Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-8271-1071/2020 pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei L. G. dėl teisės atlikti statybos užbaigimo procedūras ir įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre be bendraturčio sutikimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose 2020 m. gegužės 26 d. priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai ir nuspręsta: pripažinti ieškovės I. G. teisę atlikti gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimo procedūras, nesant atsakovės L. G. sutikimo, ir teisę gyvenamąjį namą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesant atsakovės L. G. sutikimo, priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

19. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo ir priimti pareiškimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

20. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai, vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

21. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Aptartas reglamentavimas suponuoja išvadą, jog pareiškėjui, siekiančiam atnaujinti praleistą terminą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, keliami du pagrindiniai reikalavimai: 1) terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir 2) nuo sprendimo už akių priėmimo dienos nėra praėję trys mėnesiai. Toks įstatyme nustatytas reglamentavimas grindžiamas civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, skatina bylos dalyvius aktyviai naudotis procesinėmis teisėmis ginant savo interesus teisme, tačiau nei CPK 287 straipsnyje, nei kitose CPK normose nėra tiesiogiai reglamentuota procesinė situacija, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda šalis, kuri nebuvo tinkamai informuota apie procesą ir neturėjo galimybės ginčyti jai pateiktų ieškinio reikalavimų.

22. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualus tampa klausimas, ar asmeniui, prašančiam peržiūrėti sprendimą už akių, buvo tinkamai pranešta apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).

23. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantė tvirtina, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą, kadangi jai teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP, tačiau pareiškėja nagrinėjamoje byloje neturėjo nei pareigos, nei buvo išreiškusi pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Apeliantės nuomone, procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis), su kurio turiniu atsakovė realiai susipažino tik 2020 m. liepos 1 d., kai pati asmeniškai atvyko atsiimti dokumentų į teismo raštinę.

24. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyto 20 dienų termino atnaujinimo, yra ypač svarbu nustatyti, ar sprendimą už akių teismas priėmė nepažeisdamas sprendimo už akių priėmimą reglamentuojančių teisės normų.

25. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

26. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė nėra viena iš CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, kurie privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – apeliantė), aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

27. Taisyklių 34 punkte numatyta, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

28. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė yra sudariusi sutartį su teismų informacinės sistemos valdytoju, yra EPP sistemos vartotoja. Todėl, nesant duomenų, kad apeliantės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi ar kad šioje byloje pareiškėja būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjai visus procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad, esant aktyvuotai minėtai paskyrai, apie išsiųstus procesinius dokumentus asmuo (proceso dalyvis) yra informuojamas ne tik elektroniniu pranešimu jo LITEKO VEP posistemio paskyroje, bet ir nurodytu elektroniniu paštu. Taigi, apie įvykius VEP paskyroje apeliantė turėjo galimybę sužinoti ne tik prisijungusi prie paskyros, bet ir naudodamasi elektoriniu paštu. Nustačius minėtas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai apeliantei procesinius dokumentus siuntė per EPP ir laikė įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą dieną po jų išsiuntimo.

29. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė nuo 2017 metų dalyvauja teismo procesuose, turi patirties civilinėse bylose, administracinėse bylose (Nr. e2-2021-1025/2020, Nr. e2-240-586/2018, Nr. eAS-118-438/2019, Nr. eI-6743-243/2018, Nr. II-31-729/2017). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo konstatuoti, kad atsakovė turėjo bylos vedimo per EPP patirties ir jokių priežasčių, kodėl procesiniai dokumentai jai turėtų būti siunčiami ir kitais būdais, nebuvo. Atsakovė, turėdama bylinėjimosi patirties, turėjo suvokti procesinių terminų reikšmę ir praleidimo padarinius, būdama registruota EPP vartotoja, turėjo pareigą ir galimybes domėtis, kada ir kokie procesiniai dokumentai, skirti atsakovei, yra pateikiami, pasirūpinti, kad per EPP gauti procesiniai dokumentai būtų peržiūrimi ir į juos būtų laiku reaguojama. Tuo labiau, kad apie jų gavimą, kaip jau minėta anksčiau, yra pranešama elektroniniu paštu, kuriuo naudotis, apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovė buvo pajėgi.

