei A. U. iš atsakovo Ž. K. 16 121 Eur piniginę kompensaciją; taip pat priteisė bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas Ž. K. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti minėtu sprendimu bei nutartimi priteistos sumos sumokėjimą ne trumpesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, jog neturi galimybės nedelsdamas įvykdyti teismo sprendimą, kuriuo iš jo ieškovei priteista 16 121 Eur piniginė kompensacija. Teigė, kad ieškovei A. U. priteista kompensacija yra didelė ir jis negauna tokių pajamų, taip pat neturi santaupų, kas leistų jam iš karto teismo priteistą sumą sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 1 d. nutartimi atsakovo Ž. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:Nurodė, kad byloje pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, t. y. tik pažyma apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ir atsakovo interesai negali būti iškelti aukščiau už išieškotojos – ieškovės A. U. – interesus (CPK 284 straipsnis).Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovas per mėnesį gauna apie 550 Eur pajamų, neįrodo, jog atsakovo finansinė padėtis yra tikrai sunki, o nesant daugiau įrodymų, pagrindžiančių priteistos kompensacijos išdėstymo būtinumą bei įrodančių jo sunkią turtinę padėtį, teismas jo prašymo netenkino.Atkreipė dėmesį, jog atsakovas Ž. K. priešieškiniu sutiko ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją, pateikė duomenis, jog turi tokią galimybę, todėl teismas kritiškai vertino atsakovo teiginius dėl jo sunkios finansinės padėties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Ž. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį ir atsakovo Ž. K. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo tenkinti arba perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: Atsakovo Ž. K. vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai neišsprendė atsakovo pareikšto prašymo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, kadangi skundžiamoje teismo nutartyje net nėra pažymėta, kokius papildomus įrodymus Ž. K. turėjo teismui pateikti. Teigia, jog atsakovui net nebuvo pasiūlyta pateikti atitinkamus turtinę padėtį pagrindžiančius dokumentus iki pareikšto prašymo išnagrinėjimo, o tai, atsakovo vertinimu, reiškia, jog teismas net nesiekė tinkamai išspręsti klausimo.Nurodė, kad teismas net nesiekė nustatyti šalių finansinės padėties, netyrė atsakovo mokumo galimybių, ar nėra susidariusios atsakovui labai nepalankios sąlygos įvykdyti sprendimą, taip pat nenustatinėjo ieškovės turtinės padėties bei to, ar sprendimo įvykdymo išdėstymas iš esmės pablogintų jos padėtį.Atkreipė dėmesį, jog atsakovo turtinė padėtis teismui taipogi turėjo būti aiški – nurodė, kad byloje buvo pateikti duomenys, jog ieškovo pajamos sudaro 550 Eur per mėnesį, kurių nepakanka sumokėti ieškovei visą jai priteistą kompensaciją iš karto. Mano, kad teismui buvo pateikti pakankami tinkami ir leistini įrodymai apie visą Ž. K. turimą turtą bei, kaip minėta, teismas turėjo galimybę įvertinti ieškovės turtinę padėtį, todėl daro išvadą, kad prašymas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo galėjo ir turėjo būti visapusiškai ir objektyviai išspręstas jį patenkinant bei tokiu būdu užtikrinant ieškovės ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovės A. U. atstovas advokatas Ž. L. prašo atmesti atsakovo Ž. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:Atsakovo siekis įpareigoti teismą už atsakovą surinkti atsakovo prašymą pagrindžiančius įrodymus yra nepagrįstas teisės normomis. Teigia, jog atsakovo manymas, jog jo prašymo tenkinimui pakaktų nustatyti aplinkybę, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas nepakenktų ieškovės interesams – klaidingas; atsakovo teiginys, jog jis neprivalo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius turto neturėjimą, nepriimtinas, nes būtent šia aplinkybe atsakovas grindžia savo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, o minėti duomenys atsakovui yra prieinami; be to, atsakovas nesikreipė į teismą dėl konkrečių įrodymų išreikalavimo.Taip pat nurodė, kad atsakovas sąmoningai klaidina teismą, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra tik jam priklausantis butas, esantis (Duomenys neskelbtini). Teigia, jog atsakovas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (Duomenys neskelbtini) (žr. t. 5, b. l. 30), taip pat pažymą, jog dirba (Duomenys neskelbtini) nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio. Pažymi, jog antstolės aplinkybių konstatavimo protokolas irgi įrodo, kad atsakovas ne pats gyvena bute (Duomenys neskelbtini), o šį butą nuomoja nuo 2016 metų V. K.. Teigia, kad nuompinigiai sudaro 200 eurų už kiekvieną mėnesį ir nuomininkas apmoka visas sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Ieškovė A. U. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus, t. y. antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/17/F-952 su pridedamomis fotonuotraukomis bei 2017 m. rugpjūčio 21 d. išrašą iš Gyventojų registro apie atsakovo Ž. K. deklaruotą gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė prašomus pridėti naujus įrodymus turi nuo 2017 m. vasaros, tačiau šį klausimą nagrinėjant iš esmės apylinkės teisme, ieškovė šių įrodymų pridėti neprašė. Taip pat teikdama prašymą pridėti minimus naujus įrodymus, ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl būtinumas minėtus įrodymus pateikti teismui atsirado vėliau. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šie įrodymai prie bylos nepridėtini.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).Aiškindamas CPK 284 str. nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 str. nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, kadangi teismo nutartyje nepažymėjo, kokius papildomus įrodymus pareiškėjas turėjo pateikti bei tai, jog pareiškėjui net nebuvo pasiūlyta pateikti atitinkamus turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais. Pažymėtina, jog prašymo suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra pareiškėjo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi prašymo turinį sudarantys elementai – prašymo dalykas ir prašymo pagrindas. Kaip prašymo dalykas suprantamas pareiškėjo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o prašymo pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. pareiškimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal pareiškėjo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti pareiškimo dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti prašymo ribų. Tai reiškia, jog teismas, be kita ko, nepažeisdamas ir šalių lygiateisiškumo principo, neturi teisinio pagrindo patarti ar juo labiau nurodyti, kokius įrodymus viena ar kita šalis privalo pateikti, siekiant įrodyti šalių nurodomas aplinkybes. Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pirmosios instancijos teisme buvo surengtas teismo posėdis, apie kurį proceso šalys buvo informuotos tinkamai, tačiau į posėdį neatvyko. Taigi visos šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, kokius įrodymus šalys privalo pateikti siekiant įrodyti jų nurodomas aplinkybes, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo mokumo galimybių, ar nėra susidariusios atsakovui labai nepalankios sąlygos įvykdyti teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą su prašymu dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, jog atsakovas per mėnesį gauna apie 550 Eur pajamas, tačiau konstatavo, jog ši pažyma neįrodo, jog atsakovo finansinė padėtis yra tikrai labai sunki. Pažymėtina, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Be to, CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ne taip kaip juos vertino pats pareiškėjas, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog teismas netyrė pareiškėjo mokumo galimybių, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis atskirojo skundo argumentas nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismas teisingai pastebėjo, jog atsakovas Ž. K. priešieškiniu sutiko ieškovei sumokėti piniginę kompensaciją, pateikė duomenis, jog turi tokią galimybę. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė objektyvių įrodymų, jog nuo priešieškinio pateikimo dienos atsakovo finansinė padėtis taip pablogėjo, jog jis šios savo prievolės įvykdyti nebegali. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog jo finansinė padėtis yra labai bloga ir jis neturi galimybės sumokėti ieškovei priteistą kompensaciją, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.