30. Atsakovė skunde taip pat nurodo, kad paskelbto karantino metu EPP sistema strigo. Pažymėtina, kad tokie atsakovės argumentai, kad karantino metu strigo sistema, neatrodo įtikinami ir pakankami, kad būtų galima pateisinti aptariamo termino praleidimą daugiau kaip du mėnesius (sprendimas už akių priimtas 2020 m. gegužės 26 d., o atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas tik 2020 m. liepos 21 d.)

31. Apibendrindamas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neprašius pratęsti termino procesiniam dokumentui pateikti, pirmosios instancijos teismas, esant ieškovės prašymui, turėjo teisinį pagrindą vadovautis CPK 285 straipsnio normomis, priimti sprendimą už akių, o atsakovės prašyme atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažinti sudarančiais pagrindą terminą atnaujinti ir sprendimą už akių peržiūrėti.

32. Vertinant skundo argumentus, taip pat pažymėtina, kad teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2631/2013), todėl į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą už akių besikreipianti bylos šalis turi nurodyti bei pagrįsti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą paneigiančias aplinkybes.

33. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašymo peržiūrėti sprendimą už akių, nurodė, kad atsakovė teismui prie prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir papildomai nurodo, kad tai, jog teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir pateiktus įrodymus, priėmė priešingą, nei atsakovė tikėjosi, procesinį sprendimą ir ieškinį tenkino, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas neatliko teisinio bylos aplinkybių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).

34. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į šiuo metu susiklosčiusią faktinę situaciją, t. y. į tai, kad, kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė ir apeliantė 2020 m. rugpjūčio 18 d. sudarė susitarimą dėl baigto statyti gyvenamojo namo nuosavybės teisių įregistravimo, kuriuo šalys susitarė, jog kartu baigė statyti gyvenamąjį namą ir tai, jog gyvenamasis namas ieškovei ir apeliantei priklauso ir turi būti registruojamas lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį. Kaip matyti iš byloje ieškovės pateikto 2020 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, 1/2 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruota I. G. vardu, įregistravimo pagrindas – 2020 m. gegužės 26 d. apylinkės teismo sprendimas Nr. e2-4980-1071/2020, 2020 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugsėjo 9 d. pati atsakovė L. G. Nekilnojamojo turto registre įsiregistravo nuosavybės teisę į 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2020 m. rugpjūčio 18 d. susitarimas, 2020 m. rugpjūčio 19 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini).

35. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad minėtu 2020 m. rugpjūčio 18 d. susitarimu atsakovė pati iš esmės pripažino ieškovės 2020 m. balandžio 14 d. ieškinyje keliamus materialinius teisinius reikalavimus, atitinkamai Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta gyvenamojo namo registracija, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebėra teisinio suinteresuotumo dėl 2020 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių panaikinimo ir kartu pagrindo priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į apeliantės argumentus, kad skundžiamoje nutartyje iš viso nebuvo spręstas klausimas dėl apeliantės pateikto apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4980-1071/2020. Tokius atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais, pažymėdamas, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai, vadovaudamasis CPK 287 straipsnio 6 dalimi, nurodė, jog prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. birželio 1 d. papildomo sprendimo paduoti ir jo vykdymo sustabdymo bus sprendžiamas įsiteisėjus šiai (t. y. apeliantės skundžiamai) nutarčiai.

37. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovė neįrodė svarbių savo pasyvumą pateisinančių priežasčių ir svarių argumentų bei įrodymų, keliančių abejonių sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovė I. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atlyginti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas (1008,50 Eur). Ieškovė kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikė PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimo nurodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 15 d., t. y. 2020 m. III ketvirtį. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytu koeficientu (0,4) ir Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio (šiuo atveju – 2020 m. I ketv.) vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) laikytina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistino užmokesčio maksimalus dydis – 552,40 Eur (0,4 x 1 381 Eur). Ieškovės prašoma priteisti suma (1008,50 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija maksimalų dydį, todėl yra mažintina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovės prašoma priteisti suma mažintina ir už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovei iš atsakovės L. G. priteistina 552,40 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. G. iš atsakovės L. G. 552,40 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt du eurus keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.